• «IU SfVTYKi
SALIN ANKAS
Rimti, susikaupę veidai. Ryžtingos ugnelės aky se. .. Tai Universiteto stu dentai susirinko į solidaru mo su Kuba mitingus savo fakultetuose. Vienas po kito kalba eiliniai studentai, dėstytojai. — Jankiai, šalin nuo Kubos! Šalin blokadą! Mes su tavim širdimi, o jeigu reikės — krauju sujung sime savo likimus, — tokia vieninga studentijos nuomonė.
Pasigirsta sodrus Levita.no balsas. Kambaryje stoja kapų tyla. Iš ruporo sklinda: „Vėl f Kubos nepriklausomybę kėsi nasi amerikoniškieji imperia listai“. Prieš akis iškyla filme ma tyti vaizdai: dega cukrašvendrių laukai, liepsnoja rančos,
dar nė karto
PASAULY NEBUVO PRALAIMĖTAS UŽ LAISVĘ MŪŠIS BŪKIT DRĄSŪS KUBOS VAIKINAI
SU JUMIS BUDI SĄŽINĖ MŪSŲ!
I Prieš keletą lienų amerikonišlieji agresoriai lėl sujaudino tal pą viso pasaulio monlją, vėl gir ti rūstūs pro nto balsai: „Sa lo agresorius tuo Kubos“, „Nu traukti blokadą“. Nauja agresija
34 IFF auditorija pilna. Studentai, dėstytojai ir dar buotojai susirinko į protesto mitingą, skirtą ruošiamai blo kadai prieš Kubą. Kalbėję doc. P. Užkalnis, doc. J. Pikčllingis, dėst. Valeika, studen tai V. Žemaitaitis, V. Bielsky tė, J Jarmalavičius ir kiti priešiškus JAV pasmerkė veiksmus. — Mes su Kuba! — sako visi. Mitingo dalyviai vieningai priėmė rezoliuciją.
prieš Kubą, tuo pačiu ir prieš vi są taikųjį pasauli, mums dar aiškiau parodo jankių tikslus, jų norą „sustiprinti“ tai ką. Ir man atro do, kad jie nu rims tik tada, kai visas pasaulis pa sipiktins, kada ka-
ro trubadūrai bus išmesti iš minkštų kėdžių. Mes už pasaulį be ašarų ir krau jo! K. STASĖNAS Jaunųjų žurnalistų mokyklos klausytojas
j TSKP EILES Bene su didžiausiu iš visų lituanistų darbo stažu į Uni versitetą atėjo Ona Siaurasevičiūtė. Baigusi specialią vi durinę mokyklą, Ona penkis metus mokytojavo Prienų ra jone. Ją sužavėjo pedagogės darbas, todėl ir pasirinko lietuvių kalbos, literatūros ir bibliotekininkės specialybę. O spalio mėn. 19 d. didelė šventė buvo ne tik vienai Onai, bet ir visiems jos kurso draugams: jai įteiktas TSKP nario bilietas. Draugai nuoširdžiai pasveikino savo draugę su tokia džiugia diena. A. BUCKUS I k. lituanistas | Fizikos ir matematikos fakulteto dėstytoją Baltrušaiti J. muįsų korespondentai K. Turonis ir R. Prakapas užtiko radiotechnikos laboratorijoje su diplomantu V. Kudaba prie kidėtinųų prietaisų. Dėstytojui vedavaujant, diplomantas v. Kudaba montuoja spektro analizatorių. Tai prietaisas, kuriuo pus galima tirti silpnus elektrinius triukšmus grandinėje. — Jeigu mums pasiseks sukurti spektro analizatorių, jis bus pirmas tokio tipo prietaisas visoje Tarybų Sąjungoje. Žinoma, tai ne dienos, ne savaitės da-bas. Todėl drg. drg. h. Baltrušaičiui ir V. Kudabai palinkėsim sėkmės įdomiame ir naudingame darbe. NUOTRAUKOSE: J. Baltrušaiti s ir V. Kudaba darbo metu.
žudomi žilagalviai seniai, ma ži vaikai. . . Po padūmavusią padangę sukiojasi maitvana giai su užrašais „Made in USA“. . . . . .Per radiją skaito marša lo R. Malinovsklo įsakymą. . . Teisingai. Tarybų Sąjunga negali ramiai žiūrėti, kada tal kai grasinama karu. Negali leisti žūti draugiškajai Kubai. Tad būk rami, didvyriškoji Kuba. Dirbk taikų kuriamąjį darbą. Su tavim didysis blčiulis, TSRS. Su tavim ir mes, tarybiniai studentai. J. MICKEVIČIUS
MUSŲ KARYS — NENUGALIMAS!
