TALKININKŲ RAPORTAI DŽIUGUS Ėjo šaunus filologai
v
S
o I i
ž ar
5,
Rytas puikus. Tirštu rū:u ritasi baltas saulės įamuolys, ištiesia nugarą mllga, nusimetusi tviskančią ■ąsos ašarą, kažko nepatenkin ąs čirkšteli ką tik prabudęs vyturys. Jo dainą palydi mū-
yi ;ų te >a rn
balsai!: -*-• Ėjo
— šaunūs filologai Į kolūkinius laukus. . . Daina dar labiau papildo įuostabią rudens ryto roman iką. Paskui dainą pakeičia •ėdamo traktoriaus kalenlBurgztell užvedamos mas. :olūkio mašinos motoras. Kaž:ur sužvengia kinkomi į vė linus arkliai, šūkalioja vyrai, prastinę darbo diena. Linų laukas nemažas, bet r mūsų sukurta daina kovin;a, atitinkanti darbo nuo taiką. Išlindusi iš rūko saulė ma li, kaip lauke rikiuojasi tieios linų gubų eilės. Nenuistaimai skamba gyviausios nūsų kurso merginos Laimos ekaviičiūtės balselis, kažko-
KOLŪKIEČIAI
GIRIA Pirmadienis sutapo su pir-1 laja mūsų darbo diena. Iški-i > ir pirmoji darbo mįslė: kasi garbiau — grūdai ar šiaudai?* .as garbingiau — pelai iri rūdai plaukuose ar jpūslės^ at rankų? Mat vieni iš mūsų( irbo prie kuliamosios, o kiti< 'Nežūrint^višuotino opti-<
VAIZDELIS kią „filosofinę“ teoriją kuria Leonidas Jaciinevičius. Per dieną visą linų lauką gubomis apkaišėme. Vakare, kaip ir paprastai, vėl suskam ba daina — studentai eina namo. Jie sugrįžta iš laukų, statybų. Vienas kitas skund'žiasi, kad dega delnai, bet nuotaika visų puiki. — Jei dirbti, tai iš peties, ir iš širdies, — nutarė pirmo kurso lituanistai Jonas Lipiinslkas, Vincas Kuzminskas, Romas žlbaitis, Aloyzas Šim kūnas. Net sparčiausi sta tybininkai jiems gali pavydėti tokio tempo, kokiu jie stato kolūkio karvidę. Pastato sie nos auga kaip pyragas ant mielių. O vakare, po darbo, kai smilksta raumenys iš nuo vargio, tikrai malonu sėsti prie vakarienės. Ir kaimiška duona skani, ir apetitas ne pakartojamas. Beje, apie apetitą. Sumanė vienas iš trijų Jonų pasmagu riauti,. Sakosi, smaližiaus ta lentą turįs. Taigi, rado jis ant stalo pūkelį cukraus ir tuoj ėmė jį laižyti. Saldu. Kai su sigriebė, beliko kelios kruo pelės. Ką daryti? Sprendimą greitai surado. Vietoj cukraus — pūkelyje druska. Smaližiškai sugalvota. Bet gudrybė iš aiškėjo rytą, kai šeimininkės ruošėsi saldinti katilą kavos. . . Už cukrų Jonui teko gera porcija „druskos“, VarSas *r dėl apetito. Darbščių jaunų talkininkų rankų laukia kukurūzų liauU1’ plotas vasarojaus’ SW-
izmo, pirmą dieną normos^ ųvykdėme. Kažkas iš mūsų įsakė: įsakė: „Kolūkiečiai irgi ne-( ykdo“. Taip atsirado, pir-, asis pesimistas. , Vakaras mus užklupo beste-, nčius mechaniką, kuris taisė, trukusį diržą, o ieškojo, caudų ______ r_____________ krūvoje pasimetusį. ūžtą. Varžto, žinoma, jis ne-i irado. O kuliamoji taip ir ne-i Rugsėjo mėnesio 25 d. įvyko adėjo veikti. Sutemus trau- Universiteto mokslinės Tarybos ime į savo gūžtą. PesimistasC .posėdis. ------- - Aptarti užsienio kalbų Įėjo, o optimistai „manda-^ dėstymo ' ir studijavimo pagerini ai“ keikė flegmatišką me- mo klausimai. įaniką. ' Bet sekančią dieną paroVietos komitetas apsvarstė . I irne! Tiesa, normos neįvykdė-J ................................................ Universiteto mokslinių ‘korpusų bei esamų prie jų teritorijų būk e, ~ bet- brigadininkas paten- lės visuomeninės apžiūros rezul. . ntas šypsojosi: planai tatus. Patvirtinti darbo — Smagiai dirbat, nesiti-' rudens semestrui. ėjau! . . Bėga dienos. Skubam, Universiteto Rektoriaus isakymes. Skubam prie kuliamo-, Mūsų tikslas — Įvykdyti^ mu Nr. R-352 nuo 1962 m. rug>rmą, parodyti, kad galim/ sėjo mėn. 15 d. už irklavimo augiau nadarvti. varžybose pasiektus įžymius D. SLIMAS tarptautinius laimėjimus, ginant Lietuvos TSR ir TSRS sportinę III k. geografas ikių rajonas, garbę-, Garbės raštais apdovanoIriškabūdžio“ kolūkis studentai: Bagdonavičius A., -------------- 4. I. Išvykstame
Į
talką. ..
inksmo
studentiško
VISU ŠAMU PROLETARAI, VIENYKITlS!
UKNIM
ba. Gerai, darbščios mūsų rankos, kalnus gailime nuvers ti. Tai patvirtins net pate „Šviesios ateities" kolūkio pir mininkas J. Žentelis.
VILNIAUS VALSTYBINIO V . KAPSUKO VARDO UNIVE RSITETO REKTORATO, PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETO ORGANAS
St. KASAUSKAS
Nr. 22 (433)
Eina nuo 1950 metų
1962 m. spalio mėn. 5 d.
Kaina 2 kap.
Ariogalos rajonas 2. Įtemptai darbuojasi prie džiovinimo agregato matematikos fakulteto studentai
Karia P., Jucys C. (visi FMF), Šarmaitis R. ir Levickas E. (Ch. F), Liutkaitis P. (EF), Strigaitė G. (FMF) Apdovanotųjų tarpe taip pat treneris Vaitkevičius >R.
*** Kaip praneša Fizikos ir ma tematikos fakulteto II kurso stu dentas Narkevičius V., įvyko Universiteto turistų išvyka marš rutu — Ignalinos ežerai. Plauk ti teko ir naktį.
Fizikos ir
VISI PATENKINTI Mūsų korespondentas J. Karosas praneša: 500 Istorijos ir filologijos fakulteto studentų talkininkau ja Kėdainių ir Ariogalos rajonų kolūkiuose. Drauge su kol ūkiečiais Jie kovoja už derlių. Orai šįmet nepavydėtini, ir to dėl kiekvieną giedrą dieną stengiamasi išnaudoti darbui. Ne perseniai teko lankytis pas kelias studentų-talkininkų grupes. — Darbas nelengvas: prie kūlimo ir linų rovimo dirbame, — pasakoja pirmo kurso anglistės. — Kolūkiečiai pirmą die ną žiūrėjo į mus su pašaipa. Girdi, ką tos mergaitės čia pri dirbs, Jų rankos tik plunksną laikyti įpratę. Mes nieko neatsakėm, bet nutarėm „spustelti“. Visą dieną dirbom išsijuo sę ir nors vakare skaudėjo rankas, bet buvom patenkintos — dirbome ne b!oqiau u* kolūkiečius. Janonio vardo kolūkio pirmininkas patenkintas studentų darbu. Už linų derlių kovoja ir „Tarybiniu keliu“ kolūkyje dirban tys II kurso lituanistai ir klasikinės filologijos studentai. Dar bas, tiesa, ne iš malonųjų, nes tenka rauti linus tiesiog iš vandens. Bet nuotaika puiki. Tiesa, kolūkio pirmininkas drg. J. Valinčius pirmą dieną turėjo mokyti studentus, kaip rišti linus. Bet tai daugiau dėl jo ambicijos, o ne dėl studenų ne mokėjimo. Dėstytojo J. Stepšio vadovaujami studentai-talkininkai ne tik dirba laukuose. Štai šeštadieniui Jie ruošia draugystės vakarą su kolūkiečiais. Po darbo repetuojama, tariamasi. Kad ir koks bebūtų oras, kad ir koks bebūtų darbas, žvali nuotaika, linksmas draugų būrys neleidžia nuobodžiauti. Studentai supranta, kad jų darbas atneš kolūkiams naudos.
