uamzBos suuoenuas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
1974 m. birželio 7 d
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Universiteto kolektyvas pasiūlė P. Griškevičiaus kandidatūrą
Ateinantį antradienį, birželio 11 d., 16
vai. Aktų salėje įvyks susitikimas su kan-
didatu j TSRS Aukščiausiosios Tarybos de [Petras Griškevičius gimė |24 metais Rokiškio lino Kriaunų kaime. Atkai [ntinais 1940 metais, btuvoje buvo atkurta TaryI valdžia, komjaunuolis gimĮ.-istas Petras Griškevičius Lipa pionierių vadovu vie. |je iš Rokiškio mokyklų, litrukus po Didžiojo Tėvynės Iro pradžios Petras Griške. Eius, kuriam dar nebuvo nė fuoniolikos metų, prašosi į |>ntą. Jis siunčiamas į TaryLės Armijos 16-ąją Lietuviš|ją diviziją. 1943 metais Lie kos partizaninio judėjimo tbas iškvietė P. Griškevičių pasiuntė į vokiškųjų fašisokupuotą Tarybų Lietuvą. [maitės partizanų būrio šu nyje jis dalyvauja mūšiuose okupantais. [išvadavus Tarybų Lietuvą iš istinių okupantų, P. Griške[ius dirba apskrities laikraš ti „Tarybinis Rokiškis" reIktoriaus pavaduotoju, o [liau — redaktoriumi. 1945 metais Petras Griške[čius įstoja į Tarybų Sąjun. Į Komunistų partijos eiles. [Nuo 1946 iki 1948 metų augas Griškevičius mokosi [spublikinėje partinėje mo. [kloję, po to dvejus metus rba Lietuvos KP CK aparaPropagandos ir agitacijos yriaus instruktoriumi ir [audos sektoriaus vedėju. Paskesni P. Griškevičiaus penimo metai glaudžiai šu lę su tarybinės spaudos vys imu respublikoje. Tuo metu, [i Lietuvos žemės ūkis stojo [kolektyvizavimo kelią, o [:me vyko įnirtinga klasių [va, partija paveda Petrui [iškevičiui redaguoti respub[inj „Valstiečių laikraštį". Po [ jis — srities laikraščio raudonoji žvaigždė" vyriaupsis redaktorius, o 1953 me ls jis skiriamas „Tiesos"
laikraščio redaktoriaus pir muoju pavaduotoju. Laikraš čiai, kuriuos redaguoja drg. P. Griškevičius, dirba didelį ir vaisingą darbą, propaguoda mi marksizmą-leninizmą, tary binę santvarką, mobilizuoja darbo žmones naujam gyveni mui kurti. Dirbdamas įtemptą žurna listinį darbą, P. Griškevičius kartu mokosi Aukštojoje par tinėje mokykloje prie TSKP CK, kurią sėkmingai baigia. 1955 metais Vilniaus komu nistai išrenka Petrą Griškevi čių partijos miesto komiteto sekretoriumi, vėliau — ant ruoju sekretoriumi, o 1964 metais jis iškeliamas į vado vaujantį darbą Lietuvos KP CK aparate. Šešerius metus P. Griškevičius vadovavo Cent ro Komiteto Organizaciniopartinio darbo skyriui, buvo kandidatas į CK Biuro na rius. Tuo laikotarpiu drg. P. Griškevičius sukaupė didelį partinio darbo patyrimą, daug nuveikė, ugdant ir stiprinant
respublikos partinius kadrus. 1971 metais P. Griškevičius putatus LKP CK pirmuoju sekretoriumi drg. buvo išrinktas partijos Vil- P. Griškevičiumi. niaus miesto komiteto pirmuoju sekretoriumi ir Lietuvos Kompartijos CK Biuro nariu. Vilniaus partinė organizacija per pastaruosius me tus pasiekė rimtų laimėjimų, auklėjant darbo žmones, vys tant liaudies ūkį ir kultūrą, vykdant TSKP XXIV suvažia vimo nutarimus, devintojo penkmečio planus. 1974 metų vasario mėnesį Petras Griškevičius išrinktas Lietuvos Komunistų partijos Centro Komiteto pirmuoju sekretoriumi. Petras Griškevičius ne kar tą renkamas Lietuvos KP CK nariu ir respublikos Aukš čiausiosios Tarybos deputatu. Už nuopelnus Tėvynei P. Griškevičius apdovanotas Spalio revoliucijos, „Tėvynės karo" I laipsnio, Darbo Rau donosios Vėliavos, „Garbės ženklo" ordinais ir medaliais.
