VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS■
:v ir įel
<a
0*
O
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr. 22 (261) ♦ 1957 m. rugsėjo 12 d. Ketvirtadienis ♦ Kaina 20 kap. tVi
P ei 1 y lyi oI rai ra
Pradedant ataskaitinius-rinkiminius susirinkimus komjaunimo organizacijose
Lcie La Rugsėjo 10 universiteto pir>eb liuese komjaunimo organiza'en ijose prasideda ‘“ ataskatiniai- - - cci inkiminiai susirinkimai. Tai ubai svarbus ir atsakingas laiStl! otarpis universiteto komjauniim įo organizacijos gyvenime. nK lomjaunimo organizacijos suk es darbo rezultatus, iškels ? * rūkumus ir klaidas savo darietl e, numatys gaires darbui patrinti. Į d Universiteto komjaunimo oriip Janizacija jungia savo eilėse asJ augiau kaip 2300 studentų, vi ą sudaro 7 fakultetinės ir SI 20 pirminių komjaunimo oręi mizacijų. komjaunimo orga111 izaciįos va dmuo universiteto ur< , venime ........................ yra didelis, jos teirin s plačios. Universiteto komi o : mimo organizacijos atstovai :lni ?ina į universiteto partinio iuro sudėtį, į fakultetų moksadr nių tarybų bei universiteto ,k( įokslinės tarybos sudėtį. UniJai ersiteto komjaunimo komiteva ui pastaraisiais metais suteiknūs ss rajoninio komjaunimo koui litetd teisės. ilk Per ataskaitinį laikotarpį nrl omjaunimo organizacija atliįbli o nemažą darbą. Didelė polirpe| nio studentijos auklėjimo iet lokykla yra šimet pradėtos im rganizuoti studentų - - ■ - ’ ’ fizinio tan arbo stovyklos. Istorijos-filorei ■gijos fakulteto komjaunuoski al šįmet vasarą statė kultutuo, js klubą Daugų rajono „Tal iai] os keliu” kolūkyje. EkonomiCijt os. Teisės ir kitų fakultetų ler udentai dirbo melioracijos imi |arfe-usJ Vilkaviškio rajono Bartininkų” kolūkyje. Dauko: iau kaip 400 studentų nuima Eito rrlių Kazachstano plėšininėnyi ; žemėse. Greitu laiku studenįsii :i, atsiliepdami į LLKJS Viliaus miesto komiteto plenurt0, io kreipimąsi, įsijungs į šiluuo įnės trasos statybą Liepos Uis, ;1-osios _ ■ Nr. 4 bendrabučio ra °jE ine. ose Bet nežiūrint kai kurių lal ki ėjimų, komjaunimo organizalis jos darbe yra stambių trūkulrį’’ ų. Vienas svarbiausių iš jų ril ra silpnas daugelio komjau'or mlių politinis užsigrūdinidč- as. Dalis studentų silpnai įsi■us' ivina visuomenines politines sciplinas, mažai domisi svarT13 austais mūsų šalies vidaus ir rti- rptautinio gyvenimo įvyite, ais, neskaito tarybinės spauir w. Silpnai vystoma antlreliiš nė propaganda, studentų tar: vis dar nemažai pasitaiko :sileidimo, nerūpestingumo, įbo luliganizmo ir girtuokliavimo šškinių. Pastaruoju metu '<mjaunimo organizacijos eis beveik neaugo. Atskiri stu mtai dalyvavo nacionalistiuose Išsišokimuose. Kai kue nėra. įsisąmoninę mūsų irtijos lenininės nacionalinės flltikos, nesupranta buržuazio nacionalizmo esmės. Dau gyje grupių silpna akademi1 drausmė. Per praėjusią pasesiją net 144 studenX įsarlo i gavo nepatenkinamus pažyius. Įvyksiantieji komjaunimo ganizacijų ataskaitiniai-rinminiai susirinkimai turi dakiškai, priclpingal Išnagrinėvisus trūkumus, jų priežas>, numatyti būdus ir priemo-
■■
