V/SŲ ŠAL/Ų PROLETARAI. VIENYKITĖS!
; r.AuvBims suuDencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO _______________ REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ S AVAITRASTIS LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
Chemijos fakulteto Didžio joje auditorijoje tądien šei mininkavo diplomantai: pasi puošusios merginos ir ,,pasi tempę" vaikinai — penkta kursiai chemikai gynėsi dip lominius darbus. Dar gerokai prieš 10 valandą, kada pra sideda diplominių darbų gyni mas, įėjęs i chemikų gyveni mo reikšmingiausių įvykių liudininką — Didžiąją audi toriją, susikaupusiuose susi jaudinusiuose diplomantų vei duose galėjai įskaityti: šian dien įvyks kažkas nepapras tai reikšmingo ir svarbaus. Juk diplominis darbas — tai per penkerius metus įgytų ži nių, praktinių įgūdžių api bendrinimas, o kartu ir pats sunkiausias „egzaminas", kurį būtina išlaikyti, nes to lau kia dėstytojai, tėvai, draugai, visus studijų metus Tavimi tikėję, vienaip ar kitaip pa dėdami lydėję Tave iki šios iškilmingos dienos. ... Kol dar iki diplominių darbų gynimo pradžios likę keliolika minučių, pabandyki
1983 m. birželio 10 d.,
me užkalbinti keletą diplo mantų. — Aš iš „Tarybinio stu dento" redakcijos. Ar negalė tumėte trumpai papasakoti, kaip pasirinkote savo darbų temas, kada atlikote pagrin dinį — „juodą" darbą, kaip viską apibendrinote? Po šio klausimo auditorija ištuštėja. Nustembu, net šiek tiek sutrinku — chemikai ne turi ko pasakyti apie Univer sitete praleistų penkerių stu dijų metų rezultatą?! Žino ma, kai kam iš susijaudini mo kalbą gali atimti, kai kas dėl įgimto kuklumo nenorėtų savo pavardę laikraštyje pa matyti, bet vis dėlto tyla šiuo atveju neatskleidė „be penkių minučių" diplomuotų specialistų gerųjų bruožų. Pagaliau prabyla merginos. — Mano diplominio darbo tema ,.N, N' — Alkilen — bis (N — triaLkilamonio) dichloridų analizė", — sako Loreta Maskolaitytė. — Dar bui vadovavo prof. ch. m. dr. V. Daukšas, v. m. b. ch. m. k R. Martinkus, aspirantė
penktadienis
Z. Šaltytė. Šią temą pasirin-džiagos buvo išbandytos Mekau jau trečiame kurse Ir dicinos fakultete. kiekvienais metais vis „arte... Prie diplominių darbų jau" prie rūpimų galutinių gynimo komisijos stalo, paišvadų. Tačiau pagrindinį puošto puokštele gėlių, sudarbą atlikau penktame kur- sėda komisijos nariai: prof. se per diplominę praktiką, v. Daukšas, prof. A. Levinsdirbdama Vaistų sintezės " ir kas, doc. E. Ramanauskas, tyrimo probleminėje laborato- doc. v. Skučas, ch. m. dr.O. rijoje. Tai buvo ilgas ir Galdikienė. kruopštus darbas. Pirmoji savo darbą apsiKiek vėliau, jau per diplo- gynė L. Maskolaitytė. Prie minio darbo gynimą sužino- Didžiosios auditorijos lentos jau, kad Loretos pagamintos savo darbus pristatė, papamedžiagos, reguliuojančios šakojo apie tyrimų eigą ir miežių augimą, turi didelę kiti penktakursiai, sumaniai reikšmę žemės ūkiui. Šiuo panaudodami lenteles ir schemetu šias medžiagas tiria mas. Dauguma diplomantų LTSR Mokslų Akademijos sugebėjo gerai atsakyti į reBotanikos institutas. cenzuotų pastabas, apginti Tądien savo diplominį dar- savo nuomonę. Tądien per ba , 6 (a — amino, a ari- penkerius studijų metus įgylalkil) benzo — 1,4—-dioksa- tų žinių tvirtumą įrodė 15 nų sintezė" (vadovai: prof. ch. Chemijos fakulteto penktam. dr. V. Daukšas, v. m. b. kuršių. Džiugu, kad labai