CEPflEHHblH I1PHBET YMACTHMKAM V 06E>EflHHEHH0H HAYMHOH KOHOEPEHUH H CTYflEHTOB-MEflHKOB PECny 5J1HK nPHBAJITHKH H 6 E JI O P Y C H H! POETAS IR MOKSLININKAS
- M^n“
ARYBŲ Lietuvos visuomenė spalio mėn. 11 d. pažymėjo revoliucinio judėjimo dalyvio, poeto, mokslininko — literatūros is toriko ir kritiko, profesoriaus broniaus Pranskaus gimimo šešiasdešimtmetį. Kilęs iš Vilkaviškio rajono Juodupėnų k. vals tiečių šeimos B. Pranskus 1913 metais ėmė lan kyti Vilkaviškio gimnaziją. Pirmojo pasaulinio karo audros atblokštas j Vilnių, paskui Vorone žą, lietuvių gimnazijose tęsė mokslą. Suartėjęs su J. Janonių ir kitais pažangiaisiais mokslei viais ėmė dalyvauti marksistiniame lavinimosi ratelyje. Grįžęs iš evakuacijos į gimtinę 1918 metais, Spalio revoliucijos ir Lietuvos Komunis tų partijos veiklos poveikyje B. Pranskus 1920 metais įsitraukė į Lietuvos Komunistinės Jau nimo sąjungos kūrimo darbą, buvo komjaunimo Suvalkijos rajono komiteto pirmininkas, LKJS Centro Biuro narys, dalyvavo rengiant spaudai „Jaunąjį komunistą“ ir kitus pirmuosius Lietu vos komjaunimo leidinius. Tuo pat metu B. Pranskus tęsė mokslą ir 1921 m. baigė/ Mari jampolės gimnaziją. Už da’yvavimą revo iucinėje veikloje B. Pranskus 1920 — 1922 m. buvo tris kartus suimtas ir apie keturis mėnesius kabin tas. Gresiant eiliniam teisminiam susidorojimui, LKP CK patarimu B. Pranskus 1923 m. emigra vo į Tarybų Sąjungą ir Maskvoje ėmė dirbti Vakarų tautinių mažumų' komunistiniame uni versitete lietuvių kalbos ir literatūros dėstytoju. Siame universitete iki pat jo uždarymo 1936 metais studijavo nemaža Lietuvos Komunistų partijos aktyvistų, vėliau dirbusių revoliucinį Ir socialistinės statybos darbą įvairiuose baruose. Buržuazijos valdymo Lietuvoje metais, kai pro letarinės literatūros kūrėjų gretos buvo labai negausios, kai ši literatūra Jau buvo netekusi savo žymiausio atstovo Juliaus Janonio, o netru kus ir Artūro Regračio, — išugdyti naujas dar bininkų klasės literatų Jėqas buvo labai aktua lus uždavinys. Tuo laikotarpiu B. Pranskus — V. žalionis ėmė reikštis kaip Jaunas poetas, li teratūros kritikas. Jo poetinė kūryba trečiajame ir ketvirtajame dešimtmečiais buvo viena stip riausių lietuvių proletarinėje literatūroje. Autoriaus poetinės kūrybos vaisiai pasirodė ke'etu atskirų rinkiniu. Iš pradžių B. Prans kaus eilėraščiai buvo Išspausdinti almanachuose „Švyturys“ (Niujorkas, 1924), „Revoliucijos dai nos“ (Minskas, 1928), „Kovos keliais (Maskva, 1929), „Po raudonąja vėliava“ (Minskas, 1932). Atskiru leidiniu parengtas eilėraščių rinkinys „Tvirtos rankos“ buvo numatytas iš'eisti Kaune 1926 metais, tačiau fašistinis perversmas su trukdė rinkinio pasirodymą. Rinktiniai B. Prans kaus eilėraščiai, poemos yra išspausdinti atski-
T
arams VILNIAUS VALSTYBINIO V . KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETO ORGANAS Eina, nuo 1950 metų
-------- ---------------Nr. 23 (434)
1962 m. spalio mėn. 12 d.
