EGZAMINŲ SESIJA — MŪSŲ ŽINIŲ
PATIKRINIMAS, MŪSŲ DARBO
ATASKAITA VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Nr. 23 (965) 1976 m. birželio 18 d.
TĖVYNEI
Lik sveika, Alma Mater! Universitete beveik kiek vieną dieną prie vienų ar ki tų durų matome besibūriuo jančius studentus. Įprastas šurmulys, gėlės... sveikinimo šūksniai. Prie mūsų laborato rijos durų kabo užrašas: „Ty los! Diplominių gynimas!" Kiekvienas žmogus parašo savo gyvenimo knygą. Grei tai ir mes, primarginę kele tą lapelių, užbaigsime vieną jos dalį. Dažnai diplomantų klausia, ar jiems negaila pa likti Alma Mater. Daugelis trūkteli pečiais ir pasako: „Nežinau". Gal todėl, kad mes esame pačiame įvykių sūku ryje, būname pavargę ir pa prasčiausiai apie tai negalvo jame. Argi jau viskas? Negi
atims iš mūsų pilkąją knyge lę? Nebereikės kaulinti iš draugo užrašų, įrodinėti, kad tau mirk gyvenk reikia gau ti šitą knygą, prisiminti vie ną naktį ir tūkstantį pusla pių, nebežiūrėsi pro durų plyšį, kaip dėstytojas „šukuo ja“ draugužį... Etl Argi vis ką suminėsi? Penkeri metai pralėkė kaip penkios dienos. Pavarčiau savo senas nuo traukas. Į mane žvelgė vei dai, kurių universitete jau nebesutiksiu, šmėkšteli nuo taikingi kolūkio talkų vaiz dai, vasaros kelionės, šven tės senajame kiemelyje po mūsų Liepa. Tai — jau pra eitis, kurioje daug laimingų akimirkų. Aš džiaugiuosi, kad
SVEČIŲ AKIMIS 'llhlllllllllllllllflllllllllllllllllllllll^
Nuoširdumas kaip saulė Abu miestai — Vilnius ir Erfurtas — turi daug bendro, ar tai būtų senas miesto centras, modernios naujosios sta tybos arba kultūrinis ir mokslinis gyvenimas. Tai laidas abiejų miestų draugystei, kuri jau bujoja keletą metų. Ta draugystė plečiasi ir apima vis daugiau ir daugiau mūsų visuomeninio gyvenimo sričių. Čia gana svarbų vaidmenį įgyja aukštosios mokyklos ir universitetai. Erfur to Medicinos akademija priklauso didžiausioms miesto įstaigoms ir su savo studentais, mokslininkais ir medici nos specialistais užima svarbią vietą medicininiame aptar navime, medicinos personalo ruošime, moksliniuose tyri muose. Draugiški santykiai tarp mūsų aukštųjų mokyklų suda rė progą paviešėti gegužės 25 — birželio 3 dienomis Vil niaus V. Kapsuko universiteto Higienos katedroje. Malo naus priėmimo, kurį paruošė katedros vedėjas prof. V. Kviklys, ir doc. A. Bitės bei visų katedros bendradarbių širdingo rūpinimosi dėka praleidau Vilniuje 10 nepamirš tamų dienų. Čia norėčiau už visa tai nuoširdžiai padė koti. Didžiausią viešnagės įspūdį padarė žmonės: mane nu stebino atidumas, draugiškumas ir nuoširdumas, su kuriuo mane visur — moksliniuose ir privačiuose susitikimuose — sutikdavo. Oras pasitaikė šaltas ir nemalonus, tačiau žmonės buvo visai kitokie: draugiški ir nuoširdūs. Aš turėjau progą apžiūrėti universiteto puikią bibliote ką, įdomius kiemus, ir šimtmetinius, tradicijomis turtingus universiteto rūmus, senus su meile restauruotus, namus, kurie derinasi su modernia, turtinga architektūra. Aš galėjau apie aukštą mokslinių tyrimų lygį, mokymą ir išsilavinimą Lietuvoje įsitikinti Vilniaus V. Kapsuko universitete ir Kauno medicinos institute. Noriai prisimenu aš dėmesingus ir smalsius Vilniaus universiteto VI kurso studentus-higienistus ir dėstytojus, kuriems aš turėjau galimybę paskaityti paskaitą „Studen tų psichonervinės įtampos valstybinių egzaminų metu klausimu“. Susitikimai su gydytojais ir su sanitarijos higienos bei klinikinių įstaigų bendradarbiais buvo atviri