JlllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllilIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIH
VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS'
Mūsų JUBILIATAI llllllllllllllflllllllllllllllllllllll
MANO MOKYTOJUI-75-ER1 filosofijos daktaro laipsnis mi neralogijos ir geologijos mokslų srityje, bet kartu ap lanko visą eilę Vakarų Euro pos muziejų, susipažįsta su turtingomis geologinėmis ko lekcijoms. Tai jam padėjo greitu laiku (1935 m.) parašyti ir apginti habilitacinį darbą „Lietuvos kreida". Tačiau kū rybingiausi profesoriaus metai prasidėjo tarybiniu laikotar VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO piu. PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Atkūrus Tarybų valdžią Lietuvoje, 1940 m. profesoriui buvo pavesta organizuoti In EINA NUO 1950 METŲ. 1968 M. BIRŽELIO 19 D. žinerinės geologijos katedrą, Nr. 21 (644) Kaina 2 kap. TREČIADIENIS kuriai įis vadovavo iki 1948 m. Tais pačiais metais jis per sikelia į Vilnių ir dirba Gam tos fakultete, o nuo 1941 m. — Gelogijos katedros vedėju. i 1945 m. J. Dalinkevičiui buvo pripažintas geologijos-minera logijos mokslų daktaro laips nis ir suteiktas profesoriaus Kiekvieno komjaunuolio vardas, o jau 1946 m jis išren garbės pareiga — daly kamas LTSR Mokslų akademi vauti bent vienoje darbo ir jos nariu korespondentu. poilsio sovykios pamainoje. Prof. J. Dalinkevičius ne tik mokslininkas (jo garsus (Iš VVU darbo ir poilsio plunksnai priklauso 88 moks stovyklų nuostatų) liniai darbai), jis puikus peda gogas, visuomenininkas. Skai tė daug įvairių geologinių kursų, kuriuos su meile prisi mena jo mokiniai. Jis pelny tai yra laikomas geologijos mokslų pradininku Lietuvoj e, sukūrė savąją geologinę mo kyklą, kurią baigė daugiau kaip 250 aukštos kvalifikaci jos specialistų. Profesoriaus, kaip mokslinin ko ir pedagogo, labai platus interesu ratas. Jis domisi ne Lik savojo krašto gamta — nuolat keliauja pats ir ragina keliauti kitus. Nepaisydamas savo senyvo amžiaus, kiekvie nais metais, kupinas energijos Ir vėl mes važiuosim ir naujų sumanymų, jis ke j vasarą. Iškelsim savo liauja po Vidurinę Aziją, sa vo jaunystės pramintais ta nerimo vėliavą žvejų kais. Lankosi Kolos pusiasa laivuose, virš karščiu lyje, Lenkijoje ir kitur. Tur alsuojančių Sevastopo būt, neatrasim Lietuvoje kam lio vynuogynų, prie pelio, kuriame nežinotų entu Šešupės ir Riugeno sa ziastingo geologo su kuprine loje. Mes, 1500 komjau — prof. J. Dalinkevičiaus. nuolių, dirbsim ir ro Kai Kauno miesto žiburiai mantišką, ir patį juo užgęsta, nurimsta triukšmas džiausią darbą. 22 dar gatvėse, tuomet profesorius „palieka" žemę ir pakyla į bo ir poilsio stovyklose „dangų", į savo nuostabiai vėjas plevens mūsų vė mėgstamą observatoriją Žalia liavas. kalnyje, pasižvalgyti visatoje, Kai mes sugrįšim pamąstyti. .. prakaito išėstom palai Linkime Jums, Profesoriau, dinėm ir tolimų kraštų ilgų, ilgų kelionių per mūsų vėjo sutaršytais plau tėviškės laukus. kais, nepavydėkite Doc. A. KONDRATAS mums. Kita vasara pa Hidrologijos ir inžinerinės geologijos katedros vedėjas šauks ir jus...
