Tarybinis Studentas, 1982 m. rugsėjo 10 d. Nr. 25 (1204)

Page 1

visų Salių proletarai. vienykitesj

carams scuoencas

Siame numeryje: GAUDEAMUS IGITUR XXX

KRAŠTOTYRININKŲ DARBAI XXX

VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO _________ REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS

ŪDZIAMAS NUO 1950 METŲ

Ta įsimintina trečiadielio popietę senasis Vil­ ius tarsi, sužvdėio mėlvai. Tai patys iauniausiesenosios Alma Mater ■alkai, pirma karta per­ engę mokslo šventovės enksti ir gavę studentišus dokumentus -bei keuraites. skubėjo i Sporto ūmus, kur tradiciškai vksta iškilmingas nauju1 mokslo metu atidarvas.

Prezidiume — Universitevadovai, fakultetu dekali, partijos ir komjaunimo omitetu atstovai, profesoai ir docentai, svečiai.

„TU ĖST SUARELĖ MEU!“ Susirašinėjimas vertas skiro pasakojimo. Ir ne >k laiškai, kiek susitikias svetur. Kada prasideda kelionė? įrbūt lėktuve. Tiesa, ieš tai būna rūpesčiu Ha diena — suvenyrai, liesai ir t. t. Tu jau lėktuve, skrenučiame 8119 reisu i Kiliova — Moldavijos stine. Jau netresiunti ir ’esingu žvilgsniu pro ituvo langa Vilniui. Čia omiau — neįprasti žmos: tamsiaplaukiai, juoakiai, saulėje idegę. ožiesi. Tiesa, ir lietuviu ug — važiuoja padėti ildavams nuskinti vaiis. Ju šiemet — oho! i pas mus kepino sauir nuo pavasario be­ ik nebuvo lietaus, tai ’ldavijoi ši vasara vos atogražinė buvo: iki !tu saulė, o po pietų tas. arba atvirkščiai. Skristi teko tik 2 va­ das. Tik..., nes bendtaleivis pasitaikė iūre'.skrendas vos ne per a Europa i savo mažvlaimeli Moldavijos oie•se. Šypteli: „Gvvendas orie jūros neturi nei no pažistamo iūrinino.čia — vos tik išsi­ ūtai svečiuosna. . ~ Tai ko jūs nėr visa °oa namo? ~ Pasiilgau... Gražu mus. Vynuogės bainrisirnti. Padainuot... okt!.. > kelio tik... 2 valan­

1982 m. rugsėjo 10 diena, penktadienis

Susirinkimą pradėjo įnokvmo reikalu prorektorius B. Sudavičius. Tiek įspūdinga rektoriaus J. Kubiliaus kalba, kurios atidžiai klausėsi ne tik sa-

RUGSĖJO PIRMOSIOS ŠVENTĖ lėie sėdintvs pirmakursiai, bet ir busimojo koncerto dalyviai užkulisiuose, tiek Aukštojo ir specialiojo vi­

durinio mokslo ministro H. Zabulio sveikinimas dar karta irodė, koks didžiu­ lis dėmesvs skiriamas be­ simokančiam jaunimui, įpareigojantis ir pirma­ kursius, ir Universiteto senbuvius pateisinti gar­ binga studento varda. Komjaunimo komiteto sekretoriaus A. Kumžos pa­ kviesti apie vasara nuveik­ tus darbus susirinkusiems papasakojo trečiojo semest. ro dalyviai. Ši vasara jiems buvo ypatinga — pažymėtas studentu staty­ bos būriu judėjimo 25-metis. O paskui — koncertas... Geriausieji Universiteto

KETURIASDEŠIMT KETVIRTOJI SAVAITĖ:

TARYBŲ MOLDAVIJAI

Nr. 25 (1204)

RUSIJOS PIRMASIS

Kaina 2 kap.

meno kolektvvai — nusi­ ŽODIS PIRMAKURSIAMS pelnęs dainų ir šokiu an­ samblis, folklorinis an­ samblis, vvru bei mišrūs chorai — paruošė įdomia X Ir turininga programa nau. iuiu mokslo metu atidarvŠios dienos jiems — sun­ mo proga. Belieka padė­ kiausios. Studijų pradžia ne­ koti už triūsa vyriausia­ lengva. Tiek daug reikia jam koncerto režisieriui, sužinoti, o svarbiausia — at­ ansambliu ir choru vado­ rasti save. Kaip jiems se­ kasi? Ar sugebės jie tapti vams. gerais studentais? Pirmakur­ XXX sių ateitis — jų pačių ran­ Universitetas jau skai­ kose. Kaip jie vertina pir­ čiuoja nauiuiu mokslo me­ mąsias studijų dienas, kokiais tu dienas. Pirmosios pa­ rūpesčiais gyvena? Apie tai skaitos, pirmieji įdomūs geriausiai turbūt papasakos susitikimai su dėstytojais... jie patys. Su keliomis istori­ Tad ..būkit paniekinti, že­ jos specialybės pirmakursėmis mės rūpesčiai, iš čia ky­ susipažinau skaitykloje, kur jos ruošėsi seminarui. lama i žvaigždes!"

ATRASK SAVE

Romas PODERYS

biausiu moldavu ritualu Prasideda — vyno darvmas. nes nėra nė vieno kiemo, kur io neturėtu. Bet labiausiai moldavu svetingumą natiri, kai jie pakviečia i „kasa marę" — didžiausia ir gražiausia kambari namuos — ma­ žyti šeimynini muziejų, kur saugomos fotografi­ jos, iš kartos i karta per­ duodami kilimai, rank­ šluosčiai. Kita diena prie Dniestro praleidi — prie didžiau­ sios Moldavijos upės. Vanduo toks šiltas, kad net juokiesi: „Matvt. Dubosaru HE turbinos ii su­ šildė. .Ir upės krantais grožiesi — Dnestras tarsi tarp dviejų kalnu teka, kuriu šlaituos nusidrieku­ sios vvnuogiu. tabako plantacijos. Ir taip visa mėnesi. Vėl lėktuve, skrendančiame i Vilnių, kad neužmirštum, užrašu knygutėj rašai vienintelę išmokta frazę: „Tu ėst suarelė meu (sau­ lės šalis)!"