B. Pladis ir V. Gražys.
informacijos sekt.), K. Daukšas, P. Klimka, J. Totorienė (nariai). Mūsų specialus korespondentas L. Braziulis praneša, kad šiais metais vėl veiks Jaunųjų komu nistų mokykla. Jos klausytojų skaičius sieks virš šimto. Jau su darytas darbo planas. Pirmas užsiėmimas — pokalbis apie par tijos nario bilietą.
poilsio vakarų metu palaikymo klausimams. Vadovaujantis Rek toriaus įsakymu Nr. R-357, bu dintiems bus pravedamas nuola tinis instruktažas. Numatyti pa stovaus budėjimo postai. Vad stovaus budėjimo postai. Vado vavimas griežtai centralizuotas. Studentai į Aktų salę bus įlei džiami tik su studentų liudiji mais ir punktualiai.
MUSŲ MEDŽIAGOS PĖDSAKAIS
Rugsėjo mėn. 19 d susirinko ateizmo taryba. Patvirtintas dar bo planas. Diskutuota apie Ta rybos veiklos apimtį, būdus. Smulkiau paliestos priemonės ateistinių būrelių darbui fakul tetuose pagerinti. Kaip praneša K. Lipeika, Universiteto Partinis Komitetas patvirtino tokį Ateizmo Tarybos sąstatą: J. Barzdaitis (pirmininkas), J. Abaravičius ^pa vaduotojas), A. Stravinskaitė (sekretorius), J. Jurša, M. Čer niauskaitė, St. žilionytė (mokslo tiriamojo darbo ir publikacijos sekt.), V. Bagdonavičius, D. Tumosaitė (mokslinio darbo sekto rius), A Gaidys (individual. dar bo sektorius), J. Vaitkevičius (darbo už Universiteto ribų sekt.) I. Abromaitytė (naujų tradicijų sektorius), K. Lipeika (spaudos-
4-------------
juoko prašvito net darganota Čiurlionio
Paruošti Universiteto liaudies draugovės nuostatai. Didelis dė mesys Juose skiriamas tvarkos
19-ame numeryje „Spyg lys“ rašė apie „pirmąją auką“. Ekonomikos fakulteto deka nas praneša: „Studento Vytauto Vilimo elgesys buvo apsvarstytas II kurso buhalterinės apskaitos specialybės grupėje. Draugai
su pasipiktinimu ir griežtai pasmerkė V. Vilimo elgesį, nu tarė pareikšti jam griežtą pa peikimą. Kalbėdamas grupėje, o taip pat pasiaiškindamas pas dekaną V. Vilimas pasiža dėjo, jog ateityje tokie įvy kiai nepasikartos“.
