SALK/ MKM.ETARAI, V1ENYKJTES!
r.AJ’VBII 7IS
scuoencas
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
1984 m. birželio 22 d., penktadienis,
Nr. 22(1281)
ŠIAME NUMERYJE: DIENAS SKAIČIUO JAME IKI PASKUTI NIO SESIJOS EGZAMI NO. IR UOLIAI RUO ŠIAMĖS STUDENTIŠ KO DARBO VASARAI. TRECIASIS SEMEST RAS — STATYBŲ AI KŠTELĖSE, KOLŪKIŲ LAUKUOSE. KAIP JAM ESAME PASI RUOŠĘ? APIE TAI SKAITYKITE 2—3 PU SLAPIUOSE.
Kaina 2 kap. )________________________
Laimingas bilietas visiems mokslo metams Paklausta, kokią II kurso akademinę grupę laikytų stipriausia, Chemijos fakulte to komjaunimo organizacijos sekretorė Jolanta Baltrunaltė trumpam nutyla. — Vis dėlto biochemikų, — atsako. Įkyrus klausimas — KO DĖL? Su grupe susitikau per eg zaminą. Dialektinis materia lizmas — filosofijos discipli na, reikalaujanti Įtempto, didelio pasirengimo. — Kol kas — nė vieno trejeto, — paaiškina Jolan ta, taip pat šios grupės stu dentė. — Nors geriau seka si laikyti tiksliųjų mokslų egzaminus. Prie durų laukia jau pa skutinis egzaminuojamasis — vienintelis grupės vaikinas Valdas Kižys. — Jau laikome ketvirtą egzaminą, o turime grupėje tik 4 trejetus per šią sesi ją, — įsiterpia R. Grigaitė. Tai kas lemia sėkmę? At sitiktinumas? Laimingas bi lietas? Bet negali juk visi bilietai būti „laimingi". — Protingos mergaitės su
sirinko, — šypsosi J. Baltrūnaitė. — Na, o jeigu rimtai, tai paprastai visuose kursuo se biochemikų grupės stip riausios, nes būna renkamos iš gabiausiųjų. Sužinau, kad ši specialybė fakultete sunkiausia ir įdo miausia. Gamtos chemija. Daug kur persipina su medi cina. Mokytis nelengva. O grupėje tik 12 studentų. Paklausiau, kur grupės komjaunimo organizacijos sekretorė Irena Kavaliauskai tė. Pasirodo, dar atsakinėja. Bet greitai išeina ir ji. — Penki, — atsako Į vie nintelį draugų klausimą. — Lengvas bilietas ar vis ką mokat? — klausiu. Irena šypteli. — Bilietas buvo sunkus. Panašiai atsako ir J. Baltrūnaitė, R. Grigaitė, iš visų keturių egzaminų gavusios po penketą. Nedaug iki jo truko R. Danauskaitel, E. Narkevičiūtei, J. Švedaitei. — Vadinasi. .. — Svarbiausia darbas, — nutraukia sekretorė. — Dar binga nuotaika grupėje. Sa varankiški žmonės. Ir sąmo
© SESIJA © SESIJA © SESIJA © SESIJA Gyventi — gerai! Ge rai gyventi — dar geriau! Patarimas maistinin kams: gerk vyną, alų — būsi toks storas, kaip aš. Ne viskas perkama ir parduodama. Bet už viską užmoka maTai nuotrupos, kurias prisimenu. Kurių, ir norė damas, nepamirštu dėsty tojas Juozas Libonas. Jos, kartu su viena kita svajone ir viltimi, sura-
Prabvtjo vieneri šytos 1983 metų puošnia me kalendoriuje. Paskuti nis puslapis: „Kokie jūs būsite po ketvertų metų, kai rankose turėsite Uni versiteto diplomą? Ko kios bus tada jūsų min tys apie gyvenimą, „dar bą"? „Aktyvūs ansamblie
ningi. Tada nesunku ir sek retoriauti. Grupėje nemažai fakulteto aktyvistų. Be fakulteto kom jaunimo organizacijos sekre torės, čia mokosi Kultūros klubo pirmininkė Jurgita Švedaitė. O I. Kavaliauskai tė ruošiasi perimti fakulteto MAK-o pirmininko pareigas. Užtenka laiko merginoms viskam: ir mokslui, ir vi suomeninei veiklai. — Ir dar laiškus rašom, — tęsia pokalbį Jolanta. — Susirašinėjame su buvusiu grupės draugu Gintu Sironu, kuris tarnauja Tarybinė je Armijoje. Rašo, kad pasi ilgęs draugų. Neseniai tikė josi gauti atostogų. „Tai bėgte atbėgčiau į fakultetą pasižiūrėti, kaip ten laiko tės, kas naujo", — rašo. Gera kad taip. .. XXX Mano pašnekovės jau skirstosi — vis dėlto egza minas nuvargina. Palinkėsi Tarybų Lietuvoje viešėjo me joms gerai išlaikyti pa TSRS—JAV draugijos vice skutinįjį egzaminą ir Įspūdin pirmininkė Ksavera Karosiegos pedagoginės praktikos. nė. Šios viešnagės metu ji lankėsi gimtojoje Ramygalo Jūratė KANOPAITE je, Kaune, Biržuose, Jonišky je. Vilniuje susitiko su par tijos ir vyriausybės vado vais, mokslo