dos. Pirmosios žvalgvtu- smuikininkas iš cirko: pa­ vės. Tvankoka. Draugai sidėjęs ant rankos, ant beveik įtraukia nro duris. galvos. įrėmęs i krūtinę. Vakare išvažiuoji i kai­ Glėbeli rožių įteikia — j u mą. o ten pakliūni i šven­ čia tiek daug! O dabar kuo greičiau tę: tris naktis moldavai i miSSta. Iki centro gal šoka, geria vvna, pas sa­ pusvalandis kelio. Pro vo priešus vaikšto. Mat, akis lekia nauji miesto pagal iu papročius tomis kvartalai su namais, pa­ naktimis šie turi gražiai puoštais nacionaliniais or­ priimti ir payaišinti. Vai­ namentais. Šiaip pamany­ kinai prie mylimos mer­ tum, kad Kišiniovas — ginos namu suneša gėles jaunas miestas, nes jame iš visu kaimo darželiu, o vos keli seni pastatai. O tai. kuri nepatinka, pa­ iš tikruiu iis minimas skutini medi nupjauna. Ir jau 1466 metais. Karas su­ kokia gėda jai! naikino miestą. Atrodo, kad niekada Tiesa, vėl ilsisi liūtai moldavu šokio neišmok­ prie dramos teatro, o ma­ tum. Bet lietuviškos pol­ žojoj baroko salei vėl kos žingsnelis visai tinka, skamba vargonų muzika. ir moldavai jau šypsosi: Netoli iu gėlių turgus. ..o iūs pas mus pasilikt Alma MERKYTE ..Kad Po pavvkusios galėtumėt!" Bet tempera­ premjeros aktorius gėlė­ mentas lieka temperamen­ mis užverstum"... Juo­ tu: kuo vyresnis, tuo vik­ kaudamas paklaust kiek riau šoka. — Nespėjau nė su Uni­ kainuoja lietuviškai. Pa­ Nuo vaišiu kaime ne­ versitetu susipažinti, o sirodo, turguj nėra kal­ pabėgsi. Ir vėl stalas i u Jau | kolūkį, — apgailes­ bos barjero — moterėlė žemės gėrybėmis nukrau­ tavo vienas pirmakursis. atsako moldaviškai, paro­ tas. Susidomėję klausinė­ — Ten ir susidraugaudydama pirštais. ja. o ka pas mus augina slm. Padirbėsim, o po to Aerodrome, rodos, buvo ir nusivilia: „Tai ka iūs kibsim j mokslus, — nu­ karšta. O čia gatvei ir valpot? .." ramino antrasis. nejauti: tiek gėlių, me­ Ne. nėra pas mus tokiu džiu. Net dušu! Pas mus kaimeliu: su graikišku Kieno tiesa, sunku jos aukštos ir lieknos riešutmedžiu alėjomis, su spręsti. Nežinia, kuriems trumpais spygliais, paly­ šuliniu visai gatvelei, ta­ labiau pavyko: ar tiems, ginus su čionykštėmis, keliais, vedančiais prie kurie išvyko tik ka pra­ kurios tarsi lenktvniauia kiekvieno namo, išpuošto sidėjus mokslo metams, savo dvgumu. Čia pat medžio raižiniais, pieš­ ar tiems, kurie darbuosis triumfo arka — iš turku tais ornamentais, apaugu­ tėviškės laukuose po mė­ iunvo išvaduotoju garbei, sio vynuogėmis. Rodos, nesio. Moldavijos TSR dailės imk ir dėk i burna. Bet Rugsėjo 6 diena pirmą­ muziejaus filialas. Pavei­ dabar dar ne metas — ją pamaina i kolūkines kslai. kaip tas padūkęs vynuoges skina rudeni. talkas, susikrovę reikia­ motyvas, kuri vis griežė Tada ir vienas iš svar­ ma manta, išvyko apie

Rasa LINKEVIČIŪTĖ: Labai patiko pirmosios paskaitos. Laikydama stojamuosius egza­ minus, dar nelabai Įsivaizda­ vau ką ir kaip teks studijuoti. O dabar esu labai laiminga, kad gailu studijuoti istoriją. Ypač (domu klausytis arche­ ologijos paskaitų, kurias skai­ to doc. P. Kulikauskas. Ar­ cheologija mane labai domina, norėčiau gilinti savo žinias šioje srityje. Universitete kitaip negu mokykloje. Daug daugiau reikia pačiam sava­ rankiškai dirbti. Nesinori bū­ ti nežinančiu žiopliuku. Rei­ kia stengtis, nors gana sunku apsiprasti naujoje aplinkoje. Bet svarbiausia, kad aš — studentė.

*

galimybių gilinti žinias, {do­ miai praleisti laisvalaiki- Pa­ bandysiu nueiti j liaudies šo­ klų ir dainų ansambli, gal priims groti ar dainuoti. Bet svarbiausia, aišku, studijos, ypač naudingos specialybės paskaitos. Tik gaila, kad kartais nesusigaudai, ko nori dėstytojas, ko iš tavęs reika­ lauja. Teks dar daug dirbti. Norėčiau, kad mūsų akade­ minė grupė būtų draugiška, tada ir studijuoti bus įdo­ miau. Dalia SlLGALYTE: Sudomi­ no lotynų kalbos paskaitos, kurios labai reikalingos, nes išmoksiu tą jdomią senovės kalbą. Tiek daug naujų da­ lykų, kad net baugoka, ar pavyks visur suspėti, per­ skaityti visas reikalingas knygas, sukonspektuoti visas paskaitas.

Pirmakursiai įsiliejo j Uni­ versiteto gyvenimą. Ko jiems palinkėti, gal sėkmės? Ge­ rų ir įdomių studentiško °vvenimo dienų? O galbūt iš­ tvermės ir noro studijuoti? Turbūt prireiks daug ko, kad studijos būtų sėkmingos. O kol kas dar tik pradžia. Rasa, Rolanda, Dalia ir kiti istori­ jos specialybės pirmakursiai Rolanda SIMANAUSKAITE: klausosi pirmų paskaitų, ruo­ Istorija susidomėjau todėl, šiasi pirmajam seminarui. kad mokykloje... labai ne­ Renata PAJEDAITE vykusios buvo istorijos pamo­ PirmakurslI Redakcija lau­ kos. Mes mokėmės istorilą tik kaip datų ir faktų rinki­ kia tavo laiškų, pasakojančių apie pirmąsias studijų dienas ni. Bet aš netikėjau, kad isto­ Universitete. Gal turi kokių rija toks „sausas" mokslas. rūpesčių ar džiaugsmų, kuriais Pradėjau domėtis. Dabar ne­ norėtum pasidalinti. Kviečia­ sigailiu. Universitete daug me atviram pokalbiui.

Į KOLŪKĮ 2000 Universiteto studen­ tu. Vien iš EKFF — 1108. Pasvalio rajono Naradavos sodininkystės ūkis ne Birma karta su­ tinka ekonominės kiber­ netikos snecialvbės stu­ dentus. Kitu lauks Traku rajone, Vilniaus rajono Verusavos tarybiniame ūkvie, bei Lazdijų rajo­ ne. Ištuštėjo ir Pramonės ekonomikos fakultetas. Lieka tik diplomantai. 353 studentai padirbės

Utenos ir Vilniaus rajo­ nu ūkiuose. Širvintų. Kėdainių rajo­ nas ir Vilniaus Paberžės daržininkystės ūkis pasi­ pildė talkininkais iš Pre­ kybos fakulteto. O 235 chemikai išvyko i Panevėžio ir Širvintų rajonus. Na, o likusieji studen­ tai žemdirbio duonos pa­ ragaus spalio mėnesi. I dvylika respublikos rajo­ nu išvažiuos per 4000 studentu. Tad sėkmės žemdirbiu talkininkams! Imandra NEKROŠIŪTE


Garsiai ir džiaugsmingai nuskambėjo Rugsėjo 1-oii senajame Sarbievijaus kieme. Kokiu tik herojų nebuvo spalvingoje šven­ tėje! Budeliai, karaliai, se­ nųjų laiku studentas. He-

