Issuu

(4 PIRMOJO REDAKTORIAUS ŽODIS Su nekantrumu kiekvie ną kartą paimi į rankas skaityti „Tarybinio stu dento“ naują numerį. Tuo jau skleidi puslapius ir žiūri, kas naujo, kuriuos ir problemas klausimus nagrinėja, kas vyksta fakultetuose, studentų bendrabučiuose, kaip dirba kom jaunimo organizacija ir daug kitų klausimų, kurie atspindi visą Universiteto gyvenimą, Jo darbo svar biausius uždavinius. Iš laik raščio puslapio dažnai šyp sosi studentų veidai, pasa kodami apie nuveiktus dar bus mokslo būreliuose, la-

H iiH iiiiiiH iiH iiM iiu iu iiu iiiiiiiiiiiiiin i iiiiu iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiH iiiiiiiiiiiin iiiin r

KAD NEBŪTŲ NEĮVYKDYTŲ PLANŲ Iš principo nemėgstu jubi liejų. Jie įneša į darbą nerei kalingo paradiškumo. Prade dama ieškoti pelnytų ir ne pelnytų nuopelnų. Tačiau, antra vertus, jubiliejai ir naudingi, juk kartu jie taip pat primena, kaip greitai, nesugrąžinamai bėga laikas, ______ priverčia susimąstyti, ar per prabėgusias dienas padarei viską, ką planavai, ką galvdjai ir, pagaliau, ką galėjai padaryti. Todėl norėčiau perspėti plunksnos draugus iš „Tarybinio studento“ redakcijos, kad ir jie į pagyrimus, kurie bus pareikšti šio jubiliejaus proga, pažiūrėtų kaip į duo tus avansu. Atleiskite, kad atskleisiu vieną redakcijos „paslaptį“. Jei pavartysime redakcijos darbo planus, oi, kiek daug dar ten rasime punktų, pažymėtų tik vienu žodeliu „neįvykdyta“. Kai man teko dirbti „Tarybinio studento“ redakcijoje, visam tam, kas nepadaryta, patei sinti, mes turėjome, mūsų nuomone, „svarų“ argumen tą: kur čia dviejuose pusla piuose apie viską ir parašy si, ot, kad laikraštis išeitų keturių puslapių, tada tai redakcija pasireikštų. Dabar, kai „Tarybinis studentas“ iš eina keturių puslapių, su mū siškiu „argumentu“, jei ne nori apsijuokti, verčiau nė nesirodyk! Tad, tarp mūsų kalbant, geriausia yra dirbti taip, kad netektų jokių „pa teisinamų“ argumentų ieškoti. Pr. MIKUCKAS

boratorljose, gamybinėje praktikoje, vasaros darbo stovyklose. Kiekvieną kar tą mielai skaitai „Tarybinį studentą“, stengdamasis ne praleisti nė vienos eilutės, skaitai nuo pradžios iki pabaigos. Įvykęs LKP XIII suva žiavimas nurodė daugelį uždavinių, kurie reikalauja žymiai pagerinti visą mokymo-auklėjamojo darbo procesą Universitete. Čia „Tarybinio studento“ laik raštis turi suvaidinti svar bų vaidmenį, jo kolektyvo laukia dideli darbai. Man teko dirbti „Tarybi nio studento“ redakcijos kolektyve, kai jis žengė tik savo pirmuosius žings nius. Nuo to laiko kolek tyvas nepaprastai išaugo ir turi daug kvalifikuotų dar buotojų, platų koresponden tų tinklą fakultetuose ir akademinėse grupėse. Redakcijos kolektyvas, remdamasis savo aktyvu, be abejo sugebės pakelti savo darbą iki naujų už-

davinlų lygio, padės Uni versiteto partinei organiza cijai ir rektoratui spręsti Iškeltus atsakingus uždavi nius, ruošiant komunizmo statytojų kadrus. Leiskite palinkėti Ištver mės Ir atkaklumo jūsų dar be, daugiau išradingumo, operatyvumo ir kovingumo! E. BOREIKAITE

VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VlENYKITfS )

