A06P0
Visu šalių proletarai, vienykitės!
nOIKAJIOBATb,
flOPOTHE flpy3bii! Šiandien
atvyksta
BALTARUSIJOS UNIVER SITETO DELEGACIJA. BUS PASIRAŠYTA ABIE JŲ AUKŠTŲJŲ MOKYK LŲ SOCIALISTINIO LENK TYNIAVIMO SUTARTIS.
CARVBIDIS scuoencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Naikiname vidutinybę
Filologų penketai Pačiame įkarštyje sesija Filologijos fakultete, pasiryžusiame rimtai kovoti su trejetu. Išlaikyta jau po kelis egzaminus. Pradžia nebloga. II k. lituanistai pirmą laikė rusų kalbos egzaminą. M. .Augulytė, V. Jusevičiūtė, L. Meškauskaitė, G. Urbaitė, dar šešiolika jų draugų gavo penketus. Oi kaip nesiderina prie šio gražaus paveikslo V. Biguzaitės dvejetėlis. Trečiakursiai sesiją pradėjo mokslinio ateizmo egzaminu. Sunku net būtų išvardinti visus tuos, kurie labai gerai jį išlaikė. Lituanistų šiame sąraše būtų 24, rusistų — 28, anglistų — 18, germanistų — 10, romanistų — 5. Visos specialybės tegavo tik 4 trejetus. Ketvirtakursiai jau pajuto ir valstybinio egzamino sko nį. Lituanistai užsienio kalbą išlaikė puikiai: 20 penketų ir tik 3 trejetai. Rusistų šis santykis blogesnis — 15 pen ketų ir 11-. trejetų. Vokiečių kalbos ir literatūros spec. pirmakursiai laikė leksikos egzaminą. Žemiausias įvertinimo balas — 3 (tokių pažymėlių vos penki). Penketų — dvigubai daugiau. Antrakursiai prancūzų k. ir lit. specialistai išlaikė du egzaminus. Kurse studijuoja 14 studentų, net septyni jų negavo kitokio pažymio, kaip „5". Tai V. Indriliūnaitė, G. Noreikaitė, I. Simonaitė, J. Švilpaitė, B. Binkulytė, I. Brogaitė, G. Dručkutė. Štai kur puikiausias pavyzdys vi siems, štai fakulteto pasididžiavimas — pusė grupės stu dentų yra penketukininkai. Sėkmės, filologai, egzaminų sesijoje! Tegu jūsų drau gu visada būna penketai ir ketvertai. Tai geriausia dova na Tėvynei, įtemptai dirbančiai dešimtojo penkmečio ba ruose. Tegu vyresnieji būna ramūs dėl savo pamainos: netrukus šalia jų stos darbšti, kūrybinga karta.
L. KLIMAS
SUSIPAŽINKITE: BALTARUSIJOS UNIVERSITETAS 20-ieji metai. 1921 m. balandžio 15 d. įkuriamas Baltarusijos Vals tybinis universitetas. Du rys plačiai atvertos visiems dirbantiesiems — darbi ninkams, valstiečiams, raudongvardiečiams. Susikuria pirmosios kom jaunimo kuopelės (pirmo ji — darbininkų fakultete). Vėliau jos susijungia j vie ningą universiteto komjau nimo organizaciją. Studentai dirbo didelį darbą, likviduojant neraš tingumą, išvystė plačią kultūrinę-šviečiamąją agitaciją.
40-ieji metai. Pačiame pasiruošimo universiteto 20-ajam jubi liejui įkarštyje pasiekė ži nia apie karą. Nedelsiant organizuojami priešgaisri niai postai, rengiamos slėptuvės, medicinos punk tai. Karo metais devynias dešimt procentų universite to studentų ir dėstytojų kovėsi frontuose ir parti zanų gretose, dalis savo indėlį į pergalę įnešė są žiningu ir kruopščiu darbu užnugaryje. (Pereitais me tais atidengtas paminklas studentams, dėstytojams, žuvusiems Didžiojo Tėvy nės karo metais. 1949 m., minint 30-ąsias Tarybų Baltarusijos meti nes, universitetui suteiktas didžiojo proletariato vado
V. Lenino • vardas.
60-ieji metai. 1967 m., kai šalis'šventė Didžiosios Spalio Socialis tinės revoliucijos 50-ąsias metines, TSRS Aukščiausio sios Tarybos Prezidiumo įsaku universitetas apdova notas Darbo raudonosios vėliavos ordinu. Universiteto komjaunimo organizacija iškovoja pir mą vietą šalyje, auklėjant jaunąją kartą internaciona lizmo dvasia, įrašoma į „Komjaunimo darbų met raštį" už pasiekimus darbo semestruose.