ŽINGSNIAI apvtoai?a SAULETEKY ENDRABUCIO budin tysis sėdi vienas, įsi klausydamas į vėjo ir lietaus barnį. O už langų plaukioja rudens pranašai — geltoni lapai. Žmonės miega, Gal todėl budinčiajam gera. Ir jis šypsos i. takt, ’ takt. Tik tuoj takt. . . Kas tai? Gal larkrodėlis? Žingsniai. Kažkas ankstyvas lipa cementiniais laiptais. Takt, takt, takt. . . _ Ne vienas. Visas būrelis. -— Labas rytas, — pasisvei kina. Ir nueina. Pro duris švysteli ryto rūko pataluose miegojusi saulė, jos spindu lys, išspraustas rasose, atrodo raudonas, bet greitai dingsta. Tik žingsniai girdėti. Takt, takt, takt. . . Tarsi gyvi. Kadrų skyriuje mus sutiko labai paprastai. Viršininkas supažindino su darbo taisyklė mis. Ir įprastinis: „Tikime, neapvilsite. Juk jūs darbinin kai ir studentai“. Dar ne viskas. Reikia su tvarkyti dokumentus. Arvydas pyksta: „Kiek mes čia slanklosime be darbo?“ Pagal’au įsiveržiame į ce chus. Paruošų cecho viršinin kas V. Kemeklis parodo įren gimus, būsimas darbo vietas. Remigijus trauko pečiais. „Nejaugi aš čia dirbsiu?" — jis stovi prie tekinimo stak lių. Sukasi ratukai. Gan įvairūs. Cypdamos lekid geležies drožlės. Išimama apdorota de talė. Ji ką tik nutekinta. Blizga sidabro spalva. Jis mato tik juodus tepa luotus darbininkų rankų pirštus.
B
MŪSŲ MEDŽIAGOS PĖDSAKAIS „Tarybinio studento“ 20 nume ryje buvo kritikuojama Univer siteto administracija už blogą pa siruošimą nau’iems moks'o me tams. Kaip praneša prorektorius ūkio-administraciios reikalams drg. J. Stankevičius, šiuo metu daugely bendrabučių jau bar giami remonto darbai, šalinami visi komisi’ų pastebėti trūku mai. Numatyti ga'utiniai termi nai darbams užbaigti. žemiau ta'piname ištrauką iš Rektoriaus Įsakymo Nr. R-372 nuo š. m. spalio mėn. 2 d.: „Didžiosios Spalio socialistinės revoliucros garbei skelbiu va'ų už ga'utini pata'pų ir teritorijų sutvarkymą ir tvarkingą laiky me. socialistinės nuosavybės tau sojimą ir ekonomijos režimo laikymąsi. Vajaus rezu'tatus su vesti iki š. m. lapkričio mėn. 1 d. ir komisilai pateikti savo Pasiūlymus dėl darbuotoių, pa siekusių aeriausių rezultatų, atžymėjimo.“
Pirštai greitai laksto raudo nų ir juodų mygtukų nugarė lėmis. Jų daug. Ne, nesuprasi, kam kuris reikalingas. Trūk teli rankenos. Velenas, sukę sis velnišku greičiu, sustoja. Operacija baigta. Apdorota detalė lekia į krūvą. Mašinų gausmas. Metalo skambesys. Darbininkų šūks niai. Mumyse viskas susilydo j tvirtą siekį: „Būsime ver ti“. Ant peties jaučiu kažkieno ranką. Pasisuku, Jis šypsosi visam mūsų dešimtukui. — Laimonas? Jau spėjai? — Remigijus šypsena atsako draugui. Laimonas pirmasis iš mūsų „susipažino“ su darbu. Jo ranr kos kvepia alyva ir metalo dulkėmis. Bet tai nesvarbu. Netoliese stovintis cecho meistras I. Lebedevas rodo į save: —. Nebijok, ne toks būsi. — Jo kaktos raukšlių griove liais rieda prakaito lašeliai. Pro šalį su vežimėliu lekia mažiukas, storu raudonu sprandu vyriškis. Sustoja.
