i
visą šAbiąPRoi^raRAhvienvuires!
LEIDŽIAMAS NUO 1950
caRj/Bims sczi nencas
METŲ
BALANDŽIO 15 D.
*
Nr. 20 (1439) 1988 M. BIRŽELIO 3 D.
PENKTADIENIS
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
KAINA 2 KAP.
. ................................................................................................................................................................................nu )
Birželio l-oji—Tarptautinė vaikų gynimo diena ' Užvakar pažymėjome Tarptautinę vaikų gynimo dienų. Ta proga norėtume priminti, jog pirmuosius žingsnius žengia Vai kų fondas, ir pakviesti remti jo sąjūdį, dalyvauti skelbiamose akcijose, rūpintis valkais. Vykdyti Fondo programoms, kurios bus numatytos tariantis su visuomene, reikalingos ir lėšos. Vaikų fondo sąskaita — Nr. 707301, TSRS socialinio banko Lietuvos respublikinio ban ko operacinė valdyba.
10 klausimų apie mūsų apetitą Taigi, kad ir kaip toli už kal nų, už jūrų-marelių vakar mums atrodė sesija, šiandien ji — tik ranką ištiesk. Ištiesei ranką (o, kaip žinia, visų pirš tai j save lenkti) ir čiumpi, ir kemši į smegeninę visa, kas vakar tolima žvaigžde už jau minėtų jūrų-marelių švietė. Štai ir parūpo sužinoti, kaip gyvena mūsų vargšas studentė lis, nuo ryto ligi vakaro ir net per sapnus sąžinės graužiamas, dėstytojų ujamas, tėvų vanojamas. (Reklama) 10 klausimų! Tik 10 klausimų! Studente, atsakyk j juos pats sau, jeigu nesuspėjal atsakyti „T. S.". Ir tu suži nosi savo silpnąsias puses ir pajusi stipriausias. 10 mano klausimų — vienas tavo protin gas atsakymas, ir egzaminas — išlaikytas! Mano pareiga nuobodžiaujan čiam skaitytojui suteikti šiek tiek informacijos (atmeskime ne tikusį pasakymą ,/Palik pareigą Dievui"). Taigi, jeigu jūs supra tote, bus 10 klausimų. Į juos atsakys... neatspėjote, ne 10, o 11 studentų. (Nesinaudosiu vi siems gerai žinomos ir reklamos nereikalaujančios programos „10x10" atributika. O atsaky mus pateikė HKFF, TF, IF, PEF studentai. Ak, bet jums jau tik riausiai nusibodo mano pliurpa lai. Nesijaudinkite, dešimt klau simų ir puikūs atsakymai čia: 1. Studente, klek kartų per dieną valgai? Ats.; .. .kiek suspėju, .. .sten giuosi valgyti 8, o išeina tik vieną, ... darbo dienomis ne valgau, nes virškinu sekmadie nį suvalgytą maistą. Taigi, mū sų studentas per dieną valgo 0—5 kartų. 2. Kiek kartų per dieną pa galvoji apie artėjantį egzaminą? Ats.: Jei dar ne egzamino išvakarės, apie jį negalvoju, .. .pirmąjį kartą apie tai pagal vojus, prieš akis iškildavo di džiulis penketas. Vėliau, kas mė
nesį tas „5" mažėjo, mažėjo. Bet ir šiandien jis nors ir ma žas, bet didelis penketas, prime nantis stipendiją, gerą nuotai ką, .. .apie jį galvoju ištisai. Iš vienuolikos atsakiusiųjų visi at sisakė skaičiuoti, klek kartų jie pagalvoja apie egzaminą. Taip ir mąstai ištisą dienelę apie artėjančią negandą. Kai ka da ir knygutę į rankas paimi, ir konspektėlį svetimą susižvejoji. Ką darai, kai pavargsti nuo mokymosi (tai 3 klausimas)? Nuo mokslo iisimąsi įvairiais būdais: .. .užsiimu muzika, .. .rū kau, .. .geriu kavą, .. .einu pa sivaikščioti, ... einu į žygius, .. .paskaitau