ir nuoširdūs. Tuose susitikimuose mes rasdavome daug bendrų mus do minančių klausimų, ypač darbo higienos, epidemiologijos, toksikologijos ir fiziologijos problemomis, ir todėl yra ga limas tikslingas bendradarbiavimas. Mes — Vilniaus universiteto Higienos katedros vedėjas prof. V. Kviklys ir aš, Erfurto medicinos akademijos dar bo higienos instituto direktorius, — pasirašėme tolesnio bendradarbiavimo sutartį. Siame akte dalyvavo Medicinos fakulteto dekanas prof. S. Pavilonis bei kiti katedros dar buotojai. Sutartis įsigalios patvirtinta Vilniaus universiteto ir Erfurto medicinos akademijos rektorių. Baigdamas savo įdomią ir turiningą viešnagę Vilniuje, grįžtu į Erfurtą su viltimi vėl greit jūsų gražiame mies te apsilankyti ir daug Vilniaus universiteto studentų, mokslininkų ir bendradarbių sulaukti Erfurte. Dr. doc. V. SUNKAS Erfurto medicinos akademijos Darbo higienos instituto direktorius
pagaliau mes tapsime sava rankiškais žmonėmis ir galė sime būti naudingi mūsų vi suomenei. Norėčiau padėkoti visiems Žurnalistikos katedros dėstytojams, taip pat docen tams J. Pikčilingiui, E. Safronovai, A. Pupkiui, C. Gečie nei ir kitiems už įdomias ir naudingas paskaitas. Studen tams linkiu gerai mokytis, daug keliauti, niekada nenu siminti, branginti studento vardą ir gerbti senąją Alma Mater. Savo kolegoms ir vi siems diplomantams linkiu sėkmės valstybiniuose egza minuose. N. KONČlDTE Žurnalistikos spec diplomantė
.. .Pats sesijos darbymetis. Tyliai šnara verčiami kon spektai, krebžda egzaminato rių plunksnos, rašydamos pen ketus. Kažkas išbėga iš audi torijos ir trenkia knygą Į ša lį: „Trejetas“...
Pažvelkime į šių studentų M. Milašiūnas, A. Petkevi veidus. Nė klausti nereikia, čius, J. Lionginas sesiją lai kaip sekasi egzaminai. Finan ko penketais. sų ir apskaitos fakulteto eko nominės informacijos spec. I L. SKIRPSTO nuotr. k. stud. G. Masiulionytė, A. Matuliauskaitė, N. Kelpšaitė,
ATASKAITOS IR RINKIMAI PARTINĖSE ORGANIZACIJOSE
Gamtos fakulteto partinė organizacija ne iš gausiųjų, todėl tuo atsakingesnis uždąvinys tenka jai ir kiekvienam komunistui, vykdant partijos politiką, įgyvendinant TSKP XXV ir LKP XVII suvažiavimų nutarimus. Būtina atskleisti ir mobilizuoti vidinius fakulteto rezervus, kurie įgalintų realizuoti keliamus uždąvinius, padėtų siekti aukštos kokybės veiklos. Idėjinis-politinis bei dorovinis studentų auklėjimas, pažangumas, moksliniai pėdagoginiai kadrai ir jų kvalifi kacija, mokslinio darbo efek tyvumas, komunistų avangar dinis vaidmuo, darbo draus mė bei kryptingas vadovavi mas kitoms visuomeninėms fakulteto organizacijoms, — štai pagrindiniai reikalai, apie kuriuos buvo principin gai ir dalykiškai kalbėta Gamtos fakulteto pirminės partinės organizacijos ataskaitiniame-rinkiminiame suškinkime. — Partinės organizacijos pagrindinis darbo baras yra ideologinis auklėjamasis, — pabrėžė ataskaitiniame susirinkime partinio biuro sekretorius R. Gailius. — Šio darbo sėkmę lemia viso kolektyvo organizuotumas, jo politinis idėjinis, mokslinis ir dalykinis brandumas. Fakulteto kolektyvas, vykdydamas TSKP XXIV šuvažiavimo nutarimus, pasistengė, kad laiku būtų įvykdytos IX penkmečio užduotys. Toliau buvo tobulinamas mokslo tiriamasis, mokymo metodinis