Brūkšimu r
Nesinori tikėti, kad Lietu vos geologijos ąžuolui, prof. J. Dalinkevičiui, jau tiek daug metu. Kai kalbiesi su profe sorium, jis su gilia meile ir liūdesiu prisimena savo jau nystę. Jis, kaip ir daugelis mūsų krašto žymių žmonių, išėjo į gyvenimą iš lietuviško kaimo gilumos, iš buvusios Ukmergės apskrities Pamūšio kaimo. Juozukui anksti teko atsi sveikinti su gimtinės laukais. Tėvai, matydami neeilinius vaiko gabumus, leidžia jį mo kytis į Gardino gimnaziją, ku rią jis 1911 m. sėkmingai už baigia. Vėliau studijavo Petrapilio Kalnų institute. Jį baigęs, pla čių interesų mokslininkas 1922 m. parašė darbą apie „Astronominiu efemeridų nu statymą grafiniu būdu". Už jį apdovanotas garbės raštu. Profesoriaus gyvenimui ypač svarbią reikšmę turėjo studijos Petrapilyje. Čia jis susipažįsta ir klauso paskaitas žymiausių to meto Rusijos mokslininkų — geologų: Fio dorovo, Borisiako, lanko mu ziejus, dalyvauja Krymo, Vi durinės Azijos ir kitose eks
pedicijose. Profesorius 1925 m. grįžta į Lietuvą, į savo gimtinę. Ta čiau tuometinė buržuazinė Lietuva nenorom sutiko jauną mokslininką-entuziastą. Jam buvo patikėta Kauno univer siteto Geologijos (vėliau Geo logijos-mineralogijos) kated roje tik vyresniojo laboranto vieta. Teko iš naujo mokytis, įrodyti, kad yra vertas aukš tos kvalifikacijos specialisto vardo. 1930 m. baigė Kauno universitetą ir antrą kartą ga vo diplomuoto inžinieriaus vardą. Tačiau, nežiūrint nepa lankios atmosferos Kauno universitete, profesorius labai plačiai išvysto mokslinius ti riamuosius darbus. Organizuo ja ekspedicijas, renka medžia gą, daug rašo apie gimtojo krašto gelmių sąrangą, jo mineralinius turtus. Universi teto vadovybė neeilinių ga bumu mokslininką pasiunčia tobulintis į Graco (Austrija) universitetą. Čia jis ne tik sėkmingai apgina mokslinį darbą apie „Lietuvos terciaro nuogulas ir Šventosios upės vidurinio devono oldredą, kaip jų substratą", už kurį jam 1933 m. buvo suteiktas
M ai o nūs sus i t i kima i XIX a. antroji pusė — ka pitalizmo įsigalėjimo, lietuvių tautos nacionalinio atgimimo metai. Tai labai prieštaringas, sudėtingas laikotarpis. Lietu vos katalikų dvasininkijos veiklą, jos visuomenines pozi cijas to meto politinėmis są lygomis, pažiūras į to meto ekonominius procesus, socia linius reiškinius, pažangų vi suomeninį judėjimą nušviečia
Už itgametį vaisingą, mokslinį-pedagoginj darbą bei ak tyvią visuomeninę veiklą, ry šium su gimimo septyniasde šimt penktosiomis metinėmis Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas Garbės
neseniai pasirodžiusi Universi teto TSRS istorijos katedros vyr. dėstytojo istorijos m. kand. R. Vėbros knyga „Lie tuvos katalikų dvasininkija ir visuomeninis judėjimas (XIX a. antroji pusė)". Dar vienas malonus susiti kimas — „Minties" leidykla išleido Medicinos fak. docen tės L. Steponaitienės knygutę „Vaiku alerginės ligos".
Penktadienį jie susirinks mū sų Universitete. Dvylika jau nų drąsių žmonių paims žiups nelį žemės iš Istorijos ir filo logijos kiemo ir leisis į 71 die Grupe respublikos kelionių nos kelionę. Kelio ilgis — entuziastų po ilgo ir kruopš 23500 km. taus ruošimosi išvyksta į tu Mūsų korespondentas kal ristinę ekspediciją „Aplink bėjosi su žygio „Aplink Ta Tarybų Sąjungą". Žygis pa rybų Sąjungą" vadovu Jona švenčiamas Jonui Cerskiui. Lietuvis J. čerskis mokėsi vos Statybos tresto sąnratų-sugimnazijoje (dabarti tarčių skyriaus viršininku Ge Vilniaus nio Universiteto patalpose. diminu ILGŪNU. Štai ką jis Universitetas tada caro po tvarkiu jau buvo uždarytas). papasakojo.