DARBININKAS ABUNDU. Pusė septynių — laikas į darbą. Kambaryje prieblanda. Visi mie ga. Lietus tyliai barbena į stiklus. Ne sinori keltis. Ten, už ašarotų langų akių, šla pia, šalta. Brr. . . Lovoje šilta, gera. Miegas lipina blakstienas. „Tegu ką nori, tą daro. Nesikeistu!“ Bet — kaip į tave pažiūrės dar bininkai, jei apleisi darbą?“. . . .. .Nespėjau apsidžiaugti, kad aš jau stu dentas, kai nelauktai pranešė: „Kas neturite dviejų metų stažo — dirbsite“. — Kas į spaustuves pageidaujate? — Aš! — pirmasis sušukau. Dirbti spaus tuvėje, susipažinti su knygos gamybos menu, prisidėti prie jų išleidimo — sena mano sva jonė. Visa mūsų grupė išsiskirstė po spaustuves ir kitas įmones. Aš ir dvi merginos: Marytė Beresnevičiūtė ir Nijolė Grėbliauskaitė paten kame į respublikinę spaustuvę „Vaizdas“. Pa skyrimu visi patenkinti. „Vaizdas“ — ge riausia spaustuvė respublikoje. Nekantriai laukiame spaustuvės direktoriaus. Kur pa skirs? Kokį darbą duos? — Atsiras iš jūsų mokančių dailiai piešti ar fotografų? — pasiteiravo spaustuvės di rektorius. — Aš fotografuoti tai moku. Buvau mo kyklos fizikų būrelyje, — atsakau. Mus paskiria į fotomechaninį cechą, į bri gadą, kovojančią už komunistinės brigados vardą. Mus pasitinka draugiški, šilti, bet kartu ir pašaipūs darbininkų žvilgsniai. Juo se įskaitau ir nepasitikėjimą, ir norą mums padėti, ir pašalpą. Merginos nueina į retuša vimo Skyrių, o aš į tekstoprintą. Tekstoprintas — tai teksto fotografavimas. Jauna šaka poligrafijoje. Pabaltijy šioje srityje pirmauja mūsų respublika. Da.-bas nesunkus, bet reikalaująs didelio įgudimo, kruopštumo. Meilę darbui įkveoia dabartinė mano mokytoja Elena. Ji aiškina, nurodo klaidas, jei kas nenusiseka _ pa drąsina.
P
Dienos slenka nepastebimai. Juk darbas toks įdomus: pirmas perskaitau „Ekrano nau jienas“, pirmas sužinau, kas naujo „Moksle ir gyvenime“. Vis daugiau ir daugiau įgaunu darbo įgūdžių. — Šiandien darysi- vienas, o aš tik patik rinsiu, — pareiškė Elena. Viską susitvarkau, kaip buvo nurodžiusi. Prasideda įtempto darbo minutės. Filmas ne nusiseka. Sugrįžta Elena. — Blogai? Ji nieko neatsako. Reiškia, labai blogai. Bet pažvelgęs i jos tyras dideles rudas akis, pamatau šypseną. — Neblogai. Nenorėk kažko, juik pirmas. Daryk toliau. Šiandien pirmoji savarankiška diena: Elena išėjo atostogų, likau vienas. Atėjau anksčiau kaip paprastai. Susitvarkau. Laukiu, kokią užduotį duos. Pradedu darbą. Viskas priklau so tik nuo manęs vieno — Elena nebeateis, nebepatars. Turiu įrodyti, ką išmokau. Viską darau nedrąsiai, o jei. . . neišeis. ..? . . Pradedu ekspoziciją. Laboratorija skęsta tamsoje. Žybsi raudonos signalinės lemputės. Tyliai ūžia laiko relės. Aš pasijuntu šeimininku ir stoviu jau ne ant laiptelių, prie ekspozicinio aparato, bet ant kosminio laivo tiltelio. Skrieju pro neži nomus ukus, galaktikas į visatos gilumą. . . Koks iš manęs būtų kosmonautas, jei ne sugebėsiu atlikti tokio paprasto darbo! Ne. Nepaprasto. Juk nuo manęs priklauso sava laikis „Ekrano naujienų“ pasirodymas, išėji mas naujo „Mokslas ir Gyvenimas“ nume rio. .. . . .Pašoku. Apsirengiu. Išbėgu į gatvę. Ly ti nustojo, pro debesų plyšį šypsosi saulutė. Gatvėmis skuba žmonės — taip anksti į dar bą eina tik darbininkai. O vienas iš jų — aš.
Jonas MICKEVIČIUS Istorijos ir filologijos fakultetas