VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS I
Vilnius,
Į Atlantą vasaros atostogoms Išvyko mūsų Universiteto stu dentai P. Firidbengas, K. Nastopka, L. Pažūsis,, kurie dirba konsultantais žvejybiniuose laivuose. Kaip sekasi mūsų Univer. siteto atstovams Atlante? Neseniai redakcijos vardu atėjo tele grama, kurią spausdindami, mes atsakome skaitytojams į minėtą klausimą.
TELEGRAMA
1959 m.
rugpiučio mėn.
6 KETVIRTADIENIS
ALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO BIURO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
JAUNOJI MUSŲ PAMAINA Komjaunimo aktyvistų Mūsų Universitete prasidėjo stojamieji egzaminai. Kaip ir kiekvienais metais, šimtai jaunuolių iš mokyklų, fabri kų, kolūkių ir Tarybinės Armijos pareiškė norą mokytis viename ar kitame Universiteto fakultete. Tačiau jaučia mas ir skirtumas, palyginus su ankstesniais metais. Šie met didesnė dalis padavusių pareiškimus — ne iš mokyk los suolo atėję jaunuoliai, o jau su gyvenimo patirtimi, su darbo- stažu. Štai į Fizikos-matematikos fakultetą stoja Albinas Vaičiūnas iš Kauno. Gimęs mažažemių valstiečių šeimoje, jis dar mažas padėdavo tėvams, o mokykloje bū damas, jau dirbo visus' žemės ūkio darbus. Jo vaikystė pra ėjo sunkiais vokiečių okupacijos, Didžiojo Tėvynės karo metais. Nelengva Albinui buvo ir pokario laikotarpiu. Dirbo įvairiausius darbus — kino mechaniku, kroviku. Ta čiau tarybinės santvarkos rūpinimosi darbo jaunimo išsi mokslinimu dėka Vaičiūnas baigė vidurinę, o dabar štai jis nori studijuoti matematiką mūsų Universitete. Komjau nimo ir mokyklos charakteristikose apie Albiną atsilie piama, kaip apie darbštų, gabų, sumanų žmogų. Arba štai Vincas Filipavičius. 1956 metais, baigęs vi durinę mokyklą, išvažiavo į plėšinines žemes. Ten įsigijo mūrininko ir kalvio specialybes. Grįžęs pradėjo dirbti Vil niuje, remonto statybos kontoroje mūrininku, dailide, tin kuotoju. V. Filipavičiaus svajonė — tapti gydytoju. Šie met jis stoja į Medicinos fakultetą. Su dideliu darbo stažu atėjo į Universitetą Gailutė Paužaitė-Bašinskienė. Viduri-nę ji baigė prieš aštuonerius metus, nuo 1948 metų VLKJS narys, o nuo 1954 — TSKP. Dirbo ji įvairų darbą, o dabar nori tapti teisininke. Su septynerių metų darbo stažu Marcelijus Martinai tis. Jis nori pagilinti savo žinias žurnalistikoje. Prieš po rą metų M. Martinaitis pradėjo dirbti Raseinių rajono laikraščio „Stalinietis” literatūriniu darbuotoju. Kartu bendradarbiavo respublikinėje spaudoje. Beje, M. Marti naitis dabar ruošia spaudai eilėraščių rinkinį. Žmonių su panašiomis biografijomis labai daug gali ma rasti stojančiųjų tarpe. Daug gerų žmonių ateina į mūsų Universitetą! Vieni jų pasirenka specialybę, kurioje jau dirbo, kiti — visai priešingą. Tai žmonės, seniai sva joję apie patinkamą dalyką, bet dar nesuspėję savo svajonių įgyvendinti. O daug yra ir tokių, kurie ilgai svyruoja, kol darbas gamyboje, gyvenimo pažinimas pa rodo jiems teisingą kelią. Aišku, įie visi norintieji pateks į Universitetą. Šian dien dar mes nežinome priėmimo komisijos išvadų. Tačiau ir tiems, kurie šįmet neįstos, neverta nusiminti. Svarbu, kad jie ir toliau siektų savo tikslo užsispyrusiai, atkakliai. Tokiems mes ne tik linkime, kad jų svajonė išsipildytų, bet ir tikime, kad jie savo pasieks. Džiugu, kad į mūsų Universitetą kasmet stoja didelis būrys naujų, puikių, atsidavusių komunizmo statybos rei kalui žmonių. Universitetas iš jų išsirinks pačius geriau sius — iš gerų geriausius!
