DARBO APSAUGA! Studentiškos' vasaros darbo stovyklos mūsų Universi tete tapo tradicija. Jau trečia vasara, kai respublikos kol ūkiuose lankosi studentai ne tik kaip kraštotyrininkai, tu ristai, poilsiautojai, bet ir kaip statybininkai. Pirmą vasarą kolūkiečiai į studentus-statybininkus žiū rėjo skeptiškai. Jaunystė, entuziazmas padarė savo. Dabar jau niekas nebesišaipo, nelaido špilkų studentų adresu, nes žino, ką ėmėsi studentai dirbti, vadinasi, padarys. Vasaros darbo stovyklos ne tik pulkus poilsis, bet ir vieta, kur kovojama už mokyklos garbę, kur klesti kom jaunuoliška draugystė, kur grūdinasi jaunystė, kur vystosi ir auga nauja pažiūra Į darbą, į žmones, Į kolektyvą. Vasaros darbo stovyklos Išugdė daug puikių Univer siteto komjaunimo, profsąjungos vadovų. Tai R. Trimonis, VI. Andrijauskas, J. Mykolaitytė, A. Tytmonas ir eilė kitų. Studentai visur dirba karštai. Jų rankose darbas virte verda. Nesigailima nei laiko, nei energijos, nei jėgų. En tuziazmas. Dažnai iškyla šūkis: „Kad tik daugiau, kad tik greičiau!” Tikslas! Mes sveiki, jauni, energingi ir kuo grei čiau. Ir štai čia, karštai, jaunatviškai beslimdaml darbo studentai, netgi ir stovyklų viršininkai bei mūsų inžinie riai — Politechnikos instituto studentai dažnai arba net visiškai užmiršta papraščiauslą, bet būtiną dalyką — darbo apsaugos organizavimą. Štai, pavyzdžiui, Eišiškių rajono Pirčiupio kolūkyje (stovyklos viršininkas IV kurso ekono mistas L. Andziulevičius, darbų vykdytojas A. Karalius) visiškai pamiršo apie pirštines. Studentai ritino į tranšė jas akmenis — be pirštinių, iškrovinėjo silikatines plytas — be pirštinių, betonavo — be pirštinių. Negana to, sto vyklos viršininkas nematė, kaip studentai maišė betoną, betonavo basi, bet ir pats dirbo basas. „Raudonosios vėliavos” kolūkyje (stovykla Nr. 5), „Nemuno” kolūkyje (stovykla Nr. 1), Kudirkos vardo kol ūkyje (stovykla Nr. 3) studentai jau dirba mūro darbus. Kyla aukštyn sienos, o kartu iškyla nauji reikalavimai dar bo apsaugos organizavime. Būtini tvirti, platūs pastoliai, kopėčios. O kaip gi tvarkosi šių stovyklų viršininkai, dar bų vykdytojai. Blogiausia tai stovykloje Nr. 3 (stovyklos viršininkas R. Mališauskas). Sienos jau pakilo gana aukš tai, su jomis ir pastolių lentos keliamos vis aukštyn ir aukštyn. Kuo aukščiau, tuo mažiau lentų, tuo siau resni takai. Kas gi taį? Tai tik apsileidimas. O kur apsi leidimas, ten Ir nelaimingi atsitikimai. Kaip taisyklė beveik visų stovyklų darbo aikštelėse netvarka. Statybinė me džiaga Iškraunama kur tik papuola. Praėjimai užgriozdi nami įrankiais, nereikalingomis lentomis. Darbo įkarštyje studentai nemato, bėga, skuba, kad tik greičiau. Nemato ir stovyklų viršininkai ir darbų vykdytojai, o jie ypatingai turėtų tai matyti. Jie atsakingi ne tik už darbų vykdymą, bet visų pirma atsakingi už žmones. Entuziazmas neturi būti nelaimingų atsitikimų priežastimi. Pirštinės smulkme na, gal kas nors pasakys, tas pats išdrįs pasakyti ir kad Judą pastoliai, plonos lentos, llnkstančlos . po kojomis, taip pat smulkmena. O kaip apie tokį vadovą pasakyti? Darbo apsaugos organizavimas stovyklose — vienas Iš svarbiausių uždaviniu ir čia negali būti jokių nuolaidų, jokio abejingumo- Šitą turi gerai įsisąmoninti ne tik sto vyklų viršininkai, darbų vykdytojai, bet ir patys studentai-statybininkal.
MUSU SVEČIAI
visų Vilnius,
1
1959 m.
*|
23 KETVIRTADIENIS
][
--------------------------- ji P
Kaina 20 kap.
