AUKST AS APDO VANO JIM AS
KP XXII SUVAŽIAVIMĄ SUTINKANT
Musų dovana
Už didelius nuopelnus ruošiant specialistus ir vystant mokslą TSRS Aukščiaunsiosios Ta rybos Prezidiumas 1961 m. rugsėjo 15 d. Įsaku Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respub likoje apdovanojo daugelį aukštųjų mokyklų mokslininkų ir specialistų. Jų tarpe:
dūrinio specialiojo mokslo komiteto pirmi ninką. 3. Lazutką Stanislovą — docentą, Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto prorektorių.
MEDALIU „UŽ DARBO ŠAUNUMĄ“ 1. Blelinį Joną — Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto partinio ko miteto sekretorių. 2. Jaslnską Leoną — docentą, Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto fakulteto dekaną. 3. Meškauską Eugenijų — docentą, Vil niaus Valstybinio V. Kapsuko vardo univer siteto katedros vedėją. 4. Navicką Kostą — docentą, Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto katedros vedėją. 5. Vladimirovą Levą — Vilniaus Valsty binio V. Kapsuko vardo universiteto katedros vedėją.
Jau tapo tradicija kasmet, įsaros atostogų metu, organijoti studentų darbo ir poil1 „GARBES ŽENKLO“ ORDINU LENINO ORDINU o stovyklas. o o Šią vasarą ekonomikos moks 1. Brazdžiūną Povilą — profesorių, Vil 1. Kubilių Joną — profesorių, Vilniaus o fakultetas organizavo dvi niaus Valstybinio V. Kapsuko vardo univer Valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto O atybos darbo stovyklas Kė Rektorių. o siteto katedros vedėją. linių ra j.: vieną —- Karolio o 2. Pranskų-Žalionį Bronių — profesorių. 2. Chomskį Vaclovą — docentą, Vilniaus ožėlos vardo kolūkyje, anto o Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo uni — „Nemuno“ kolūkyje ir Valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto o ečiąją lauko darbo stovykversiteto katedros vedėją. o fakulteto dekaną. O — „Gudžiūnų“ kolūkyje, 3. Davtian Ranuš — Vilniaus Valstybinio o er vasarą padirbėjo apie 300 DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS o V. Kapsuko vardo universiteto docentę. MF studentų, kurie prisidėjo MEDALIU „UŽ PASIŽYMĖJIMĄ DARBE“ ORDINU 3 4. Lolą Michailą — docentą, Vilniaus rie kolūkių ekonomikos bei ilitinlo-kultūrinio darbo kaivardo universiteto Valstybinio V. Kapsuko 1. Bučą Joną — profesorių, Vilniaus 1. Jankauską Steponą — profesorių, Vil e stiprinimo. Karolio Požėlos Valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto katedros vedėją. niaus Valstybinio V. Kapsuko vardo univer kolūkyje buvo baigta statykatedros vedėją. 5. Žemaitį Zigmą — profesorių, Vilniaus siteto katedros vedėją. 100 vietų karvidė. Tokio 2. Zaksą Irmiją — docentą, Vilniaus Vals vardo universiteto Valstybinio V. Kapsuko 2. Kuzminskį Vytautą — Lietuvos TSR it dydžio karvidė baigiama tybinio V. Kapsuko vardo universiteto vyr. „Nemuno“, kolūkyje. Be katedros vedėją. dėstytoją. Ministrų Tarybos Valstybinio aukštojo ir viatybų, stovykloj studentai liko nemažą masinį-kultūrinį irbą kaimo- jaunimo tarpe, TELEGRAMA VILNIAUS VALSTYBINIAM V. ėgalima nepaminėti tokių VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS ) riemonių, kaip draugiškų KAPSUKO V. UNIVERSITETUI lismų, veltėdžio teismo orgaizavlmo, paskaitų skaitymo, SVEIKINAME PROFESORIUS IR DĖSTYTOJUS lės koncertų, sportinių varAUKŠTO VYRIAUSYBINIO APDOVANOJIMO PRO rbų. GA. LINKIME IR ATEITYJE DIRBTI KILNŲ KOMU NISTINIO JAUNIMO AUKLĖJIMO DARBĄ. Paskutiniu metu EMF komLletuvos TSR Ministrų Tarybos Valstybi unuoliai parodė didelę ininio Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo atyvą, pareikšdaml norą užkomitetas. ligti karvidžių statybą „Neuno“ kolūkyje. Tam tikslui įvo organizuota penkta paaina. Nors ir oro sąlygos 'ra palankios, tačiau komjau lollų-statybininkų entuziazas nemažėja. Viename iš saApdovanojimas tokia aukš ir privalėčiau. Vilniaus Vals > pamainos komjaunimo su ta vyriausybine dovana — tybiniame V. Kapsuko vardo Lenino ordinu — man yra rinkimų jie davė žodį, kad VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO universitete aš iš viso dirbu džiugi staigmena. Pastaruo tik keleri metai. Manau, kad 3KP XXII-jo suvažiavimo PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETO ORGANAS ju metu dėl ligos jau neten apdovanojant buvo Įvertin irbei užbaigs karvidžių sta ka dirbti taip, kaip norėčiau tas visas mano darbas aukš bą. Tuoj po gamybinio susitoje mokykloje, kurį aš pra Kaina 2 kap. 1961 m. rugsėjo 23 d. dėjau 1923 m. eiliniu dėsty ikimo užvirė darbas. Pasta- Nr. 20 (399) toju, o nuo 1929 m. katedros vaizdas keičiasi ne dienovedėju. Be pedaqoqinio dar is, bet valandomis. Nepaisybo man nemaža teko dirbti mi darbo valandų, dirba paruošiant mokslinę ir kritikinę literatūrą: lietuvių lite imjaunuoliai Kaupas Kazys, ratūros istorijos kursą, dauqeizauskas Zenonas, Gaučytė lį straipsnių literatūros klau rutė ir eilė kitų. Juk duotą simais, rašytojų raštų išleidi mą ir ivairią kitą medžiaqą, dį reikia ištesėti. Prof. S. JANKAUSKAS kursų pertvarkymas žymiai ES gyvename nuostabiu reikalingą tiek visuomenei, A. SUOKAS tiek ir aukštosioms mokyk pagerins busimųjų specialistų metu. Spalio revoliuci loms. EMF komjaunimo organi ruošimą. jos idėjų veikiamas, Manau, kad ta dovana man zacijos biuro sekretorius griūva kapitalistinis pasaulis, durnų, trūkumų, nejudrumo. dar kartą užakcentavo šio ryStudentų horizontui plėsti, suteikta ir už ilqametę visuo meninę veiklą, prasidėjusią paskutines dienas gyvena ko Gyvenimas sparčiai žengia į šio būtinumą, ir mes turime kultūrai kelti, proletarinio inprieš 45 metus komjaunimo lonializmas, ir vis labiau ple priekį, iškelia vis naujus, su padaryti viską, kad tiek moks- ternacionalizmo idėjoms sta ir komunistų partijos urėto čiasi socialistinė sistema. Treč dėtingus ir garbingus uždavi liniame darbe, tiek paskaitose dentų ir dėstytojų tarpe stipse. Labai dėkinqas Komunistų AČIŪ. BRANGUS dalis žemės rutulio gyventojų, nius. Tai dėsningas socialisti- studentams nebeliktų jokio rinti, didžiausios reikšmės turi partijai ir Tarybinei vyriau sybei už branqią dovaną, ir sudaužę išnaudotojų grandines, nio gyvenimo bruožas, ir, vi kabinetlško