ŠLOVĖ DIDŽIAJAM SPALIUI!
VISU ŠAUU PROLETARAI, VIENYKITESI
jaunieji draugai! PALIO 29-ąją Visasąjun ginė Komunistinė Jau nimo Sąjunga kasmet pažymi savo gimimo dieną. Tai — viso Tarybų šalies jaunimo šventė, jo kovinių jėgų peržiūra, ataskaitos die na brangiajai Komunistų partijai, tarybinei liaudžiai. Jau keturiasdešimt ketveri metai Lenino komjaunimas, ištikimas Komunistų partijos pagalbininkas ir rezervas, žengia šalies Jaunimo prieša kyje. Tai jo pasiaukojančio tarnavimo Tėvynei pavyzdys patraukia jaunosios kartos širdį ir protą, įkvepia siekti vis didesnių laimėjimų visose gyvenimo srityse komunizmo statybos vardan, visos liau dies gerovės vardan, „Komunizmą. galima ---> pastatyti z! milijonų darbu, darbu, ir tiktai darbu“, — šiandien kartoja musų jaunimas ir atiduoda visas jėgas šiam didžiam tikslui. Jis visa daro TSKP Programos įgyvendini mui, ugdo savyje nuostabius ateities žmogaus bruožus, iš reikštus komunizmo statytojo moraliniame kodekse. Kiek vieno komjaunuolio, kiekvie no jaunuolio pareiga — gar bingai įvykdyti ir viršyti ga mybines užduotis, siekti mokslo žinių, kelti savo po litinį lygį, asmeniniu darbu kurti naują visuomenę, kurio je gyvens dabartinė karta. Amerikos imperialistai vėl nerimsta, žvangina ginklais, grasina taikai, žmonijai. Ta čiau jie nepajėgs sudrumsti taikaus tarybinių žmonių kū rybinio darbo. Dar labiau
S
J. 21210 plakatas
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETO ORGANAS
Eiaa ano 1950 metą stiprinkime mūsų Tėvynės gynybinę qalią, būkime visa da pasiruošę apginti laisvę ir taiką nuo agresorių.
Komjaunimo 44-ųJų metinių proga nuoširdžiai sveikiname visus komjaunuolius, pionie rius, respublikos Jaunimą ir linkime jums, brangūs drau gai, sėkmės darbe, moksle, asmeniniame gyvenime. Lie tuvos komjaunimo Cent ro Komitetas Įsitikinęs, kad jaunieji darbininkai, kolūkie čiai, studentai, moksleivi ii — visi respublikos komjaunuo liai ir Jaunuoliai, da> labiau susitelks apie brangiąją1 Ko toliau munistų partiją ir f skirs visas Jėgas TSKP XXII ir VLKJS XIV suvažiavimo ............... suvažiavimo nutarimų iqyvendinimui, komunizmo mūsų šalyje pastatymui.
LIETUVOS LENINO KOMUNISTINĖS JAUNIMO SĄJUNGOS CENTRO KOMITETAS
Nr. 26 (437) 1962 lapkričio 5 d.
□ □ □ □ □ □
□ □
□ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ o □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ D D □
DANAS KAIRYS
Aštuonioliktų metų baladė 1 Ak, ir trypia gražuolių nuotraukas Mūs putoti bėri žirgai Aštuonioliktų metų keliuos. Jos byrėjo, byrėjo, byrėjo Iš sušaudytų priešų kuprinių. Aš iš lėto nuo žirgo krentu Ant linksmų besijuokiančių nuotraukų, Ant liūdnų, susimąsčiusių nuotraukų, Ant laiškų, širdimi parašytų, Nepažįstamų priešų merginų. Tik ilgai ir kankinančiai zvimbia Žaizdoj pasiklydus kulka. Ir kaip degina laiškus ir nuotraukas Mano kraujo ugnis. . . Ak, kaip degina! Ir man, rodos, kardu Kažkas perkirto mano kuprinę Ir pabiro laiškai... Sušnarėjo vokai. Ir išėjo iš jų mano mylimi žmonės. Deklamavo ir skaitė rašytus man laiškus.
2
Bet štai skambiu balsu prabilo ji Ant žalsvo laiško voko. Lyg stirnelė Grakšti, balta ir truputį liūdna. Kažkur nuslydo skausmas Į bedugnę. . . Pakilo vėjas... Dulkių debesys — keliuos! žirgai — keliuos! Bučiuoja samanos žalių pušų viršūnes. Kas sakė, kad kažkur prie Rokiškio jos kapas
Ištryško fontanu rausvų gėlii)? Suknia jos plazda lyg drugelių debesėlis Ir jos akių šviesa plevena man ant veido. Tai vėl kvepės žirnelių ankštimis jos rankos Ir kelio dulkių švytintis vainikas Lyg nuometas ant jos juodų plaukų. Ir meilė, įrėžta kardais veiduos, Ant vėliavų rausvų, Ant žirgo skambančių kanopų, Ant žemės sutremptos, X Ant mėlyno dangaus. Ilgai aš nepamiršiu Jos. Aš — niekad nepamiršiu jos, Aš — visad būsiu jos! 3 Dar ilgai šiluos nenurimo vėjas, Prisisunkęs aštraus kraujo kvapo. Ir nors sutemos gaubė laukus, Ir kulkosvaidžių sušaudyta saulė Nusirito kažkur l bedugnę, Palikus toli vakaruos Kruvinus savo raiščius, Aš atmerkiau akis ir mačiau, Kaip subrido arkliai j rugius Su balnais kruvinais ant plačių nuųarų. Mėnesienoj žibėjo jų dantys ir akys, ir karčiai, Jie vis brido gilyn ir gilyn... Ir išbrist negalėjo Iš mano ryškios atminties.
