VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
cara/ms VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
e
Milijonus jaunų patriotų, aktyvių komunistinės visuo menės kūrėjų išugdė Lenino Komunistinė Jaunimo Sąjun ga, kuri kitąmet pažymės įkūrimo šešiasdešimtmetį Maža jos dalele yra ir Uni versiteto komjaunimo organi zacija, kuri dalyvauja visuo se dideliuose Sąjungos dar buose, komunistiškai auklėja vaikinus ir merginas. Naujas labai reikšmingas mūsų or ganizacijos gyvenimo laiko tarpis bus ir 1977—1979 me tai. Kartu su visa šalimi Uni versiteto komjaunuoliai ruo šiasi garbingai sutikti Didžio sios Spalio socialistinės re voliucijos 60-ąsias metines, rengiamasi pažymėti komjau nimo įkūrimo metines, Uni versiteto jubiliejų. Svarstome ir karštai pritariame naujam ISRS Konstitucijos projek tui. Visa tai įpareigoja kiekvie ną Universiteto komjaunuolį, kiekvieną pirminę organiza ciją ir visą Universiteto komjaunimo organizaciją dar geriau organizuoti savo veiklą, pagrindiniu uždavi niu laikyti gerą studentų mokymąsi ir aktyvų dalyva vimą visuomeninėje veikloje. Pirmaisiais pokario metais Universiteto komjaunimo or ganizacijoje buvo vos keli nariai, o dabar jų priskai čiuojame 8894. Vien per IX penkmetį mūsų šeima padi dėjo daugiau kaip 2000 na rių. Dabar Universiteto kom jaunimo organizaciją sudaro 11 fakultetų, Mokslinės bib liotekos ir administracijos or ganizacijos. Žinoma, ne vien skaičiumi išaugo ir sustiprė jo ji. Organizacija įgijo įvai riapusiškos veiklos patyrimą, aktyviau dalyvauja spren džiant studentų mokymosi, komunistinio auklėjimo rei kalus. 1970 m. lapkričio mėn. įvykęs pirmasis Universiteto mokslo pirmūnų sąskrydis priėmė kreipimąsi į visus mūsų studentus. Jame sako
SVARBIAUSIOS
NUMERIO TEMOS: > KOMJAUNIMO ORGA NIZACIJOSE PRASIDEDA ATASKAITOS IR RINKIMAI % UNIVERSITETO RlSlMTMEClUI
KETU-
'■ SPORTUOKIME VIENAS
KIEK
% RUGSĖJO PIRMOJI — ŠVENTĖ IR DARBO PRA DŽIA
1977 m. rugsėjo 9 d. Nr. 25 (1009)
Rugsėjo pakviesti kas rylą tūkstančiai Universi teto studentų skuba j au ditorijas pradėli didelio darbo dieną. Kas ryta — praturtinti savo žinojimą, siekti kilnaus ir gražaus. Visų akys dabar nu kreiptos Į pirmakursius, visi linki jiems geros pra džios. Nuo 'o, kaip sek sis jiems adaptuotis aukš tojoje mokykloje, ar nuo pirmųjų semestro die nų pradės sistemingai, i kruopščiai dirbti, priklauI sys visų studijų sėkmė, i Kas rytą skuba j pai skaitąs ir šios trys piroiaį kursės — anglų kalbos ir literatūros specialybės studentės D. Verikaitė, V. Banionytė, R. Kulikauskaitė.
IR PILIETINĖ BRANDA ma, kad „geras mokymasis yra pagrindinis mūsų studen tų uždavinys. Blogai besimo kančius komjaunuolius būtina laikyti savo pagrindinės už duoties neįvykdžiusiais orga nizacijos nariais, jiems būti na taikyti visas VLKJS įsta tuose numatytas bausmes". Tokia Universiteto komjauni mo organizacijos darbo gairė kovoje už pažangumą ir aka deminę drausmę. TSKP CK Generalinis sekretorius, TSRS Aukščiausiosios Tarybos Pre zidiumo pirmininkas drg. L. Brežnevas sąjunginiame stu dentų sąskrydyje pabrėžė: „Aukštųjų mokyklų komjau nimo organizacijų darbas svarbus ir labai atsakingas Iš tiesų mokymasis institute arba universitete reikalauja iš jaunuolio savarankiškos mokymosi sistemos, o tam reikia stiprios valios, kryp tingumo. Draugiškas reiklu mas sau ir aplinkiniams, tvirta savidrausmė, nuolati nis mokymosi tvarkos kelia mų svarbių reikalavimų vyk dymas — tokios yra būtinos būsimojo specialisto profesi nio ir pilietinio brandumo sąlygos. Ir kaip tik komjau nimas turi skiepyti šiuos bruožus". Paskutiniais metais Univer siteto studentai vis geriau studijuoja. Per penketą me tų pažangumas išaugo nuo 85,4% iki 94%. Kas dešim tas Universiteto studentas yra mokslo pirmūnas. Kom jaunimo organizacija didžiuo jasi Lenino stipendininkais K. Kirša (MMF), R. Makuška (ChF), D. Blažyte (IF) ir kt. Gimė naujos darbo formos ir tradicijos. 1970 m. mūsų komjaunuoliai Švenčionių ra jone supylė Šlovės piliakalnį pergalės prieš fašistinę Vo kietiją 25-mečiui pažymėti. Sį pavasarį prie šio piliakal nio įvyko pirmasis Universi teto studentų sąskrydis „Tų dienų šlovė neišblės". Kitą met rinksimės jau į antrą tokį sąskrydį. Platūs komjaunimo organi