GAUDEAMUS IGITUR Rugsėjo pirmosios aidai fuksai prodekana. prašy­ dami parašu, drąsesni nu­ bėgo pas dekana, o žur­ nalistai net pas savo ka­ tedros vedėja. MES — PIRMAKURSIAI

raklis, hidra, liūtai ir kiti riios fakultete buvo gal­ linksminosi. vota padaryti pirmakursiu nuoširdžiai Vieniems ši šventė smagi krikštynas rugsėjo l-aiUtodėl. kad pirma karta Žodžiu, iš pat pradžių peržengė Alma Mater juos įtraukti i studentiška slenksti, kitiems smagu, gyvenimą, pajusti io rit­ kad kai kam ir liūdnokai mą. Tiesa, krikštynų su baigėsi: kažkuris fuksas ■ filologu nepalyginsi, televos nepaskendo baseine, vizija nefilmavo, bet... kažkurio vos nesuėdė hid­ kažkas buvo. Buvo kara­ ra. Šiaip ar taip visi Filolo­ lius su savo svita, sargy­ gijos fakulteto studentai biniai. kurie vvkdė kara­ buvo iškilmingai paženk­ liaus nurodymus. Istorikai linti antspaudu „fuks" ir Dasirodė verti savo vardo turėjo prisiekti ištikimybę ir Der kelias minutes su­ Alma Mater. Susirinkusieji ruošė batu paroda. Žur­ sveikino i iškilmes atvy­ nalistai savo klausimais kusius garbingus svečius užgriuvo dekaną ir pro— Rektorių prof. dr. Joną dekana. bandydami paimti Kubilių ir Filologiios fa­ interviu. Psichologai taip kulteto dekana doc. Joną pat parodė savo moksli­ Balkevičių. Daug išbandy­ nius sugebėjimus. O bib­ mu teko pirmakursiu da­ liotekininkės atvyko be vaikinu, tad teko drauliai. bet visi iie buvo sėk­ gauti su istorikais. Pabaimingai nugalėti, todėl nuo goję visi fuksai buvo ao„studentės ašašiol fuksai galės vadintis laistvti garbingu Alma Mater Vil- romis". kad netektu verkti prie dekanato duru. nensis studento vardu.

Rodos, dar tik vakar užvėrėme vidurinės mo­ kyklos duris baigėme lai­ kyti brandos egzaminus ir. visa jauna širdimi pa­ sitikome taip ilgai svajo­ ta vasara. Mažai tos va­ saros mums šiemet buvo. Dideli siekiai, seniai puo­ selėtos. brandintos svajo­ nės išsipildė. Mes — Vil­ niaus V. Kapsuko univer­ siteto studentai. Dar ir dabar pamenu ir visa lai­ ka turbūt prisiminsiu, kaip drėbčiau prieš egza­ minus. Ir ne vien aš. Da­ bar viskas nraeitv. viskas pasibaigė. O gal dar tik prasideda? Tad sveika visados jau­ na mūsų Alma Mater! Sveikas studentiškas gy­ venime! Tave sveikina nauji ir jauniausi Alma Mater šeimininkai, tad ir priimk mus taip, kaip ga­ li priimti tik Tu. Parodyk ir atskleisk visus savo džiaugsmus, rūpesčius — viską priimsime. Rugsėjo 1-oji — jau­ nystės žavesio, džiaugsmo, taikos diena. Iš laimės švytinčiais veidais jau­ niausieji Universiteto stu­ dentai gauna naujus do­ „Gaudeamus igitur" autoriai R. Pajėdaitė ir A. Birbilas. Nuotraukos M. Pa­ kumentus. Juos, paspaus­ tašiaus. damas rankas ir palinkę damas sėkmės. įteikia fa­ kulteto dekanas doc. V. Lesčius. Po to išklausėme kvmu terminu nėra net paskaita apie ♦mūsų Uni­ išėjusiuose (iki š raidės! versiteto istorija. Turbūt didžiojo .Lietuviu kalbos ilgai atmintyje išliks ir žodyno" tomuose. Šiemet musu „krikštynos". Šau­ įdomios Pašvitinio apy­ žmonių, vadovaujami dėst. 33 kitu specialybių kraš­ nūs riteriai, vadovaujami linkės iki šiol moksliniu B. Stundžios. Užrašyta apie totyrininkai surinko anie karaliaus Artūro, kėlė požiūriu buvo nepakanka­ 1600 vietovardžiu. 1500 300 žodžiu (daugiausia iu šypsenas ir tikrai buvo mai tyrinėtos. Per pasku­ žodžiu „Lietuviu kalbos žo­ užrašė ekonomistas V. Ma­ verti dėmesio. Gal kiek tiniuosius 60 metu sodybų dynui", 300 pravardžių, čiekus ir matematikai V. kritiškiau galima pažvelg­ skaičius apylinkėje beveik 100 zoonimu. Atsakyta i 7 ir V. Dagiai). Iš įdomesniu ti i istoriku žiurke vardu nepasikeitė (i u yra 1044), anketas, magnetofonu i užrašymu, greičiausiai at-| bet žmonių sumažėjo 2,6 20 juostu įrašyta tarmės sispindėsiančiu ir rašoLarisa. Tiesa, ii nustipusi, karto (liko 2668). tekstu. Ekspedicijoje nau­ muose žodvno tomuose bet. kaip teigė „vvriausiaDabar surinkti lituanisti­ jai pastebėtos dar kai ku­ galima paminėti žodžius ..šernas". trindė niu duomenų kasmet vis rios tarmės ypatybės, pa­ šerną viršinykas sunkiau. Neretai atsako­ tikrinta pašvitiniečiu ir ..pūlinys", žemaitukas ma. kad reikėjo ateiti nors joniškiečiu šnektų riba, „skerdžius". prieš metus ar kelis — ta­ atliktas audicinis eksperi­ „tolimesnės vietos gyven­ da dar buvęs gyvas didelis mentas. Labai gerai, kad tojas (gali būti ir aukštai­ pasakotojas, dar nebuve tarmės tekstus renka ir tis); dar plg. klėtis ant nukelti senieji gyvento­ vietoje gyvenantys kraš­ nugaros, raktas kišenei jai. Palyginus su 1974 m. totyrininkai J. Bilevičius, (kromelninko gyvenimas!, varnos prots ožėje, ė sosJoniškėlio ekspedicija ras­ J. Treškevičius. ta mažiau žmonių, mačiu­ Jau devinti metai, kaip riožo pažėrėt. a tol nosk siu aičvara ir visai ne­ žodžiu su sakiniais klubo riodo ir 1.1. Pašvitinio apylinkėse su­ aptikta tikinčiu velniu, ra­ ekspedicijose užrašo ne tik ganų kėslais: tuo pačiu kalbininkai, bet ir tautosa­ rinktus įdomiausius tarmė, mažiau ir sakmių pasakų. kininkai. etnografai, isto­ ir tautosakos tekstus nu­ Išnyko daug balu, liek­ rikai. socialogai. Kalbė­ matoma išleisti. nu. krūmu, mažiau kas iš dami savo tema, iie pasi­ Kazimieras GARŠVA senuiu beatmena ir jų var­ žymi tokiu žodžiu, kuriu LTSR MA Lietuviu dus. kalbininkai gali ir neiš­ Kalbininku grupė pa­ girsti. Dalies užrašomu lie­ kalbos ir literatūro'l institutui gal tradicija buvo gana tuvišku žodžiu (ar jų kvalifikuota. Joje dirbo 15 reikšmių), vaizdingu pašamokslinis bendradarbis

Rinkome kalbos duomenis

Prasidėjo nauji mokslo metai. Ar nepa­ miršai pratęsti studento pažymėjimo! XXX Rugsėjo 1-oji. Vėl Isto­ rijos fakulteto kiemelyje nauji veidai. Tai i fakul­ tetą istoie pirmakursiai. Jie iau gavo studento pa­ žymėjimus ir kepuraites. Fakulteto valdžia juos iau pripažino, bet ar pripaži­ no studentai? Tam ir kri­ kštynos! Jau seniai Isto-

