Į plėšinius, draugai!
VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKlTES!
KAZACHSTANO IR SIBI RO STEPESE BRĘSTA GAUSUS DERLIUS. VLKJS CENTRO KOMITETAS KREIPIASI l JUS, KOMJAUNUOLIAI IR KOMA*UKŠTŲJŲ JAUNUOLES, MOKYKLŲ STUDENTAI: — PADEKITE DIRVONŲ VILNIAUS VALSTYBINIO V KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO. DARBO ŽMONĖMS GREIT REKTORATO. KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS IR BE NUOSTOLIŲ NUIMTI DERLIŲ. Nr. 20 (259) 1957 m. birželio 18 d. Antradienis. ♦ Kaina 20 kap.
sėkmingai
Valstybiniai egzaminai... Birželio diena. Prie 29 uditorijos būrelis studentų, ai diplomantai - lituanistai, riešpaskutlnį kartą jie stovi ■.torijos - filologijos fakulteto oridoriuje, laukdami savo eiis įeiti, paimti bilietą. . . Kelios minutės po devynių, tskubančią Abraitytę pasi uką draugų balsai: — Jau prasidėjo. Vietoj taęs įėjo Danutė. . . — Oi, kaip nepatogu, — udlnasl Abraitytė, bet dabar u nieko nepadarysi. Belieka antrial laukti, kol išeis pirasls atsakinėjęs. Pažvelkime' dabar į audltoją. O, čia jau kažkas neįprasuž egzaminų stalo sėdi SKP Istorijos dėstytojas Šaraitis, egzaminų komisijos irmlninkas Galinis, prof. lčikonls ir literatūros katedatstovė Kostkevičiūtė. Darlaborantė kažką užrašinėja oroje knygoje. Taip, jūs jau spėjote, tai valstybinis TSKP torijos egzaminas. Žvilgterėkime, kaip atsakija, na, kad ir Albavlčiūtė na. Neklusni garbaną vis ysta ant akių, bet Ona jos nustumia, o pasakoja,japsa>ja, pasakoja. Jos tamsiai dcs akys nuklysta tai į kam, tai į langą, bet beveik nieda — į egzaminatorius. Atdo, kad" ji kalba mechaniši, kad ją jau išsekino suslupimas. Bilietas baigėsi. Ne, r ne viskas — dar papil iui klausimai, su pirmuoju lbavičiūtė susidoroja. — Kada įkurta Lietuvos omunistų partija? — vėl ausia dėstytojas Šarmaitis. Onutės lūpos krūpteli nuo ’psenos, tarytum sakančios: >tai ir „susimoviau”. Paskui stengiasi prisiminti, bet otas jau nieko nebesako, ir lūpose vėl ima žaisti pirykštė šypsena: — Nežinau. Už auditorijos durų taip
pat sklinda gandai, kad egzaminatoriai duoda daug klauSimų „iš Lietuvos”. Atsakinė-jusieji ramina, kad nieko bai saus, bet daugelis laukiančių savo eilės smarkiai jaudinasi. Štai Grubys vaikšto iš vieno koridoriaus galo į kitą ir vis glosto švarko skverną. Dabar jo eilė eiti, bet iš veido nie kaip neatspėsi, ar jis jaudina si, ar nesijaudina, ar bijo ko kio klausimo, ar jam viskas žinoma. Bet pagaliau Albavlčiūtė baigė. į jos vietą atsisėda Bu rokas Leonas, o Grubys užima tuščią pasiruošiančiųjų suolą. Lyg iš tolo skamba Leono balsas. Kas antras sakinys pra sideda žodžių junginiu „kaip tik...” Jis tartum puola klau simą, bet staiga atsimena kaž ką praleidęs. Grįžta, o paskui vėl tęsia anksčiau pradėtą. Iš neplaningo pasakojimo plaukia gyva mintis, ir ji užtušuoja pasakojimo nelygumus. Kiti du pasiruošlantieji į nieką nereaguoja. Grubys dar nespėjo pergalvoti visų klausi mų, o Ciplytė Gražina vis kaž ką skaito iš programos. Atro do, kad net dabar Gražina galvoja apie tai, kad ji graži. Bet po pusvalandžio, kai Cip lytė išeina iš auditorijos, jos veide tik nusiminimas. — Nežinojau, kas buvo lik vidatoriai. — liūdnai aiškino ji, ir apsiramina tik tada, kai iš auditorijos kyšteli antras liūdnas veidas. Tai Gverzytė Sofija. — Man reikėjo paprašyti, kad leistų palaukti. Juk aš ži nojau viską, tik nespėjau su sikaupti. Bet dabar jau nieko nesugrąžinsi, ir tik norisi sar kastiškai juoktis iš savęs: — Manęs klausia, kokios buvo klasės buržuazinėje Lie tuvoje, o aš — darbininkai ir proletarai. ..