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO PARTINIO BIURO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETU ORGANAS
Pastoliai kyjji auk št y n MES LAIMĖSIM! „Sveika, komunistinio dar nuolaužų kibirus- Ir dainavom bo vasara!” Aš pirmą kartą kartu, ir juokėmės. . . Paskui darbo stovykloje. Mus priima inžinierius išsigando, kad mes su gėlėmis, laUkia paruošta pergreit dirbam, kad mūri ninkai nespėja mūryti ir mes vakarienė, baltos lovos. Po langais kvepia gėlės, nustosim darbo. . . Norėjo su daug gėlių. O darbo stovyk skaldyti mūsų ‘betonuotojų_ loje kareiviškai išsirikiavę brigadą. . . Kituls išsiutinėdapagerbiant vėliavos pakėli vo žvyro, plytų vežti, Bet mą. . . jie ateidavo (paskubėdavo tai Ką pasakyti apie mūsų padaryti), ir mes vėl betonuo nuotaiką. Norisi daug daug davome visi. Daug skausmo dirbti. . . Taip, čia tikrai mes Ir baimės kas rytą, kad nesu pajutome komunistinės atei ardytų mūsų betonuotojų bri ties vėją. Viena mergina antrą gados. . . O vakar betonuotojų briga darbo dieną man pasakė: „Ko tau plėšytis — vistiek nemo da žaidė tinklinį prieš mūri ka. . .” Bet ji taip sakė, kol ninkus. Mūsų buvo labai silp_ „pastovaus darbo. na brigada, bet noras įrodyt, neturėjo .pati Taip. Banga (III kurso žurna- ką gali betonuotojai, padvigulistė) tikrai užmiršo šluos žo blno jėgas: geriausieji beto džius, o juk išvažiuojant sakė, nuotojal Gediminas su Povilu kad Ji „atostogaut” važiuoja darė Ir čia stebuklus. . . Ir ko(ne JI, o kiti, sprendžiant iš Jos išvaizdos). Bet dabar Ban ga dirba betonuotojų grupėje — pristatinėja kibirais man plytų skaldą. Mes ją lšrinkom betonuotojų kapitonu. Kiek Neilgai, vos vienai dienai, vieną dieną ji daro vis dides nę pažangą, vis aukščiau už tebuvo nuleista stovyklos Nr. kelia sunkius kibirus. Bėginė 2 vėliava Daugų rajone „Tal ja, komanduoja. Vadinasi, dar kos keliu” kolūkyje. Liepos bo ir kolektyvo įtakoje auga 14 -dieną ją vėl pakėlė antro žmonės, pamilsta darbą. Mat, sios mūsų Universiteto staty mūsų betonuotojų brigada ta bininkų pamainos atstovai: po nuo pat antros dienos su- Petrauskas, Naudžiūnaltė ir slcementavęs kolektyvas. Ir .Petravičius, Suplevėsavo ji, kaip nedirbti, nelenktyniauti plalskoma vasaros vėjo, o ša darbe, jeigu betonuotojų bri lia stiebo išsirikiavo dvidešimt gados pagrindą sudaro tokie šeši statybininkai, pilni pasi puikūs žmonės, kaip I kurso ryžimo ir energijos, kad kabibliotekininkas Gediminas dalsę skurdų Vargaklemlo kai Daubaras ir III kurso biblio mą papuoštų dar vienu nauju tekininkas Povilas Saudargas, pastatu — septyniasdešimties dėstytojas Sauka. . . Nuosta vietų karvide. būs žmonės. . . Jų rankose dar— Pirmoji pamaina pastatė bas virte verda. Mes tapom sienas, o mes užkloslm jas sto visi (betonuotojai) neperskiria mi. . . Vakar Gediminui liepė gu! — nutarė pamaina. Ir taip nuo pat pirmos die po pietų ruošti skiedinį mūri ninkams. Gerai, kad tai pasa nos prasidėjo įtemptas darbas. kė po pietų — būtų dingęs Šlama, gaudžia giria. Atsi