zacijos internacionaliniai ry šiai. Internacionalinis klubas bendrauja su 50-čia šalies ir užsienio aukštųjų mokyklų. Kasmet savo tarptautinėje stovykloje sulaukiame drau gų iš VDR, LLR, CSR aukš tųjų mokyklų. Jau dešimti metai komjaunimo organiza cija bendradarbiauja su Greifsvaldo (VDR) universi tetu. Platų užmojį organizacijos veikloje įgavo darbinis stu dentų auklėjimas, ypač vie na jo dalių — studentų sta tybiniai būriai. Savo dvide šimtąją trečiojo semestro va sarą Universiteto komjau nuoliai pasitiko savotišku „rekordu" — buvo suorgani zuoti 44 būriai. Jie atliko darbų daugiau kaip už 1 mln. rub. Kaip ir 1957 me tais, statybinio būrio vėlia va plevėsavo vėl Žilinuose (Varėnos raj.). Taip mūsų veikla įsilieja į visos šalies komjaunuolių darbus, taip mes gražiname Tėvynę, mokomės būti jos darbininkais ir piliečiais. Pa kalbėti apie mūsų nuveiktus darbus ,apie tai, kaip pasitik sime artėjančius svarbius ša lies jubiliejus, gera proga yra dabar prasidedanti at skaitinė rinkiminė Kampanija, visuomeninės politinės prak tikos atestavimas. Kiekvie nas komjaunuolis atsiskaitys už savo veiklą, pasiryš naujiems darbams. Ataskaiti niams susirinkimams reikia gerai pasiruošti, principingai aptarti veiklą, išnagrinėti trū kumus, komjaunimo vado vais rinkti autoritetingiausius savo draugus, puikius studen tus, žmones, turinčius organi zacinių įgūdžių ir gebančius telkti kolektyvą geriems dar bams. Ataskaitiniai susirinkimai — ne tik atlikto darbo sumavimas, bet ir naujos veik los pradžia. A. BAJARUNA.S LLKJS Universiteto komiteto sekretoriaus pavaduotojas
Kiekvienas, įstojęs į aukštąją mokyklą, tuo la ■■ KONSTITUCIJOS EILU biau į Vilniaus universitetą, jaučia didį džiaugsmą. TĖS GYVENIME Didelė garbė mokytis mokykloje, kuriai suteiktas Vinco Kapsuko vardas, kuTi mena Mikalojų Dauk šą, Simoną Daukantą, Martyną Počobutą, Lauryną Stuoką-Gucevičių, Adomą Mickevičių ir daug kitų kultūros ir mokslo vyrų. Jų vardai simbolizuoja ne tik mūsų tautos, bet ir kaimyninių tautų minties progresą. Todėl mes, pirmą kartą peržengę Univer siteto slenkstį, jaučiame didelę atsakomybę. Greit minėsime keturišimtąsias Universiteto me tines. Tai svarbus įvykis mūsų respublikos gyveni me. Juk Vilniaus universitetas yra seniausia aukš toji mokykla šalyje, kuo mes pagrįstai turime tei sę didžiuotis. Mūsų senojo Universiteto -.įeprislegė metų našta. Kasmet priimama vis daugiau studentų, statomi nauji korpusai, restauruojamos patalpos, tvarkomi kiemeliai, nusitiesė simboliška savo pava dinimu Saulėtekio alėja, kurioje statomas modemus akademinis miestelis. Nepalyginamai išsiplėtė mo kymo apimtis. Šių mokslo metų pirmakursių naujasis gyvenimo
Mūsų laimė, mūsų atsakomybė
etapas susijęs su istoriniais įvykiais šalyje. Svars tomas naujas Konstitucijos projektas, ruošiamasi paminėti Spalio šešiasdešimtąsias metines. Visa mū sų šalis su pakilia nuotaika ir sąžiningu darbu su tinka šiuos neeilinius įvykius. Kiekvienas darbas mūsų šalyje aukštai vertina mas. Visi turime tikslą turtinti ir puošti mūsų gy venimą. Gėrybes kuria darbininkas ir mokslininkas, žemdirbys ir menininkas. Kiekvienas privalo nors mažą žemės plotelį padaryti gražesnį. Artojas puo selėja želmenį, ir, kaip atpildas už visą darbą, žel muo virsta duona, kurią artojas laužia ir dalija žmonėms. - Mes taip pat pasižadame kuo geriau dirbti ir mo kytis. Šios pastangos išreikš mūsų gilią padėką Par tijai ir Vyriausybei už tai, kad mūsų šalyje kiek vienas gali laisvai siekti mokslo. Nuo darbo ir įgytų žinių priklausys, ką galėsime duoti žmonėms, kad dar labiau suklestėtų mūsų Tėvynė. Ramūnas BOGDANAS lietuvių k. ir lit. spec. 1 k.