> Visų šalių proletarai, vienykitės!
EINA NUO 1950 M.
BIRŽELIO 18 D.
Diplomantų darbas Grupė mūsų universiteto gamtos fakulteto diplomantųkartografų savo diplominiuose darbuose ėmėsi spręsti ne lengvą uždavinį: sukurti Lietuvos gamtinių sąlygų ir gam tinių resursų atlasą. Bet apie savo darbus papasakos patys diplomantai.
KETVIRTADIENIS
dėti prie busimo Lietuvos at laso. V. JASIŪNAS Mano diplominio projekto Nr. 21 (490), tema — būsimo Lietuvos at laso projektas. Pirmiausia, sudarant ma Pirmiausia 2 mėn. atlikau ketą, reikalinga žinot ir že pagrindinės medžiagos anali VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORA KAINA 2 KAP. mėlapius, Įeinančius Į atlasą, zę — patikrinau žemėlapio, iš TO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS kuriobus sudarinėjamas mi jų skaičių ir jų mastelius. nėtas projektas, tikslumą, pa Įdomu dirbti darbą, kuris žymėjau klaidas. Tai atlieka bus panaudotas gamyboje. ma naudojantis turimais stam Darbas yra mums naujas, ka baus mastelio žemėlapis. Po dangi mes šio darbo pionie to bus pataisomas pagrindinio riai, todėl tenka susidurti su žemėlapio klaidos ir imta su sunkumais, ir yra daug neaiš darinėti reljefo žemėlapis. kumų. Mūsų diplominiams Darbas turi būti užbaigtas Ir štai baigiasi dar vieni bet dvejetai teršia ir šio kur iš universiteto. Tačiau to gavo nė vieno dvejeto. Be darbams vadovauja doc. rugsėjo mėnesį. mokslo metai. Dar viena se so studentų studijų knygu kie draugai ar kada nors pa lieka tokiems kursams pa Chomskis. A. LIUTIKAITE sija liko nugalėta. tes. Rekordininkė — T. Ko- galvoja, kad mokytis univer linkėti užbaigti ir likusius J. REIVITYTE Nugalėta? rablikovaitė, kuri laikė ke sitete norėjo ir kiti žmonės? egzaminus. turis egzaminus ir gavo ke Bet istorijos ir filologi Taip. Bet ne visiems. Teisės fakulteto studentų Tačiau pradėsim viską iš turis (!) dvejetus, o į vieną jos fakultete yra daug žmonių kolektyvas nedidelis, tačiau Be žymių mokslininkų pa neatvy ir netgi kursų, kurie mokosi sesija baigiama laikyti, pa O mano diplominio projek galbos mums dar sunku dirb eilės. Mes — istorijos ir filo egzaminą visiškai tik gerai ir labai gerai. Tai lyginti, neblogai. Daug stu to tema „Geografijos pagrin ti, kadangi mūsų kartografijos logijos fakultete, kuris vienas ko. Dekanato sekretorė, lyg II k. rusistės L. Kozlovska- dentų mokosi tik ketvertais ir das specialiems žemėlapiams“. laboratorijos kolektyvas ne iš didžiausių universitete. ja, G. Rublnštein, III k. li penketais. Iš tokių M. Lo- Aš turiu paruošti pagrindus, didelis ir jaunas. Žinoma, pirmiausia užsu tarp kitko, mums pasakė: Ateityje jis padidės, bet šys (II k.), R. Tauras (II k.), ant kurių žemėlapių autoriai kame pas pirmakursius. De J. Aleksandravičius (I k.) ir sudarinės maketus. Tą pagrin dabar mes skiriame visas savo ja, džiugių žinių čia nesu dą sudaro upės, ežerai, relje jėgas, kad šis atsakingas dar daug daug kitų. radome. Klasikinės filologijos fas, keliai, gyvenvietės. Kiek bas būtų padarytas laiku. kursas nedidelis: tik dešimt Reikia tikėtis, kad teisės vienas specialios paskirties Apgynę diplominius pro žmonių. Atrodo, tokia maža fakultetas vėl pirmaus uni žemėlapis turi turėti atskirą jektus, mes dirbsime ir toliau grupė kaip tik turėtų geriau