V
V■
į
■
uz žinias! I Šiandien mes turime atvirai pasakyti, kad mūsų komjaunimo Iganizacijų darbas daugumoje dar yra labai atitrūkęs nuo qyInimo poreikių, Jame daug blaškymosi, dirbtinumo. Daug buI kalbėta apie studentų konstruktorių biurą rizikos Ir matematiĮ fakultete, tačiau jo neturime ligi šiol. Silpnai palaikome ryI su komunistinio darbo kolektyvais. Lėtai atsiliepiame i akblias gyvenimo problemas. Gal būt, ryškiausiai šitas atitrūkimas Įbimas sprendžiant svarbiausią mūsų uždavinį — akademinio Irbo klausimus. Gal tai ir yra vienas iš didžiausiu blogybių — Įejingumo — šaltinis. Todėl, kad nukrypstam J kitus klausimus Įbeveik neturim Jokios įtakos mokymo ir žinių įsisavinimo proIsiii. Giliau mąstančiam žmogui tokia padėtis kelia nerimą ir Kejones. O kartais įvyksta dar blogesnis dalykas: visuomeninis Irtias priešpastatomas mokymuisi. Todėl galimi ir tokie kurio| komjaunimo darbe, kad poilsio vakaro organizavimui skiriaĮi daugiau dėmesio negu SMD konferencijai, o kartais net atvi[i ignoruojamas studentų mokslinės draugijos darbas. Tokia Mėtis mūsų negali tenkinti. Gamyklų visuomeninių organizaciI darbas, visų pirma, vertinamas pagal tai, kiek Jis padeda llstybinio plano vykdymui, gamybai. Mūsų planas — mokymaL Ir Jeigu visuomeninis darbas nepadeda kelti pažangumo, ncIdo domėjimosi moksliniu tiriamuoju darbu, reiškia, jis ne kas sulūžusio skatiko, reiškia, komjaunimo organizacija ati tiko nuo aktualiausių problemų. Sprendžiant akademinio darbo klausimus, komjaunimo orgazacijai iškyla visa eilė uždavinių. Mano nuomone, reikia iš pagrindų peržiūrėti visuomeninio Lrbo metodus ir formas, daugiau susiejant Juos su mokymu ir tiių įsisavinimo procesu. Kova už gilias žinias — pagrindinis p’-ijaunimo organizacijų uždavinys. Ir šiai kovai reikia suteikti blitinį atspalvį ta prasme, kad kaip be gamybinio darbo, taip ir Į tvirtų žinių negalima sukurti materialinės-techninės komunizo bazės. Negalima taikstytis su tokia padėtimi kai' baudžiama chuliganizmą ir girtuokliavimą, o skolininkai-komjaunuoliai Irtais net teisinami. Pavyzdžiui, taip atsitiko fizikos ir matemaLs fakultete. I Reikia peržiūrėi visuomeninio darbo ir Įpareigojimų krūvį lip. kad Jie negalėtų trukdyti mokymuisi. „Nukraukime“ paga ili vieną kartą „perkrautus“, tuos, kurie „veža“, leiskime Ims lengviau atsikvėpti! I Praėjusiais metais Universitete gimė iniciatyva, kad kiekviel komjaunimo aktyvistas gautų mokslinio darbo įgūdžius ir [ptų aktyviu SMD propaguotoju. Mūsų pareiga įsijungti J SMD Irbą, kovoti už čia sprendžiamų problemų aktualumą ir siek| šimtaprocentinės visų studentų narystės, šiam šūkiui pritarė llniaus miesto komjaunimo aktyvo pasitarimas. Universiteto viĮomeninės organizacijos privalo visapusiškai remti šią puikią h pės Universiteto aktyvistų iniciatyvą. I Praėjusiais metais pagal paskyrimą neišvyko virš 30 absolfntų. Tai mūsų gėda, mūsų darbo spraga. Juo labiau, kad piri signalai gauti ir šiais metais. Neseniai apie tai rašė net „Kom uninio tiesa“. Todėl Jau dabar aišku, kad mums reikia daugiau hemonių, ugdančių meilę specialybei. Ypač tai pasakytina apie brbą su busimaisiais pedagogais. Šiuo metu visuose fakultetuose įsteigtos akademinės komisi5 Fakultetinių komjaunimo organizacijų pareiga stiprinti jų Įrbą. Reikia organizuoti masines visuomenines-akademines gru bi peržiūras, ypatingą dėmesį kreipti Į studento dienos režimo Įtarkymą, savarankišką darbą. Akademinės komisijos turi taniau svarstyti visuomeninių mokslų studijavimo klausimus, eiti, kad studentų žinios būtų vertinamos ne pagal mokėjimą sakyti, o pagal įsisavinimą, pasaulėžiūros formavimosi proce. mokėjimą žinias pritaikyti praktikoje. Aštriau kelkime prieš dekanatus mokymo tobulinimo ir prirtinimo prie gyvenimo problemas. Daugiau veiksmingų pasiūlyų ir mažiau „dejonių“, kad esame pernelyg apkrauti! Tik tokių priemonių visuma galės išjudinti dalinį mūsų suingimą. Gerai pagalvokime, ir ne vienas iš mūsų galės pasiū ki ir pritaikyti praktikoje daug naujo.