gech. m. k. E. Udrėnaitė) gy- rai buvo įvertinti ir mūsų nėši ir Chemijos fakulteto pašnekovių — L. Maskolaimokslo pirmūnė Rūta Šiurytė tytės ir R. Šiurytės diplomi(per pertrauką vaikščiodama niai darbai. po fakultetą, jos nuotrauką ... Laimingi iš fakulteto pastebėjau Garbės lentoje), skirstėsi diplomantai po vieRūta pasakoja: no iš reikšmingiausių savo — Dirbau Vaistų sintezės gyvenimo įvykių. O kad jų ir tyrimo probleminėje labo- sėkme džiaugėsi ne vien tik ratorijoje. Man pasisekė pa- patys diplomantai, liudijo gaminti vaistines medžią- jiems skirtos gražiausių gėlių gas, pasižyminčias pėrės- puokštės. niu veikimu nei anksčiau Birutė ŠUTRIKAITĖ, žinomi analgetikai. Šios me„T. S", korespondentė
nale prie neatėjusio į paskai tą draugo pavardės parašys tą pliusiuką. Kitus nedalyva vusius sužymės kaip reikalau ja taisyklės. Pastarųjų prie kaištai seniūnui, be abejonės, bus teisingi. Kur lygybė?! Taip gimsta nepasitikėjimas, antipatija, netgi neapykanta, Ką daryti, kad grupė lanky tų? Kaip elgtis seniūnui?
TĘSIAME POKALBĮ
SENIŪNAS- KAS JIS? Seniūnas. Jis yra kiekvie noje grupėje. Atrodo, taip gerai jį pažįstame, prie jo pripratome, ką čia ir bekal bėti apie seniūną. O gal vis Jėlto verta? Manau, ne tik verta, bet ir būtina. Būtina, kol dekanatų skelbimų lento se vis dar pasirodo papeiki mų seniūnams už pareigų ne atlikimą, nesąžiningumą, Bū tina, nes vis dar pasitaiko at vejų, kai tenka keisti seniū nus, skirti naujus. Antra vertus, Universite te nestinga ir daugybės są žiningų, pavyzdingų seniūnų. Bet apie juos kitą kartą. Seniūno klausimas glaudžiai susijęs su lankomumo prob lema. Juk ne kitas, o seniū nas atsako už paskaitų lan komumą grupėje. Jis turi tuo rūpintis, dėl to nerimau ti ir, žinoma, reikalui esant, už tai atsakyti. Kai kas pa prieštaraus, kaip gali vienas žmogus atsakyti už visą gru pę, ką gali vienas prieš ko lektyvą. juk neprivers se niūnas lankyti, kiekvieno už rankutės į paskaitą neatveš. Žinoma, už rankutės ve džioti nereikia. Bet jeigu se niūnas — grupės siela, auto ritetas, tai ir jo žodis turėtų M tą reikšti. Seniūnas — ko lektyvo vadovas, taigi, suge bėti bendrauti su to kolek tyvo nariais, pažinti juos, mokėti paveikti žmones, nu kreipti jų nuotaikas teisinga kryptimi — seniūno pareiga.
Ekonominės kibernetikos ir finansų fakulteto komjauni mo komiteto sekretorė DA LIA KARGYTĖ: — Seniūnas turi išsikovo ti grupėje autoritetą, draugų pagarbą Jei grupėje jo nuo monės niekas nepaiso, jei gu jis ignoruojamas, vadinasi, kažkada pasielgė ne taip, kaip reikėjo, padarė ne tai, ko iš jo buvo tikimasi O kartais juk pakanka vienos vienin telės klaidelės, neatsargaus žodžio, kad prarastum pasitikėįimą, draugų pagarbą. Kartais seniūnui nesiseka dirbti Ne iš blogos valios. Tiesiog nesiseka ir tiek. To kiu atveju reikia keisti se niūną, aukoti grupės kolekty viškumo neverta Kaip seniūnui suderinti pareigą sąžiningai žymėti ne dalyvaujančius paskaitose su kitų norais, nuomone? Ką at sakyti į prašymą: „Padaryk man ten kaip nors šešias va landas, a... Žinai, vėl tas MAK-as kabinsis. . .“ Kaip pa sielgti? Daugeliui tai tarytum hamletiškasis būti ar nebūti. Tik nuo paties žmogaus pri klauso, kuriam balsui jis pa klus — pareigos ar susitaikėliškumo, kas nugalės A- sąži ningumas ar baimė netekti draugų „malonės". Aktyvis to visuomenininko pozicija aiški.