Labal daug rašoma apie mūsų statybininkus, fotogra fuojame, negailime šiltų, gra žių žodžių. Ir labai dažnai užmirštame virtuvėse triūsian čias merginas. Tai ypač svar bus ir atsakingas statybos aikštelės baras. O darbas! Darbas nė kiek ne lengvesnis, kaip kad „košės” maišymas, plytų ant pastolių svaidymas. Lauke karšta, statybininkai kas minutę braukia nuo kak tos prakaitą. O merginos — virtuvėje, kur dvigubas karš tis! Šauniai dirbo antroji pa maina Adutiškyje. Aukštai iškilo kultūros namų sienos. Puikius pietus virė šios pa mainos virėjos Irena, Zita ir Danutė. Nuotraukoje: stovyk los Nr. 1 II pamainos šaunio sios virėjos I. Mackevičiūtė, D. Daunoravičienė ir Z. Ste ponavičiūtė, tik ką grįžusios iš stovyklos. K. GARUNKŠCIO nuotr. ir tekstas
stovykla
Sveiki, brangus draugai! Štai jau praėjo nemažai laiko, kai praplaukėme Švediją ir Daniją, aukštus uolėtus Norvegijos krantus, Šiaurės jurą. Perkirtome Grinvičo meridianą ir išėjome į Atlantą. Vidutinis žvejybos traleris 83, kur aš dabar esu, vienas iš pirmaujančiųjų silkių žvejybos valdyboje. Traleris užima trečią vietą pagaunamos žuvies atžvilgiu ir pirmą vietą rū šies atžvilgiu. Dabar VZT 83 išėjo į jūrą penkiems mėne siams, ir per tą laikotarpį, turi būti pagauta 470 tonų silkių. Bet paskutiniame gamybiniame susirinkime buvo nutarta pa gauti 750 tonų. Jus, žinoma, domina, kaip mums sekasi konsultantų dar bas. Visiškai neblogai. 15 VZT 83 įgulos narių (iš 25) jau pradėjo mokytis, nors ir buvo padarę pertrauką, ne mažesnę kaip dveji metai. Jie turi išlaikyti atitinkamus egzaminus, kuriuos aš iš jų ir priimsiu, kai baigsiu skaityti kursą. Darbą apsunkina labai smarkus supimas. Jūros liga ma nęs dar vis nenori paleisti iš savo nagų, bet, nepaisant to, užsiėmimai vyksta pilnu tempu. Įdomu, kad pradėjo mokytis net mūsų tėvų amžiaus žmo nės. Pavyzdžiui, bocmanas Nikolajus Dmitrijevičius Ivačenko. Gamybiniame susirinkime, svarstant mokymosi klausimą, Nikolajus Dmitrijevičius dar dvejojo: „Kaip gi dabar moky tis, jei aš dvidešimt metų mokiausi ir lygiai tiek pat jau ne besimokiau?’’. Bet vis dėlto jis pasiryžo ir dabar ruošiasi lai kyti egzaminus už šešias klases. Dirbti tenka tiek su vidurinės mokyklos mokiniais, tiek ir su studentais (VZT 83 yra du Maskvos žuvies pramonės instituto studentai-neakivaizdininkai). Jūrininkai — labai draugiška šeima ir sutikdavo mus visur labai nuoširdžiai. Visas ekipažas dėkoja komjaunimo komitetui už tai, kad išsiuntė mus jūron. Dabar mūsų traleris jau už šiaurės poliarinio rato, plau kiame Janmainio link. Ten tuoj baigsis amžina naktis, ir pra sidės amžina poliarinė diena. Kai aš siunčiu šią telegramą, visi jūs miegate. O mes toli gražu ne apie tai galvojame. Perėjimo metu jau tris kartus persukome savo laikrodžius. Dabar gyvename Londo no laiku. Linkėjimai visiems. ATLANTO VANDENYNAS VZT 83 Petras FRIDBERGAS