I'
Studentiškas krikštas ir studentiška arbatėlė. . . Taip pradėjo šluos mokslo metus I k. fizikai. Kaip ir pridera grupės sekretorei, Vaiva Merkytė rodo pavyzdį savo draugams. R. PRAKAPO nuotr.
cjj Dar prieš valstyhjnlus ’ z aminus, po kurių tapau „ aurės aštuonmetės mo" :klos mokytoju, prisimei. sužinojau, kad į Vilnių važiavo mokinių elkskurja iš tos mokyklos. Būsi ąs savo mokinius mačiau SI Tauro“ bendrabučio kori)riuje. Atidžiai stebėjau, r būsiu priverstas kam iu >rs iš jų rašyti dvejetą? ol jiems tikriausiai ir į ilvą neatėjo, kad apžėlęs, 1 islskutęs studentas (skuti:n ašį peiliukų tada neįma>ma. buvo gauti) jų mo lo ytojas. Dabar, prieš pirmą kartą inant į klasę, tenka sūki ai :tls prieš veidrodį. Iii Svarstau: „Ar prisegti 5 įkšto mokslo baigimo mkliuką“? Ne, nereikia IJ ženkliuką įdedu atgal F dėžutę — mokiniai ne iš p; nkliuko turi įsitikinti, id aš baigiau Unlversltea. Beje, mano pedagoginė K irjera prasidėjo prieš igsėjo 1 d. ir kiek ne- rastai — telko su kitais „j okytojals pro langą tam11 suolus į klases, mat, o duris netelpa. O suolai tujl, gražūs Ir šviesūs —
juodos spalvos visai nėra. Paskui lentų įnešimas, mo kyklos aplinkos tvarky mas. . . žodžiu, darbinis auklėjimas jauniems kad rams. . . Kai einu koridoriumi į klasę, galvoju ne apie tai. ką šnekėsiu mokiniams.
VISU '$ALiQ PROLETARAI, VIENYKĮTlSI
ir akademinė grupė VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETO ORGANAS
Eina nuo 1950 metų
Nr. 21 (432)
1962 m. rugsėjo mėn. 21 d.
Kaina 2 kap.
Draugai turi padėti Jau praėjo daugiau kaip pusė mėnesio, kai auditorijas pripildė veržlaus jaunimo būriai. Daug įspūdžių po vasaros. . . Ir kaip neišsi pasakosi draugams. Tačiau ne visiems taip linksma. Dar daug studentų nellkvidavo aka deminių įsiskolinimų. Užsukime į Fizikosmatematikos fakultetą. Antrame matematikų kurse rusų grupėje iš 25 studentų 7 turi įsi skolinimus, III fizikos kurse IV gr. iš devy niolikos bestudijuojančių 6 studentai dar ne likvidavo įsiskolinimų. GI to pačio kurso pir moje fizikų grupėje 6 studentai jau išbrauk ti iš studentų tarpo. Sį sąrašą galima tęsti ir toliau, bet mar. atrodo, kad ir taip aišku, jog didelė dalis mūsų draugų, kurie po kele tas metų galėtų atnešti didelę naudą dirb dami visuomenei naudingą darbą, didindami aukštai kvalifikuotų specialistų gretas, nuby ra be laiko. Kame gi viso šito priežastis? Kiekvienam kyla klausimas: kodėl toje pačioje grupėje vienas sugeba studijuoti be priekaištų, kitas vos vos laikytis arba palieka studijas? Nors ir daug kalbama apie draugiškumą, pagalbą draugui, ir pagaliau pareikalavimą iš draugo už jo paties veiksmus, tačiau tai daugumoje paliekama savieigai. Neretai įar mes pasako me: tesižino jis pats. O draugiškos pagalbos
taip Ir nebūna. Oia aš noriu pakalbėti dar apie Gamtos mokslų fakulteto Il k. geografijos gru pę, kuri susirūpino „nelaimingais"' grupės draugais. Nepavydėtini buvo pavasario sesi jos rezultatai. Net penki draugai neišlaikė TSKP istorijos ir bendrosios matematikos egzaminų. Kuirso draugiai pradėjo at virai kalbėti su Edmundu Stulginsku, Raimundu Perekopsklu apie jų neišlaikytus egzaminus, reikalauti mokytis. Išaiškino, ko kią didelę klaidą jie padarytų palikdami Universitetą. Ir ką gi, draugų pastabos pa veikė. Edmundas Stulglnskas TSKP istorijos egzaminą jau išlaikė. Rimčiau ruošiasi ir kiti. Tuo aš ir norėjau pasakyti, kad būtų daugiau dėmesio kreipiama į skolininkus pa čių draugų tarpe. Dažniau reikia pakalbėti su eJlpnesinials draugais, kaip sakoma, iš širdies. Dažniausiai blogesniais būna tie, kurie praleidinėja paskaitas. Tik kovojant su paskaitų praleidinėjimu, pagerės Ir sesijų rezultatai.