ANSAMBLIECIAI— I MASKVĄ Į Tarybinės šalies širdį — Maskvą išvyks mūsų ansamb liečiai. Po gastrolių Vengri joje jie suspėjo pabuvoti Kau ne, parepetuoti. Dabar mūsų ansambliečių laukia itin dide lis darbas — koncertai šalies sostinės darbo žmonėms ir pa naujai sirengimas koncertui pastatytuose Kremliaus SuvaAžlavlmų rūmuose. Nusipelnęs VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO »Universiteto ansamblis — viePARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETO ORGANAS (tnlntelis iš Lietuvos dalyvaus //tarybinių tautų ataskaitiniame meistrų koncerte TSKP Kaina 2 kap. «meno 1961 m. spalio 7 d. Eina nuo 1950 metų >$XX1I partijos suvažiavimui.

Į vaini ką-brandžias varpas|

] GARBINGAS JUBILIEJUS

7 Lvovo Ivano Franko vardo /universitetui sukako 300 me>>tų. Jubiliatą pasveikinti į Lvolabai plačiai, tačiau daugiau mes, trys vyrukai, pasisiūlėme&vą išvyko mūsų Universiteto TUDENTAI karštai prl- dar neprigesusią to istorinio isl ėmė kalbėtojų žodžius, suvažiavimo nuotaiką ir• pe'r- sia kalbėjo apie tai, ko jie pažįstamiems kolūkiečiams pa-ndelegacija: Prorektorius proir norėtų iš studentų, būsimų talkininkauti. Žmonės, aišku, Vfesorius S. Jankauskas Sale dažnai nulįsdavo davė visam laikui. plojimų banga, stumiama jau Jau ir vakar mes žinojome, specialistų. Atmintin ypač mielai sutiko. „Jei ne jūs, ■—^komjaunimo komiteto narys atsisveikinant šeiminln->>D. Mickevičius. Mūsų deleganų širdžių plakimo, lydima kad suvažiavimas vyksta ne įstrigo „Šiaulių“ rajono „Pik sakė kės, — dar savaitę būtume«tal Lvove svečiuosis visą sadžiaugsmingų šūksmų, kartais paprastai pakiliai, kad dele tulžių“ kolūkio pirmininko P. krutėję“. Bet ne tai svarblau-SSvaitę. „T. S.“ inf. šypsenos, nes ir mūsų sve gatai labai vieningai, susitel Rakščio žodžiai: „Jūs pinate šia. Aš noriu prisiminti tą va-^ čiai — LKP XIII suvažiavimo kę svarsto istorinės Progra didelį kultūros, mokslo vai- karą, kada susėdome aplink ’< šeimyna, delegatai — kalbėjo labai mos projektą. Šiandien mes iš niką. Todėl va'rpos turi būti stalą su visa jų labai jauKambaryje buvo jaunatviškai, sąmojingai ir girdome žymiai daugiau: brandžios, kūrybingos“. ku, radijas trenkė kalmlškas matai, ant kurių vėliau ir pats augi, ir kitus keli. įdomiai. svarstymas, kaip niekada anks Aš vėl prisiminiau vasarą. polkas ir valsus. f TSKP Programos projekte — Linksma pas jus, — pra Mūsų pamainos darbo lai Aš žiūrėjau Į jų veidus, čiau, buvo dalykiškas ir konk numatomos aukštumos, kurias tarė kažkuris mano draugas, klausiausi jų kalbų ir mane; retus, daugiau delegatų negu kas slinko į pabaigą. Įvykdė Įpusėjus vakarienei. turėsime įveikti per du dešimt kaip ir kiekvieną šio susiti ankstesniuose suvažiavimuose me visas užduotis daug grei Tada šeimininkas, neaukš- mečius. Šiandien jau mes pra jų šturmą. Apit tai kimo dalyvĮ, labai jaudino Šįkart dalyvavo iš kolūkinio čiau negu reikėjo. Orai pasi tas, bet plačių pečių vyras, dedame kalbėjęs mūsų svečias, rašy išpavadino mus vairdais ir šilti