Pagaliau visiems pirma­ kursiams buvo įteikti fuksu pažvmėiimai, ir čia ka­ ralius pareiškė: — Fuksai, gavę ant šio pažymėjimo prodekano parašu, bus nemokamai įleidžiami i visus Kultūros klubo renginius. Ach, kad daug būtu tu renginių!.. Ir apspito

sis krikštytojas”, vargšė žiurkė ėdė blogos koky­ bės knygas ir todėl pasti­ po. O dabar — prasideda paskaitos, prasideda dar­ bas. Gintaras ŠPOKAS IF I kurso studentas

„jei dar nespėjai — kreipkis į savo pės proforgą.

gru


KAIP PATIKTI AITVARAMS? c

i

ss

TRYLIKTOJI Universiteto kraštotyrininkų klubo kom­ pleksinė ekspedicija dirbo rugpjūčio 2—15 dienomis Pakruojo rajone. Pašvitinio apylin­ kės gamtą, istorinę-revolluclnę praeiti ir nū­ dieną studijavo, tautosaką, kalbos medžiagą rinko 125 kraštotyrininkai. Universitetą atsto­ vavo 84 (FilF — 31, IF — 24, MaF — 8, GF — 8, PF, EKFF ir FF po 3. MF _ 2, PEF ir TF — po 1), VISI — 6, VDI — 5, Konser­ vatoriją ir VVPI — po 1, Maskvos M. Lomo­ nosovo universitetą — 2 studentai, aspirantai, dėstytojai. Kiti ekspedicijos dalyviai — Mo­ kslų Akademijos institutu, muziejų, kitų kul­ tūros ir mokymo ištaigų darbuotojai. Pirmą­ syk ekspedicijoje dirbo 40% jos dalyvių, ant­ rąsyk — 24%, trečiąsyk — 12,8%; ketvirtą kartą — 11,2%, penktą—šeštą karta 5,6%, septintą kartą ir daugiau — 6,4%. Kraštotyri­ ninkai rinko medžiagą, susiskirstę i 7 darbo grupes: gamtos, istorijos, sociologijos, kalbos, etnografijos, tautosakos, muziejininkystės. Pa­ gal savo kilmę kraštotyrininkai buvo pasi­ skirstę taip: 40 vilniečių. 10 kauniečių, 8 ro­ kiškėnai, 7 biržiečiai, po 6 uteniškius ir panevėžiškius ir t. t.

1 J

ETNOGRAFŲ DARBAI Etnografų grupėje dirbo įvairų pasiruošimą turintys kraštotyrininkai. Dalis jos na­ rių prityrę etnografinės me­ džiagos rinkėjai, nemaža me­ tų pasišventę šiam kraštoty­ ros barui. Tarp jų visų Pir­ ma pažymėtini ekspedicijos vadovas V. Mačiekus, Valen. tina ir Viktoras Dagiai ir ki­ ti. Dauguma kraštotyrininkų su etnografinės medžiagos rinkimu susidūrė pirmą kar­ tą. Šalia jų dirbo etnografai profesionalai V. Ciubrinskas, V. Baltrušaitis ir kiti, at­ stovavę įvairius respublikos muziejus. Nežiūrint to, vi­ siems grupės nariams dar­ bas sekėsi neblogai, padirbė­ ta nuoširdžiai. Nauda įvairia­ pusiška. Kraštotyrininkai pa­ kėlė savo kvalifikaciją, su­ kaupė patyrimo, sužinojo daug naujo, susitiko su įdomiais žmonėmis. Etnografijos moks­ lo šaltinių bazė pasipildys dideliu kiekiu medžiagos svarbios ir naudingos tiek nū­ dienos, tiek ateities etnogra­ fams. Ekspedicijoje duomenys bu­ vo renkami iš 32 temų. Di­ džiausias dėmesys skirtas lietuvių liaudies tradicinės materialinės ir dvasinės kul­ reiškinių fiksavimui, tūros Tačiau nemaža vietos etnografų veikloje užėmė daTirtų klausimų rabartis, tas gana platus, temų tik. išvardijimas užimtų nemaža pažymėsime, vietos. Todėl kad buvo atlikta keli šimtai aprašų, užpildyta dešimtys etnografinių anketų. Perrašy­ tos medžiagos kiekis viršys tūkstantį lapų. Žinoma. ne kiekybėje esmė. Svarbiau­ sia surinktos medžiagos ko­ kybė. Šiuo aspektu vertinant surinktą medžiagą galima teigti, kad etnografų darbas ekspedicijoje buvo efektyvus.

Apie konkrečius darbo re­ zultatus kol kas sunku kal­ bėti. Reikalinga surinktą me­ džiagą įkomponuoti į pla­ tesnį etnografinį konteks­ tą. Tada išryškės kuo šis Lietuvos kraštas yra ypatin­ gas ir kas jame yra bendra visai respublikos teritorijai ar regionui. Nors kai kas jau išryškėja. Kraštotyri­ ninkai, .besidarbuojantys ke­ lintoje ekspedicijoje, pašte, bėjo egzistavusią ypač ryš­ kią socialinę diferenciaciją kaime, kaip niekur kitur uždėjusią ženklų antspaudą

atskirų valstiečių grupių buičiai, elgesio normoms, žmonių teisinei ir socialinei padėčiai bei tarpusavio san. tykiams. Iš materialinės kultūros vi­ sų pirma tyrinėti žemės dir­ bimo ir sėjos, derliaus nu­ ėmimo įrankiai. Rasta pora medinių arklų-vagotuvų eg­ zempliorių, nors dar prieš keliolika metų Pakruojo ra­ jone jų nemažai buvo ne tik palėpėse, bet ir naudojamų darže. Ilgokai buvo išlikę pjautuvai, kaip ir dauguma senųjų žemdirbystės ir sėjos įrankių, valstiečių ūkiuose naudotų dar po I pasaulinio karo. Tą patį galima pasa­ kyti ir apie kūlimo įran­ kius. nors jau buržuazijos valdymo metais plačiai plito kuliamosios mašinos. Įdomu, kad neteko užfiksuoti žinių apie plačiai Lietuvoje žino­ mas rankomis sukamas kulia­ mąsias mašinas. Daug naujų duomenų pa. pildo mūsų supratimą apie valstiečių gyvenamų ir ne­ gyvenamų patalpų interjerus. Rasta išlikusių buvusių dū­ minių pirkių, plūktinių aslų, nemaža tapytų baldų, pjausty­ tais galais lovų, suolų pa. kojų. Sužinota apie iš jur­ ginų stiebų, pypkės pagamin­ tas lempeles. LTSR liaudies buities muziejaus mokslinis bendradarbis V. Baltrušaitis muziejui įgijo apie 50 eks­ ponatų. Jo vadovaujama 11 dailininkų grupė nupiešė 878 etnografinių objektų piešinius ir eskizus. Surinkta medžiaga liudija apie buvusį turtingą valstiečių dvasinį gyvenimą. Antai vestuvėse mūsų dienomis dar plačiai sutinkamos senųjų apeigų, papročių liekanos. Ta­ čiau senieji liaudies papro­ čiai jau XIX a. tapę žaidybi­ niais, pramoginiais, nyksta. Todėl duomenų apie liaudies šventes, papročius rinkimas turi ir taikomąją reikšmę — pažangių jų elementų per­ ėjimas daug kuo paįvairintų pašvitiniečių (ir ne tik ių) kultūrinį nūdienos gyveni­ mą. Ypač tai liestų žaidi­ mus — jų surasta daug ir tik. rai įdomių. Pastebėta ir nei­ giamybių — nesaikingumas vaišėse, muzikantų „diktatū­ ros" toleravimas vestuvėse aludarystės tradicijų nykimas ir stipresnių gėrimų įsigalė­ jimas.