Plokščia didelė ranka trina rusvus, trumpus plaukus. Lyg vandens ratilai išsiplečia mė lynos akys: — Ekskursija? — Ne! — Studentai? „Fuksal?“ — Uhu. Lituanistai. — Dirbsite? Kuo? - Jis drąsiai, darbininkiškai, netgi akiplėšiškai tardo mus. — Prie staklių. — Oha! O vežimėlį tarn pyt nenorėtumėt? am— Dabar technikos žlus.. . — Klausėte, klek uždirb site? — Ne tas rūpi. — A, taip.. — Jis greitai nubarškina per cechą vežimė liKeičiasi pamaina. Atidžiai apžiūrime savo mokytojus. Va, šitas man pažįstamas. Metalo atplovėjo N. Cibulsko foto LTSR AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMO ĮSAKAS grafija kabo gamyklos Gar TSR nusipelniusio mokslo veikėjo bės lentoje. Jo veidas, jude Dėl lietuvos garbės vardo suteikimo profesoriui siai dvelkia vyrišku rimtumu. B. PRANUKUI- ŽALIONIUI Uostyk neuostęs — niekada Už didelius nuopelnus lietuvių literatūros Isto toks rimtas nebūsi. Gal todėl rijos mokslinio tyrimo srityje Ir ilgametę akty jis taip gerai dirba. vią visuomeninę-politinę veiklą ryšium su gimi Kiekvienas judesys apskai mo šešiasdešimtosiomis metinėmis suteikti Vil čiuotas. Jo rudos rankos, vi niaus Valstybino V. Kapsuko vardo universiteto fakulteto Lietuvių literatūros sam gyvenimui įmirkusios aly Istorjos-filologijos katedros profesoriui Broniui Pranskui-žalioniui va. pakelia sidabrinį „P-18“ Lietuvos TSR nusipelniusio mokslo veikėjo Gar plieno virbą Ir įdeda į apsau bės vardą. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos gą. Suzvimbia staklės. 750 Prezidiumo Pirmininkas apsisukimų per minutę. J. PALECKIS Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos į alyvą krenta atplautos de Prezidiumo sekretorius talės. Jos dar šiltas. OperaciS. NAUJALIS
UNDA diena. .. Kažkur Paliepio kai mo gale sugaudžia traktoriai, gatve nutarška ratai. Paraudusi nuo nak ties šalnos, ant medžių vir šūnių iššoka saulė ir pra deda rūpestingai džiovinti žemę. Ir. rodosi, girdi, kaip krisdamas šlama lape lis. Ruduo. . . Bet negali nejusti triukšmingos dienos ritmo. Štai į darbą pasipila stu dentai. Nespėjo kolūkio „Sviesi ateitis“ (Ariogalos rajonas) pirmininkas Jonas Žentelis nuvežti keturių vyrų prie siloso duobės, o gatve dainuodami nužirklavo kiti. Ne, nereikia ag ronomui rodyti, kaip rau nami linai. Vargu, ar jo rankos vikriau suktųsi, ne gu mūsų studentų, štai komsorgė Onutė žengia ________ pirmutinėse linų_ rovėjų gretose, o nuo Jos neatsi lieka Stasys. Birutei, kuri gimė ir gyveno Vilniuje, nesiseka surišti linų pėdas. Į pagalbą ateina draugai, ir Birutė jau neatsilieka nuo jų. žemėje Praskydusloje grimsta batai ir palieka lyg drenažo vamzdžiai. Bet trauki batus iš purvyno, mauni juos ant kojų ir kimbi už linų, O koks džiaugsmas, kai baigiame darbą ir atsigręžę pamato-
B
Kaina 2 kap
---- ------
Pabaiga 4 psl.
Diena dovana me lygiomis eilėmis išsiri kiavusias gubeles! Jos nusileidžia nuo kalniuko, neklimpdamos bėga klampiais laukais. Dauglau negu dviejuose hektaruose Išrikiavo juos dvylika studentų iki pietų.
Vilnus, 1962 m. spalio 10 d.
Rodos, dar visai neseniai išaušo rytas, bet pažiūrėkit, jau saulė slepiasi už Pa liepių miškų. Vėsta oras ir dar liūdniau dainuoja kle vo lapelis. Ruduo. . . Ta čiau jis visuomet turtingas. Daug dienų — dovanų jis skiria gyvenimui. Priimk, gyvenime, ir mūsų, pirmo kurso lituanistų, dieną! B. Beržaitis Istorijos ir filologijos fakulteto I kurso studentas
už vieną ir vienas už visus
/ BJĮajotjųig į ojaps.'OAĮUf V «n»ĮUT!A .
rais leidiniais išėjusiose knygose „Audringosios jėgos“ (Minskas, 1932), „į ateitį šviesią“ (Vil nius, 1959), „Kovų poemos“ (Vilnius, 1961). Visų šių rinkinių tematika būdinga proletari nei literatūrai. Poetas apdainuoja fabriko darbi ninką, kumetį, Jų vargus ir kovą, revoliucionie rių žygdarbius, politinių kalinių ištvermę, po grindžio kovotojų komunistų pasiaukojimą ir pa siryžimą dirbti, kol išnaudotojų klasių sukurta santvarka bus sugriauta, o Jos vietoj bus pa statytas socializmas. Visa tai išreiškė ate.nančios į istorinę areną darbininkų klasės, visų darbo žmonių jausmus ir viltis, žadino Jų kovos dva sią, tarnavo visuomeninio