EINA NUO 1950 M.
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, NIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
S o
KOMJAU
Bet kodėl jūs trumputės tokios?
Mano lauktosios, mano skubiosios.
Gal be jūsų man
į
rūpesčio jokio Net pailsus
nebūtų. . . G. DZIGAITE
i
VAIZDELIS AURE dar negreit už migs. Dar ilgai švie sios namų akys žiūrės į naktį. Žiūrės ir lauks kitos dienos. Žiūri į besileidžiančią saulę, ir kažkoks keistas ne rimas tūno giliai širdyje. O aplink balsai, radiola gro ja, kultūros namų salėje re petuoja universiteto studen tai. Dar vieną dieną palydi žmonės. Žiūri į linksmus ir rimtus studentų veidus ir, ro dos, matai dieną, kuri tik ką praėjo. Rytoj bus kita die na. Ir vėl stovykloje Išsiri kiuos studentai, pakils į stiebą vėliava, ir visi būriu pasuks į darbą. .. .Aš, rodos, matau, kaip jie deda plytą prie plytos, djktip merginos nešioja sunkius kibirus su skiediniu. O antro kurso lituanistas Justinas dainuoja dainą po dainos. Jam akomponuoja vėjai, plaktukų dužiai j ply tas Ir gerai Visi patenkinti tuo, ką girdi. O štai susimąstę.* kloja ply tas Jonas Varnauskas. Apie ką jis galvoja? Be reikalo spėlioslm —- vis tiek neat-
G
VĖL BUS DIENA...
spėsim. 51 darbo vasara jo nui toli gražu ne paskutinė. Tik, štai, Gaurėje jis dirba pirmą kartą. — Kolūkiečiai neklausė mūsų, ar mokame dirbti. Jie tiki mūsų rankomis ir priima mus į savo tarpą kaip gerus bičiulius. Ir tai geriausia padėka. Tai kas, kad kartais įdedame kelias plytas blogai. Pataisome, ir vėl dirbame. Dirbant visko pasitaiko. .. Šie žodžiai priklauso Al giui Junevičiui, kuris sto vykloje dirba paskutinę vasa rą. Paskutinė. .. O kai Algis po metų baigs universitetą, darbo ir poilsio stovyklos bus vienas iš gražiausių studijų metų prisiminimų. Ir laikina mūrininko kvalifikacija, su kietėję nuo darbo delnai jau ne romantika, bet noro dary ti žmonėms gera pėdsakai. .. .Saulė pasuka Į vaka rus. Kieme suskamba pažįsta mas mokyklos skambutis. Darbas baigėsi. Neskubėda mi lipa studentai žemyn, tik Juozas Abaravičius (III k. lituanistas) tęsia darbą. Jis
visuomet vėliau už kitus pa lieka stovyklą. O kai vėlia vos nuleidimui išsirikiuoja draugai, Juozas praneša dar bo rezultatus. Griausmingi valio, šypsenos ir džiugus juokas palydi jo žodžius. O tie, kurie geriausiai dirbo, nu leidžia vėliavą. Pirmo kur so lituanistė Vida susijaudi nusi žvelgia į draugus ir šypsosi kartu su visais. O ne trukus ji, pagriebusi knygas, su draugėmis skuba į kultūros namus. Visur ji suspėja. Da bar ji repetuoja, o rytoj mai šys ir tampys skiedinį, ply tas. Ir vėl nepasakys, kad jau pavargo. Visą savo džiaugsmą, jėgas ji atiduoda šiai statybai. Šiam grūdų sandėliui, kurio taip nekant raudamas laukia bręstantis derlius. O jos draugė Gema palinks prie popieriaus lapo, užrašy dama naujas eiles. JI rašo apie darbą, savo draugus, jaunystę. .. Ir kaip nerašyti, kai žodžiai patys liejasi! . . .Baigėsi diena su minti mis, svajonėmis, rūpesčiais ir džiaugsmais. Miestelio pa
kraštyje baltuoja busimasis grūdų sandėlis. Jau viena sie na baigta. O Gaurė dar negreit už migs. Dar ilgai langų šviesios akys žiūrės į naktį. Žmonės ilsisi, laukdami naujos dienos.
Alf. BUCKUS Gaurė—Tauragė
ŠIA ME NUMERYJE.-
1 1
5 ?
• FOTOREPORTAŽAS. © ŽINIOS IŠ UNIVER-
< 5 ? < 5 ?
SITETO DARBO IR POILŠIO STOVYKLŲ. • V. VYTENIO APSAKYMAS ,,PĖDSAKAI". © ĮSPŪDŽIAI IŠ FESTIVALIO LATVIJOJE.
5 © G. DZIGAITĖS EI5 LERAŠCIAI. ? © APIE DABARTINĘ 5 KUNIGŲ SEMINARIJĄ.