Rugsėjo 1 d. 17 vai. Sporto rūmuo se (Eidukevičiaus 1) prasidės IŠKILMIN GAS NAUJŲJŲ MOKSLO METŲ ATI DARYMAS. Kviečiame universiteto profesorius, dėstytojus, tarnautojus, studentus.
SU RUGSĖJO PIRMAJAI
Visų šalių proletarai, vienykitės!
B cam/Bims scuoencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Socialistinio Darbo Didvyrio universiteto rektoriaus profesoriaus Jono Kubiliaus
šventinis žodis
ATKAKLIAI SIEKIT, KAM PASIRYŽOT RANGUS studentai, ir bingai iškovotą. Pats pirmiau vyresni, ir laibiausiai sias ir bendriausias mano pa jūs, pirmakursiai, nuo linkėjimas jums, mieli jau šiandien oficialiai įrašytiniejij kolegos, — nepames mūsų senojo universiteto kit, neišsižadėkit savo sva matri'kulusl Visų universite jonės, kai nurims šventės to profesorių, docentų ir dės garsai, kai liks kasdienybė ir tytojų, visų darbuotojų ir darbas, darbas. Atkakliai spė studentų vardu man didžiai kit, ką sumanėt, kam pasiry madonų tarti pasveikinimo žo!, jauskitės atsakingi prieš žodj jums, susirinkusiems į save, .prieš tuos draugus, ku pirmųjų savo mokslo metų rie, -kaip ir jūs, norėjo stu mūsų Alma Matei pradžios dijuoti, bet kuriuos per sto jamuosius egzaminus apleniškilmes. Gyvenam tokioje visuome kėt jūs. Kaip žinia, studento nėje ir tokiu laiku, kad moks mokymas dieniniame skyriu las pasidarė ne prabangos je atsieina per metus maždaug dalykas, o prieinamas ir bū 1200 rublių. Jauskitės atsa tinas kiekvienam piliečiui kingi tėvynei, valstybei, kuri nuo darželinuko, pirmą kartą negailėdama lėšų auditori susipažįstančio su raidėm, iki joms, įrengimams, bendrabupatyrusio specialisto, nepa čiams ir visam kam, ko rei liaujančio kelt savo kvalifi kalauja jūsų išmokslinimas, kaciją. Mokslas, jo žinios ir — tikisi jus būsiant išmanin logika, kasdien įgauna vis di gus specialistus, kultūringus desnę svarbą. Tai juntame sa žmones, dorus, aktyvius pilie vose gyvenimo srityse, tai čius. Dabar jūs Vilniaus V. Kap kaip niekada iki šiol buvc akcentuota TSKP XXV suva suko universiteto studentai. žiavimo nutarimuose ir ki Tai didelė garbė, jeigu dar tuose dokumentuose. Dėsnin prisiminsim, kad mūsų uni ga, kad vis didesnį poreikį versitetas — seniausias Tary mokslui jaučia mūsų jaunuo bų Sąjungoje, kad būtent menė. Kasmet gausėja pareiš jūs, dabartiniai pirmakursiai, kimų, kuriuos gauna univer būsit liudininkai keturišimtųsiteto ir kitų respublikos jų universiteto metinių jubi aukštųjų mokyklų priėmimo liejaus. O jubiliejus priimta komisijos. Nemažėja konkur sutikti gražiais darbais. Uni sai. Respublikos vidurines versitetas siekia tapti pavyz mokyklas baigė 27,5 tūkstan dine aukštąja mokykla. Tai čio ^moksleivių. Tuo tarpu jau įpareigojimas ir jums, studentais dieniniame skyriu kol kas skambantis gan ne je tetapo 8,5 tūkstančio. Aš apibrėžtai, o iš tikrųjų parei visąlaik įdėmiai sekiau stoja kalausiantis ir didesnio jūsų mųjų egzaminų eigą. Stoja savarankiškumo, iniciatyvos, muosius egzaminus į univer darbštumo moksle, aktyvu sitetą laikė 4244 žmonės. Pri mo įvairiapusėje visuomeni imta 1795. Tie laimingieji — nėje veikloje, pasitempimo tai jūs .mieli pirmakursiai, šiokiadieniais ir šventėse, dabai susirinkę į savo šven buities, elgesio kultūros — tę, taip nelengvai, -bet gar tiek pačiam universitete, tiek