Kabu 2 kap.
Prof. S. JANKAUSKAS
*»*
/| RTEJA lapkričio septintoji, viena žymiausių dienų pasaulio •“ istorijoje. Tai data, kai didžiausios revoliucijos smūgiai šeštadalyje žemės rutulio sudaužė kapitalizmą, ir buvusios Ru sijos imperijos tautos, susijungusios Į didžiąją Tarybų Sąjun gą, ėmė kurti naują gyvenimą. Per keturiasdešimt penkerius me tus Komunistų partijos vadovaujama tarybinė liaudis pavertė savo šalį galingiausia pasaulio valstybe ir pradėjo savo didžiąją misiją — išlpėstinį komunizmo kūrimą. Leninizmo idėjos paskli do visame pasaulyje: jos vienija socializmo stovyklą, griauna kolonializmą, vis labiau įsišaknija kapitalistinių šalių darbo žmo nių sąmonėje. Neišmatuojama Spalio revoliucijos reikšmė >r musų respub likai. Dar 1918 metais lietuvių tauta pakilo kovoti dėl Tarybų valdžios, bet tuo metu vidaus reakcijos ir interventų Jėgos bu vo stipresnės, ir Lietuvai tik 1940 metais pavyko Dasukti socia lizmo keliu. Prieš įsijungdama į Tarybų Sąjungą, ji buvo atsi likusi agrarinė šalis, kurioje buvo sunku vystytis kultūrai, kur, motyvuojant tariamuoju Inteligentų pertekliumi, buvo siaurina mas Ir taip menkas švietimas. Nors jaunai respublikai tuoj pat teko pergyventi naikinamą karą ir trejus balsius hitlerinės oku pacijos metus, per kuriuos žuvo apie 700.000 jos gyventojų. Tarybų Lietuva. Komunistų partijos vadovaujama ir broliškų tautų remiama, spėjo greitu laiku sukurti socializmą ir pasivy ti kitas TSRS respublikas, kurios naująjį gyvenimą pradėjo Spa lio dienomis, t. y. 23 metais anksčiau. Respublikos mokslo ir kultūros laimėjimai ypač išryškėja, kai palyginame aukštojo mokslo mąstus su buržuazine Lietuva ar su kai kuriais kapitalistiniais Vakarų Europos kraštais. Šiuo metu Lietuvos aukštosiose mokyklose mokosi apie 30.000 stu dentų. Tai skaičius, apie kurį buržuazinėmis sąlygomis nedrįso svajoti nei fantastai. Šiuo metu tūkstančiui gyventojų tenka septynis kartus daugiau specialistų, negu buvo jų buržuazinėje Lietuvoje, žengdami darniose mūsų respublikos darbo žmonių gretose nemažą indėlį į komunizmo kūrimą įnešė ir mūsų Universiteto profesoriai, dėstytojai, studentai, administracijos ir ūkio perso nalas. Visose savo veiklos srityse Universitetas visada vadova vosi Komunistų partijos nurodymais, o šiuo metu jo kaip ir visos liaudies pagrindinis kelrodi^ yra istorinio TSKP XXII su važiavimo nutarimai ir TSKP Programa. Universitetas stiprėja kasmet ir visose srityse. Daug rvškių laimėjimų pasiekta ir per laikotarpį, praėjusį nuo 1961 m.' Spalo švenčių. Universitete įsteigtos naujos biochemijos, biofizikos ir sanitarijos specialybės, laboratorijos ir kabinetai praturtėjo naujais įrengimais, žymiai sustiprėjo mokslo darbas ir pagerėjo studentų pažangumas ir politinis sąmoningumas. Per tą laiko tarpį keliolika Universiteto dėstytojų sėkmingai apgynė mokslų kandidato laipsnio disertacijas. Ypač džiugina, kad pastaruoju, metu žymiai sustiprėjo daktarų disertacijų rengimas. Neseniai ekonomikos mokslų daktaro disertaciją apgynė doc. M. Gregorauskas, o lapkričio mėnesį medicinos mokslų daktaro diserta cijas gina docentai L. Laucevičius ir A. Marcinkevičius. Minėdami Didžiojo Spalio 45-ąsias metines, Universiteto pro fesoriai, dėstytojai, studentai, administracijos ir ūkio persona las turi pasiryžti dirbti maksimaliomis pastangomis, kad kartu su visa tarybine liaudimi greičiau įgyvendintų TSKP XXII suvažiavimo ir TSKP Programos iškeltus uždavinius.
I