„Aplink Tarybų Sąjungą ‘
GARBINGI APDOVANOJIMAI raštu apdovanojo Universiteto Gamtos fakulteto Hidrogeolo gijos ir inžinerinės geologijos katedros profesorių-konsul-
„Lituanika“ viršum pasaulio Steponas Jucevičius. Gimė jos teritorijoje, Soldino miš 1896 m. dabart. Klaipėdos ke. rajone. Gal būt, ne kiekvienam ži nomos šios pavardės. Ir tik Stasys Girskis. Gimė 1896 jų žuvimo vieta ir laikas ne m. dabart. Šilalės rajone. kelia abejonių, kad jie — Da Steponas Jucevičius ir Sta rius ir Girėnas. Kaip Jucevičius ir Girskis sys Girskis žuvo 1933 m. nak tį iš liepos 16 d. į liepos 17 d. tapo Darium ir Girėnu? Kviečiame atsiversti 3 psl. tuometinės fašistinės Vokieti-
fantą, respublikos nusipelniusį mokslo veikėją, LTSR Mokslų akademijos narį-korespondentą, geologijos-mineralogijos mokslų daktarą, profesorių Juozą Dalinkevičių. Už nuopelnus, vysiant me dicinos mokslą ir sveikatos apsaugą bei aktyvų dalyvavi mą visuomeninėje veikloje Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas suteikė LTSR nusipelniusio mokslo veikėjo garbės vardą Algi mantui Marcinkevičiui, Uni versiteto Medicinos fakulteto profesoriui.
Už dalyvavimą 1863 metų sukilime J. Cerski ištrėmė i Sibirą, kur pradžioje buvo rekrutu, kareiviu, vėliau, pa leistas iš armijos, dirbo Įvai rius darbus ir nuolat mokėsi. Įtemptų pastangų dėka tapęs žymiu mokslininku, organiza vo eilę ekspedicijų, ištyrė Baikalo ežerą, tapo paleontologu-autoritetu pasaulio moks lininkų tarpe. 1891 — 92 m. m. savo paskutinės ekspedicijos po Jakutiją melu nuo išseki mo ir ligų mirė ir palaidotas ant Kolymos upės kranto ne toli Ledyniuotojo vandenyno. Jo vardu pavadinti du kaina gūbriai, vienas jų Jakutijoje, besitęsiantis tarp Indigirkos ir Kolymos upių apie 3000 ki lometrų, keletas viršūnių, gy venviečių, miestas Jakutijoje.
važiuos autostopu iki Indigir kos upės. Nuo čia prasidės pagrindinė žygio dalis — 400 kilometrų pėsčiomis per taigą, tundrą ir kalnus, skersai Cerskio kalnagūbrį iki Koly mos upės. Jeigu bus palankios oro sąlygos, numatome užkop ti į aukščiausią (3147 m) Cers kio kalnagūbrio viršūnę Pobiedą. Vieliniai geologai rašo, kad po J. Cerskio ir 1927—30 m. m. akademiko Obručevo ekspedicijos šiuo maršrutu iki šiol niekas nevaikščiojo. Tik vienas įkopimas yra žinomas ir į Pobiedos viršūnę. Pasiekę Kolymos upę, mes pasistatysim plaustus ir upe leisimės iki Kolymos žiočių. Čia ant J. Cerskio kapo išpil sime saują lietuviškos žemės, kaip ryšio su gimtine simbo liŠiaurės jurų keliu per Ledyniuotąjį vandenyną, aplink Taimyro pusiasalį, ledlaužiu arba krovminiu-prekiniu laivu numatome pasiekti Archan gelską, o iš ten lėktuvu — na mus.
Ekspediciją pradedame traukiniu. Važiuosime į Vla divostoką. Iš Vladivostoko laivu per Didįjį vandenyną žygiui ruošiasi 12 žmonių. dalyviai plauks į Magadaną, Tai Vilniaus Elektromontažo didžiuoju Magadano traktu tresto komplektavimo valdy
bos vyresn. inžinierius J. Kaluškevičius, 24 namų valdy bos pedagogė R. Kaluškevi čienė, KPI dėstytojai G. Rač kauskas ir J. šimkonis, Kauno Radijo gamyklos vyr. meistrė Ž. Uzdonaitė. Šiaulių Duonos kombinato tnžinierius-derintojas M. Bortkevičius, Kapsuko Maisto pramonės automatų gamyklos darbininkai G. Mau rutis ir V. Straigis. Kapsuko Rajkoopsąjungos buhalterė I. Gvazdaitytė, Kapsuko Ap kaustų gamyklos normuoto jas A. Mikšas. Jonavos rajo no Žeimiu vidurinės mokyklos mokytoja Birutė llgūnienė ir G. Ilgūnas.
Ekspedicijos metu bus ku riamas filmas, renkama me džiaga LTSR Mokslų Akade mijai apie J. Cerskio gyveni mą ir veiklą, vykdomi mete orologiniai stebėjimai, tiriami sudėtingų žygių paruošimo bei pravedimo uždaviniai,, su? sipažjstama su praeinamomis vietovėmis ir pan.
Visas pasiruošimas ir pati kelionė organizuojamą dalyvių lėšomis atostogų ' metu. Į Lie tuvą grupė žada grįžti rugpiūčio 31 dieną. Ateikime penktadienį vai. palydėti šauniųjų.
19