antrą kartą „T. S.". Ypač kai yra „kursiokų kūry bos", .. .nejaučiu nuovargio, nes nesimokau, bet įsikalu į galvą, kad pavargau nuo mokslo ir ei nu valgyti (egzaminų metu dau giausia priaugu svorio). Daug darbų slegia mūsų jau nus pečius, o kada mes miego ti einam, pavargę ir nusilpę? Ats.: .. .po .labanakt, vaiku čiai", .. .norėčiau pirmą, bet draugės dėka einu 23, .. .geriau — kada užmiegu?, ... priklauso nuo sąlygų, ., .auštant. Kaip matome miego režimas svyruo ja tarp 0.30 ir paskaitos. j penktą klausimą, kokio eg zamino labiausiai bijai, gavau tokius atsakymus: .. .visų vie nodai (PEF), .. .kap. šalių finan sų (EKFF)>, .. .hm... (IF) .. .TSRS valstybės ir teisės isto rijos (TF), .. .filosofijos (FilF), .. /baimė — be rankų, egzo ne pasirašys (IF). Vienas pagrindinių ir rimčiau sių šios anketos klausimų būtų šis: Ko palinkėtum egzaminuo jančiam dėstytojui? Tai sužibo 22 akutės, tai pra žydo lūpelės suglumusia, bet džiaugsminga šypsena: „O vis ką galima..." „Viską” — rėžiu aš — „Ko linki, tą ir klok". Vai nusitęsė, vai pasipylė: .. .tingi nio, .. .daug klausinėti, . . .skle(nukelta Į 2 psl.)
Dviguba sėkmė—klubo sukakčiai Universiteto turistų klubo ko manda pakartojo savo pernykš tį laimėjimą — Lietuvos pėsčių jų maratono varžybose užėmė trečią vietą. O iš gegužės 21— 22 dienomis Nemenčinėje vy
kusių LTSR aukštųjų mokyklų turizmo varžybų atsivežė nuga lėtojų taurę. Šią taurę Univer siteto turistų klubo komanda laimi jau trečią kartą paeiliui. Tai šauni dovana klubo 30-mečiuil
Universitetas ruošiasi „Gaudeamus“ Apsukusi ratą į Lietuvą grįž ta Pabaltijo respublikų studentų dainų ir šokių šventė „Gaudea mus", pažyminti kuklutį savo jubiliejų: šiemet ji — dešimtoji. (Priminsime, kad „Gaudeamus" IX įvyko 1984 metais Taline). Jau birželio dvidešimt ket virtąją laukiama atvykstant da lyvių, birželio dvidešimt aštun tąją įvyks svečių iš Estijos ir Latvijos pasirodymai Kaune ir Šiauliuose, dvidešimt devintąją ir trisdešimtąją — draugystės koncertai įvairiose Vilniaus vietose, o liepos 1—3 d. d. pag rindiniai šventės renginiai.
Dešimtojoje „Gaudeamus" da lyvaus ir Universiteto meno savieiklos kolektyvai; nusipelnęs dainų ir šokių ansamblis, „Ra tilio", plastinės choreografijos grupė, būgnininkės, pučiamųjų orkestras „Oktava"; mišrus, merginų bei vyrų chorai. Iki šventės pradžios liko mažiau nei mėnuo, tad netruks pasiek ti apogėjų repeticijų įkarštis, gaminama kolektyvų atributika, siuvami rūbai plastinės choreo grafijos grupei, būgnininkėms; derinamos Universiteto kolekty vų pasirodymo šventėje, eitynių metu detalės. Šiemet m* ne tik dalyviai
bet ir šeimininkai. Iki birželio dvidešimt ketvirtosios turi būti visiškai parengti svečiams ap gyvendinti bendrabučiai; spren džiami dalyvių maitinimo bei pervežimo klausimai. •Visam parengiamajam dar bui Universitete vadovauja or ganizacinis komitetas, į kurį įei na estetinio lavinimo katedros, ūkio padalinių, komjaunimo, studentų profsąjungos komite tų, kultūros klubo, redakcijos atstovai. Komiteto pirmininkė — estetinio lavinimo katedros ve dėja profesorė A. Bartusevičienė. „T. S.“ lnf.