70-ieji metai. Šitie metai į gyvenimą atnešė naują komjaunimo darbo formą — leninines
Nr. 22 (964) | 1976 m. birželio 11 d. i
I
Kęstutį Virketį, Teisės fakulteto III kurso studentą su tikau centriniuose rūmuose kažkur beskubantį. Prasidėjo praktika, o čia dar universitete rūpesčių aibė: Kęstutis va dovauja operatyvinei grupei. O sesija jau seniai išlaiky ta. Kaip ir kitus semestrus, taip ir šį Kęstutis baigė vien penketais. L. KLIŠAUSKO nuotr.
įskaitas. Pažangumas uni versitete pakilo 2,3 proc. Apie 1300 studentų — pir mūnai (kiekvienas septin tas), 17 studentų — vardi nių stipendijų laureatai. Kas trečias studentas — SMD narys. BVU užėmė pirmą vietą respublikoje mokslinio-tiriamojo darbo srityse.
Dabar Baltarusijos uni versitete yra 14 fakultetų: Fizikos, Matematikos ir mechanikos, Taikomosios matematikos, Chemijos, Biologijos, Geografijos, Istorijos, Teisės, Filologijos. Žurnalistikos, Pramonės ekonomikos, Parengia masis fakultetas užsienio šalių piliečiams, kvalifikaci jos kėlimo fakultetai ins
titutų matematikos ir fizi kos bei spec. vidurinių mokyklų visuomeninių mokslų dėstytojams. Uni versitete dirba 1198 dėsty tojai, iš jų — 11 akade mikų ir BTSR MA narių korespondentų, 73 profe soriai, 520 docentų ir mokslo kandidatų. Per IX penkmetį apgintos 38 dak tarinės ir 108 kandidatinės disertacijos. Universitete — 7 mokslinės tarybos. Aspi rantūroje mokosi 1058 as pirantai. Per metus paruošiama 400 mokslinių darbuotojų. Knygų fondas — 1 mln. 200 tūkst. knygų. Iš viso universitete mo kosi apie 18 tūkst. studen tų. Juos ruošia 97 kated ros.
Klausimas iš tiesų rimtas: ar gyventi tam studentui sko lininkui aukštojoje mokykloje. Gal jis ir baigs ją, betgi kaip specialistas niekam netiks. Jis studijuoja kad tik trejetėlį gautų, o ne kad žinias praktiškai mokėtų panau doti. Buvęs trejetukininkas darbininku netiks, nes, pirma, nesugebės, antra, didelės pretenzijos — diplomas! Jeigu įstaiga ar įmonė, gavusi tokį „specialistą", juo patenkinta — menka jos produkcija, išleidžiama panašaus tipo spe cialistų. \ Kaip išnaikinti vidutinybę aukštojoje mokykloje? Pir miausia, matyt, kalta vidurinė mokykla, siunčianti į aukš tąją savo auklėtinius, bet nesugebėjusi uždegti jiems žin geidumo ugnelės. Kalta ir aukštoji, besistengianti būtinai ištempti trejetukininką. Galima būtų priskaičiuoti dar ke letą priežasčių. Chemijos fakulteto pavyzdžiu, kiek įmanoma, papasa kosiu, kas daroma šiuo klausimu. Naudojamos tradicinės formos. Tai periodiški studentų mokymo-auklėjimo komi sijos „susitikimai" su skolininkais arba kandidatais į juos. Čia susiduriame vis su tais pačiais studentais: II k. stu dentais Vekeriotu, Statkute, Putnaite, III k. stud. Liubošic ir kt. Taikomos įvairiausios nuobaudos — komjaunuoliški papeikimai (prieš pora savaičių II k. studentė N. Statkutė gavo tokį papeikimą), dekanato nuobaudos, laiškai tėvams, rengiamos griežtos paskaitų lankymo kontrolės savaitės ir pan. Tai reikalingos profilaktinės priemonės, ir jos