Nr. 21 (1240)
DALIA KARGYTE: — Jeigu seniūną reikia bausti už nesąžiningumą, juo toks žmogus būti negali. Be to, norint išsikovoti autorite tą, visiškai nebūtina patai kauti, skubėti pildyti gudruo lių užgaidas. Kaip tik čia ir slypi mūsų seniūnų silp nybė — principingumo, o ne pareigos jausmo stoka. Iš tikrųjų. Pirmą kartą drau gas dar gražiai, lyg ir nedrą siai paprašys, atseit, nepažy mėk, brolyti, reikia. Nors gy vas žemėn lįsk, reikia. Se niūnas pagailės draugo. Taip pasiseks vieną kartą, kitą. . . Tik ar nevirs galų gale tie „gražūs prašymai" reikalavi mais, įsakymais? Ar neįpras tokie prašytojai diktuoti sa vo nuomonę? O kai nesąži ningumas, apgaudinėjimai tampa įprastu reiškiniu, kas dienybe, kažin ar prasminga kalbėti apie darbingumo at mosferą grupėje, ar galima laukti gerų sesijos rezulta tų. Čia slypi dar ir kitas pavo jus — kolektyvo vienybės draugiškumo problema. EKFF statistikos specialybės IV kurso studentė, seniūnė EGIDIJA STANIONYTE: — Seniūnas kaip ir kiek vienas grupėje turi artimes nių draugų. Sakykim, jis žur
DALIA KARGYTE: — Visų pirma seniūnas privalo pats lankyti paskai tas. Juk į jį norom neno rom krypsta draugų žvilgs niai. Jis — pavyzdys ki tiems. Seniūnas privalo kruopščiai atlikti administracines pareigas. Kartais taip atsitinka: studentas praleido keturiasdešimt valandų, at nešė pateisinimo dokumen tą, o seniūnas jį pametė.
EGIDIJA STANIONYTE: — Seniūnui visiškai nebū tina kasdien pamokslauti, kiekvieną mokyti, aiškinti gerai žinomą tiesą —- stu dentas privalo lankyti pa skaitas. Tokiu keliu eida. mas, tikslo nepasieksi. Gru pėje reikia sukurti tokią nuotaiką, taip paveikti drau gus, kad jie ir be ypatingų raginimų lankytų paskai tas. Išspręsti lankomumo pro blemą įmanoma. Kad tai ne utopija, ne vien gražios kalbos, įrodo praktika. Kiek Universitete grupių, kuriose šis klausimas jau neaktua lus, kurių seniūnai puikiai susidoroja su jiems pavestu darbu! Rita MITKUTĖ
P. S. Pokalbį baigsime ki tame numeryje.
SIAME
NUMERYJE: XXX
APIE TAI, KAIP UNI VERSITETO SSB RUO ŠIASI TRECIAJAM SE MESTRUI, SKAITYKI TE 2 IR 3 PUSLAPIUO SE.
XXX
Kaina 2 kap.