nes jiems pašalinti. Pirminių komjaunimo organizacijų sek retoriai, ruošdamiesi praneši mams, turi gerai išstudijuoti LLKJS CK III plenumo nutarimą „Apie aukštųjų mokyklų darkomjaunimo organizacijų _ bą idėjlnial-poiitiniai auklė jant studentus ir priemones or ganizacijų darbui pagerinti”. Reikia pasakyti, kad šio ple numo nutarimą universiteto komjaunimo organizacija vyk do silpnai. Ataskaitiniuose pra nešimuose turi būti giliai iš nagrinėta, kaip studentai įsisa vina visuomenines-politines dis ciplinas, kaip domisi tarybine spauda, kaip jie supranta svar biausius mūsų šalies vidaus ir tarptautinio gyvenimo Įvykius. Žymi vieta pranešime turi būti skirta mokymosi klausimui. Reikia išanalizuoti egzaminų sesijų rezultatus, studentų da lyvavimą SMD būrelių veiklo je. pakalbėti apie kolektyvo ugdymą, apie pagalbą atsilie kantiems moksle. Reikia išnagrinėti, surišant su grupės gyvenimu, ir tokį klausimą, kaip tarybinio stu dento teisės ir pareigos. Sis klausimas ypač aktualus dėl to, kad daugelis studentų įpra to naudotis visomis jam teikia momis gėrybėmis, negalvoda mi, kaip buvo pasiekta visa tai. Kiekvienas turime pagalvoti ir apie tai, kuo mes galime atsi dėkoti savo Tėvynei, liaudžiai, pasiuntusiai mus Į aukštąją mokyklą, kuo mes galime pri sidėti prie žemės ūkio, pra monės, kultūros išvystymo, ‘w . liaudies materialinės gerovės pakėlimo. Būtina išnagrinėti komjau nimo organizacinius klausi mus, komjaunimo Įsipareigoji mus ir jų vykdymą, komjauni mo kadrų iškėlimą ir ugdymą. Prašome papasakoti ir pateikti savo pasiūlymus tokiais klau simais, kaip fakultetinių kom jaunimo biurų teisių išplėti mas, sprendžiant komjaunuolių asmens bylas. Yra nuomonių, kad būtų tikslinga fakultetų komjaunimo org. biurams leis ti galutinai spręsti klausimą dėl griežto papeikimo įrašymo komjaunuoliui. Tai palengvin tų universiteto komjaunimo komiteto darbą. Taip pat yra pasiūlymų šiais metais rinkti universiteto komjaunimo komi teto plenumą, kuris rinktų komjaunimo komiteto biurą. Didelį vaidmenį, gerinant komjaunimo organizacijų dar bą, turi teisingai parinkti kad rai. Šiuo metu šis klausimas turi būti komjaunimo biurų dėmesio centre. Reikia pakal bėti apie politinį komjaunimo aktyvo mokymą. Šiuo klausi mu komjaunimo komitetas ma žai ką padarė. Didelį dėmesį reikia atkreip ti į pirmuosius kursus. Fakul tetų biurai turi gerai susipa žinti su atskirų grupių kom jaunuoliais, geriausius iš jų kelti į vadovaujančius orga nus, padėti įsijungti į darbą pirmųjų kursų komjaunimo or ganizacijoms. Šiemet į pirmą kursą atėjo daug puikių kom jaunuolių, turinčių gamybinio darbo stažą, o taip pat nema
žą komjaunimo darbo patyri mą. Tokius galima išrinkti Į fakultetų komjaunimo biurų ir net universiteto komjaunimo komiteto sudėtį. Susirinkimuose būtina iš nagrinėti kultūrinius, buiti nius, sporto, LDAALR organi zacijų darbo klausimus. Reikia taip pat paliesti klau simus aukštesniųjų komjauni mo organų darbo, dėl dėsty tojų pagalbos, dėl partinių or ganizacijų vadovavimo komjaunimui. Nėra abejonės, kad ataskai tinė-rinkiminė kampanija uni versitete padės sustiprinti komjaunimo organizacijas, pa kels jų darbo lygi, prisidės prie studentijos auklėjimo ta rybinio patriotizmo, tautų draugystės ir proletarinio in ternacionalizmo dvasia. P. BERNATAVIČIUS Universiteto komjaunimo komiteto sekretorius