Bevelk kiekvieną vakarą pirmakursiai sutūpdavo drau­ gėn pasipasakoti dienos įspū­ džius, pasidalinti rūpesčiais, pasidžiaugti pirmais, nors ir nedideliais atradimais. Pra­ džia buvo sunki. Tuo labiau, kad ekspedicija pirmoji, dar gerai nepažįsti kaimo žmo­ nių, kartais net išsigąsti ir pasilabinti užmiršti. „Kad jau nebedainuoju, nebebylioju pasakų", — lyg atsiprašy­ davo, lyg guosdavosi mo­ čiutės. Dar trūko kantrybės, sugebėjimų išklausinėti, pri­ minti, kad užrašytum vertin­ gą dainą ar sakmę. „Tik nenukabinkit nosių. Dar sura­ sit pasakorių ir dainų kara­ lienių", — ramindavo Loreta, taip pat pirmakursė ir jau tautosakininkų vadovė.

Tikrai, su kiekviena diena mūsų nuotaika kilo kaip ant mielių. Žmonės apsi­ prato, kad net mįslės, pieme­ nukų dainelės, vaikų liūliavi­ mai ir kitokios „baikos" mums labai reikalingos, šne­ kūs ir nuoširdūs jie stengėsi padėti, kuo galėdami. Prlsimindavo dar savo senelių pasakų, dainų iš porintų ganymo laikų. Dažnai Į tą pačią trobą užsukdavome ke­ lis kartus — senieji mielai

Norėtųsi paminėti keletą įdomesniu momentų iš dva. sinės pašvitiniečių kultūros. Antai užrašyti žaislai su keimeriu (dvigubu, trigubu riešutu) žaidimai, derėjimaisi. Sutiktas įdomus paprotys at­ silyginti už sumaltus miežius alui alaus ąsočiu. Užrašyti „egzotiški" gydymo būdai: pvz. skaudančią gerklę gy­ dyti rupūžės su krapų arba ramunėlių nuoviru, apvynioti kaklą karštomis vištos žarno­ mis, sutikta ir magiškų prie­ monių, nors šiaip liaudies medicinoje ir ypač veterina­ rijoje vyravo racionalieji gydymo būdai. Surinkta oausi medžiaga apie kalendorines šventes, žemdirbystės pa­ pročius ir t. t. Kraštotyrininkų surinkta me­ džiaga rodo buvus pana vargingą daugumos valstiečių buitį. Socialinė nelygybė ypač išryškėja žvelgiant į materialinę valstiečių kultūrą, buities sferą. Skir­ tumus tarp praeities ir da­ barties gyvenimo, socializmo metais įvykusias didžiules

„pakyliodavo" dainų ir pasa­ kų kraitį — žiūrėk, kad kas tik neliktų nepasakyta. Pa­ stebėjom, kad prieš dainuo­ dami žmonės dar ilgai atsi­ prašinėja, jog turbūt viską užmiršo, ir tik pasidrąsinę silpnu balsu ima traukti dai­ ną po dainos. Negali atslstebėti, kaip giliai gyvenimas visko patyrusion atįrėžė Ona mintin dalnų žodžius. Žemritlenė imums paaukojo du pusdieniusi — iš jos lšsinešėm 98 dainas. Lyg norė­ dama paaiškinti mūsų nuosta­ bą? išlydėjo su daina: „Oi, jūs dainos, dainos ... tada aš lai­ minga, kada Jum dainuoju..." Šiame krašte tiki, kad dai­ na lengvina vargus, padeda gyventi, kad smagiausia dai­ nuoti keliese — labai daž­ nai į pagalbą senoji daini­ ninkė kviesdavosi drauges, seseris, dukras, anūkes... Už­ rašėme dainų ir iš moterų, Pamūšio kartu dainuojančių ansamblyje, etnografiniame Jau pirmomis ekspedicijos tai, dienomis į akis krito kad šiame linų ir alaus krašte mieliausiai dainuojama apie linelius (gyviausia daina „Vie­ na linelį nuroviau"), apie vai­ šes alumi, apynį. Daugeliui tautosakininkų labiau sekėsi užrašyti sak­ mių, pasakų, anekdotų. Tiesa, pačių pateikėjų požiūris la­ bai skirtingas. Vieni pasa­ kas vadina „niekais", o štai Pranas Savickas pasaką apie tris brolius sekė taip: „Gyve­ nam mes trys broliai... Tė­ vukai mirė, išėjam laimės ieškoti. Ainam, alnam, pama­ tėm ropių daržą... Kur buvus, kur nebuvus — šmukšt raganlukė..." Ir kaip nepatikėsi,

kad priešais sėdintis gudriai prisimerkęs žmogus „senai senai" grūmėsi su ragana! Užrašėme nemaža mitologi­ nių sakmių — sužinojome, kūr nusipirkti aitvarą, kaip atrodo slėgutls, kaip atpažin­ ti tave šokdinantį velnią... Vylius su Nijole užrašė dau­ giausia — devynias Juostas. Kai kuri jų užrašyta pasa­ ka vos išsitenka vienoje juos­ toje! Iš žmonių atminties dar neišdilo mįslės. patarlės, garsų pamėgdžiojimai... Sma­ gesnis kartais net pasiūlyda­ vo: jei atspėsim mįslę — daugiau pasakys, jei ne — toliau keliaujam (kad ir to­ kią: „Tėvas tysels', moja pumpla, valkai pabiručiai"). Ge­ rai, kad tautosakininkai į ekspediciją važiuoja „pasi­ kaustę". Galima pasidžiaugti, kad viso užrašėme per pusantro tūkstančio vienetų tautosa­ kos: 925 dainas, 310 pasakų ir sakmių, 225 vienetus smul­ kiosios tautosakos, 60 rate­ lių, 65 šokius. Tiesa, tai ne rekordinis ekspedicijų skai­ čius, tačiau manome, kad ar­ chyvai praturtės nauja ir ver­ tinga medžiaga. Sugrįžę baigiam „šifruoti" juostas, sudaryti rinkinius, šokam populiariausią, Voldžio užrašytą maršą, dainuojam Birutės išmokytą „Aš parėjo žali linų" ir retkarčiais pa­ juokaujam — vis dėlto kaip ten su aitvarais buvo. Gal tik­ rai tautosakininkai aitvarams patiko. kad kasmet iš eks­ pedicijų ne tuščiom sugrįž­ ta. Rima KRUŠAITĖ FilF II kurso studentė

Virginija BRUŽAITĖ

permainas pašvitiniečių gyve­ nime atskleidžia nūdienos reiškinių fiksavimas: gyven­ tojų laisvalaikio meninė kū­ ryba, naujos civilinės apei­ gos, šventės, maistas, gyve­ namoji aplinka ir kt. Todėl norisi akcentuoti ne tik mokslinę, bet ir didžiulę ide­ ologinę, auklėjamąją surink-

tos medžiagos, kaip ir pačios ekspedicijos reikšmę. Krašto­ tyrininkai, pažindami praeitį ir dabartį, mato milžiniškus mūsų krašto pasiekimus vi­ sose gyvenimo sferose, įvy­ kusius per trumpą istorijos tarpsnį, įsijungus Tarybų Lie­ tuvai į tarybinių tautų šei­ mą. Todėl kraštotyrininkų sie-

pastebėti, užfiksuoti kimas praeitį lietunueinančius į vių liaudies materialinės ir dvasinės kultūros reiškinius, tirti šiandieninę kaimo gyventojų buitį ir kultūrą turi kilnią prasmę. Jonas MARDOSA LTSR MA Istorijos instituto mokslinis bendradarbis

