visų Salių proletarai. vienykitesj
carams scuoencas
Siame numeryje: GAUDEAMUS IGITUR XXX
KRAŠTOTYRININKŲ DARBAI XXX
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO _________ REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
ŪDZIAMAS NUO 1950 METŲ
Ta įsimintina trečiadielio popietę senasis Vil ius tarsi, sužvdėio mėlvai. Tai patys iauniausiesenosios Alma Mater ■alkai, pirma karta per engę mokslo šventovės enksti ir gavę studentišus dokumentus -bei keuraites. skubėjo i Sporto ūmus, kur tradiciškai vksta iškilmingas nauju1 mokslo metu atidarvas.
Prezidiume — Universitevadovai, fakultetu dekali, partijos ir komjaunimo omitetu atstovai, profesoai ir docentai, svečiai.
„TU ĖST SUARELĖ MEU!“ Susirašinėjimas vertas skiro pasakojimo. Ir ne >k laiškai, kiek susitikias svetur. Kada prasideda kelionė? įrbūt lėktuve. Tiesa, ieš tai būna rūpesčiu Ha diena — suvenyrai, liesai ir t. t. Tu jau lėktuve, skrenučiame 8119 reisu i Kiliova — Moldavijos stine. Jau netresiunti ir ’esingu žvilgsniu pro ituvo langa Vilniui. Čia omiau — neįprasti žmos: tamsiaplaukiai, juoakiai, saulėje idegę. ožiesi. Tiesa, ir lietuviu ug — važiuoja padėti ildavams nuskinti vaiis. Ju šiemet — oho! i pas mus kepino sauir nuo pavasario be ik nebuvo lietaus, tai ’ldavijoi ši vasara vos atogražinė buvo: iki !tu saulė, o po pietų tas. arba atvirkščiai. Skristi teko tik 2 va das. Tik..., nes bendtaleivis pasitaikė iūre'.skrendas vos ne per a Europa i savo mažvlaimeli Moldavijos oie•se. Šypteli: „Gvvendas orie jūros neturi nei no pažistamo iūrinino.čia — vos tik išsi ūtai svečiuosna. . ~ Tai ko jūs nėr visa °oa namo? ~ Pasiilgau... Gražu mus. Vynuogės bainrisirnti. Padainuot... okt!.. > kelio tik... 2 valan
1982 m. rugsėjo 10 diena, penktadienis
Susirinkimą pradėjo įnokvmo reikalu prorektorius B. Sudavičius. Tiek įspūdinga rektoriaus J. Kubiliaus kalba, kurios atidžiai klausėsi ne tik sa-
RUGSĖJO PIRMOSIOS ŠVENTĖ lėie sėdintvs pirmakursiai, bet ir busimojo koncerto dalyviai užkulisiuose, tiek Aukštojo ir specialiojo vi
durinio mokslo ministro H. Zabulio sveikinimas dar karta irodė, koks didžiu lis dėmesvs skiriamas be simokančiam jaunimui, įpareigojantis ir pirma kursius, ir Universiteto senbuvius pateisinti gar binga studento varda. Komjaunimo komiteto sekretoriaus A. Kumžos pa kviesti apie vasara nuveik tus darbus susirinkusiems papasakojo trečiojo semest. ro dalyviai. Ši vasara jiems buvo ypatinga — pažymėtas studentu staty bos būriu judėjimo 25-metis. O paskui — koncertas... Geriausieji Universiteto
KETURIASDEŠIMT KETVIRTOJI SAVAITĖ:
TARYBŲ MOLDAVIJAI
Nr. 25 (1204)
RUSIJOS PIRMASIS
Kaina 2 kap.
meno kolektvvai — nusi ŽODIS PIRMAKURSIAMS pelnęs dainų ir šokiu an samblis, folklorinis an samblis, vvru bei mišrūs chorai — paruošė įdomia X Ir turininga programa nau. iuiu mokslo metu atidarvŠios dienos jiems — sun mo proga. Belieka padė kiausios. Studijų pradžia ne koti už triūsa vyriausia lengva. Tiek daug reikia jam koncerto režisieriui, sužinoti, o svarbiausia — at ansambliu ir choru vado rasti save. Kaip jiems se kasi? Ar sugebės jie tapti vams. gerais studentais? Pirmakur XXX sių ateitis — jų pačių ran Universitetas jau skai kose. Kaip jie vertina pir čiuoja nauiuiu mokslo me mąsias studijų dienas, kokiais tu dienas. Pirmosios pa rūpesčiais gyvena? Apie tai skaitos, pirmieji įdomūs geriausiai turbūt papasakos susitikimai su dėstytojais... jie patys. Su keliomis istori Tad ..būkit paniekinti, že jos specialybės pirmakursėmis mės rūpesčiai, iš čia ky susipažinau skaitykloje, kur jos ruošėsi seminarui. lama i žvaigždes!"