Mokytis, mokytis... Studijuoti universitete aš svajojau seniai. Man daugiau sia patiko teisės mokslas. Lankydamas Klaipėdos IV vidurinę mokyklą, kartu dir bau kino teatre „Aurora" ki no mechaniku. Iš ryto ėjau į mokyklą, o vakare dirbau. Vi durinę mokyklą baigiau 1956 metais. Dėl susidariusių aplin kybių tais metais niekur ne stojau mokytis. Nutariau eiti j gamybą. Paskutiniu laiku dirbau „Baltijos" fabrikojalvų statykloje tekintoju, Darbas labai patiko. Šiais metais nutariau Įstoti Į Vilniaus universitetą studljuotl teisę. Egzaminus išlalklau neblogai. Universitetas savo vidine tvarka ir moko maisiais dalykais visiškai ski riasi nuo mokyklos. Viskas nauja, neįprasta. Paskaitos labai Įdomios. Aš mėgstu sportą, o tam universitete yra visos sąlygos. Gavau bendrabutį. Labai ge ras kambarys. Vienu žodžiu, mokymuisi suteiktos visos są lygos. Belieka tik mokytis. S. Proškinas Teisės m. fak. I kursas
Šeštadienio vakare Daug naujų jėgų sulaukė visi fakultetai. Ir kur beeisi, dažniausia sutiksi pirmakursi truputėlĮ nedrąsų, bet pil ną veržlios energijos, ieškantį kur gi išlieti tą energiją. Tik ne visada lengva surasti, pa sirinkti tinkamiausią darbą. Todėl šeštadienio vakare susirinko į Fizikos-matemati kos fakulteto auditoriją ne tik matematikai. Kalbos, draugiš ki patarimai ir štai. . . šokiai. Ilgai sukosi matematikų po ros. Ir ne vienas iš vyresnių jų išsinešė ne tik šviesų va karo prisiminimą, bet ir, gali mas daiktas, kokios pirmakur sės širdį. E. Medytė
MUSU UNIVERSITETO ŽMONĖS
Fizikos Valstiečių sūnus, 1915 m. baigęs vidurinį mokslą, sun kių gyvenimo sąlygų buvo pri verstas keletą metų mokyto jauti. ir tik 1922 m. galėjo įstoti į Kauno universitetą. Jau bestudijuodamas pradėjo dirbti laboranto, o vėliau, bai gęs universitetą, asistento, privatdocento ir docento pa reigose. Nuo 1940 m. pradėjo
eiti VVU Eksperimentinės ka tedros fizikos profesoriaus ir vedėjo pareigas. Būdamas Labai geras moks linio tiriamojo darbo organi zatorius, atsidavęs pedagogas ir jaunųjų specialistų auklėto jas profesorius yra Išugdęs di delį jaunųjų fizikos specialis tų kolektyvą, kurio nariai už ima atsakingus postus ne tik respublikoje, o ir už jos ribų. Profesoriaus mokiniais buvo ir Kauno Politechnikos instituto direktorius profesorius Bar šauskas, ir LTSR Mokslų aka demijos vyr. bendradarbis, mokslų kandidatas V. Totulas ir eilė kitų. Prof. Brazdžiūnas atliko nemažai labai svarbių moksllnlų darbų atominės fizikos ir puslaidininkių elektrinių ir fotoelektrlnlų savybių tyrimų
rinėtojas srityje. Būdamas aistringas mokslinio darbo respublikoje organizatorius, profesorius ypač daug pastangų skiria fi zikos laboratorijų organizavi mui. Jo iniciatyva buvo orga nizuotos Fizikos-matematikos fakulteto ir LTSR Akademijo je puslaidininkių laboratorljbs, kurios paliko glaudžius ryšius su žymiais Tarybų Są jungos moksliniais centrais. • Profesorius Brazdžiūnas yra visos eilės straipsnių įvairiuo se fizikos žurnaluose autorius. Yra parašęs vertingus fizikos vadovėlius aukštosioms mo kykloms, kuriais šiandien nau dojasi mūsų studentija. Dau gelyje straipsnių aktualiais fi zikos klausimais, profesorius skleidžia materialistinę moks linę pasaulėžiūrą, skaito pa skaitas gamyboje, įmonėse, mokyklose. Eilę metų reda guoja „VVU Mokslo darbų” fizikos-matematikos