Šiemet šešių sociolo­ gių grupė apklausė 350 Pašvitinio apylinkės gy­ ventojų agal anketas, skir­ tas kaimo jaunimui, vy­ resniojo amžiaus dirbantie­ siems ir pensininkams. Respondentai dalijosi su mumis mintimis apie kolūkio vystymosi pers­ pektyvas. savo darba. lais­ valaiki. Sužinojome, kuo jie domisi, ko siekia, ka labiausiai vertina, kodėl patinka ar nepatinka gy­ venti kaime. Surinkta medžiaga bus panaudota SMD konferen­ cijoje, be to. ia domisi LKP Pakruojo rajono ko­ mitetas. Kolūkiu statybos projektavimo instituto pra­ šymu pagal anketa „So­ dyba, gyvenamasis namas, ūkinis pastatas kaimo gy­ venvietėje" apklausėme 30 naujakuriu. Sužinojo­ me. kaip norėtu kolūkie­ čiai įrengti savo pirkia, sutvarkyti sodyba. Daugu­ mai reikalingas architek­ to p^Jarimas, norėtu, kad i u gyvenamasis namas skirtųsi nuo kaimvnu. Ti­ kėsimės, kad architektai atsižvelgs i kaimo gyven­ tojų norus. MaF V k. studentė

if i

* ’ ^-2*^ -

GYVENTOJAI MENA Mūsų grupėje dirbo 10 žmonių: istorikų, biblioteki­ ninkų, ekonomistų. Užrašė­ me 180 atsiminimų apie is­ torinius įvykius Pašvitinio krašte, apie žymius žmones. Radome 80 įdomių ekspona­ tų, turinčių muziejinę vertę. Apie turtingą pašvltiniečlų praeitį byloja šimtai faktų, pavardžių, vietovardžių, kurluos per 2 savaites užrašėme iš šio krašto gyventojų, Seniausi žmonės dar atsimena carizmo laikus. 1905— 1906 m. apylinkėje vyko dvaro darbininkų streikai. Iš Pašvitinio ateidavo žmonės, kurie reikalaudavo padidinti samdiniams atlyginimus.

Kaimas sociologų anketose

•ža&sįasž z-.,

Pašvityje, juos nužudė Šiau­ lių apylinkėje, Žagarėje. Už­ pildėme žuvusių už Tarybų valdžią anketas, susitikome su jų draugais, giminėmis. Užrašėme Didžiojo Tėvynės karo dalyvių atsiminimų. Pokario metais bežemiams ir mažažemiams buvo dalija­ ma žemė. Kūrėsi kooperaci­ jos ūkiai, kurių centras bu­ vo Pelanlškiuose. Valstiečiai šiuose ūkiuose apdirbo po karo likusią laisvą žemę. Rinkome šios apylinkės „Komunizmo ryto", „Jauno­ sios gvardijos" Ir „Spartuo­ lio" kolūkių kūrimosi faktus. Užrašėme pirmųjų pirminin­ kų, kolūkio veteranų, darbo pirmūnų atsiminimus. Pačio­ je pradžioje kolūkiai buvo labai smulkūs. Vien dabarti­ nio „Komunizmo ryto" kol­ ūkio ribose 1949 m. buvo susikūrę net 12 kolūkių. Užrašėm atsiminimų apie buržuazinių nacionalistų po­ kario metais nužudytus nau­ jakurius, tarybinius ir par­ tinius darbuotojus.

■■■

švitlnio Ir kaimynines apy­ linkes išgarsinusius žmones. Rinkome medžiagą apie gar­ sųjį kraštotyrininką Juozą Šliavą, gimusį Rimkūnų kai­ me. apie Lenino premijos laureatą Joną Avyžių, kilu­ sį iš Medglnų, apie akade­ miką Kostą Korsaką, gimusį Pašvitinyje, apie buvusį mū­ sų Universiteto rektorių Jo­ ną Bučą, ilgą laiką gyvenusį Puodžlonėlių kaime, apie Kauno universiteto profeso­ rių Vincą Čepinskį, kuris gi­ mė Dargaičių kaime. Nuoširdžiai padirbėjo, su­ rinko geros medžiagos eko­ nomistė Janina Bainoravičlūtė, bibliotekininkai Alina Mozūraitė, Vilija Kačergytė ir Zigmas Karečka. Mūsų užrašyta medžiaga papildys Universiteto rankraštyną, ki­ tų mokslo įstaigų fondus, su­ pažindins su įdomia Pašviti­ nio apylinkės praeitimi.

viai kovojo prieš spekulian­ tus. Užrašėme atsiminimų apie socialinius-ekonominius santykius buržuazljos valdvmo metais, samdinių darbą dva­ ruose, pažangių organizacijų veiklą. Pašvitinyje velkė kai­ rioji Lietuvos jaunimo są­ jungos grupė, kurią išvaikė policija. Vėliau vietoj šios grupės buvo įsteigta Laisva­ manių organizacija. Žmonių pasakojimai parodo pragyve­ nimo smukimą buržuazinėje Lietuvoje. Labai pasikeitė gyvenimas 1940 metais, atkūrus Tarybų valdžią. Dauguma Pašvitinio apylinkės bežemių ir maža­ Senieji gyventojai mena žemių gavo žemės. Pamūšio įsikūrė valstybinis pirmojo pasaulinio karo lai­ dvare kus. 1918—1919 m. Pašviti­ ūkis. nyje veikė revoliucinis Ma­ Prasidėjus Didžiajam Tė­ žažemių komitetas, kuris įsa­ vynės karui, vokiečių oku­ kė dvarininkams supilti grū­ pantai ir buržuaziniai nacio­ dus į bendrus sandėlius, pas­ nalistai suėmė daugumą bu­ Aloyzas PETRAŠIUNAS Sužinojome ir užrašėme LTSR Revoliucijos muziejaus kui javus dalino neturtingie­ vusių tarybinių aktyvistų, siems. Nauja valdžia akty­ taiklų gyventojų. Pakankinę daug įdomių faktų apie Pamokslinis bendradarbis


TSRS ĮKŪRIMO 60-MECl UI — TARYBŲ ŠALIES U NIVERSITETAI.

RUSIJOS PIRMASIS

Nuotraukose: rijų.