B
ir mieste, kuriame mes — didžiausia aukštoji mokykla, be to, universitetas. Mes tu rime išlaikyti tą seną tradici ją, kad toną miestui, su prantama, gerą toną — duo tų studentija, judriausias, ak tyviausias miesto elementas. Mes turime siekti, kad visa me kame jaustųsi, jog Vil nius — universitetinis mies tas, vadinasi, didžios kultū ros miestas. Tekrypsta į mus akys — kaip į gerą pavyzdį. Studentas nebe mokinys, turintis išmokti. Studentas — mokinys ir drauge moksli ninkas, savarankiškai siekian tis pažinti. Seminarai, įlaboratoriniai, praktikos darbai, mokslinė kūryba SMD būre liuose, studijos pagal indivi dualius darbo planus — vis tai studento veiklos formos, lei džiančios jam pasireikšti kaip ieškančiai, savarankiš kai asmenybei. Studentų mokslinėje draugijoje daugu mas iš jūsų pirmąkart išbandysit savo jėgas, ištvermę, dalykinį pasirengimą. Joje pasirinktų mokslinių tyrinėji mų kryptys, temos — kas gali nuspėti — gal nuves vė liau jus ilgais mokslo ke liais. Juk kaip tik darbu stu dentų mokslinėje draugijoje pradėjo savo kelią šiandien žinomi mokslininkai profeso riai lituanistai Vytautas Ma žiulis, Jonas Palionis, medi kas Petras Visockas, geogra fas Česlovas Kudaba ir dau gelis kitų. Universitete jūs pažinsite daug žmonių, kil niai ir pasišventusiai atsida vusių mokslui, savo profesi jai, kantrių ir taktiškų peda gogų. Auklėkit save, stenki tės perimti geriausius jų - — žmonių ir mokslininkų —
1976 m. rugsėjo 1 d. Nr. 25 (967)
buožus, kad išaugtumėt tokia gamybininkų ir mokslininkų pamaina, kuri savo profesinėmis ir žmogiškosiomis savybėmis visiškai atitiktų didelius ir sudėtingus busimosios visuomenės raidos pakopos reikalavimus. „Visi nori mokėti, bet ne visi mokytis", — sako liau dies išmintis. Dar būtų gali ma pridėti: ne visi moka mokytis. Todėl šiandien, šią džiugią mums visiems valan dą, kad ir tikėdamas jūsų norais, jūsų gabumais, vis dėlto, labai rimtai kalbu apie būtinumą išmokti mokytis, ar tiksliau — išmokti studi juoti. O tai reiškia daug ką, ir pirmų pirmiausia — dis ciplinuoti save nuo pagrindi nių dalykų iki smulkmenų, sąmoningai atsisakyti apgau lingų „laisvių", kurias, neva, teikiantis studento gyvenimas. Taip, studijų kontrolės siste ma aukštojoje mokykloje nė ra tokia primygtina, kaip vi durinėje, jia jūs, praleidę, sakysim, paskaitą, gal būt, ne visada pamatysite grasi nantį pirštą, tačiau galų ga le viskas susieina į vieną, ir, kaip sakoma, kiekvienam at seikėjama pagal nuopelnus: kas gauna padidintą stipen diją, kambarį bendrabutyje ir kitų patogumų bei privilegi jų, o kas netenka ir viso ši to, ir netgi... teisės studi juoti universitete. Iki šiol kalba daugiausia lietė studijas. Bet yra kita su jomis susijusi studento veiklos sfera. Iš aukštosios mokyklos turi išeiti ne tik puikus specialistas, savo da lyko žinovas, bet ir žmogus, turintis aiškią pilietinę pozici ją, gerai paruoštas komjauni mo aktyvistas, sugebąs vado vauti komjaunimo ar kitam kolektyvui, pažįstantis žmo nių -psichologiją, sugebantis patraukti žmones į savo pu-