duoda rezultatų. Pavyzdys — dabartinė trečio kurso stambiamolekulinių junginių specializacijos grupė, pernai turėjusi di džiausią skolininkų būrį. Dekanato, komjaunimo biuro kontrolės, pačios grupės pastangų dėka pažangumas žy miai pagerėjo, ir po žiemos sesijos grupės pažymių vidur kis — 4,13. Visgi senos bėdos kartojasi. Buvusius skolininkus pakei čia nauji. Skolininkų turėjom ir turėsim, kartosim kiek vienais metais jiems tą patį, -kol ateinančio į aukštąją mo kyklą jaunimo tarpe bus žmonių, neturinčių noro studijuo ti, norinčių tik studentauti. Dirva gerams studijoms turi būti ruošiama iš anksto, dar renkant būsimuosius studentus iš abiturientų. Šiuo dar bu studentų mokymo-auklėjimo komisijos neužsiima ir dėl to tenka tik gailėtis. Juk tai ir yra nauja, netradicinė darbo forma. Naujos, bet senų, tradicinių darbo metodų variacijos, daug ko neduos: tvarkysime viršūnes, kai pa žeistos šaknys. Darbo formos su moksleiviais įvairios, vie na svarbiausių — jaunųjų chemikų, fizikų, matematikų ir pan. olimpiados. Man tenka dalyvauti jaunųjų chemikų olimpiadų ruošime, ir manau, jog tai yra ir mano, kaip studentų mokymo-auklėjimo komisijos nario, darbas. Kai vyksta rajoniniai olimpiadų turai, iš mūsų fakul teto kasmet dalyvauja 20—30 darbuotojų Olimpiadose jie skaito paskaitas apie studijų ypatybes, taip pat pasa koja, pasiremdami konkrečiais duomenimis, apie baigusių jų mūsų fakultetą darbo perspektyvas. Žinias apie tai, kur dirba buvę Chemijos fakulteto studentai, renka fakul teto jaunųjų mokslininkų taryba, vadovaujama vyr. m. b. E. Butkaus. Yra surinkta duomenų už 1968—75 m. Galima būtų prisiminti neblogą jaunųjų Maskvos, Lenin grado mokslininkų, vyresniųjų -kursų studentų pavyzdį. Jie eidavo j mokyklas; Tuošdavo nešabloniškus užsiėmimus, nors ir materialiai jiems tai neapsimokėdavo. (Apie tai ra šė ir akademikas P. Kapica savo straipsnių rinkinyje „Eksperimentas. Teorija. Praktika".) Būsimuosius studentus reikia rinktis ne tik stojamųjų egzaminų metu. V. DAUJOTIS jaunesnysis mokslinis bendradarbis, Ch F Mokymo auklėjimo komisijos pirmininkas
Kelyje į studijas Fakultete tą dieną bruzdėjome nuo pat ryto: atvyksta svečiai iš Alytaus I vidurinės mokyklos. Yra ko jaudin tis — juk reikia parodyti jauniesiems draugams viską, kas fakultete ir universitete įdomiausia, padrąsinti ir „užkrės ti" juos noru studijuoti prancūzų kalbą ir literatūrą. Auditorijoje smalsūs ir nekantraujantys mokinukai. Stengiasi pirmas kursas, neriasi iš kailio antras, demonst ruoja savo sugebėjimus ketvirtakursiai. Svečiai, vadovau jami mokytojos A. Valaitytės, parodė irgi išradingą pro gramą. Turėjome pripažinti, kad ir fonetikos moksle ke turiolikmečių jėgos gana stiprios. Malonu, kad Alytaus I vid. mokyklos mokytojai deda daug pastangų ir aukoja laiką bei kantrybę, ruošdami su mokiniais saviveiklos numerius, spalvingus prancūzų liau dies žaidimus. Malonu, kad jaunos širdys neabejingos fi lologijos mokslui. R. ČESNULEVIČIŪTE E. MATULEVlCltjTĖ