darbas. Fakultete dirba 12 mokslo daktarų bei profesorių, 43 docentai ir mokslų kandidatai. Per penkmetį apgintos 3 daktaro ir 15 kandidato disertacijų. Plečiasi fakulteto ryšiai su gamybinėmis bei mokslinėmis organizacijomis, vis platesnį mastą įgauna bendradarbiavimo šu tartys. Fakulteto darbuotojai praėjusiais metais paskelbė 95 mokslo straipsnius, tarptautinėse ir sąjunginėse konferencijose perskaitė 12 pranešimų. Svarbiausiomis, ak-
ir turinį, visokeriopai vystyti studentų mokslinę techninę kūrybą, stiprinti materialinętechninę bazę. Be abejo, čia ypatingos svarbos įgauna studentų savarankiškas dar bas, jų sugebėjimai ir noras studijuoti. Didelis ir reiklus pokalbis apie studentų mokymo pro ceso tobulinimą vyko ir ata skaitiniame susirinkime. Per penkmetį fakultetą bai gė 875 žmonės. Tai aukštos kvalifikacijos, tvirtų idėjinių įsitikinimų, sąmoningi ir kūry bingi specialistai. Tokia link me dirba fakultetas ir sėkmė jo neaplenkia. Nuo 1972 m. fakultete praktikuojama pažangumo ir
Reiklumas sau tualiausiomis liaudies ūkiui kryptimis nukreipia mokslinę darbuotojų veiklą komunistai fakulteto dekanas doc. R. Tar vydas, prof. C. Kudaba, katedros vedėjas doc. V. Rančelis, e. doc. p. R. Lekevičius. Gamtos fakulteto mokslininkų darbai gerai žinomi respublikoje ir šalyje. Deja, kaip pastebėjo susirinkime fakulteto dekanas doc. R. Tarvydas, tyrimo rezultatai per lėtai ir nepilnai įdiegiami į gamybą. Išimtį sudaro biochemikai, mikrobiologai, gė netikai. Mokslo ir technikos pažanga neįmanoma be aukštos kvalifikacijos specialisto. Norint tokį paruošti, reikia tobulinti mokymo proceso formą
paskaitų lankymo kontrolės sistema 0—1—2. Patirtis rodo, kad ji yra naudinga. Sutartinai dirba studentų akademinė ir partinio biuro mokymo-metodinė komisijos. Fakulteto studentų akademinis pažangumas yra vienas iš geriausių universitete. Tik nerimą kelia vienas faktas. Į jį dėmesį atkreipė ataskaitiniame pranešime drg. R. Galliūs, apie tai buvo kalbėta ir LKP Lenino rajono komiteto biuro posėdyje, kur svarstytas Gamtos fakulteto partinės organizacijos darbas. Visuomenės mokslų disciplinos studijuojamos prasčiau už specialybės dalykus, beveik trečdalio studentų žinios yra tik patenkinamos. Akademinės-
Egzaminai, egzaminai... metodinės komisijos pareiga išsiaiškinti šio atsilikimo prie žastis ir jas šalinti. LKP Lenino rajono komite to biuro nutarime pabrėžia ma, kad partinis biuras, kaip ir fakulteto katedros, neturi pakankamų ryšių su visuome nės mokslų katedromis. Ne visi kuratoriai atlieka grupės politinio vadovo vaid menį, nepakankamai pažįsta studentų dvasinį pasaulį, ne sidomi jų interesais ir po reikiais. Partijos universiteto komi teto mokymo metodinė ko misija reguliariai rengė po sėdžius, kuriuose buvo nagri nėjami aktualūs studijų rei kalai, apibendrinama įvairių fakultetų patirtis, — visa tai turėjo teigiamą poveikį gam tininkų akademinės komisijos darbui. Naujai komisijai, kaip pažymėjo drg. R. Gailius, rei kės ieškoti dar neišnaudotų mokymo proceso organizavi mo rezervų. Diskusijose kal bėjusi prodekanė doc. I. Šarkinienė pastebėjo, kad dabar komisija didesnį dėmesį skiria darbui su studentais, o daugelis metodinių klausimų neteisėtai pamirštami, paliekami savieigai. Labai svarbus dalykas, pabrėžė fakulteto dekanas doc. R. Tarvydas, pereiti nuo informacinio mokymo prie metodologinio probleminio. Drg. L. Brežnevas TSKP XXV suvažiavime kalbėjo: „. . .dabartinėmis sąlygomis, kai žmogui būtinų žinių apimtis smarkiai ir sparčiai eli dėja, jau nebegalima pasikliautį tik tam tikros faktų sumos įsisavinimu, svarbu išmokyti savarankiškai papildyti savas žinias, orientuotis (Nukelta j 2 psl.)