akadeiūiškumo, jų bendravimas su kitų brolišuž tai, kad .Ji aukštai įverti istorijoje nematytais tempais siškai suprantamas dalykas, kad visas mūsų darįas būtų kų respublikų, ypač su Maskna tarybinių mokslininkų pa STUDENTAI! žengia didžiulio progreso ke- kad turi augti mūsų aktyvumas kiek galima racionalesnis ir vos, Leningrado aukštųjų mo siekimus, aukštųjų mokyklų darbuotojų darbą. tuo, liu. Visoms šioms šalims va- nes, tenklndamiesi *• — kas duotų tapybinei liaudžiai mak kyklų studentai^ Reikia pla B. PRANSKUS ŽALIOMIS dovauja jų vėliavininke Tary pasiekta, mes sustingtume vie simalios naudos. Siekiant tų čiau praktikuoti bendras su ki aukštosiomis „Tarybinio Studento“ 're bų Sąjunga, kurios Komunis toje, o toks sustingimas reikš tikslų, buvo Universitete pra tų respublikų dėta ruošti naujų specialybių mokyklomis studentų ir moks dakcija gavo iš Taura tų partija neseniai paskelbė tų tik žingsnį atgal. Mane labai sujaudino žinia gės rajono „Lenino ke savo Programos projektą, nu Ne skambiais žodžiais, bet — cheminės technologijos, lo pedagoginio personalo kon apie garbingą apdovanojimą, darbais Įgyjamos skaičiavimo mašinų, biochemi ferencijas, ekskursijas, meno kurį man suteikė. Aš iš visos liu“ kolūkio laišką, ku matantį per 20 metų iš esmės realiais širdies dėkoju Partijai ir Vy rį žemiau ir spausdina sukurti komunistinę visuome mokslo žinios ir kaupiamas jos, mechanikos, klasikinės fi- saviveiklos kolektyvų Ir sporriausybei už tokį didelį įver mokslo lobynas. Universitetas lologijos — specialistus. Rei- tininkų išvykas ir t. t. Reikia, me: nę. tinimą, už tokią pagarbą i liaudies kia tikėtis, kad tiek šios prie- kad mes paimtume visa tai, Mes labai akivaizdžiai ma ruošia respūblikos man. ūkiui, mokslui ir kultūrai dimonės, tiek seniau skaitomų (Nukelta į 2 psl.) tome, ką sugebėjo padaryti DOC. RANUŠ DAVTIAN „Lenino keliu“ kolūkio valba, partinė organizacija ir laisva, Komunistų partijos va dėlės kvalifikacijos kadrus, ir__ " si kolūkiečiai nuoširdžiai dė- dovaujama tarybinė liaudis, todėl tiek busimasis specialis-j jame Universiteto studen vystydama šalies gamybines jė tas, tiek jį mokantieji profe-! ns, taip gražiai pasidarbavu- gas, jos ekonomiką, mokslą ir šoriai ir dėstytojai turi nepa-( ?ms mūsų kolūkyje. Mes kultūrą. Šiuo metu Tarybų gailėti pastangų, kad tas spe-( iiauglamės, kad aukštojoje Sąjunga pirmauja daugelyje cialistas būtų kaip galima ge okykloje mokosi toks gabus mokslo ir ekonomikos sričių, resnis. Mes teisėtai didžiuoja-/ darbštus jaunimas. Jeigu ne o, užkariaudama kosmosą, ji mės dideliais absolventų skal-) sų studentiškos rankos, tai tiek praeityje, tiek šiuo metu čiais, bet vien kiekybinė pusė) sai ne paslaptis, kad kolūkis toli paliko savo varžovus iš reikalo neišprendžia. Reikia, ) smet tokių statybų nebūtų JAV. Mūsų šalis yra tiek su kad specialistai būtų ne tik į tengęs atlikti. O dabar džiu- stiprėjusi, kad gali sunaikin geri dalyko žinovai, bet Ir di-) i, kad naujose veršidėse ga- ti bet kokį agresorių, kuris džlai kultūringi