Seniausiojo rusu uni­ versiteto istorija neatski­ riama nuo šalies istorijos. Išsipildė genialaus rusu mokslininko M. Lomono­ sovo pranašystės: i o įkur­ tas Maskvos universite­ tas tapo Driešakinės moks­ linės ir visuomeninės min­ ties centru. Universiteto auklėtiniu vardai nuskam­ bėjo visam Dasauliui. Ju darbai ir pergalės priklau­ so aukščiausioms žmoni­ jos kultūros vertybėms Maskvos universitete mo­ kėsi rašytojai ir poetai, išgarsinę rusu literatūra, visuomenės veikėjai, revo­ liucinio judėjimo Dradininkai. Tarvbu valstybės įkūrėjo V. Lenino bendražygiai, Atradėju laurai priklauso įspūdingai Mask­ vos universiteto tyrinė­ toji! plejadai, kurios moks­ lo atradimai iėio i pasau­ linio mokslo aukso fon-

tais, atminimas. Iš kartos i karta perduodamas išti­ kimybės Spalio revoliuciiai, atvėrusiai Maskvos universitetui naujus hori­ zontus, suteikusiai liaudžiai didžia teise i mokslą, tra­ dicijos. Mūsų šalies mokslinistechninis progresas remiasi galingu svarbiausios ša­ lies mokslo įstaigos po­ tencialu: 275 katedros, 360 laboratorijų, 4 mokslinių tyrimu institutai. 12 MVIJ mokslininku 1981 m. bu­ vo suteikta TSRS Valstv binė premija. Vykdydamas savo narei ga partijai ir liaudžiai MVU kolektyvas ruošia aukštos kvalifikacijos spe­ cialistus, stiprina bendra­ darbiavimą su gamvbininkais. prisideda prie spar­ tesnio liaudies ūkio vvstvmo. Tėvynės galios stipri­ nimo. Komunistu partija ir tarybinė vvriausvbė pa­ stoviai rūpinasi tarybi­ niu aukštuiu mokyklų flagmanu. Skrydis aukštyn — tik taip galima apibendrinti Universiteto vystymosi ke lia. X X X

Pilietinio subrendimo jausmas visada buvo bū­ dingas tiems, kas mokėsi ir dirbo Maskvos universi­ tete, tiems, kas sunkiau­ siais šaliai metais liko ištikimi Tėvynei. Šven­ tai saugomas MVU pro­ Maskvos universitetas: fesorių, dėstytoju, darfaktai Ir skaičiai buotoiu, asnirantu ir stuValstybiniame Maskvos dentu. pvnusiu savo šaIi savo universiteta Di- M. Lomonosovo universi­ džioio Tėvynės karo me- teto 17-oje fakultetu mo­ kosi 28 tūkstančiai studen­ tu ir 4,5 tūkstančio aspiran­ tų. Jie — 70 tautybių atstovai. Universitete dirba 3,5 tūkstančio profesorių ir dėstytojų. Per 227 savo gyvavimo metus MVU parengė dau­ giau kaip 180 tūkstančių specialistu, iš kuriu 140 tūkstančiu — Tarybų val­ džios metais. Universitete mokosi daugiau kaip 1000 studentu ir 650 aspirantų iš 100 pasaulio šalių. Parengė Maskvos M. Lomonosovo universiteto laikraščio Maskvos universitetas. Vienoie iš fizikos fakulteto laborato­ „Moskovskij universitet" redakcija

IS EKSPEDICIJOS SKRYNELES

RIMTAI IR NE VISAI Kaip ankstesnėse, taip ir Pašvitinio ekspedicijoje tyrėm ir patys save. Buvo įvertinta vadovavimas ekspedicijai, jos dalyvių skaičius, renginių or­ ganizavimas bei laisvalaikio praleidimas, santykiai su vietos jaunimu ir pan. Čia pateikiame šiek tiek rimtų, ne visai rimtų ir visai nerimtų mūsų atsakymų. 1. Ką Jums davė ši ekspe­ dicija! — Sužinojau daug naujo, ko nėra jokiose knygose; — dar kartą patvirtino, kad ekspedicija — tai nuostabu; — aš kitaip pažiūrėjau į žmones ir net nustebau, kai į mane jie taip pat kitaip pa­ žiūrėjo;

■■■

— pamačiau, kad net šiame vertina­ rojaus kompelyje mas darbas. O jeigu pasakys man: palik tu ekspediciją, j rojų eik, atrėšiu aš: nereikia rojaus man, bet ekspedicijon įleiskit. 2. Kuri ekspedicijos diena buvo įsimintiniausia! — visos geros, darbingos: — kai viena močiutė nela­ bai norėjo kviesti j vidų — pačios įėjom ir išklausinėjom. Nenorėjo sakyti pavardės — mums jos ir nereikėjo, nes buvo užrašyta ant naujo laik­ raščio, o visus kitus duomenis išpešėm aplinkiniais keliais. 3. Kas geriausias kraštoty­ rininko draugas! — kraštotyrininkė;

VlClŪTEI laikyti negaliojan­ čiu. Dingusį studento pažymė­ jimą Nr. 810891, išduotą FilF studentui Vytautui SELE­ NAI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymė­ Dingusį studento pažymė­ jimą Nr. 790211, išduotą jimą Nr. 781220, išduotą PEF MaF studentei Onutei KERE- studentei Daliai BRASIU-

— liežuvis; — patogūs batai. 4. Ką patartumėt virėjoms! — visada taip skaniai virt valgyt; — gana kisieliaus, daugiau druskos, mažiau cukraus! 5. Kurios keltuvės labiau­ siai patiko! — geriausia, kai keltuvinin­ kai pramiega. 6. Ar numiegate vidurdienį! — niekada! Jokiu būdu! — tokiomis dienomis griekas būtų miegoti! — kartais: manau, tai nieko nepapiktina, nes ir taip mus visi pavargusiais ir nevalgiu­ siais laiko — mat dirbam, nors ir nemoka; — nebent pas pateikėją. Siūlyčiau visiems per mokslo metus išmokti miegoti atmerk­ tomis akimis ir retkarčiais reikšmingai palinksint galvą. 7. Kuriai kraštotyrininkei praėjus pro šalį. Tavo, o ra-

NAITEI, čiu. Dingusį jimą Nr. studentei TAITEI, čiu. Dingusį jimą Nr.

laikyti

muvos vyre, seilė ištįsta! — virėjai, — prie merginų nesispjaudau. 8. Kai šunys apstoja... — praverčia sumuštinis su dešra; — įjungiu magnetofoną su jų šeimininkų dainavimo įra­ šais; — sakau savo draugui: ne­ bijok, aš už tavęs. 9. Kai kaimo žmonės tyli... — pasakoja kraštotyrinin­ kai; — aš tyliu tyliau už juos; — nežinau, kaip prakal­ binti, o kai daug kalba apie ką nereikia, nežinau, kaip nutildyti. 10. Po vidurnakčio... — visi nori šokti, tačiau yra vadovas; — mažai kas taiso kalbos klaidas; — ekspedicijos pabaigą sapnuoja Pašvitinys.

negaliojan­ studentui Kazimierui ANELAUSKUI, laikyti negalio­ studento pažymė­ jančiu. 801146, išduotą IF Dingusį studento pažymė­ Irenai TALMAN- jimą Nr. 791630, išduotą laikyti negaliojan­ EKFF studentei Žydrūnei VAGLYTEI, laikyti negalio­ studento pažymė­ jančiu. 771012, išduotą IF Dingusį studento pažymė­