A. BIMBĄ PALYDĖJUS 1982 m. rugsėjo 30 d.Nlujorke mirė Antanai Bimba — žymus JAV komunistlnio ir darbininkų judėjimo, pažangiųjų užsienio lietuvių visuomenės veikėjas, ilgamėtis „Laisvės" laikraščio ir „Šviesos" žurnalo redaktorius, Lietuvos TSR nuslpelnęs kultūros veikėjas, VIIniaus V. Kapsuko unlversiteto Istorijos mokslų garbės daktaras. Jis buvo pareiškęs norą būti palaidotas gimtinėle. Antano Bimbos žmona Ilzė Bimbienė, vykdydama savo vyro vaitą, atvežė urną su jo palaikais į Tarybų Lietuvą, j amžinojo poilsio vietą. Birželio 3-oji. Rokiškyje jvyko Antano Bimbos laidotuvės. Spausdiname (sutrumpintai) Antano Bimbos kūrybos tyrinėtojo, VU Žurnalistikos katedros docento, literatūros kritiko Br. Raguočlo atsisveikinimo žodį. — Netrukus gimtoji žemė amžiams priglobs 'įžymaus savo sūnaus Antano Bimbos pelenus. Ir bus jie nuo šiol Tarybų Lietuvos savastis, kaip ir visas Antano Bimbos veiklos ir rašto palikimas, kuriame svarbi ir esminga vieta priklauso jo mokslo darbams. Tai jie pelnė Antanui Bimbai senojo jos mokslų garbės daktaro vardą, suteiktą jam 1962 m. pirmajam iš užsienio lietuVįų. Antanas Bimba didžiuodamasis vadino Vilniaus universiteta lietuvių mokslo ir kultūros šventove. Viešėdamas Lietuvoje, jis visada aplankydavo Universitetą, Skaitė jame paskaitų, nekartą susitiko su mokslininkais
ir studentais. Mes, Universiteto dėstytojai, lankydamiesi JAV, esame patyrę Antano Bimbos — vyresniojo kolegos — nuoširdų rūpestį ir globą iš arčiau, pažinę jo žmogiškąją asmenybę, aukštą jo inteligenciją, žmogaus ir mokslininko kuklumą, Savo mokslinėje veikloje Antanas Bimba vadovavosi marksistinės-lenininės meto. dologijos principais, juoskūrybiškai taikė istorijos ir gy venamojo laiko reiškiniams analizuoti ir vertinti. Teorinio pobūdžio straipsniuose, knygose jis propagavo ir populiarino marksizmo-leninizmo teoriją. Išskirtinės reikšmės Antano Bimbos moksliniame palikime turi jo veikalai — „Istorija klasių kovos Amerikoje" (1925 m.) — šios knygos variantai ir pilniausias, Vilniuje pasirodęs jos leidimas „JAV darbininkų judėjimo istorija" (1963 m), taip pat „Moli Magvairs" (1930 m.), sociologinė studiia „Amerikos darbininkė“ (1923 m.) ir kiti. Kai kurie iš jų po kelis kartus išleisti angliškai arba išversti į ang1U> rusų, lietuvių kalbas, Antanas Bimba buvo atidus gimtojo krašto Lietuvos demokratinėms, revoliucinėms tradicijoms. Jo plunksnai priklauso straipsniai, kito pobūdžio raštai apie Vincą Kapsuką, kitus revoBucinio judėjimo veikėjus, Svarbios medžiagos Antanas Bimba paliko apie XIX a. pabaigos — XX a. pradžiosf lietuvių rašytojus, švietėjus, publicistus, nacionalinio ir revoliucinio judėjimo reiškinius.
KAD TAPTŲ TRADICIJA Pirmomis birželio die nomis Saulėtekio valgyk, lų komplekso salėje vei kė Universiteto darbuo tojų ir iu vaikų kūrybos paroda. Tai pirmoji tokia paroda mūsų Universite te. Pagirtina, kad parodai savo darbus atnešė ir šei mos. Tai V. ir Z. Valiukevičiai iš MF. Paro doje matėme jų paga mintus medalius, atviru kus, tautines juosteles. Gėrėjomės to paties fa kulteto Vaikų ligų kated ros darbuotojos I. Klizienės mezginiais, jos duk relės A. Klizaitės pieš tais atvirukais. Lankytoja sužavėjo Fi lologijos fakulteto dės tytojų V. Mickienės nė riniai. A. Pūraitės. I. Balaišienės darbai M. Tūpė siuvinėjimai. Maloniai nuteikė Preky bos fakulteto prodekanės doc. K. Vaištarienės mez
giniai E. Jurgaičio akva. relės „Šilas", „Prie eže ro". Ūkio padalinių darbuo tojos Vidos Bustilienės rankdarbiais gali didžiuo tis ir jos dukrelė Asta Bustilaitė. Beje, ii irgi pa rodai pateikė savo pieši nukus. Parodoje matėme GF nuotraukų ciklą „Dzūki jos žmonės". Jų autorius Vytas Markevičius. Darbus teigiamai įverti no pirmoji mezgėjų mez gėja Respublikinės pre mijos laureatė Liaudies meno draugijos narė J. Januškienė. Parodą apžiūrėjo LTSR Švietimo, aukštųjų mo kyklų ir mokslo ištaigų darbuotojų respublikinio profsąjungų kultūros ko miteto buities skyriaus darbuotojai. Parodos dalyviai ne kantriai lauks kitų metų. Aldona ŠILALYTĖ