Jaunuoliai ir jaunuolės! Atkakliai mokykitės dirbti ir gyventi komu nistiškai! Tegyvuoja šaunusis tarybinis jau nimas! (Iš TSKP CK Šūkių 45-osioms Didžiosios socialistinės revoliucijos metinėms)
VISLI ŠA’JQ PROLETARAI, VIENYKĮTlSl
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETO ORGANAS Kaina 2 kap.
Spalio mėn. 23 d. IFF I kurso romanistai aplankė parodą „1812 metų Tėvynės karas“. Su gausiais eksponatais ekskursan tus supažindino ekskursijų va dovas J. Bielinis. Jis plačiai nušvietė 1812 m. Tėvynės karą, supažindino su to meto karo technika. Ne, mūsų karys nenugalimas! Veltui šiandien galanda nagus nauji bonapartai, — su tokiomis mintimis iš parodos sa lės išėjo romanistai, E1NIKYTĖ IFF I k.
Pokalbis apie SMD Sekmadienį pas pirmakur sius chemikus atėjo fakulteto SMD atstovai ir supažindino juos su- draugijos veikla, tiks lais ir uždaviniais. SMD pir mininkas V. Skučas susirinku siems išsamiai papasakojo apie fizinę chemiją besimokančių studentų darbus, o III k. stu dentė S. Kalesnikaitė apie che I ikų-neorganikų pasiektus laimėjimus ir perspektyvas. Labai įdomiai ir išsamiai V k. chemikas St. Puntežis supažin dino pirmakursius su polimerlnlnkų būrelio veikla. — Svarbiausia nenuleisti galvos po pirmųjų nesėkmių, o toliau ieškoti ir dirbti. Ir tik tada pasiseks, — kalbėjo IV k. studentė L. Kunskaitė. Jos nuomonei pritarė docen tė E. Jasinskienė, kuri pakvie tė jaunuosius chemikus įsi jungti į SMD veiklą. Susitikimas buvo naudingas ir įdomus. Ne vienas pirma kursių jau šiandien nusprendė susieti savo gyvenimą Univer sitete su SMD veikla. R. Martinkus I k. chemikas
ATASKAITOS IR RINKIMAI PROFSĄJUNGOSE „Labai norėtųsi, kad kiekvienas, kuris perskaitys šį mano pasakojimą, pasižiūrėtų Į save ii ialies, pasitartų su savo sąžine: kaip Jis turi toliau gyventi ir dirbti, kad nebūtų gėda prieš liaudį, prieš mūsų partiją, prieš vai kus, prieš pati save“.
Į visiems šalyje žino mos žemdirbės Nadieždos Zaglados patarimą prisiminiau būdamas Teisės mokslų fakulteto studentų profsąjungos ataskaltiniamerinkiminiame susirinkime. Atrodo, šešiasdešimt devynerių metų senutės mintys turėtų gi liai jaudinti ne tik žemdirbius, į kuriuos savo laiške ji krei piasi, bet ir studentus. Tuo labiau šiuo metu, kai už audi torijos sienų milijonai šalies darbininkų, kolūkiečių kovoja už greitesnį komunizmo mate rialinės-techninės bazės sukū rimą. Kazachstano stepėse, ko vodami už duoną prieš ugnies stichiją, didvyriškai žuvo bendraamžiai Grybovas ir Koteškovas. Tokie tarybinių žmonių žyg darbiai turėtų rasti atgarsį studentų tarpe. Jie kiekvieną iš mūsų uždega, įkvepia jėgų naujiems darbams. Štai ta re voliucinė romantika, kurios ieško ir negali surasti minkš tose sofose užsisėdėję miesčio ny s. Jie vengia visuomeninio darbo, su pašaipa žiūri į dar bininką, o knyga jiems egzis tuoja tik kaip skydas apsisaugoti nuo juodo darbo, Panašių pažiūrų studentų yra kiekviename fakultete. Pats laikas jiems paskelbti kovą.