SMD darby apžiūra Šiomis dienomis Universltekolonų salėje vyko Vilniaus iesto aukštųjų mokyklų oks'inlų darbų apžiūra. Kaset organizuoti tokias apžiū— puiki tradicija. Apžiūroje dalyvauja Vilaus Valstybinis Pedagoginis stitutas, Dailės institutas, nservatorija ir mūsų univeretas. Iš viso išstatyta 221 rbas, daugiausia iš Universlo — 116 darbų. Daug gerų darbų pristatė jrijos-Filologijos fakultetas ), Ekonomikos (24), Gamtos 1) ir kt. Kruopščiu atlikimu, rtinga surinkta medžiaga ir arytomis mokslinėmis l.švamis patraukia dėmesį A. Mikalausko „J. Žemaitės cha iisM rakterių kterių kūrimo principai” ”, L. Buroko u H ’ darbas apie rašy toją S. Valiūną, B. Medeškaig K — apie Daukšos „Posti kalbą, medikų Borisaitės 6' lei ir Sirvydžio „Ekperimentinė k Jpotermija” ir kt. Savo tema ir tikos aktualumu išsiskiria Eko nomikos mokslų studentų dar bai. Ii lr gražiai apipavidaa. gĮti darbai daro gerą įspūdį, ?Į^iau apie jų kokybę sunku
spręsti. Darbų apžiūroje ne perskaityti, o pridėtos prie jų recenzijos dažnai trumpos, pa viršutiniškos. Universiteto išstatyta daug kursinių ir diplominių darbų, bet mažai SMD būrelių dar bų. Apžiūra nepilnai nušvie čia SMD veiklą. Pav., apžiū roje neatstovaujami prie Gam tos mokslų fakulteto Botani kos, Meteorologijos ir klimato logijos bei Darvinizmo ir genetikos katedrų esantieji moksliniai būreliai, nors Jų nariai paruošė gerų darbų ir juos skaitė studentų mokslinėje konferencijoje. Apžiūrą gyvina ir daro įdomesnę lankytojui Dailės Instituto studentų paveikslai, architektūriniai projektai, ški cai Ir kt. Prie to galėtų prisi dėti apžiūroje Išstatytos kitų aukštųjų mokyklų dovanos SMD, kurios liudija apie pla čius ryšius (kaip tai padarė Pedagoginis institutas). Sudarytosios pagal atskiras mokslo šakas komisijos atrinks geriausius studentų mokslinius darbus, kurie bus premijuoja mi. „Tarybinio studento” koresp.
Diena Jau įpusėjo — egza minai eina į pabaigą. Prie 29 auditorijos renkasi vis daugiau dlplomaintų - lituanistų. Šian dien atsakinėję laukia rezul tatų, o kitos grupės ateina su žinoti, kaip iš viso sekasi. Po keliolikos minučių skelbiaml rezultatai. Iš trylikos laikiusių — septyni labai gerai. Ciplytė ir Gverzytė gauna trejetus... Ir štai viskas baigta. Ciplytė ne noromis šypsosi. Koridorius tuštėja, Dar vienas valstybinis egzaminas, ir diplomantal-lituanistai bus prileisti prie gyvenimo egza minų stalo.