ir chemi jos sekcijos leidinius. Myli ir gerbia profesorių mūsų studentija. Dar šiandien prisimenu pirmąsias universi tete išgirstas gyvas ir tempe ramentingas profesoriaus pa skaitas, įdomias fizikos de monstracijas. Jos paliko tokį gilų Įspūdį. Šiandien, kai ruošiamės švęsti LTSR Akademijos aka demiko, Valstybinio universi teto Eksperimentinės fizikos katedros vedėjo profesoriaus P. Brazdžiūno šešiasdešimties metų sukaktį, šiltai prisimena profesorių daugelis jo moki nių, aspirantų ir bendradarbių, ir kartu su visu universiteto kolektyvu linki jam ilgų kū rybos metų, neišsenkamos energijos toliau tęsiant sėk mingai vystomą darbą. M. Mikalkevičius, Fizikos-matematikos fakul teto vyr. dėstytojas
NAUJOVIŲ PAS MUS YRA, — pareiškė Medicinos fakulte to dekanas doc. S. Pavllonis. — Kaip kiekvienais, taip ir šiais mokslo metais, Medi cinos fakultetas su nekantrumu laukė savo busimųjų studentų. Juk Įdomu, kas jie, su kokiu patyrimu, su kokiais norais. Norinčių tapti medicinos dar buotojais atsirado, palyginus, nemažai. Ir jeigu užpraeitais metais Į Medicinos fakultetą buvo priimta 50 žmonių, tai jau šiais metais šis skaičius padidėjo net 25 žmonėmis. Čia atėjo žmonės, kurie visą laiką kruopščiai dirbo, puikiai mo kėsi mokykloje — priimta 35 proc. medalininkų. Praėjusių metų praktika parodė, kad puikūs Ir pavyzdingi studen tai — buvę gamybininkai. Šiais metais iš gamybos pri imta net 18 žmonių. Medicinos fakulteto darbuo tojai kruopščiai svarstė stu dentų apkrovimo sumažinimo ir geresnio jų paruošimo prak tiniam darbui klausimus, pavasarį paskaitų skaičius bus sumažintas šeštojo kurso stu dentams, o nuo semestro vidu rio paskaitų nebus visiškai. Paskaitos bus tik grupėms, dirbančioms klinikoje ir turės ligonių demonstravimo pobūdį. Ilgametis darbas parodė, kad mūsų fakulteto studentai, baigiantis universitetą, dar per mažai nusimano apie me dicinos pagalbinio personalo darbą. Tam tikslui šiais moks lo metais bus įvestas fakultetvvinls ligonių slaugymo kur sas. Studentai praktiškai susi pažins su šiuo darbu, su tuo, kaip jj atlikti. Kad studentai gerai pažintų ligoninės darbą, penkto kurso studentams aku šerijos-ginekologijos ciklo me tu numatoma suruošti interna tą. Tai reiškia, studentai ištisą parą neišeis iš ligoninės ir dirbs jiems pavestą darbą. Šių metų gale turi stoti į rikiuotę Vilniaus klinikinė 11-
goninė. Ten persikels ir kai kurios mūsų fakulteto kated ros. Nenutrūksta pas mus ir kū rybinis darbas. Trys fakulteto asistentai — A. Gamperls, J. Serapinas, P. Visockas — naujai užbaigė kandidatines šiais metais. Pavasario semest ro metu disertacijas pasiryžusi ginti kita asistentų dalis — jų darbai jau baigiami. Atspausdinti fakulteto moks linių darbų du tomai, III ir IV tomai jau spaustuvėje, spaustuvės ieško penktasis tomas.
Ruošiamas išleisti infekcinių ligų vadovas. Didelės reikš mės turės docento P. Čibiro ruošiama monografija apie gripą, docentų P. Norkūno, M. Krikštopaičio ir A. Marcinke vičiaus ruošiama „Opinė li ga". Iš spaudos jau išeina ko lektyvinis darbas „Laboratori niai tyrimai", kurĮ ruošiant aktyviai prisidėjo ir mūsų fa kulteto darbuotojai. Kaip matote, naujovių ne maža. Tikėkimės, kad bėgant kūrybinio darbo metams, jų dar daugės.