Rugpjūčio staiga mirė ilgametis Chemijos fa­ kulteto Fizikinės chemijos katedros vedėjas profesorius, chemijos daktaras Vytautas Kaikaris. V. Kaikaris gimė 1912 m. birželia mėn. 4 d. Kavarske (Anykščių ra).). 1936 m. jis baigė Kauno Vytauto Didžio­ jo Universiteto Matematikosgamtos fakultetą ir pradėjo dirbti laborantu Fizikinės chemijos katedroje. Nuo 1939 m. dirbo tos pačios ka­ tedros asistentu, o 1940 m. persikėlė j Vilniaus universi­ tetą. V. Kaikaris buvo vienas aktyviausių Chemijos fakul­ tete kuriamos Bendrosios chemijos katedros organiza­ torių ir pirmasis jos vedėjas, (1944—1956 m.). Sunkiais po­ kario metais būdamas Che­ mijos fakulteto dekanu (1946 — 1950 m.), V. Kaikaris dauq jėgų ir energijos atidavė ir Viso Chemijos fakulteto or­ ganizavimui bei plėtimui. Nuo 1956 m. rudens iki pat mirties Jis buvo Fizikinės chemijos katedros vedėjas. Prof. V. Kaikairis buvo didelės erudicijos mokslinin­ kas. 1948 m. jis pirmasis iš Chemijos fakulteto darbuoto­ jų apgynė kandidatinę diser­ taciją (,,Etilo jodido ir trietilamino jungimosi reakcijos kinetika“). Dirbo cheminės kinetikos, fizikinės-cheminės analizės, fotochemijos srity­ se. Nuo 1959 m. pradėjo in­ tensyvų mokslini darbą elektrochemijos srityle, tap­ damas vienu iš žinomiausių respublikos elektrochemikų, ištisos elektrocheminio sida­ bravimo mokyklos vadovu. Devyni profesoriaus moki-

niai apgynė kandidatines di­ sertacijas. jo moksliniu darbų sąraše 112 poziciją, tarp jų 10 autoriniu teisių. Didelio eksperimentinio ir teorinio darbo apibendrinimas buvo chemijos daktarato disertaci­ ja „Sidabro elektronusodinimo procesų tyrimas“, apgin­ ta 1969 m. Ir vėlesniais me­ tais prof. V. Kaikaris inten­ syviai tyrė sidabro elektronusodinimo proceso mecha­ nizmus įvairiuose sidabravi­ mo elektrolituose. Daugelyje mūsų ir kitų respublikų ga­ myklų įdiegti nauji, mažiau nuodingi sidabro ir jo lydi­ nių dangų gavimo elektroli­ tai. Prof. V. Kaikaris buvo ge­ ras, Jautrus, visų gerbiamas pedagogas. Dirbdamas Ben­ drosios chemijos katedroje, jis skaitė bendrosios ir ne­ organinės chemijos, fizikinės ir koloidų chemijos, organi­ nės chemijos paskaitas Gam­ tos ir Medicinos fakultetų studentams, o dirbdamas Fi­ zikinės chemijos katedroje — fizikinės chemijos paskai­ tas Chemijos fakulteto stu­ dentams. Už intensyvią pe­ dagoginę ir mokslinę veiklą 1952 m. jam suteiktas do­ cento, o 1970 m. — profe­ soriaus vardas. Pedagoginį ir mokslinį dar. bą Profesorius derino ir su aktyvia visuomenine veikla. Dirbo mokslinių darbų leidi­ mo redkolegijoje, buvo akty­ vus „žinijos“ draugijos na­ rys, kelių Moksliniu Tarybų narys, nemaža metu buvo Chemijos fakulteto darbuoto­ jų profbiuro pirmininkas. Prof. V. Kaikaris buvo ap­ dovanotas medaliais, LTSR Aukščiausiosios Tarybos pre­ zidiumo Garbės raštais, pa­ rodos „Aukštųjų mokyklų išradimai — liaudies ūkiui“ diplomu, Visasąjunginės D. I. Mendelejevo chemiku drau­ gijos Garbės raštu ir diplo­ mu, Visasąjunginės liaudies ūkio pasiekimu parodos Gar­ bės diplomu, „TSRS išradėjo“ ženklu. Iš gyvenimo pasitraukė jautrus ir nuoširdus žmogus, žymus mokslininkas, geras pedagogas, palikęs gilu pėd­ saką specialistu ruošimo, auklėjimo ir mokslo srityje, nerealizavęs dar daug suma­ nymų. darbu. Prof. V. Kaikario atmini­ mas ilgai liks draugų, buvu­ siu jo mokiniu, bendradarbiu širdyse.

FAKULTETO DEKANATAS. VISUOMENINĖS ORGANIZACIJOS

CHEMIJOS

DĖMESIO!

Prasidėjo mokslo metai. Studentų eiles papildys bu­ vę abiturientai, buvę Tary­ binės Armijos kariai, paren­ giamųjų kursų lankytojai. Todėl sveikinant juos su naujais mokslo metais, rei­ kia priminti, kad jie turi ne tik gerai mokytis, būti pa­ vyzdingi studentai, bet ir privalo laikytis pasų sistemos nuostatų. Atvykdami iš kitų respub­ likos miestų ir rajonų, stu­ dentai privalo Išsiregistruoti iš nuolatines gyvenamos vie­ tos. Studentai, atvykę j Vilnių, per tris dienas privalo pa­ teikti pasus, o karo prievoli­ ninkai ir karinės įskaitos do­ kumentus bendrabučių ko­ mendantams įregistravimui. Studentai, kuriems nėra suteikti bendrabučiai, regi­ struojami prie mokymo Įs­ taigos, o studentai, kurie gyvens subnuomininko teisė­ mis Vilniaus mieste, privalo kreiptis Į pasų poskyrį kar­ tu su pagrindiniu buto nuo­

jimą Nr. 800287, išduotą MaF studentei Irinai VLASKINAI, laikyti negaliojan­ čiu. Dingusį studento pažymė­ jimą Nr. 791224, išduotą IF studentei Daivai GRAKAUSKAITEI, laikyti nega­ liojančiu.

Redakcijos adresas: 232000 —MPT, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas“. Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444 LV 16141 Iškilioji spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500, Užs. Nr. 2376 LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1 «Tapn6BBHc CTyAewac» («CoBeTCKHir CTyAeHT») —opran napmoMa, peicropaTa, KOMirreTa AKCM Aiitel:, npoįntoMa opachob TpyAOBoro icpacnoro saaMenn n ĄpyjKŪH napoĄOB Bhabhtocckoio yHHBepcirreTa hm. B. Kancynaca. Pt-AaKTop R. BapanHnųKarTe. Ha ahtobckom a3tiKe. Bhashioc.

mininku pateikdami šiuos dokumentus: 1. Fakultete išduotą pažy­ mą, kad jis yra dieninio skyriaus studentas; 2. Savo pasą, o karo prie­ volininkai ir karinės įskaitos dokumentus; 3. Subnuomojamo buto pil­ namečių šeimos narių raštiš­ ką sutikimą. Studentai, kurie gyvens subnuomininko teisėmis koo­ peratiniuose butuose, privalo kreiptis į kooperatyvo pirmi­ ninką su nurodytais doku­ mentais. Subnuomininko teisėmis gyvenantys dieninio skyriaus studentai, įregistruojami ne­ priklausomai nuo gyvenamo­ jo ploto normos. Už Įregist­ ravimą imama 30 kapeikų valstybės mokestis. Vakarinio ir neakivaizdi­ nio skyrių studentams šios lengvatos nėra taikomos. Studentams, kurie nesilai­ ko nurodytų taisyklių, gali būti taikomos administraci­ nio poveikio priemonės, t. y. baudžiami pinigine bauda iki 10 (dešimties) rublių. Pasų sistemos nuostatų reikalavimai privalomi vi­ siems piliečiams, tad ir studentaj turi griežtai jų lalkytis. V. DABRAVOLSKAS Vilniaus miesto Lenino rajono vidaus reikalų skyriaus pasų poskyrio viršininkas

Redaktorė J. VARAPNICKAITE


Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.