V. POVILAITYTE
N E
VISI
Ekonomikos mokslų fakul teto II kurso pramonininkai gerai moka TSKP istoriją. Tai liudija egzaminų rezultatai. Bet iš 25 grupės studentų septynerių žinios buvo įver tintos tik patenkinamai. Drg. Tamošaitis visiškai nesugebėjo papasakoti apie Tarybų val džios atkūrimą Lietuvoje 1940 metais. Studentė Uzdenaltė silpnai orientavosi XX Parti jos suvažiavimo medžiagoje ir neatsakė į klausimą apie tary binės visuomenės ir santvar kos stiprinimą. Drg. Šarkis bandė pasirinkti lengvesnį kalią ir ramiausia sąžine egzamino metu naudo josi špargalka. Seniai jau vi siems turėtų būti aišku, kad tokiu keliu toli nenuvažiuosi. Ir tikrai, dėstytojas šio stu dento visai neegzaminavo, iš karto jam parašydamas dveje tą. Prieš tokius faktus grupės
komjaunimo organizacija neturėtų užsimerkti. Likusieji studentai gavo ketvertus ir penketus. (Džiugu — penketai devyni). Labai ge rai atsakinėjo Paulavičiūtė, Inčlūra, Minkevičius, Vepšaitė. Bendra pastaba, kurią gali ma būtų padaryti turbūt vi siems šios grupės studentams — tai labai žemas kalbos kul tūros lygis. Taip ir jauti, kaip sunku atsakinėjančiam surasti žodį, lšreikškiantį norimą są voką. Ir vietoj vieno, kelių žodžių, sudarinėjamos ištisos keliaaukščių sakinių tirados. Ir nejučiomis peršasi Išvada, kad II kurso ekonomistai dar mažai skaito literatūros visuo meniniais klausimais. O gerai žinoti mūsų partijos istoriją, proletariato kovų kelią privalo kiekvienas busimasis inteligen tas. Šito ir norėtųsi palinkėti draugams ekonomistams. V. Radvilaitė
Pas medikus Medicinos fakulteto I kurso studentai organinės chemijos egzaminu pradėjo antrąją eg zaminų sesiją. Bevelk visi jau nieji medikai egzaminus lai kė gerais ir labai gerais pa žymiais. Antai, studentų Šerpyčio, Stonienės, Baublio, Stakauskaitės ir daugelio kitų studijų knygelė pasipildė dar vienu penketu. Tai neatsitikti nis dalykas. Įdomių dėstytojos
t I Šiandien važiavome į Nau jamiestį — visi keturi žemės ūkio skyriaus darbuotojai (jau ir aš save tokia laikau). Taip. Nuvažiavome. E. pasili ko Naujamiestyje rinkti medžia gos apie „kultūros objektų” (li goninės, mokyklos) praeitį, da bartį ir ateitį. O mane nuvežė į Liberiškio tarybinį ūkį, nurodė uždavinį — parašyti apie gerą buvusio kumečio šeimą. Ir įdo mu, ir baisu... Man labai pavyko. Tik nuvažiavus tuoj susiradau tarybinio ūkio partsekretorių — ir jis man nurodė tokią šeimą. Abu senukai, pensininkai. Turi tris sūnus. Vienas vyr. inžinie rius, kitas — sandėlininkas. Vi si gerai dirba, žmonės juos ger bia. O senutė, nors ir išėjusi į pensiją, neiškentusi atbėga tarybiniam ūkiui į talką. Nuėjome. Iš pradžių metė nelabai palankų žvilgsnį. Bet kai sužinojo mano atsilankymo tiks lą, tuojau pasikeitė. Maloniai paprašė sėsti. Ir pasakė: — Aš nežinau, kam čia ir ra šyti apie tai, kas buvo. Dirbom kaip juodi jaučiai nuo saulės patekėjimo iki laidos — neno riu ir prisiminti tų laikui Aš sa kau, jeigu dabar būčiau jauna,
Raguotlenės paskaitų metu bu simieji gydytojai gerai susipa žino su organine chemija, sun kia, bet įdomia ir medikui rei kalinga disciplina. Likusiose biologijos ir fizikos egzami nuose tikimasi dar geresnių rezultatų. Juk neveltui medi kai laikomi darbščiais Ir at kakliais moksle studentais. Alb. Vidugiris
tai nieko daugiau nenorėčiau... Gyvenk ir džiaukis! Ji tai pasakė taip nuoširdžiai, kad iš karto man pasidarė sa vas, artimas žmogus. Išsikalbėjome... Sužinojau daug, be galo daug įdomių da lykų. Apie buvusį jų dvarponį Karpį, apie žiaurų vokiečių prie vaizdą, apie įvairius senovės pa pročius... Kaip įdomu! Prieš tavo akis žingsnis po žingsnio' atsi skleidžia svetimo žmogaus gy venimas... Tu Į jį įsigyveni, tu kartu pergyveni visas nesėkmes bei džiaugsmus — ir jis tampa tau labai brangus... G vis dėlto puiki žurnalisto profesija! Tiek naujų žmonių, naujų veidų, o svarbiausia daug galima padėti savo teisinga plunksna! Ryt važiuojame į Berčiūnus. Ruošime reportažą „Viena diena Berčiūnų pionierių stovykloje”, O po to liks pats sunkiausias dalykas — kopespondencijos ir straipsniai. Gerai, kad redakto rius ir mūsų skyriaus vedėjas žada padėti žemės ūkio klausi muose. Neprapulsime tarp gerų žmonių! Aišku, jeigu pačios ne tinginiausime. Taip, darbas svarbiausia praktikos sąlyga! P. RAU BAITE