ATRASK SAVE
Romas PODERYS
biausiu moldavu ritualu Prasideda — vyno darvmas. nes nėra nė vieno kiemo, kur io neturėtu. Bet labiausiai moldavu svetingumą natiri, kai jie pakviečia i „kasa marę" — didžiausia ir gražiausia kambari namuos — ma žyti šeimynini muziejų, kur saugomos fotografi jos, iš kartos i karta per duodami kilimai, rank šluosčiai. Kita diena prie Dniestro praleidi — prie didžiau sios Moldavijos upės. Vanduo toks šiltas, kad net juokiesi: „Matvt. Dubosaru HE turbinos ii su šildė. .Ir upės krantais grožiesi — Dnestras tarsi tarp dviejų kalnu teka, kuriu šlaituos nusidrieku sios vvnuogiu. tabako plantacijos. Ir taip visa mėnesi. Vėl lėktuve, skrendančiame i Vilnių, kad neužmirštum, užrašu knygutėj rašai vienintelę išmokta frazę: „Tu ėst suarelė meu (sau lės šalis)!"
dos. Pirmosios žvalgvtu- smuikininkas iš cirko: pa vės. Tvankoka. Draugai sidėjęs ant rankos, ant beveik įtraukia nro duris. galvos. įrėmęs i krūtinę. Vakare išvažiuoji i kai Glėbeli rožių įteikia — j u mą. o ten pakliūni i šven čia tiek daug! O dabar kuo greičiau tę: tris naktis moldavai i miSSta. Iki centro gal šoka, geria vvna, pas sa pusvalandis kelio. Pro vo priešus vaikšto. Mat, akis lekia nauji miesto pagal iu papročius tomis kvartalai su namais, pa naktimis šie turi gražiai puoštais nacionaliniais or priimti ir payaišinti. Vai namentais. Šiaip pamany kinai prie mylimos mer tum, kad Kišiniovas — ginos namu suneša gėles jaunas miestas, nes jame iš visu kaimo darželiu, o vos keli seni pastatai. O tai. kuri nepatinka, pa iš tikruiu iis minimas skutini medi nupjauna. Ir jau 1466 metais. Karas su kokia gėda jai! naikino miestą. Atrodo, kad niekada Tiesa, vėl ilsisi liūtai moldavu šokio neišmok prie dramos teatro, o ma tum. Bet lietuviškos pol žojoj baroko salei vėl kos žingsnelis visai tinka, skamba vargonų muzika. ir moldavai jau šypsosi: Netoli iu gėlių turgus. ..o iūs pas mus pasilikt Alma MERKYTE ..Kad Po pavvkusios galėtumėt!" Bet tempera premjeros aktorius gėlė mentas lieka temperamen mis užverstum"... Juo tu: kuo vyresnis, tuo vik kaudamas paklaust kiek riau šoka. — Nespėjau nė su Uni kainuoja lietuviškai. Pa Nuo vaišiu kaime ne versitetu susipažinti, o sirodo, turguj nėra kal pabėgsi. Ir vėl stalas i u Jau | kolūkį, — apgailes bos barjero — moterėlė žemės gėrybėmis nukrau tavo vienas pirmakursis. atsako moldaviškai, paro tas. Susidomėję klausinė — Ten ir susidraugaudydama pirštais. ja. o ka pas mus augina slm. Padirbėsim, o po to Aerodrome, rodos, buvo ir nusivilia: „Tai ka iūs kibsim j mokslus, — nu karšta. O čia gatvei ir valpot? .." ramino antrasis. nejauti: tiek gėlių, me Ne. nėra pas mus tokiu džiu. Net dušu! Pas mus kaimeliu: su graikišku Kieno tiesa, sunku jos aukštos ir lieknos riešutmedžiu alėjomis, su spręsti. Nežinia, kuriems trumpais spygliais, paly šuliniu visai gatvelei, ta labiau pavyko: ar tiems, ginus su čionykštėmis, keliais, vedančiais prie kurie išvyko tik ka pra kurios tarsi lenktvniauia kiekvieno namo, išpuošto sidėjus mokslo metams, savo dvgumu. Čia pat medžio raižiniais, pieš ar tiems, kurie darbuosis triumfo arka — iš turku tais ornamentais, apaugu tėviškės laukuose po mė iunvo išvaduotoju garbei, sio vynuogėmis. Rodos, nesio. Moldavijos TSR dailės imk ir dėk i burna. Bet Rugsėjo 6 diena pirmą muziejaus filialas. Pavei dabar dar ne metas — ją pamaina i kolūkines kslai. kaip tas padūkęs vynuoges skina rudeni. talkas, susikrovę reikia motyvas, kuri vis griežė Tada ir vienas iš svar ma manta, išvyko apie