Kunkuliavo visa akty vostovyklautojus, _ atvykusius iš stovykla, šiandien atidary plačiųjų kolūkių laukų, stu mas. Iškilminga liniuotė, sa dentiškų danbo stovyklų į šį viveiklos koncertas, masiniai nuostabiųjų ežerų kraštą, pa šokiai. Bus svečių. . . Kiek sisemti naujų jėgų, pailsėti, vienoje palapinėje bruzdėjo, suregzti naujus draugystės šokinėjo. Vyrukai Įšilę tempė tinklus, kurie dar glaudžiau žemes kuo spalvotesnes, mer sujungtu mūsų tėviškės stu ginos baigė paskutinius ap- dentus į vieną kovingą būrį. palapines, Praėjusių metų komjaunuo gramdymus apie stovyklos teritorijoje, Grupė liai, leidę laiką ant šio ežero išbaltinę politechnikiečių, kažkokiu mišiniu rankas ir krantų, pradėjo gražią tradisekantiems veidus, su didžiausiu kruopš ciją — palikti tumu baigė lipdyti Kauno stovyklautojams testamentą, HES „pagrindinę daubą”. Čia o mane — šio testamento vienur, čia kitur pasirodyda saugotoju. vo stovyklos viršininkas, du Išpildydamas Įpareigojimą, rininkai. Dabar visiems suko skelbiu, kad testamentas už galvas viena — saviveikla... Koncertą reikėjo paruošti per kastas per dvi pėdas nuo vė penkias valandas, atskaitant liavos stiebo mano valdos — iš jų dvi kuklių talentų išaiš Akmens ežero link”. šį viešpaties Neptū kinimui. Atsirado nemažai no Pagal įsakymą, keturi stipriausie žmonių, _,,šį tą” sugebančių. stovyklos ąžuolai, įtemDę Ir susibūrę atokiau nuo pala ji pinių, nemažas būrys pradėjo visas savo jėgas, linkdami ir svirduliuodami nuo sunkios pirmąjį balsų derinimą. naštos, nukelia ir nuneša pa Prieš pat stovyklos atida minklinį akmenį, kuris gal ! rymą visų dėmesį patraukė viršija... varnos kiaušinio viename iš gražiausių stovyk dydį. Surūksta žemės, ir dar J los kampelių įtvirtinta lenta vis išsirikiavę aktyvistai go su trumpu užrašu „Paminklo džiai klausosi 1958 metais _ , ,, , , .............. atidengimas. Pradžia 18,30 Trakuose stovyklavusio stuFe košės nestatysi, todėl ir vai.” Į atidarymą susirinko dentų komjaunimo aktyvo tęs- IFF Partinės organizacijos visa stovykla. Imituotam or tamento sekančioms kartoms, sekretorius J. Zaksas ir dokestrui griaudžiant tušą, pa Buvę stovyklautojai pasižada j centas J. Pikčilingis jau puminklas (šį kartą tik lenta su ir ateityje'būti žmonėmis, kas trečiosios pamainos dirba užrašu) atidengiamas. Visi dieniniame gyvenime siekiau- sl svaįbųVD^vrr'vn ploja, šaukia „valio”, tik čiais žygdarbių, šventai saus- KRIVICKU nuotr. vienas stovyklos viršininkas goti savo širdyse tai, ką per kažko nepatenkintas, protes 40 metų sukaupė mūsų šautuoja. Mat, studentai, page-b- nusis komjaunimas, saugoti Šauniai padirbėjo trįjudami savo šaunųjį viršininką tai, kas, gal būt, gražiausia kė II-oje pamainoje šiZarasų LLKJS CK studentų skyriaus žmogaus gyvenime — drau- raj. Visi trys lituanistai. vedėją Petrauską, jo vardu gystę- ir nepamiršti truputį - niekuomet —r—--------, Tik „uu Fult ” skirtingi B. pavadino skverą — patį mie linksmų, stovyklose skamDė- (Sriubas (kairėje, viršuj) dar liausią stovyklos kampelį. Ati lūšių dainų. O busimiems sto- tik pirmakursis, G. Adomaitis darymo iškilmės baigtos. Pra vyklautojams palieka stovyk-<— vyr dėstytojas, A. Sprinsideda kitos. Stovykla išsiri los tradicijas — ir toliau dis — docentas, f >lol. ilol. m. k. kiuoja iškilmingai rikiuotei. perduoti pereinamąją šluotą karišku, Trumpai, pusiau blogiausios palapinės gyven skamba būrininkų raportai, tojams, o mergaitėms — sau savo sveikinimus ir pačius goti, kad per klaidą negautų