S
Klubas ■muziejus Meno mylėtojų klubas Maskvos Universitete buvo įkurtas tik prieš pusmetį. Meilė skulptūrai ir tapybai, noras susipažinti su pa grindinėmis šiandieninio meno kryptimis sujungė ir filosofus, ir chemikus, ir fizikus, ir fiziologus, ir ma tematikus. Klubo emblemą dažnai galima matyti skelbimuose, pranešančiuose apie jaunųjų Universiteto dailininkų bei skulptorių darbų parodos atidarymą. Ypač didelį studentų dė mesį pritraukė dailininkų V. Linlcklo ir K. Sokolovo, skulptoriaus E. Nelzvestnovo, grafiko S. Segelmanso parodos. Disputal-aptarimai, daly vaujant patiems dailinin kams, vyksta įdomiai ir audringai. Dažni svečiai —
Spalio
S'urikovo vardo dailės bei poligrafijos institutų stu dentai. Trys klubo sekcijos vei kia ir kituose miestuose. Kalinine sekcijai vadovau ja dailininkas V. Linlckis, MVU istorijos fakulteto studentas-neakivaizdlninkas V. Smirnovas suorganizavo sekciją Jaroslavlyje, o A. Masterkova — Vyšnej Voločioke. Šiuose miestuose taip pat rengiamos jaunųj’ų parodos, vyksta įdomus disputai. Pagrindinis klubo tiks las — šiuolaikinio meno ga lerijos sudarymas. Lėšų tam nėra. Todėl pirmieji eksponatai — jaunųjų auto rių darbai, padovanoti bū simajai galerijai. Maskva N. POPOVĄ, studentė
Ataskaitiniame pranešime Teisės fakulteto buvęs profbiuro pirmininkas Stasys Vėlyvis kritiškai analizavo profsąjun gos veiklą, iškėlė teigiamas ir neigiamas studentų gyveni mo puses. Griežtą atkirtį da vė studentams, vengusiems vykti į darbo ir poilsio sto vyklą. Trečio kurso teisininkai A. Vilkas, E. Monkevičius ir A. Grinevičius vasaros atosto gų metu nevyko į kolūkį. Jie pasirinko malonesnį gyveni mą: dieną Valakampiuose pri iminėti saulės vonias, o atėjus šeštadieniui ir sekmadieniui
atsiskaityti pačiam už save — kiekvieno pareiga. Taip turėtų būti ir ataskaitiniuose susirin kimuose. Atėjo atsiskaitymo metas t ienoje ar kitoje orga nizacijoje, tai ne tik biuro ar komiteto ataskaitos metas prieš visuomenę, bet ir kiek vieno iš mūsų. Kaip Zaglada sako: . .pažiūrėti šalies, pasitarti su ne. . .“ Dar pasitaiko ir tokių studentų, kurie rimtą visuomeni nę priemonę nori paversti juo ku. šie studentai dažniausia įsitaiso salės gale, dezorgani zuoja susirinkusius, primeta balsavimo nuomonę šalia sė dinčiam, iš už nugaros nedrą siai mėto replikas kalbančiųjų adresu. Jie drąsūs ir sumanūs, kai kalba užkulisiuose. Tas
NE SMILKTI BET DEGTI už pinigus būgnu ir triūbomis linksminti šokėjus Universite to Aktų salėje. Teisininkas J. Kunca pabė go iš darbo stovyklos. Mat, jį nev ilioja neapmokamo darbo romantika. Rublis, kurį pama tė pionierių stovykloje, jam brangesnis už kolektyvą, drau gus, plušančius prie statybos pastolių. Atrodo, kursas Ir viso fa kulteto studentai turėtų vyti į šalį abejingumą tokiems reiš kiniams. Pabudinti sąžinės jausmą tiems, kuriems patinka jos miegas. Draugiška kritika ataskaitiniame padėtų pana šiems studentams padaryti rei kiamas išvadas. Bet taip ne buvo. Už fakulteto žmones jau dinasi ir kovoja tik buvęs pir mininkas, partinės organizaci jos sekretorius, dekanas ir vienas kitas visuomenininkas. Kalbėjęs L. Volkas pasmer kė studento H. Norvaišos elge sį. Pastarasis parašė pareiški mą, kad išbrauktų jį iš LDAALR narių. Daugiau ne gu juokinga. Gal būt, Norvai ša pasakys, jog neveikli ši organizacija. Panašiai sampro taujančių yra ir daugiau. Rei kėtų paklausti jų, o ką tu pa darei, kad šis darbas būtų dir bamas geriau? Suprantama, pirmiausia reikia pareikalau ti iš tų draugų, kuriems pati kėta rūpintis vienokiais ar ki tokiais visuomeniniais reika lais. Tačiau savęs paklausti,
dingsta, paprašius pareikšti sa vo nuomonę atvirai. Sakoma, kas nedirba, tas neklysta. Teisės fakulteto profbluras didelį darbą dirbo. To dėl yra nemažai ir trūkumų, kuriuos, gal būt, biuro na riams buvo sunkiau pastebėti. Susirinkimo tikslas turėjo bū ti: iškelti tuos trūkumus, pa liesti padarytas klaidas, patar ti, kaip geriau dirbti, nekarto jant esančių negerovių. Kalbos iš už nugaros, tai tuščios, niekam nereikalingos kalbos. Šiandien mes fakulte te šeimininkai, ryt jau gamy boje. Ten abejingų žmonių nepakenčiama. Todėl abejin gumą viskam turėtume griež tai pasmerkti ėja, Univėrsitete. Kiekvieno pareiga ne tik gerai mokytis, bet aktyviai dalyvauti ir visuomeniniame darbe. Ne tik viską imti sau. bet nors mažą dalelę duoti ir visuomenei. Kiekviename dar be galima rasti gana puikių revoliucinės romantikos tradi cijų. Tik reikia pačiam ne smilkti, bet degti. Tuomet ir tu gyvenimą uždegsi. Juozas STASINAS