Rasa LINKEVIČIŪTĖ: Labai patiko pirmosios paskaitos. Laikydama stojamuosius egza minus, dar nelabai Įsivaizda vau ką ir kaip teks studijuoti. O dabar esu labai laiminga, kad gailu studijuoti istoriją. Ypač (domu klausytis arche ologijos paskaitų, kurias skai to doc. P. Kulikauskas. Ar cheologija mane labai domina, norėčiau gilinti savo žinias šioje srityje. Universitete kitaip negu mokykloje. Daug daugiau reikia pačiam sava rankiškai dirbti. Nesinori bū ti nežinančiu žiopliuku. Rei kia stengtis, nors gana sunku apsiprasti naujoje aplinkoje. Bet svarbiausia, kad aš — studentė.
*
galimybių gilinti žinias, {do miai praleisti laisvalaiki- Pa bandysiu nueiti j liaudies šo klų ir dainų ansambli, gal priims groti ar dainuoti. Bet svarbiausia, aišku, studijos, ypač naudingos specialybės paskaitos. Tik gaila, kad kartais nesusigaudai, ko nori dėstytojas, ko iš tavęs reika lauja. Teks dar daug dirbti. Norėčiau, kad mūsų akade minė grupė būtų draugiška, tada ir studijuoti bus įdo miau. Dalia SlLGALYTE: Sudomi no lotynų kalbos paskaitos, kurios labai reikalingos, nes išmoksiu tą jdomią senovės kalbą. Tiek daug naujų da lykų, kad net baugoka, ar pavyks visur suspėti, per skaityti visas reikalingas knygas, sukonspektuoti visas paskaitas.
Pirmakursiai įsiliejo j Uni versiteto gyvenimą. Ko jiems palinkėti, gal sėkmės? Ge rų ir įdomių studentiško °vvenimo dienų? O galbūt iš tvermės ir noro studijuoti? Turbūt prireiks daug ko, kad studijos būtų sėkmingos. O kol kas dar tik pradžia. Rasa, Rolanda, Dalia ir kiti istori jos specialybės pirmakursiai Rolanda SIMANAUSKAITE: klausosi pirmų paskaitų, ruo Istorija susidomėjau todėl, šiasi pirmajam seminarui. kad mokykloje... labai ne Renata PAJEDAITE vykusios buvo istorijos pamo PirmakurslI Redakcija lau kos. Mes mokėmės istorilą tik kaip datų ir faktų rinki kia tavo laiškų, pasakojančių apie pirmąsias studijų dienas ni. Bet aš netikėjau, kad isto Universitete. Gal turi kokių rija toks „sausas" mokslas. rūpesčių ar džiaugsmų, kuriais Pradėjau domėtis. Dabar ne norėtum pasidalinti. Kviečia sigailiu. Universitete daug me atviram pokalbiui.
Į KOLŪKĮ 2000 Universiteto studen tu. Vien iš EKFF — 1108. Pasvalio rajono Naradavos sodininkystės ūkis ne Birma karta su tinka ekonominės kiber netikos snecialvbės stu dentus. Kitu lauks Traku rajone, Vilniaus rajono Verusavos tarybiniame ūkvie, bei Lazdijų rajo ne. Ištuštėjo ir Pramonės ekonomikos fakultetas. Lieka tik diplomantai. 353 studentai padirbės
Utenos ir Vilniaus rajo nu ūkiuose. Širvintų. Kėdainių rajo nas ir Vilniaus Paberžės daržininkystės ūkis pasi pildė talkininkais iš Pre kybos fakulteto. O 235 chemikai išvyko i Panevėžio ir Širvintų rajonus. Na, o likusieji studen tai žemdirbio duonos pa ragaus spalio mėnesi. I dvylika respublikos rajo nu išvažiuos per 4000 studentu. Tad sėkmės žemdirbiu talkininkams! Imandra NEKROŠIŪTE