žmonės, tvirti \ Todėl \ taikų marksistal-leniniečiai. s šiemet žiemoti 300 verše- drįstų sutrukdyti jos į. Ir tie pastatai — studentų darbą. Bet juo didesni laimė studijos turi būti kaip galima! nkų darbo vaisius. Bet ne tai jimai, tuo didingesni ateities labiau kūrybiškos. Reikia dau-/ siekimai: mes turime taip su giau reikalauti iš dėstytojų ir/ arbiausla. savo gabumus, va pratinti studentus dirbti sava-) Mes ypač dėkingi, kad stu- organizuoti lią, energiją, kad mūsų darbas rankiškai tiek tiesioginių stu ) ntai, lyg gaivus vėjas, Ine- duotų maksimalių rezultatų. dijų metu, tiek moksliniuose) daug šviežumo Į visų kolTSKP XXII suvažiavimo iš būreliuose, taip pat būtina ge-) iečių gyvenimą. Paskaitos vakarėse ir Vilniaus universi riau organizuoti studentų ga-) praktiką, kuri išmoko daugybė poilsio vakarų, tetui iškyla daug naujų didin mybinę gų uždavinių ir problemų. Su Įgytas teorines žinias naudoti! >ač susitikimas su kolūkio komunistiniu .atvirumu ir at konkrečiame darbe. ( iterimis, ta nuoširdi pagal- sakingumu reikia pasakyti, kad Universitetas visą laiką šie-( kolūkietėms — motinoms mūsų darbas galėjo būti žy kė glaudinti mokslą su garny-/ ir praktika, tačiau negali-/ ;s visų mūsų širdyse visam miai svaresnis, produktyvesnis, ba ir komunistinio auk ma pasigirti, kad šioje srityje) ikui. Sporto varžybos ir dai- mokymo lėjimo srityje, bet, deja, jo jau viskas būtų be priekaištų.) s, darbas ir draugystė suar- darbe yra dar nemaža nesklan- Partijos programos projektas) io mus neišskiriamai. Mes įbar Universiteto studentus ikome lyg ir savo sūnėnais, riausiais giminaičiais. Jūs Universiteto sportininkai Bagdonavičius dar buvo ke kia tarptautinio mąsto perga sada būsite laukiami Gaurėdalį savo atostogų praleido lionėje. lė! žydižkių sporto-sveikatingumo Jeigu kas nors Antano būtų Šie mokslo metai Antanui mūsų kolūkyje. Atvažiuostovykloje, dalį — betalkininpaklausęs tą valandą, kuri jau paskutiniai Universitete. kaudami kolūkiečiams. O ge j dažniau mus palinksmindiena jo qyvenime buvo laiSporto mėgėjai sveikina riausieji Universiteto sporti minqiausia, tai jis būtų ne Antaną su naujomis pergalė pasidalinti darbo pergalėninkai gynė respublikos gar dvejodamas atsakęs, kad ši mis sporte ir iš visos širdies bę sąjungos pirmenybėse. Kai — rugpjūčio trisdešimt pir :. Atvažiuokit — ir jūs būlinki sėkmingai mokytis bei kuriems iš jų teko dalyvauti moji, kai jis qrižo iš pasise sportuoti* lyg namuose, tarp savųjų. net tarptautinėse varžybose. kusių Europos pirmenybių j Nuotraukose: Z. Jukna, A. Kai paskutiniąją vasaros Universitetą pradėti naujųjų Bagdonavičius ir vairininkas Petras RUDYS mokslo metų. atostogų dieną mūsų studen G. Morkus po starto. Tauragės rajono Kuris studentas nesijaučia Sugrįžę iš Europos pirme tai jau sėdėjo jaukiuose bend „Lenino keliu“ kolūkio laiminqas, po vasaros suųrįžęs nybių (ir treneris A. Vaitke rabučio kambariuose, Antanas 1 Universitetą. O čia dar tovičius). pirmininkas
Dėkojame iš širdies
Didingos Programos didingi uždaviniai M
SUGRĮŽO ČEMPIONAS