versitete mokymosi atžvilgiu. pagrindą, todėl reikia numa kartografijos laboratorijoje ir mokytis. Jie jau išlaikė be Labai panaši padėtis ir ki tyti, koks jis turi būti. Darbas savo žiniomis kiek galėdami veik visus egzaminus. Bet... tuose fakultetuose. labai Įdomus, kūrybingas, ir prisidėsime prie atlaso išleidi penki dvejetai atsirado stu Universitete jau Įprasta, aš patenkintas, kad savo diplo mo. dijų knygutėse. Daug geresnė G. KAVALIAUSKAS kad vieni studentai mokytųsi miniu projektu galėsiu prisipadėtis pas pirmakursius li geriau, ir atvirkščiai. tuanistus. Kursas didelis, — Jos dainelė jau sudai tuanistas V. Urbonas ir daug ir tik keli dvejetai, nors tre Tik labai gerai, kad blo jetukų, tarp kitko, gana nuota. daug kitų. giau besimokančiųjų procen daug. Gaila, labai gaila tų žmo III kurso klasikams li tas mažėja ir studijos tampa Mus pasiekė ne ypatingai nių, kuriems gresia išmetimas ko tik vienas egzaminas. Eg vieninteliu pagrindiniu stu Jau dalis gamtos fakulteto tė, V. Banytė — II geol., tu linksmi signalai apie antro iš universiteto. zaminai išlaikyti ketvertais dento darbu. studentų sesiją baigė ir išvy ri po du Įsiskolinimus. Bio kurso rusistus. Kursas labai Bet išeities taip pat nėra. ir penketais, o apie dvejetus ko į mokomąją, bei gamybi logijos spec. studentams jau Įvairus, atrodo, neblogai su Ką gi daryti su tokiu stu nėra ko ir kalbėti. Neblogai B. BERŽAITIS nę praktiką. Gerai sesiją bai sesiją artėja prie pabaigos. gyvena, kai pasistengė ir dentu, kuris nenori mokytis? mokosi ir antro kurso pran „Taryb. studento“ gė geografų spec. studentai. Įsiskolinimus gavo V. Zvirosesiją išlaikė neblogai, na, Atsakymas aiškus. Pašalins cūzai, kurie taip pat dąr ne korespondentas Šios specialybės visi kursai tu naltė, R. Brazulevičiūtė, Jan ri 5 Įsiskolinimus. Tai J. Bu- kauskaitė — I biol., B. Vinilovaitė, Z. Liutkevičius — I kaitė — II biol., R. Gagytė geogr., Z. Banytė, B. Bilevi- — IV biol. — net du Įsisko SVARSTOME NAUJ'AS KNYGAS čiūtė, V. Pelukaitė — II ge linimus. Blogiausiai šią sesiją ogr., o pirmūnų — 7: R. Gai- laiko biofizikai. Jie sesijos levičiūtė — I geogr., P. Ka metu gavo 25 dvejetus. Tiesa, valiauskas — II geogr.; P. dalis jau skolas suspėjo likvi Gaučas, A. Kirkaitė — III duoti, tačiau šie pažymiai geogr., V. Bronušas — IV parodo, kad biofizikai dar nė geogr., ir kt. Neblogai šią ra rimtai įsitraukę Į savo sesiją išlaikė ir geologijos specialybės studijavimą. Menas yra pažinimas. metais, kur menas buvo tik mes taip ir nesužinome nė tavaruos, spec. studentai. V. Žemaitis Ypač tai pasakytina apie šiuo sankcionuotų tiesų deklara vienos vėsios žvaigždžių pa Arba: R. ŽILIUKAS laikinį meną, kuris, atmetęs vimas, pagaliau smarkesnį slapties, nepamatome ne Labanakt, šypsny, niekada į- I geol., B. Gaidamauskaiabstrakčias tiesas ir sausus nei bet kada visos visuomenės tik kad’ naujo, bet ir seniai neužakęs. moralus, remdamasis visos vi minties vystymąsi aplamai. ratais išvažinėto pasaulio. Arba: suomeninės minties pasieki Nereikia suprasti pažini Pasitenkinama bendromis Sugrįžki! mais, braunasi į pačių sudė mą mene kaip negirdėtų-ne- frazėmis apie veržimąsi į Šypseną tau išbučiuosiu, tingiausių gyvenimo proble regėtų tiesų atradimą. Tai, žydrus tolius, apie ėjimą