tokioje palapinėje gyvenančio vyro, o vyrams — žmonos, f Dar ilgai nenurimo Rakalnės pušinėlis. Čia vienas du- > rys traukia „Išėjo tėvelis į į mišką'', kitas visą apylinkę kurtina nepamirštamu „clkucaku”. Grupė šokių mėgėjų miklina kojas, kurdami kažkokį naują liaudies šokį. O kamuolio garbintojai ir apla mai sportininkai renka apie tinklinio aikštelę visus galin čius „pasirgti”. Net ir lietus, užgesinęs iškilmingąjį stovyk los laužą, nesugebėjo užgesin ti studentų juoko ir dainų. A. SUTKUS
DIRBA DE
Įspūdžių žiupsnelis iš statybos aikštelės S karščiausius linkėjimus per> duoda VVU. Rektorius J. Kuį bilius, LLKJS CK atstovai. Iškilmingoje tyloje nuaidi respublikos studentų-statybininkų sveikinimai ir telegra1 mos aktyvo stovyklai. Gauna žodį „Žmogus iš Universitei to” L. Andziulevičius. Jis skaito po nakties audros eže ro bangų išplautą ir Jo su rastą Neptūno laišką stovyk laujantiems. Jų draugas ir palydovas viešpats Neptūnas rašo: „Iš jūsų jaunatviškos ener1 gijos, skambaus sveiko juoko aš supratau, kad pasirodė il gai laukti svečiai — LTSR AM komjaunimo aktyvistai.
Aš, vandenų karalijos vieš pats Neptūnas, sveikinu visus
Štai ir parašyk, žmogeli, Įspūdžius, kai laiko laisvo ne gali nugriebti. Čia darbas, čia pasistiprinimas, čia griūk ant gulto pailsėti, .............. čia žuvys rūpi. Atvirai pasakius, pakilau iš Užpalių į statybas truputi su baime. Kipšas žino, kas ten laukia. . . Sūrį ir duonos rie kę įsidėjau, batų bent trejetą porų (pernai savo akimis ma čiau — apavas Į nieką virs ta) ir su jaunatvišku jausmu atbildėjau į šniukštus. Kaip sutiks?! — Sveiki, draugai statybi ninkai! — sustojęs prie vir tuvės prisistatau. — Statybininkų, matyt, ieškot. Ten, ten, eik, mokykloj. .. Atkulniuoju, o čia tik tušti gultai. Paskui parvažiavo iš kažkur ir patys statybinin-
kai. Veidai daugiausia nema tyti. . . O štai ir statyba. Pernai mačiau tik pamatams kasamas duobes ir purvyną, o dabar. . . dabar sienos, pastoliai. Pa daryta daug! Ir net labai daug. Net linksma dūšioj pa sidarė. Štai ką studentai gali! Ir po šeštadienio vakaruš kos, velk visai nemiegoję, vėl linksmai sukilo. Ėmė tauškintl plaktukais, žvangin ti kibirais, skrebinti kastu vais. Ir tada tikrai tingėti negali. Ir aš pasinėriau į darbą su visa energija: la bai malonu kalti lentas (o dar geriau nešti du cemento maišiukus, kad net neštuvai traška)! Ir tikrai malonu, džiaugsminga paminėti Tary bų Lietuvos 19-tas metines su kastuvu rankoj — dar dvi valandas ilgiau padirbėti.
Įspūdis gražus. Nėra rūš kano veidelio: net ir Svietą (nors ir bijo purvino van dens), ir ta linksma. Ir dar niekaip negali už miršti puikiųjų virėjėlių, — duoda valgyti kaip artojams, o lipšnumėlis, o vaišinimas pieneliu — kaip jas bepagirsi?! Daug linksmos, giedros nuotaikos. Ir pagalvoju: kur buvai pernai, kad nevažiavai Į studentų darbo stovyklą? Junti, kad ir tavo seni kau lai pajaunėjo. Darbas, saulė, vanduo, linksma nuotaika — tai toki gražiausi įspūdžiai. Stovykla — pulkus daly kas. Tai darbas visuomenės labui, sąnarių geras pamiklinimas, fizinis užsigrūdinimas. Dėst. A. SPRINDIS,
(Perspausdinta iš statybi ninkų sienlaikraščio ..Vi nys pastoliuose” Nr. 2)