žodžiai, sakomi jaunimui, kaimo, darbininkijos. Apie darė drėgni, užsitęsė šienatojas J. Baltušis, kėlė ypač Ant tiesė ant stalo rankas, studentams. Jie atnešė mums tai mums svečiai papasakojo piūtė. Ir štai vieną vakarą baltos staltiesės jos atrodė dar rimtus reikalavimus jaunimui. Moralinis komunistinio žmodidesnės. — Tas pačias rankas turė gas kodeksas — pagrindinls dokumentas, kurį turi žinoti dls, neapkenčianti nacionalinio uždarumo, ( jau ir prieš dvidešimt metų. kiekvienas. Ir jį perkelti sau A. SPRINDIS Dirbau daugiau, negu jos pa stiprinanti mūsų tautų draugystę ir grlau- ( širdin reikia jau nuo šianApybraiža nanti nacionalinius prietarus. Čia trinasi ( jėgė, bet taip nieko ir nema dlen. čiau. .. — jis ilgai ilgai protinio ir fizinio darbo ribos, jaunimas ap/ R ČIA seniai studentai suorganizavo Daug vertingo tą vakarą pirmas komunistines stovyklas. O da valdo svarbias fizinio darbo specialybes, jis mums pasakoja apie savo gy išgirdome iš mūsų mėgiamo venimo vingius; jo akys spin bar, žiūrėk, lyg iš kibirkšties liepsna, — ir mūrininkas. Ir dailidė, Ir tinkuotojas. rašytojo lūpų. Maža to. Jis, tas sumanymas išsiplėtė ir virto puikia, šau Dar pavasario egzaminai buvo pačiame di, kai kalba apie vaikus, apie pagyvenęs žmogus, žinomas jų ateitį. nia jaunimo tradicija. Nepadirbėti tokioje sto įkarštyje, kai VVU pasirodė šmaikštus plaka atvirai pasakė: Mes tada Irgi pasakojome rašytojas, vykloje studentui didžiausia gėda prieš ko tas: jame raudonkepurls studentas, užsimojęs ' „Man, draugai, buvo „gėda suapie savo šeimas. Likimai bu lektyvą. . . Ne Juščiame dykinėjime, bet fizi kastuvu, kvietė į komunistinio darbo stovyk-1 važiavime. Aš nedrįsau prašy niame darbe studentas randa poilsį, smagų las. Tuojau studentai suūžė. Tiesiog prie I vo labai panašūs. žodžio, nes jaučiausi dar — Šviesu, valkai, pas mus, ti džiaugsmą, nuoširdžią draugystę. Nuo darbš auditorijų, prie egzaminų durų, greta įprasti- l mažai padaręs“. O kaip dažnai čių jo rankų Iškilo, kyla ir kils ne vieni nio klausimo „kaip, kiek gavai?“, galėjai Iš-1 — svajingai kalbėjo tas stip mes slepiamės patys nuo sa kultūros namai, visuomeniniai kolūkio pasta glrsti: „Kur? Į kokią pamainą? Ir atsaky- i rus vyras. — O jūs mūsų žie vęs, bijome pasakyti tiesą į tai. Dabar sutiksi studentą ir sienon plytą mą: i dai, kuriais puošiame tokio akis! kraunant, ir cemento košę maišant, ir ranke — Į Vievį! . puikaus gyvenimo vainiką. Kalba kiti delegatai: pulki lėm, kurios neseniai plunksną laikė, kolūkio — į Žilinus! Man atrodo, kad tų dviejų ninkas Gubinas, skaičiavimo laukuose rišant rugius, silosuojant kukurūzus. — Į Tauragę! žemdirbių — kolūkio pirmi mašinų gamyklos direktorius Ne buržuazijos laikų „elito“ baltarankis le Ir taip stiprėja ši pulki tradicija. Ar čia ' ninko ir Tauragės rajono „Le Prezidiume pūnėlis, bepurkštaująs po alines, bebarškinąs seniai tik nepertoliauslal nuo Vilniaus, tik nino keliu“ kolūkio kolūkiečio drg. Borisą. . . ~ aprūdijusią šapą, pasipūtėlis, fašistuojantis