pir Pririnksiu saulės properšų mų tirštumą ir stengiasi spe visų pirma, pažvelgimas į se myn, apie nepasitenkinimą linksmų. . . cifiškai atspindėti objektyvią nus ir naujus daiktus bei tuo, kas pasiekta, apie norą Daugumoje skyrelio eilė tikrovę. Specifiškai ta pras reiškinius iš laikui reikalin daug daiktų pačiupinėti, raščių senų tiesų gėda dangs me, kad pažinimas čia vyks gos pusės, remiantis anks daug aplėkti ir pamatyti. toma apvytusių, nors preten ta estetiniame plane. Įdomu tesnių kartų patyrimu. Tai, beje, ne vieno mūsų jau duojančių į žalumą, frazių pažymėti, kad mene pastaruo nojo liga. Abstrakčių tiesų Dėl paminėtų priežasčių, Ta proga pora žo ju metu atsisakoma auklėji o ir dėl to, kad ’ daugelyje kartojimas, jų nesukonkreti lapeliais. džių apie dialektinę minties mo tiesiogine žodžio pras savo eilėraščių Jonas Jakštas nant, neparodant, kaip jos ir vaizdo vienybę poezijoje. me, pavedant šią funkciją kalba apie pažinimo trošku lūžta šios dienos tikrovėje, Iššauktas minties, tarnaujan pažinimui. lį, norėčiau peržvelgti jo nepateikiant konkretaus, ap tis Jai kuo pilniau išreikšti Intelektualiojo prado išau naująjį rinkinį „Balti vidudie čiuopiamo vidinio ir išorinio vaizdas, savo ruožtu, veikia pasaulio vaizdo. Kodėl mes mintį, užaštrindamas gimas lietuvių poezijoje irgi niai“ iš šito taško. vieną kalba šitai. Ir turint galvoje • Didesnėje dalyje pirmo sky veržiamės, kaip atrodo musų ar kitą jos pusę, suteikdamas ne vien taip vadinamą inte relio, pavadinto „Alkani lan atrasti daiktai, ką randame jai papildomą krūvį. Poezi lektualinę poeziją. Pati inty gai“, eilėraščių kalbama apie tose tolumose ir žmonių vidu jos sėkmę lemia tik organiška VVU ženkliukui padaryti medžiaga — skaistvaris, ku miausia lyrika dabar yra ne didžiulį norą pažinti žemę, je kaip tai veikia mūsų pro minties ir vaizdo vienybė. tą’ ir širdį? I šiuos klausimus Vaizdas visų pirma turi pa ris turi duoti auksinę spalvą iškilaus štampo vietose. Iš vien berželių ir mylimos plau visatą. nėra atsakymų, bet jie, nebū tenkinti vidinį minties rei kilų štampą šiuose ženkliukuose sudaro vertikalios VVU kų dainavimas, išliejant sen „Įeikit, visos žemės raidės ir penkiakampė žvaigždė. Šio štampo fonas — timentalaus individo apsvi spalvos, dami minties rūbais, virsta kalavimą išreikšti pačią sa ryškiaspalvių skudurų krūva. ve. Proto pagalba kuriami LTSR Valstybinės vėliavos dalis rombe arba trikampyje. lusius Jausmelius, o pasaulio Kvapai ir garsas Rombo formos ženkliukui viršutinė juosta raudona, vidu Skyrelyje „Žali žaibai“ įmantriausi barakiškl paly apmąstymas, kur asmeniniai kiekvienas I rinė balta ir apatinė žalia. Trikampio formos ženkliukui reikalai dar blogesni. Čia su ginimai, skirti skurdžiai min išgyvenimai ir interesai per Įeikit, vėsios paslaptys iš kairės Į dešinę — žalia, balta, raudona. Šios spalvos sipina su visuomeniniais, kur Tolimiausiųjų žvaigždžių* dėtos gamtos miniatiūros ir čiai apkarstyti, tik dar labiau padaromos iš emalės arba kitokių metalo dažų. eilėraščiai apie meilę. Paste pabrėžia jos menkumą. Čia lyrinis herojus yra socialinė — sako poetas viename. bėjęs, kad gamtos vaizda irgi dialektika. Jakšto meilės „Žeme, žeme! asmenybė, kur stengiamasi B. SOBLINSKAS Jei tu atrišai mano kojas, vime Jakštas yra klek pažen lyrikoje visiems žinomoms „Įžvelgti Į daikto vidų“, anot ČhF chemijos spec. III k. stud. gęs į priekĮ (tikrai geras ei amžinoms (ir todėl abstrak Smelksiuos ten, kur A. Voznesenskio, padaryti di pasauliai neatrasti.