Kas Šventei svarbiausia? Manau, kad svarbiausia — turėti savo veidą Ar turi jį Skamba skamba kanklial“ klausimas nekyla. Baigiamasis vakaras. Šventė visame senamiestyje Dauk šos kieme dainuoja. Alumnato — „ratiliokai“ miklina kojas. ŽIŪ, Universiteto gatvėje grindini trina nepailstantys istorikai. Neveltui, šalia stovinti bobulė nusistebi: „Iš kur pas luos šitiek sveikatos?“ ... Bokšto laikrodis muša pusiaunaktį. O linksmybėms, rodos, galo nebus Ir, tiesa dainos po miestą dar skambėjo bene ligi pirmų gaidžių — tai per Lenino prospektą, tai paskuti niame troleibuse, besukančiame Antakalnio link, o paskui ir mūsų „Niulorke“; autobusuose lekiančiuose Aukštaitijos kalneliais, burzgiančiuose netoli Kėdainių, — Lietuvos centre švil piančiuose Žemaičių plentu.
^rrru^'TAu3 žo^rsvE^AMEi
paui,aus lile,ki° nuotr-
BIBLIOTEKOS PERSITVARKYMO SĄLYGOMIS Šių metų gegužės 11—12 dienomis^ rektorato posėdžių salėje įvyko respublikos aukš tųjų mokyklų bibliotekų moks linė — praktinė konferencija „Bibliotekos valdymas ir meto dinė veikla aukštosios mokyk los bibliotekoje". Ją organizavo VU Mokslinė biblioteka. Konfe rencijoje dalyvavo LTSR aukš tųjų mokyklų bibliotekų vado vai bei metodininkai, LTSR Liaudies švietimo ministerijos metodikos kabineto atstovė, 3 LTSR valstybinės respublikinės bibliotekos metodikos skyriaus darbuotojos. Atvyko svečių iš Maskvos, Leningrado, Rygos, Tartu, Kali ningrado, Voronežo, Kazanės, Rostovo prie Dono universite tų bibliotekų bei iš Kalinino politechnikos Instituto bibliote kos. Konferencijos dalyviai per 2 dienas išklausė 11 pranešimų.
Pranešėjai gvildeno bibliotekos veiklos tobulinimo klausimus aukštosios mokyklos persitvar kymo sąlygomis, akcentavo, kad bibliotekų kolektyvai, įsi jungę į persitvarkymo procesą, pirmiausia objektyviai ir kritiš kai ėmė vertinti savo bibliote kos padėtį ir ieškoti būdų jai gerinti. Aišku yra daug proble mų. Pranešėjai pažymėjo, kad reikia skirti didesnį dėmesį kad rų parinkimui, paskirstymui, kvalifikacijos kėlimui, kadų psi chologinių ir profesinių charak teristikų svarbai. Buvo iškelta mintis, kad bibliotekose funk cionuotų psichologinės (Tartu universiteto Mokslinės bibliote kos pavyzdžiu) ir sociologinės tarnybos, kurių veikla padėtų daugeliu aspektų pagerinti dar bo kokybę. Konferencijoje buvo paliesti visoms bibliotekoms aktualūs bibliotekinių procesų automati
zavimo klausimai. Aptarti metodininkų uždavi niai, vykdant aukštosios mo kyklos reformą. Kalbėta, kaip organizuoti metodinę veiklą, kad bibliotekos aktyviai daly vautų sprendžiant partijos iš keltus uždavinius. Pažymėta, kad metodininko duona nelengva: darbas sunkus, ne visuomet Įvertinamas. Metodininkai pri valo būti aktyvūs darbo naujo vių propaguotojai, lankydamiesi bibliotekose privalo turtinti bibliotekininko darbą, nesiten kindami administracine kontro le. Metodininkui kaip niekad šiandien reikia drąsos, iniciaty vos, kūrybiškumo, diegiant pa žangią darbo patirtį bei moks lo naujoves. Konferencijos pranešimuose ir diskusijose pareikšta originalių minčių, pateikta naudingos in formacijos. T. SVIKLIENE