apetitas. . . Bet Tytmonas mus dūsta paskutinį kartą senelės nuramino, kad mus išskyrė tik pušys, sudejuos ir virsta že mėn nuo traukiamų plūkiu. laikinai — pusdieniui. Kiekviena diena — ištisas Stiprios rankos juos traukia: romanas — pilnas, degantis Narkaus, Rakausko. Neatsilie gyvenimas, kaip ši negailes ka ir merginos: stoja T. MetZiurlytė prie tinga saulė ir kaitra, siunčia lovaltė ir A. ma, lyg tyčia, mums iš dan pušies, kurią vargu ar apka gaus. Bet mes ir jos nebijom. bintų, pusvalandis — ši ir Užvakar mums reikėjo užbe- virsta su trenksmu. Na, o po tonuoti labai aukštą sieną. In to suburzgia traktorius, apjuo žinierius sakė, kad bus darbo sia Balandis grandine pušelės ten visai savaitei, bet mes pa liemenį, Ir prasideda jos ke darėm tai per dieną. . . Pasi lionė iš miško į lentpiūvę. darėm pakopas pastoliams ir Dirba žmonės nei karščio, nei konvejeriu siuntėm į viršų be nuovargio nejausdami. O tuo pat metu nemažiau ir pertraukos betono ir plytų
vą aikštelėje laimėjo betonuotojal! Taip. Aš užmiršau kitus žmones... Mūrininkai. Tai mū sų Alfredas (Tytmonas), Gied rė Urmanaitė, Albertas Rosinas, Julė Sčerbakovaitė ir ki ti. Alfredas iš viso universa lus žmogus: ir geriausias mū rininkas, ir geriausias, gal būt, tiklinio žaidėjas ir dai ninlnkas. . . Gorkis sakė, kad visi gražuoliai yra drąsuo liai. Bet, gal būt, jie todėl ir gražūs, kad švyti iš vi daus ta negęstančia kūrybos ugnimi. Ir todėl žmonės Juos taip myli. . . Entuziazmo bal siai daug. Kovojam už komu nistinės brigados vardą (betonuotojai), žinoma, taip sako me, o juk, tur būt, iki Jos mulns dar toli. Atvažiuoja žurnalistai iš radijo, iš cent rinių laikraščių. Bet ar tas svarbu, kad apie mus ką pa rašys, svarbu, kad jautiesi čia
reikalingas, kad dirbt taip ge ra, kad, pagaliau, pats pajunti netolimos komunistinės atei ties gyvenimo pulso mušimą. Aš nebemoku apie gyvenimą rašyti. Gal todėl, kad susidū riau su juo akis į akį, Ir jis apsvaigino karštu savo atsavimu kaip vynas, kaip gegužio oras pavasario naktį. Kitą kartą aš pasistengsiu perduot tiesiog darbo dienos alsavi mą, jei tai bent dalinai pasi seks. Šiandien sekmadienis. Mes ilsimės, Ilsimės. Juk daug kam skauda rankas, pečius. Visą dieną buvom prie eže ro, o vakare žaidžiam tinklinį su vietos komanda. Vakar va kare mes prieš juos laimėjom, bet šį kartą, sako, bus jų pa grindinės jėgos mestos į mū šį. Mes kelsim morališkai sa viškių dvasią. Ir mes laimė sim. Aš žinau. Laimėsim Vanda JASINSKAITE Darbo stovykla Nr. 1
KOVA UŽ STOGO VAINIKĄ
surado daug gerų draugų. „Daug kas paliko neišdil domus įspūdžius, bet tikrai niekada neužmiršime paprasto lietuviško „Draugas“, — kal bėjo išvažiuodami studentai. „Draugas“, „Šok“, „Tun-dze“. Vienodai mielai ir dainingai šis žodis skamba visose pa saulio kalbose.
PENKIOS DIENOS VILNIUJE
valtę svečiavosi mūsų mieste, Penkias dienas viešėjo Universitete mūsų tolimieji draugal — Leningrado Zdanovo vardo Universitete studijuojantieji Kinlios ir Albanijos
vienykitės i
Lapos mėn.