.. ............ ............................. ............................................ .
Pirmasis seminaras
Pirmosios pažintys su auditorijomis, su neįprasta pirma kursiui tvarka. Pirmosios paskaitos. Neseniai palikęs mokyk los suolą, jaunuolis ar mergina nedrąsiai žvalgosi i numerius ant auditorijų durų, teiraujasi, kaip patelkti vienur ar kitur. Daug kas neaišku, neįprasta, o kai kas net juokinga. . . Taip buvo pirmosiomis rugsėjo dienomis, o dabar jie kartu su aukštesnių kursų studentais rimtai įsijungė į dar bą, prieš akis toks platus ir įdomus mokslo pasaulis. Nuaidi paskutiniai žingsniai koridoriuose, įsiviešpatau ja tyla, prasideda darbas. Štai į vieną iš auditorijų susirin ko pirmo kurso lituanistai. Atpažįstame dar neseniai laikiu sius stojamuosius egzaminus Tarybinės Armijos kartus V. Kuzmicką, A. Zauką, J. Plpinską, buvusius Kauno mokslei vius P. Lekavičiūtę, J. Geštautą, L. Jecinevičių ir kt. Pa galiau ir čia įsivyrauja tyla”. Prasideda pirmasis TSKP isto rijos seminaras. Kaip ir‘visada, pirmą kartą dėstytojas J. Vidūnas supažindina pirmakursius su darbo planais. O pla nai tikrai nemaži. Juk vidurinėje mokykloje nebuvo nagri nėjama mūsų šlovingosios Partijos istorija, garbingas jos kovų Ir pergaliu kelias, kaip ji iš darbininkų ratelių iš augo iki dešimtmilijoninės priešakinių žmonių armijos. Pir makursiai turės gerai išstudijuoti didžiųjų žmonijos protų K. Markso, F. Engelso, V. Lenino veikalus, pamatyti ir su prasti, kaip jų teiginiai įgyvendinami mūsų epochoje. Juk negalima kurti ateitį, nežinant praeities, negalima aktyviai dalyvauti komunizmo statyboje, nežinant ateities planų. Gi dabartiniams pirmakursiams teks vienas sunkiausių ir gar bingiausių uždavinių — auklėti jaunąją kartą -naujomis, ko munistinės visuomenės sąlygomis. S. KAŠAUSKAS
niaus pedagoginį institutą. R. Serapinaitė ne tik pir moke, bet ir studentė — ji dar tebestudljuoįa mate matiką Šiaulių pedagogi niame institute, o Gaurėje atliks penkių mėnesių prak tiką. Pionierius ir spaliu kus rikiuoja A. Zvinakevi-
Širdis džiaugiasi bet apie tai. kad vasaros atostogų metu šias sienas dažė Vladas Andrijauskas. Direktorius, bet dažė. Pats mačiau. Pas penktokus pravesti lietuvių kalbos pamokas nuėjo G. Galnaltytė. Irgi pirma „tikroji“ pamoka — tik šiais metais baigė Vil
Dėstytojas
čiūtė, tik šią vasarą baigu si Klaipėdos pedagoginę mokyklą. VPI absolventė D. Mačiulienė tik metus tedirba šioje mokykloje, dėstydama matematiką. Mūsų, jaunų, dabar čia. Gaurėje, daug. Galėtų būti daugiau,. jei V. Martlnkutė nebūtų gėdingai dezertyra
vusi. Noriu išreikšti viso mokytoju kolektyvo pasi piktinimą tokiu jaunos specialistės elgesiu. Deja. V. Martlnkutė tikriausiai ne vieniša. Girdėjau, kad Vilniuje įsitaisė mano bendrakursis R. Gogelis — jis irgi liko ištikimas savo idėjoms. Mums darbo daug. Visi gavome auklėti klases, pa mokų krūvis nemažas. Jis dar labiau padidės, kai pradės veikti vakarinė mo kykla. Būna sunku. Bet mes iauni ir neieškome lengvų kelių. Mes čia esa me reikalingi. Mes ir mū sų darbas. Tai svarbiausia. A. MOROZOVAS Tauragės rajonas, Gaurė
