Visų SALIU PROLETARAI, VIENYKITĖS/
capyBOS scuDencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITBTO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
EINA NUO
1950 METU
Nr. 23
1979 m. rugpįūčlo 31 d.
(1088)
Siame NUMERYJE: UNIVERSITETO STUDENTŲ BŪRIŲ SĄSKRYDIS *
RUOŠIAMĖS GARBINGAI SUKAKČIAI *
MŪSŲ SEIMĄ PASIPILDĖ NAUJAIS NARIAIS
KAINA 2 KAP.
TARPTAUTINIAME KNYGŲ FORUME
FAKULTETAS
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS
VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO
RUOŠIASI
UNIVERSITETUI SUKANKA
400 METŲ
IŠKILMĖMS Jeigu netikite, užeikite patys j Ekonominės kiber netikos ir finansų fakulte tą, ir jsitikinsite, kad šie met čia nebuvo jprasto vasaros atoslūgio. Ir tai suprantama. Juk liepa ir rugpjūtis — paskutinis pasiruošimo Universiteto jubiliejui akordas. Fakulteto vestibiulyje kabo kvietimas, nurodan tis, jog jungtiniame kor puse galima aplankyti ju biliejinę parodą, kurios eksponatai prieš kelias dienas atkeliavo iš Maskvols. Šie eksponatai pabu vojo TSRS LUPP, atstova vo mūsų Universitetui
liaudies švietimo paviljo ne. Stenduose — Universi teto dėstytojų moksliniai darbai, mokymo bei vaiz dinės priemonės, speciali aparatūra, kiti ekspona tai, bylojantys apie pasie kimus studentijos moky mo ir auklėjimo procese. Šventiškai pasipuošęs mūsų fakultetas. Kiekvie name aukšte prie kated rų, auditorijų kabo origi nalūs stendai, {domios nuotraukos, kitos vaizdi nės priemonės. Darbo visiems pakanka. Komjaunimo organizacija parengė fakulteto kom
jaunimo organizacijos metraštį. Jame surašyta devynerių metų veikla. Komjaunuoliai pagrįstai didžiuojasi juo, nes tarpfakultetiniame metraščių konkurse jų darbas buvo geriausias. Nelengva išvardinti darbus, kuriuos fakulteto dekanas, talkininkaujant dėstytojams, komjaunimo aktyvistams, nuveikė per šiuos vasaros mėnesius. Užeinu pas dekaną, eko nomikos daktarą J. Mac kevičių. Jis neseniai su katedrų vedėjais, visuo meninių organizacijų at stovais aptarė tolesnius
darbus: kaip įdomiau or ganizuoti teminę konfe renciją, skirtą Universite to 400 metų jubiliejui, kaip geriau pasirodyti studentų eisenoje ir kitus klausimus. Senoji Alma Mater po kelių savaičių iškilmingai atšvęs savo didįjį jubilie jų. Džiaugiamės, kad j šventinių renginių aruodą nemažą indėlį įdėjo Ir Ekonominės kibernetikos ir finansų fakulteto dar buotojai ir studentai.
Doc. L. KRIVKA Jubiliejinio štabo informatorius
Kasmet įvairiuose pa saulio miestuose — Briu selyje ar Čikagoje, Leip cige ar Sofijoje — orga nizuojamos tradicinės knygų mugės, kuriose leidėjai gali susipažinti su daugelio šalių literatūra, geriausiais poligrafijos čioji šalies sostinės vi pavyzdžiais, užmegzti suomenė susipažins su lie tuviška knyga, mūsų glaudžius ryšius. krašto kultūra. Beliko kelios dienos iki Pirmą kartą parodojeantrosios Maskvos tarp tautinės knygų parodos — mugėje penkiolika Tarybų mugės atidarymo. Ne pir Sąjungos universitetų lei mą kartą i Maskvą suva dyklų pateiks savo pro žiuos knygų tleidėiai, poli- dukciją specialiame ko grafininkai iš įvairių že lektyviniame stende — iš viso 400 knygų. Ekspo mės rutulio kampelių. zicijoje — naujausios 1967 ir 1970 čia vyko fundamentalių mokslų tarptautinės ikmvgu apžiū monografijos, vadovėliai, ros. o 1977 metais — pir moji Maskvos tarptautinė žodynai, grožinė literatū knygų paroda — mugė. ra mokslo populiarinimo Dabar kas dveji metai bei periodiniai leidiniai. rinksis knygų leidėjai pa Vilniaus universitetui čia sikeisti vertingiausiais lei atstovaus svarbiausi mu diniais. „Knyga taikos ir sų mokslininkų darbai iš pažangos tarnyboje!" — įvairiu sričių — matema toks šio renginio devizas. tikos, fizikos, medicinos, Knyga turi tarnauti žmo gamtos, istorijos, filologi gui, kilniems humanizmo jos ir kt. — iš viso dau giau kaip 40 leidinių. idealams. Dviejuose TSRS LŪPP Garbingą vietą užims lei paviljonuose ekspozicijai diniai skirti Vilniaus uni skirtas 25 tūkstančių versiteto 400 metų sukak kvadratinių metrų plotas. čiai. Jie eksponuojami Parodoje dalyvaus per kartu su Maskvos M. Lo universiteto, pusantro tūkstančio užsie monosovo nio firmų ir leidyklų iš kuris 1980 metų sausio 67 šalių, kurios pateiks mėnesį .ruošiasi pažymėti daugiau kaip šimtą tūks 225-ąsias įkūrimo meti tančių eksponatų. Greta nes, jubiliejiniais leidi socialistinių valstybių su niais. Šiame stende pama savo produkcija lankytoją tysime vieną reikšmin supažindins tokios leidyk giausių darbų — Vilniaus los gigantai, kaip Perga- universiteto istorijos tri mon press (Anglija— tomį, knygą apie Alma J AV), Springler—Verlag Mater rūmų architektūrų, (VFR), Almųvist and Vik- bibliografiją, vienatomę sell Intemational (Švedi Universiteto istoriją rusų ja). Pastaroji specializuo ir anglų kalbomis, bukle jasi mokslo darbų leidy tus ir kitus spalvingus ir boje ir iš esmės yra Stok turiningus leidinius. holmo, Upsalos ir kitų Likus vos kelioms sa universitetų bei Karališ vaitėms iki didžiosios kosios mokslų akademi šventės — jubiliejinių iš jos, Karališkosios meno kilmių, mūsų Universite akademijos leidykla. to, vienos seniausių aukš Tarptautiniams vaikų tųjų mokyklų Europoje, metams pažymėti parodo balsas skambės tarptauti je daug vietos skiriama niame knygų forume. Pa vaikų literatūrai įvairio žangios ilgaamžės Uni-' mis pasaulio kalbomis. versiteto mokslo ir moky Didelis ir įdomus tary mo tradicijos, žymiausi binių knygų skyrius. Tu mūsų mokslininkų pasie riningą ekspoziciją ren kimai susilauks atgarsio gia mūsų respublika. Čia plačiajame pasaulyje. ALGIRDAS ČAPLIKAS užsienio svečiai bei pla