Aukštaitiją Ir Dzūkiją tesiekė darbšti stu — mintys sutapo neatsitikti matau TSKP XXII suvažiavi buržua sūnelis, bet aktyyus komunistinio dentų ranka, o šiemet jau VVU stovyklų vė nai. Taip apie mus galvoja mo delegatę, skaitikliu fabri ko darbininkę A. Matulienę ir gyvenimo statytojas, nebijąs jokio darbo — visas kolūkinis kaimas, nega mūsų pakeltos ir tolimoje Žemaitijoje. prorektorių S. Lazutką. toks mūsų studentas. Vienas kitas „mandrei- liavos lime nepateisinti šio pasitikė vingiuoja, kur teka Sešuvis? Pažiū LKP XIII suvažiavimo dalyvį. va", „stileiva“ — išimtis. Šit kodėl studen rėkKur jimo. į žemėlapį — aplenkdamas didesnius tai veržte veržiasi į darbo talkas ir stovyk miestelius, prasirausęs pro kalnelius ir pakriū Merginos jiems neša gėlių Nuo pirmo iki paskutinio las. Darbas — poilsis, darbas — daina, darbas — jaunystės džiaugsmas. Moksle ir tes, per sodrius laukus ękuba jis į Jūrą, žodžio išklausiau LKP XIII puokštes. Prorektorius S. Jankauskas darbe formuojasi studentijos geriausieji bruo netoli nuo Tauragės. Greita tėkme jis pliuš suvažiavimo delegatės, Utenos žai, jos komunistinė pažiūra į visuomeninį kena per akmenis ir sidabro juosta apkabi rajono Tauragnų vidurinės visų vardu dėkoja svečiams darbą, neapykanta visokiems parazitams ir na Gaurę — buvusį skurdų bažnytkaimį, o i mokyklos mokytojos L. Ziau- už tą didelį pokalbį, už susi veltėdžiams, jos aktyvi veikla liaudies ma dabar stambaus „Lenino keliu" kolūkio i nerovaitės kalbą. Neperdėsiu sėse. Kur jis bebūtų, — ar pasilypėjęs ant sta centrą. Čia, kaip tas klegantis Sešuvis, Iš to pasakęs, kad visa salė buvo tikimą, kuris nebus paskutinis. Mes plojame pritardami. tybos pastolių, ar darbuotųsi kolūkio laukuo limo Vilniaus ir patraukė VVU studentai sužavėta jos atvirumu, reiklu, mu sau, meile mokytojo darse, — visur jis yra kolūkinio jaunimo drau Taip, dar daug kartų susi 1 bui. Drg. Žiaunerovaitė ne- tiksim. Gal būt, ne čia, Aktų gas, broliškai besidalinąs su juo savo žinio filologai. 1 paprastai šiltais žodžiais kalPūtė aštrus vėjas, buvo tik tik po lietaus, mis, padedąs suaktyvinti kultūrinį gyvenimą, kolįnešąs į jį daug naujo ir šviesaus. kai mes su draugu Jonu, atskubėję anksčiau, ' bėjo apie jauno specialisto salėje, o mokyklose, fabrikuose. Ir ne tai 1 vargus, kuriuos gyvenimas ūkiuose, Tame šauniame darbe broliškai jungiasi tikėjomės kolūkio vadovus rasti“ raštinėje. t priverčia Įveikti, ragino neieš- svarbu. Svarbu, kad nuolat ir lietuvio, ir- ruso, ir baltarusio, ir kitų res Bet ten jų nebuvo, tik kolūkio buhalterė i koti moksle lygesnių kelių, publikų atstovų rankos. Darbe, prie plytų ir viena taušklno skaitliukais. Kolūkio pirrril- į neaplenkti duobėtų. Tik jau- jausime Jūsų petĮ, visada priį nystėje, besimokant rimtai ir siminsime Jūsų žodžius. cemento košės, kolūkio laukuose stiprėja V. SIDARAS 1 kruopščiai, padedami tvirti pa(Nukelta 1 3 psl.) nuostabi draugystė, jungianti broliškas šir(MINTYS IS SUSITIKIMO SU LKP XIII SUVAŽIAVIMO DĘLEGATAIS)