darbuotojais. VVU TSKP istorijos kated ros docentas Laurynas Ka čiai, sportininkai, daini počius — vienas pirmųjų po tarybinių' dar ninkai, artistai, kepėjos, kario metų buotojų JAV susipažinęs su siuvėjos, mezgėjos ir.. Karosiene pažangiųjų — girdėjau pirmą kartą K. Amerikos lietuvių susitiki susitikusi su jumis spa muose (1947 m.). lio mėnesį. Tada dar ne Drauge su doc. L. Kapo buvot spėję gerai apšilti čiumi viešnia lankėsi Vil grupėje ir mūsų Alma niaus universitete. Dar neturinčią šešerių me Mater. Bet kiek turėjote tukų, tėvai ją išsivežė i planų! — Kai bendrabuty pir JAV. Prasidedant reakcijai prieš mą kartą aplankiau mer 1905—1907 m. revoliucijos gaites, tokios nusiminu dalyvius, jos tėvas glaudžiai sios buvoPasiilgusios bendradarbiavę su V. MickeNukelta į 4 psl. vičiumi-Kapsuku ir kitais re voliucionieriais, buvo pri verstas emigruoti iš Lietuvos. Amerikoje buvo gyvas so cialistų judėjimas, kurį gi liai įtakojo 1905—1907 m. revoliucijos dalyviai, pabė gę j JAV. Tarp jų ir Ksave ros tėvelis, J. Šukys, A. Petriką. Tėvų auklėjama socialisti ne dvasia, K. Karosienė an ksti pradėjo skaityti JAV socialistų spaudą. Ir nenuos tabu, kad 1916 m. i JAV at
Universiieta ir jo žmones" vykęs V. Mickevičius-Kapsukas padėti pažangiųjų lie tuvių socialistiniam judėji mui, prie spaudos leidimo pritraukė ir šešiolikmetę Ksa verą. .. V. Kapsukas dirbo „Kovos" žurnalo redaktoriu mi. Jis pirmasis paskatino K. Karosienę rašyti žinutes i spaudą, kalbėti darbininkų susirinkimuose. Čia ir buvo žurnalistinio kelio pradžia... Tuo metu Ksavera įstojo i lietuvių socialistų sąjungą, lietuvių darbininkų literatū ros draugiją, vysčiusią plačią meninę saviveiklą. Ji da lyvavo estų, latvių, ukrainie čių socialistų meninėje veik loje. Todėl jau pirmojo pasau linio karo metais Ksavera įsitraukė į įvairius JAV tautybių sąjūdžius, socialisti nį judėjimą prieš imperialis tinius, grobuoniškus karus. K. Karosienė daug dirba taikos stiprinimo baruose. Į ją kreipiasi įvairių tau tybių žmonės — studentai, norėdami gyvą žodį išgirsti apie Tarybų Sąjungą, tarp tautinį taikos judėjimą. Ir nenuostabu, kad ją gerai pa žįsta vienas didžiausių Ka lifornijos universitetų — Stenfortas ir kitų aukštųjų mokyklų studentija. — Kai Jūsų Universiteto rektoriaus profesoriaus J. Kubiliaus buvau pakviesta dalyvauti jubiliejinėse 400-
ųjų Alma Mater iškilmėse, supratau, kad mokyklos gra ži sukaktis — tai ir tautų draugystės misija, — susiti kime su studentais prisimi nė K. Karosienė. — Univer sitete vėl pajutau jaunystės pulsą, gyvenimo ir darbų prasmę. Atsisveikinant su senuoju Universitetu, viešnią pradžiu gino Astronomijos kiemely je besiruošią paskaitai Filo logijos fakulteto II kurso III grupės rusų k. ir literatū ros specialybės studentai. Maloniai viešnią nuteikė dės tytojos Irenos Tumavičiūtės padeklamuotas J. Degutytės eilėraštis „Gimtoji kalba"... — Grįžusi namo dažnai prisiminsiu Universitetą, šią mokslo šventovę, kurioje dir ba daug žmonių. mylinčių savo darbą, turinčių gerašir diškų minčių ir polėkių. . . ,— taip su mumis atsisveiki no K. Karosienė.
Aldona ŠILALYTE
i.
Kubiečių viešnage Praėjusią savaitę Uni versitete lankėsi 15 kubiečių, studijuojančių Maskvos aukštojoje komjaunimo mokykloje prie VLKJS CK. Svečiai susiti ko su VU partinio komi teto sekretoriaus pava-
Autorės dentai su
nuotraukoje: Prekybos fakulteto pre kių mokslo I kurso kuratoriumi dėst. J. Libonu (antras iš dešinės).
stu
duotoju J. Bagdonu, VU komjaunimo komiteto narials ir fakultetų komjau nimo organizacijų sekre toriais. Įvyko nuoširdus ir dalykiškas pokalbisVakare svečius sutiko interklubo nariai ir Istori-
jos fakulteto etnografi nis ansamblis (vad. V. Svečiams Musteikis). skambėjo lietuvių liau dies dainos, kanklių, lum zdelių melodijos, o mū siškiai pritarė tempera mentingoms ispaniškoms dainoms. L. SLIOZYTĖ