VIENINGAI PADIRBĖKIME TALKOSE! Į RESPUBLIKOS KOLŪKIUS IŠVYKSTA 2000 MŪSŲ U NIVERSITETO STUDENTŲ
K. STASĖNAS Jaunųjų žurnalistų mokyklos klausytojas . .......................................... .. Kiekviena vasara VVU studentams atneša ką nors naujo. Darbo stovyklos, tu ristiniai žygiai, mokslinės ekspedicijos. Pirmas savo studentiškas atostogas Istori jos ir filologijos fakulteto istorijos spec. I kūrso stu dentai praleido etnografijos ekspedicijoje, kuri vyko Ei šiškių rajone „Pirčiupio“ kolūkyje.
Pirmakursiai, vadovaujami Istorijos instituto Etnografi jos sektoriaus bendradarbio Vlado Guobio, rinko medžia gą apie liaudies papročius, kolūkines šventes, archTTektūrą, buitį, žemės ūkį, susi pažino su partizanine kova vokiečių okupacijos metais. Nuotraukoje matome (iš kairės į dešinę) I kurso isto rikus Petrą Kraujelį, Aldo ną Kindurytę, Oną Burytę apžiūrinčius eksponatus Pir čiupio muziejuje.
B. VAITIEKŪNAS
Šiais metais Ekonomikos mokslų fakultete akademinėms grupėms vadovauja net 27 dėstytojai. Nemaža vadovų grupėms išskirta iš pačių la biausiai prityrusių dėstytojų. Grupėms vadovauja drg. doc. Gregorauskas, Ragevičius„ Tamašiūnas, Maiminas, Prlčinauskas ir eilė kitų. Kartu dirba vadovais ir nemažas jaunų dėstytojų skaičius, tame tarpe ir pradedantieji, pir mus metus dirbą dėstytojai. Į kokius klausimus reikėtų grupių vadovams atkreipti ypatingą dėmesį dabar, jau sudarant grupių darbo pla nus? Praeitais metais akademi nės grupės daug padirbėjo studijuodamos TSKp progra mą. Šiais metais pagrindinis darbo turinys ir kryptis turė tų būti komunizmo statytojo moralinio kodekso studijavi mas ir įsisavinimas. Neseniai buvo paskelbtas spaudoje Zaglados straipsnis „Branginti žemdirbio garbę“. Grupėse reikėtų propaguoti šiame straipsnyje keliamas mintis, auklėti studentus prin cipingumo, sąžiningumo dva sia. Kokių puikių laimėjimų pasiektume moksle, jei kiek vienas studentas sąžiningai dirbtų. Grupėse reikėtų svarstyti ir aktualius tarptautinio gy venimo klausimus, kaip pvz., Kuba — pirmoji socialistinė valstybė Amerikos žemyne. Berlyno klausimas ir pan. Dar nemaža studentų gerai šią klausimų nežino, o aiš ku, kad pačiam jų nežinant, neįmanoma gerai išaiškinti ir kitiems. Pirmuosiuose kursuose rei kėtų su studentais pravesti pasikalbėjimus darbo su kny ga klausimais. Dar neretai studentai nemoka konspektuo ti pirminių šaltinių, dažnai nurašinėja- iš knygų ištisas pastraipas. Vadovai jau pir mame kurse turi stengtis įskie pyti studentams meilę knygai, o kartu ir patarti, kaip geriau: dirbti su ja. Svarbu grupėse ugdyti ko lektyviškumo, internacionaliz mo jausmą, tiek paskaitų, su sirinkimų metu, tiek ir įvai riose kultūrinėse išvykose. A. MERCAITIS