studentai. Svečiai apžiūrėjo miesto architektūrinius pa minklus, muziejus, lankėsi istorinėse-revolluclnėse vieto se, pabuvojo Trakuose, Vala kampiuose, studentų sportinė je sveikatingumo stovykloje Žydlškėse. Nors dabar, vasarą, nedaug belikę studentų Universitete, bet albanai Ir kiniečiai greit
Sukluso ne vienas poilsiaulajas, kada virš Trakų ežerų Paslglrdo vingri ir neįprasta melodija. Tai savo liaudies dainą užtraukė grupė studenlų-kiniečių, kurie praeitą sa-
Salių proletarai,
Nr. 23 (334)
Jūsų miestas mums labai patiko. Aplankėme visus isto rinius paminklus, buvome ir Jūsų Universitete. Universi tetas mus nustebino be galo turtinga biblioteka. Labiau siai patiko bibliotekos rankraštyno skyrius. Jūsų Universi tetas nuostabus. Vilnius mus priėmė labai svetingai ir nuošindžiai, už ką mes esame labai dėkingi. Mes savo akimis matėme didžiulius lietuvių tautos laimėjimus komunizmo statyboje. Tai mus labai džiugina. Jūsų pasiekimais džiaugiamės ne ztik mes, studentai-albaniečiai, bet ir visa albanų tauta. Palikdami Vilnių, mes išsivežame gerus ir gilius įspū džius apie Jūs, brangūs draugai. Mes norėtume susitikti su Jumis pas mus. mūsų saulėtoje Albanijoje. Ju Presim ne Shgiperi Studentų albanų vardu: Vukaj Bajram Niką Vasilika, Ksana Mitl Argir Ligori
:W:Š ■
♦J:
lentplūvėje dirbama: įsitempia Petrausko, Mintauto raume nys, rastas pajuda gaterio link, sučerškia mašinos piūk lai, ir ' išmeta ............................... sakais kvepiančias lentas bei sienojus. O jų jau laukia vyrai, dirbantys
eros
tvarto statybos aikštelėje. Tie sa, kelias dienas jų darbo lyg ir nesimatė: Vizgirda, Varnaglris, Aleliūnas medžiagą ruošė, bet po kelių dienų vi same pastate į viršų pakilo statramčlai. Dabar savo eilės laukia murlatai, na, ir geg nės, kurios jau baigiamos ruošti. Baigiamos paruošti ii; iš miško Ištrauktos lotos, mer ginos kelias dienas iš Valki ninkų gabeno spalius. Po įtempto darbo reikalin gas ir geras poilsis. Prieš ke lias dienas, susirinkus visai pa mainai, pamainos viršininkas M. Aleliūnas įteikė kelialapius i studentų vilą Palangoje ge riausioms darbininkėms V. Pumputytei ir R. Klumbytei. Praeis diena, kita ir į vir šų pakils stogo vainikas, nuai dės galingai visų šaukiamas „valio!” Tai atrodo paprasta, natūralu, o iš tikrųjų tai ko va, į kurią įsijungė visi, kas čia atvažiavo. Vidm. URBONAS, Darbo stovykla Nr. 2
kloties
Paskutinioji darbo diena. Kaip greitai prabėgo stovykloje, dideliame draugų būry, praleistos dienos. Norėtųsi trumpai pa pasakoti apie pirmos pamainos darbo rezultatus šaunūs mūsų vyrai! Padirbėjo labai gerai! Pirmininkas ir kolūkiečiai labai pa tenkinti. Visos trys brigados dirbo be priekaištų. Buvo sparčiai nu verstas klojimas, kertami miške medžiai. Neblogiau dirbo vyrai Ir prie zeimerio. Iš stipriai įdegusių veidų (saulė mūsų nė kiek negailėjo), sudraskytų Ir nublukusių rūbų, stiprių darbo rankų ir linksmų šypsnių veiduose mes galime drąsiai tarti: ,.Mes mokame ne tik džiaugtis, bet ir gerai dirbti. Mes pateisinsime tarybinio stu dento vardą“. Ką gi, prabėgo tik dvi darbo savaitės, bet man atrodo, gali ma drąsiai tvirtinti, kad kitos pamainos dirbs taip pat su ug nele, kurios mums niekur ir niekados nestinga. Darbas baigėsi. Vieni su nemokamais kelialapiais išvyko į sau lėtąjį pajūrį, kiti į gimtuosius kolūkius, gi treti išskubėjo į spor tines stovyklas, bet dienų, praleistų darbo stovykloje mes nie kad nepamiršime. Darbas mus labai suartino, darbas padėjo pa žinti vieniems kitus. Niekas iš mūsų nepamirš mūsų šauniosios vyrų „kapelos”, kuri stovykloje palaikė linksmą nuotaiką Jos nariai — neišsen kami Jumoro šaltiniai. Jų veidai linksmai žvelgia į mus iš lei džiamo stovykloje sienlaikraščio „Statybinirtkas“. Norisi palinkėti visiems, šauniai studentų darbo stovykloje padirbėjusiems draugams, geros kloties, KUKTISKIETIS Studentų darbo stovykla Nr. 4
Malonus įspūdžiai Mes, kiniečiai-studentai, besimoką Leningrado Univer sitete atvykome į Jūsų miestą. Nors čia buvome tik penkias dienas, bet ką pamatėme, to neužmiršime ilgai ligai. Jūsų miestas mums labai patiko. Jis labai senas ir labai gražus. Ypatingai mums patiko Universitetas. Mes labai dėkingi Jums už nuošlrd .ų rūpestį. Tegul mūsų draugystė būna amžina ir neišardoma. Kiniečiai-studentai: ... Šžu Li-ban, Dun Naj-šin, Chuan Czian-cian, Van Cžugan, Ma De-čneu