Chemijos fakultete
Kaip lygiateisius didžiulės studentų šeimos narius sutiko savo pirmakursius Chemijos fakultetas. — Šiais metais, — pasako ja fakulteto dekanas drg. doc, J. Kudaba, — į Chemijos fa kulteto studentų būrį atėjo 43 studentai. Jų kelias į aukštąją mokyklą gana Įvairus. Vieni atėjo Į auditorijas iš mokyklos suolo, kiti iš gimtųjų kolūkių, treti nuo staklių ir mašinų. Linksmų draugų būryje mato me MarkušĮ —< buvusĮ karĮ, Fizikos-matematikos fakultete Vilkaitę — Miškų mokyklos Matulevičiūtę — Mūsų korespondentui fakul Su visais minėtais prietaisais buhalterę, teto dekanas drg. doc. li. Ho- susipažins šiemet studentai, atėjusią iš kolūkio. rodničius papasakojo: panaudos juos praktiniams už O Gražina Drėmaltė yra — Visų pirma šiais metais siėmimams. baigus Maskvos restauracijos Na, stengėmės ir patalpas mokyklą. Bet chemijos specia mūsų fakultete daug naujų žmonių — 150 naujų studen pritaikyti kiek galint geriau. lybę ji pasirinko neatsitiktinai: tų. Anksčiau mes priimdavo Nedaug ką galėjom padaryti, juk restauratorius turi gana me į pirmą kursą žymiai ma bet vis tik išplėtėm puslaidi nuodugniai pažinti chemiją. žiau, o štai jau antri metai ninkių laboratoriją tiksliau sa Mūsų fakulteto pasididžia priimama po 150. Tai darome kant, — įrengėme naują radi- vimas — sportininkai. Fakul todėl, kad fizikos ir matema jo-flzikos laboratoriją. teto krepšinio rinktinės spor Planuojame III aukšto staty tinę garbę gina net 7 pirma tikos specialistai yra labai rei bą mūsų fakultete. Tada tik kalingi mūsų respublikos mo kursiai. O J. Kaziui ir R. Sar kykloms, įmonėms ir įstai rai bus galima gražiai Ir pa maičlu'i irklavimo sportas la togiai susitvarkyti ir dėl pa biausiai prie širdies: jie —■’ goms. Kiekvienais metais gerėja talpų daugiau neteks skųstis. Irklinlnkal - pirmaatskyrinin— Kas padaryta jūsų fakul kal. Plrmaatskyrininkas T. mūsų fakultete mokymo dar bas. Išplėstas mokymo perso tete, kad studentams būtų su Jankauskas pamėgo tenisą ir nalas, atėjo nauji jauni kad mažintas paskaitų skaičius? su juo žada nesiskirti. —: Sustatėme mokymo pla rai: mokslų kandidatai drg. Mokslo sąlygos fakultete drg. Mikalkevičius ir Kybar nus, kai kurių dalykų kursą geros. Gauta nauja aparatūra, bandėme susiaurinti. Pavyz tas. džiui, braižybą palikome ne Šiais mokslo metais mūsų privalomą, privaloma tik jos nauji chemikalų rinkiniai. Stu fakultetas gavo ir naujų prie įskaita. Tuo būdu tie, kurie dentus sutiko gerai Įrengtos monių, aparatūros. Iš Lenin mokykloje išmoko braižyti, šį laboratorijos. grado gautas mikrofotometras laiką galės skirti savarankiš Savo pasikalbėjimą su mū — prietaisas spektrui tirti, ku kam darbui. Sumažinome ma sų korespondentu dekanas drg. rio anksčiau dar niekada mūsų tematikos praktikos darbų Kudaba baigė taip: universitete nebuvo. skaičių. ■ —i Grupė stipri, darni, ge Taip pat labai svarbi vieta Šiemet tik III k. fizikai turi rai paruošta. Chemijos fakul gautai elektroninei skaičiavimo 32 vai. savaitėje, o visi kiti tetas tikisi, kad ateityje pir mašinai, kuriai priklauso atei mažiau. makursiai bus geri specialis tis mūsų gyvenime ir kurią Aš norėčiau palinkėti savo tai — naudingi mūsų respub apvaldyti nėra taip paprasta. fakulteto studentams nuošir likai jr plačiajai Tėvynei. Be to, gauti du oscllografai džiai padirbėti šiais mokslo Na, tad sėkmės linkime ir puslaidininkių laboratorijai. metais. nei.