sę, uždegti juos geriems darbams. Aukštųjų mokyklų absol Ventai, išėję čia visuomeninės ir politinės praktikos mokyklą, turi būti išsiugdę tvirtą politinį subrendimą, visuomeninį ir darbo aktyvumą. Geriausia šių gra žių savybių skiepytoja — mokyklos komjaunimo orga nizacija, turinti savo veiklos arsenale daugybę priemonių, besinaudojanti didžiuliu auto ritetu tiek studentų, tiek dės tytojų tarpe. Komjaunimas — aktyviausias rektorato, de kanatų pagalbininkas kovoje už gerą mokymąsi, teorinių žinių bei praktinių įgūdžių įsavinimą, visų gražių inicia tyvų įkvėpėjas ir vykdytojas. Universitete jūs rasite ge rą dirvą tiek mokslui, tiek visuomeninei veiklai, rasit daugybę galimybių realizuoti savo svajones. O bendra uni versiteto nuotaika, aplinka, kurioje mokysitės ir gyven sit, priklausys ir inuo jūsų. Tikiuosi, kad ne vienas iš jū sų pasižymėsit geru moky musi, drausmingumu, origina liais pranešimais studentų mokslinės draugijos konfe rencijose, išradingu darbu komjaunimo, profsąjungos ir kitose visuomeninėse organi zacijose, internacionalinio, kraštotyrininkų ar kito kurio nors klubo ar būrelio veiklo je... Gal jūs garsinsi! uni versitetą dainų ir šokių liau dies ansamblyje, kitame sa viveiklos ar sporto kolekty ve? Pasirinkimas didžiulis, kiekvienas, žinoma, rasit sa vo, tačiau yra ir visada liks pagrindinis dalykas, dėl ko susirinkom į universitetą — mokymasis, studijos. Baigdamas noriu palinkėti tvirtos valios, didžiulės iš tvermės. Ir aiškaus tikslo, kad jūsų žygis būtų naudingas tė vynei, neštų laimę jums pa tiems. Sėkmingo kelio!
SVAJONIŲ IŠSIPILDYMO METAS {temptas mokykloje su kauptų žinių kartojimas, ne ramios naktys prieš stoja muosius egzaminus — visa tai jau praeitis. Praeičiai pri klauso ir šių vaikinų išstpildžiusios svajonės tapti mūsų universiteto studentais. Visi jie — ekonominės infor macijos mechanizuoto apdo rojimo organizavimo specia lybės pirmakursiai, visi — vilniečiai. — Be abejo, ne, — Į klau simą, ar ne per „sausa" spe cialybė .atsako Marius Urbo nas, 23 vidurinės mokyklos absolventas. — Ji nauja, (do mi ir perspektyvi. Konkursas, kiek man žinoma, kas metai gerokai išauga. — Mokiausi septintoje vi durinėje mokykloje, kur ma tematikos mokoma sustiprin tai. Tai gal ir lėmė mano pasirinkimą. Suprantama, rei kalą turėsime ne tik su ma tematika — teks žinias pa gilinti kibernetikoje, skaičia vimo technikoje, — taip stu dijas įsivaizduoja Romualdas Čiurlionis. — Mokėmės dvidešimt pir moje vidurinėje, vienoje kla sėje. Kartu ruošėmės stoja miesiems, jaudinomės dėl vie nas kito. Buvo būtina jausti draugo petį, padraslnantį žvilgsnį, — pasakoja Saulius Dučinskas ir Tadas Sudnickas. Dabar šie vaikinai, kaip ir visi naujieji „fuksal", pade da tvarkyti universitetą. Pa sisekė — jie d(rba senuo siuose rūmuose. Mintis, kad ši studentų karta — antroji, sulauksianti universiteto ju biliejaus, verčia pasitempti. O „fuksai“ tikrai „nesausi". Po darbo neskuba namo — yra apie ką pakalbėti, pasi dalinti naujais įspūdžiais, pa svajoti. Kuo didesnė bus jų naujai susikurta ^vajonė, tuo šviesesnė ir laimingesnė bus ta diena, kai ji išsipildys. Edvinas BUTKUS Audronės BARANAUSKAI TĖS nuotraukoje: pirmakursiai (iš kairės) Marius Urbonas, Tadas Sudnickas, Saulius Du činskas ir Romualdas Čiurlio nis.