“ lėraštis „Saulė“), kiek apsi čioms) tiesoms apie delius ir gilius apibendrini ilgesį, stosiu ties meilės lyrika. tvirtina kitame mus. Tarp priežasčių reikia sklidiną meilės sielą, susitiki Kaip jau minėjau, ir čja „Jaučiu, kaip verias mo džiaugsmą, nemiegotas atsirandantį vis paminėti Tur būt, geriausias argu mano alkani langai — neišvengiamai turi dalyvauti naktis bandoma sutelkti švie glaudesnį ryšį tarp kūrybinės Tau šiąnakt šešėlių prie pažinimas, per lyrinio hero žumo sekančių palyginimų mentas mūsų naudai bus Pro juos Ims plūsti asmenybės ir visuomenės, veido nesiūs. gatvės, saule grįstos. . .“ jaus išgyvenimus turi atsi pagalba: Jakšto kūrybos palyginimas bendrą meno posūkį į pažini Jakšto lyrinis herojus pa skleisti mūsų dienų žmogaus džiaugiasi trečiame. Visos spalvos atskrido mą, atitinkantį meno prigimtį syvus ir sentimentalus. Jo su tikrai puikia Vlado Šim Tačiau, perskaitę skyrelį, vidaus pasaulis. Jakštas pasi Žiūrė ir neleistą asmenybės kulto meilė neiššaukia naujų min kaus meilės lyrika. į mano paletę, tenkina, papasakojęs, kad damas į mylimos akis, Jakš Mano rankos švelnumo čių, nepadeda giliau pažvelgti iiiiiiiiiiiiiiiiiliiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiii mylimos akyse išvydo daug jokių pasaulių daugiau džiugaus prisipildė. Į sudėtingą musų dienų žmo tas „paslapčių įstabiausių“, kad, nebemato ir jokių problemų gaus vidinį pasaulį, mylėda sutikus mylimą, „vėl jaunys Ir už mūsų naktų tvenkiąs mas jis nekelia jokių mora nesprendžia. Ką jau čia kal Dėmesio! tė kartu su manim garsiai potvyniai vėlei. linių, etinių problemų, kurių bėti apie kokį nors pažini krykščia“, o jos nesant, „pa PRANEŠAME, KAD „TARYBINIS STUDENTAS" taip gausu mūsų gyvenime, mą. kyla ilgesio galinga vėtra“, Sentimentalus ir nieko nau Į mėnesienos žydrą netgi draugystės tema čia BUS LEIDŽIAMAS IR VASAROS ATOSTOGŲ METU. pažinus meilę, „nuseku LAIKRAŠTIS BUS MAŽESNIO FORMATO, KAIP PA kad, skraistę įsisupus, sprendžiama pačioje lėkščiau jo nepateikiantis eilėraštis si širdis vėl ima plakti go Žvelgi iš glūdumos sioje plotmėje. Gilesnių api „Mama, mama!“. Nemaloniai PRASTAI. TODĖL VISUS STUDENTUS — KELIAUJAN džiai“. Pasitaiko netgi to bendrinimų nebuvimas — nuteikia su pretenzija į mo ČIUS POILSIAUJANČIUS IR DIRBANČIUS DARBO IR nemiegančių naktų, kių už širdies griebiančių su dernųjį meną parašytas vaiz POILSIO STOVYKLOSE — KVIEČIAME RAŠYTI ŠIUO akivaizdus įrodymas, kad Mane be žodžių šaukia ADRESU: VILNIUS, UNIVERSITETO G-VE NR. 3, „TA šukimų, kaip kad: tavo jaunos lūpos. juos kuria ne pačios abstrak delis „Neparduokit savo ran Pirmų džiaugsmų žiedai, RYBINIO STUDENTO“ REDAKCIJAI. čios tiesos, o kartais patys kų!“ Jį galima būtų pavaseniai pageltę, O aš pabudėsiu — blyški konkrečiausi vaizdai, pavers LAUKIAME JŪSŲ KŪRYBOS IR LAIŠKŲ! Nukelta Į 4-tą psl. REDAKCIJA Ilgai dar mums iš tolo mėnesiena ti menine tiesa.
Užbaigiant mokslo metus
GERE/ VASAROS
ATOSTOGŲ, DĖSTYTOJAI IR STUDENTAI
GAMTOS FAKULTETE
Apie „Baltus vidudienius“
SIŪLOME