IŠ 225 VILNIAUS LENINO RINKIMINĖS APYGARDOS RINKIMINĖS KOMISIJOS RINKIMAMS | TSRS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS TAUTYBIŲ TARYBĄ NUTARIMO
Remdamasi „TSRS Aukščiausiosios Tarybos rinkiminių nuostatų“ 63 straipsniu, apygardos rinkiminė komisija nu tarė: Įregistruoti kandidatu į TSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatus GRIŠKEVIČIŲ Petrą, gimusį 1924 metais, gyve nantį Vilniuje, TSKP narį, Lietuvos KP CK pirmąjį sekre torių, balotiruotis 225 Vilniaus Lenino rinkiminėje apy gardoje rinkimams į Tautybių Tarybą, iškeltą Vilniaus Le nino skaičiavimo mašinų gamyklos, Vilniaus V. Kapsuko valstybinio universiteto. Vilniaus kuro aparatūros gamyk los kolektyvų visuotiniuose susirinkimuose. Remiantis „TSRS Aukščiausiosios Tarybos rinkimų nuos tatų“ 65 straipsniu, įrašyti kandidatą į deputatus GRIŠKE VIČIŲ Petrą į rinkiminį biuletenį balsavimui 225 Vilniaus Lenino rinkiminėje apygardoje rinkimams į Tautybių Tary bą. Sutinkamai su „TSRS Aukščiausiosios Tarybos rinkimų nuostatų“ 64 straipsniu paskelbti šį nutarimą visų žiniai. Apygardos rinkiminės komisijos pirmininkas B. VAITKEVIČIUS Apygardos
rinkiminės
komisijos sekretorė G. RADZEVIČIENĖ
1974 m. gegužės mėn. 6 d.
Agitpunkte vai. Susitikimuose su jaunai siais Universiteto rektorato, visuomeninių organizacijų atstovai pasakoja apie ryš kias permainas Alma Mater per praėjusių ketverių metų laikotarpį, kiuris mūsų stu dentams buvo ypač reikš mingas: štai jau antri metai išmokamos padidintos stipen dijos, Teisės, Istorijos, Filo logijos fakultetų studentai Nuotraukoje matome I k. apsigyveno dviejuose nau lituanistę A. Benetytę, besi juose bendrabučiuose Olankalbančią su agitpunkto vedė dų gatvėje, statomi bendra bučiai ir auditoriniai korpuju A. Vingru.
Birželio 16-ąją, rinkimų TSRS Aukščiausiąją Tary bą dieną, prie rinkimų urnų ateis ir Vilniaus universiteto studentai. 2000 aštuoniolik mečių — devyniolikamečių balsuos pirmą kartą, todėl su jais pašnekesius veda agita toriai, agitkolektyvų vado-
Birželio 16 d rinkimai Į TSRS AUKŠČIAUSIĄJĄ
TARYBA
MUSŲ
KOMJAUNUOLIŠKA
JAUNYSTĖ „Ne rožėmis buvo iškloti mūsų, keliai. Neretai klysdavome. Bet klaidi} neslėpėme. Komjaunimo susirinkimai bu vo tikra kritikos ir savikritikos mokykla. Komjaunuoliai saugojo savo organizacijos garbę. Esu įsitikinęs, kad sa-^ vo kritika ir pamokymais' draugai-komjaunuoliai išugdė manyje politinio atsakingu mo jausmą, visuomeninio darbo pareigą... Gal gyveni mas buvo nelengvas, gal tų rūpesčių galėjo būti mažiau, bet, nebijodamas suklystii drąsiai sakau, kad nė vienasano meto komjaunuolis ne buvo abejingas tam, kas dė josi aplink, visi jie savo dar bais, didesniais ar mažesniais, stengėsi prisidėti prie mūsų universiteto suklestėjimo... Kas geriau įprasmina žmo gaus gyvenimą, kaip teisinga idėja, kaip žinojimas, kodėl tu gyveni, kam dirbi, kaip noras palikti šią žemę gra žesnę, negu tu ją radai!'1 Taip viena proga rašė pir masis pokario metų Universi teto komjaunimo organizaci jos sekretorius, dabar Vil niaus gimdymo namų vyr. gydytojas L. Maleckas. Kokia ta karta, šautuvą ir plūgą pakeitusi į plunksną, kokie tie žmonės, per trisde šimt metų buvę mūsų kom jaunuoliškos šeimos vadovais, kokios jų mintys apie šian. dieninę mūsų veiklą, kokį patyrimą jie galėtų perduoti? Anie tai ir bus kalbama šiandien, 18 vai., kavinėje įvyksiančiame buvusių Uni versiteto komjaunimo sekre torių susitikime su komjau nimo komiteto bei fakultetų biurų sekretoriais.
sai studentų miestelyje, gra žėja rekonstruojami Istorijos, Filologijos, Gamtos fakulte tų rūmai. Su viena iš jaunų, pirmą kartą balsuojančių studentų, Albina Benetyte susitikome SVEIKINAME ŠIO SUSITIuniversiteto agitpunkte. Si devyniolikmetė pirmo kurso KIMO DALYVIUS, VISUS lituanistė sako: — Dalyvaudama rinki KOMJAUNIMO DARBO VE muose, spręsiu ne tik savo, bet ir bendramokslių ateitį. TERANUS! Aš laiminga, aš didžiuojuo TENEGĘSTA JŪSŲ ŠIRDY si, kad galėsiu atlikti tokią svarbią pilietinę pareigą. SE KOMJAUNUOLIŠKOS JAUNYSTES
UGNIS!