progreso reikalams. Greta revoliucinės kovos vaizdavimo, B. Pranskus vienas pirmųjų lietuvių tarybinėje li teratūroje ėmė apdainuoti taip pat socialisti nės statybos heroiką. Daugelis šalies pirmųjų penkmečių [vykių atsispindėjo poeto kūryboje. Didžiulį barą B. Pranskus išvarė lietuvių lite ratūros istorijos tyrinėjimų, literatūros kritikos srityje. Nemaža šios rūšies daržų, recenzijų yra paskelbta „Kibirkštyje“, „Skarde“, „Priekale“’ o po antrojo pasaulinio karo __ „Pergalėje“ ir kituose periodiniuose leidiniuose. Stalino asmenybės kulto laikais išbujoję revo liucinio teisėtumo pažeidimai palietė ir B. Pranskų. Iš pradžių jis buvo nušalintas iš „Priekalo“ atsakingojo redaktoriaus posto, kuriame taip sėkmingai dirbo 1931—1937 metais, o po to 8 metams (1939 —1947) įkalintas lageryje. Tačiau B. Pranskus ir stinkiose sąlygose gyvendamas nepalūžo. Likviduojant asmenybės kulto pada rinius buvo atitaisyta ir ši B. Pranskui ir lie tuvių literatūrai padaryta žala. Jis buvo visiškai reabilituotas ir atstatytas į Komunistų partiją su stažu nuo 1927 metų. Grįžęs 1947 metais j Vilnių B. Pranskus dirbo literatūros konsultantu Lietuvos TSR Tarybinių rašytojų sąjungoje, moksliniu bendradarbiu Lie tuvos TSR Akademijos Lietuvių ka bos ir litera tūros mokslinio tyrimo institute, skaitė paskai tas Vilniaus pedagoginiame institute, Vilniaus Valstybinėje konservatorijoje, o per pastaruo sius keletą metų dirba Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo Universitete katedros vedėju, paskui dėstytoju. Pokarinis laikotarpis B. Pranskaus veikloje yra ypač vaisingas. Statant socializmo rūmą, formuojant naują socialistinę lietuvių literatūrą reikėjo nauju marksistiniu-lenininiu požiūriu Įvertinti praeities literatūrinį palikimą. Reikėjo atmesti tai, kas jame yra reakcinga, kas buvo su kurta feodalinės ir buržuazinės išnaudotojiškos santvarkos gynimo interesais, ir išryškinti pa žangiąsias lietuvių literatūros tradicijas, per teikti tarybinei liaudžiai visus lietuvių tautos poetų ir rašytojų sukurtus tikrus meninius tur tus, galinčius plėsti socializmo statytojų akiratį, B. Pranskus buvo vienas iš tų lietuvių lite ratūros mokslo atstovų, kuris daug padėjo musų leidyklų darbuotojams'atrinkti ir paskelbti pra eities literatūrinį palikimą. Reikšmingą darbą B. Pranskus atliko surinkdamas ir paskelbdamas lietuvių proletarinės literatūros atstovų kūrybą. Tarybų Lietuvos skaitytojai šiltai sutiko 1962 m. pasirodžiusią B. Pranskaus atsiminimų knyoą „Artimieji toliai44, kuri ir savo turiniu, ir sti liaus ypatybėmis yra viena geriausių memuari nės lietuvių literatūros pavyzdžių. Reikšminga yra B. Pranskaus poeto-kovotojo, lietuvių proletarinės literatūros puoselėtojo, marksistinių lietuvių literatūros reiškiniu ver tintojo, tarybinių literatūrų draugystės ugdytojo ir ilgamečio pedagogo veikla. Visą savo gyve nimą žengdamas petys į petį su Komunistų par tija, Jos nurodytu keliu, ištikimas lietuvių tau tos sūnūs ir tarybinis patriotas,“Internacionalis tas Bronius Pranskus išvarė plačią vagą lietuvių socialistinės kultūros ugdymo, lietuvių literatū ros mokslo srityje.
DARBAS IR DAINA ■ .i7u,Sfs fakulteto studentai Kėdainių rajono „Spin dulio kolūkyje vasarą statė svirną. Dabar TMF II kurso stuGudžiūnu“ *1ėdan'i ra)°ne ~ Jie PadėJ° nuimti derlių S-iAk DTbome įvairius darbus: vežėm miežius, nTrhT.1’ Hk,Udo?'?s\ Sl|osavom kukurūzus, rinkom obuolius. Darbas dažnai užsitęsdavo iki vėlyvo vakaro, prausėmės iau sutemus, tačiau nepatenkintų nebuvo. Vieną šeštadienį Gudžiūnų v !durinėje mokykloje ivvkc studentų susitikimas su — ----mokiniais ir kolūkiečiais. „Mus sutik" aaai nuoširdžiai, r-; ____ mums _ r. dė visokeriopą dėmesį, ir mums labai malonu padėti kolūkiečiams -------------- įams nuimti derlių44, __ pasakė studentas R. Korius. Linksmai praėjo mokinių ir studentų koncertai, šokiai. Pionieriai svečius apdovanojo gėlėmis. V. JASIULIONIS TMF II kurso studentas
Studentė: — Kokie rugiai! Kolūkietis: — Čia dukryt, nai... Studentė: — Oi, niekaip neat skiriu tų šakniavaisių! . .
Vakarais
vietoj
J. ŽULIO pieš.
saviveik-