ČEKOSLOVAKIJOJE S. m. gegužės mėn. grupė turistų iš LTSR dalyvavo tu ristinėje kelionėje po Čeko slovakiją. Turistai, daugumo je prekybos ir visuomeninio maitinimo įstaigų darbuotojai, turėjo tikslą susipažinti su Cekosiovakijos istorinėmis vie tomis kultūros bei meno pa minklais ir, kas svarbiausia, su pramone bei prekyba. Pen kiolikos dienų laikotarpis pra leistas svetingoje Čekoslova kijoje leido bent iš dalies su sipažinti su tuo, ką atsiekė šalis. Man, kaip ekonomistui, be abejo, daugiausia rūpėjo eko nominiai klausimai, prekybos, pramonės bei visuomeninio maitinimo organizacijos klauSimais. Lankantis Gotvaldove mums teko aplankyti visame pasauly je žinomą avalynės gamyklą „Svlt". Mus supažindino su darbo organizavimu, pabuvo jome darbininkų valgykloje. Labai man patiko Prahos univermagas „Baltoji Gulbė”, avalynės namai bei maisto pre kių parduotuvė —- automatas. Tenka pažymėti, kad organi zuojant prekybą, aptarnaujant Cekosiovakijos pre-
X
...-----------
Ketvirto kurso fizikai nese niai laikė vieną iš sunkiausių šios sesijos egzaminų — dia lektinį materializmą. Jau nuo pat semestro pradžios grupė ruošėsi šiam egzaminui — stu dijavo nurodomus veikalus, ak tyviai dalyvaudavo seminaruo se. Todėl ir nenuostabu, kad egzamino rezultatai geri. — Iš 25 laikiusių — šešių stu dentų atsakymai buvo įvertin ti >abal gerai. Patenkinamą pa žymį gavo tik vienas studen tas. Ypač gerai atsakinėjo stu dentai E. Normantas, L. Kuzmlckytė, A. Smilga ir kt. Taip pat dalis grupės stu dentų, pasinaudodami nauja egzaminų laikymo tvarka, po litinės ekonomijos egzaminą išlaikė prieš laiką, kas žymiai sumažino apkrovimą sesijos metu, St. Poškus FMF IV k. stud.
Mes, Teisės m. fakulteto II kurso studentai, atvirame komjaunimo susirinkime apsvarstę VLKJS Centro Komiteto kreipimąsi, nutarėme vykti į plėšinines žemes padėti nuimti ten bręstančio gausaus derliaus. Jau 16 mūsų grupės sa vanorių padavė pareiškimus. Kviečiame ir jus visus, draugai studentai, aktyviai atsi liepti į VLKJS CK šaukimą. Universitetas gali pasiųsti į plėšinines žemes ne mažiau kaip 500 studentų. Vykime Išti somis akademinėmis grupėmis, draugai! Dirbti bus gera ir atnešime daug naudos Tėvynei. Tad nuo liepos 20 d. — į plėšinius, draugai! II kurso teisininkų vardu GALINYTE RITA, JUKNA ANZELMAS, NOCINSKAITE GERTRŪDA, PETRĖNAS JONAS, STAČIOKAS STASYS
kybos darbuotojai taiko nau joviškus metodus. Pav., Prahos univermage „Baltoji Gulbė” pirkėjas, apmokėjęs kasininkui, iš jo gauna parda vėjo atneštą prekę, pirkėjui jau nereikia grįžti atgal prie prekystalio. Parduodant .kai kurias prekes, reikalaujančias geresnio įpokavlmo, suvynio jimo darbus atlieka atskiras asmuo, kuris randasi šalia ka sininko. Kiek skiriasi ir prekių iš dėstymas pardavėjų darbo vie tose. Stambiose universalinėse parduotuvėse prekės būna iš dėstytos ant prekystalio, kas leidžia pirkėjui geriau apžiū rėti prekes. Atviras prekių išdėstymas, prekybinių įmo nių vadovų nuomone, turi daug gerų ypatybių: tuo pa čiu metu prekes gali apžiūrėti keli pirkėjai, tuo tarpu kai pardavėjas tik Išrašo čekius ir nuneša prekes į kasą. įdomiai Čekoslovakijoje yra tvarkomos parduotuvių vltr inos, kur šalia išdėstytų pre kių yra kainos, o taip pat pre kių eilės arba modelio nume ris. Užtenka pirkėjui, įėjus į parduotuvę pasakyti modelio numerį, kai pardavėjas paduo-
da išsirinktą prekę. Bendrai, kalbant apie Čekoslovakijos prekybą tenka pažymėti aukš tą prekybos darbuotojų kultū rą, nepaprastai mandagų'elgimasi su pirkėjais ir visapusiš ką norą padėti pirkėjui įsigy ti norimas prekes. Cekosiovakijos jaunimas rengiasi labai skoningai, ta čiau rūbai yra ne iš brangios medžiagos. į mūsų klausimą
Prahos senamiestis.
kodėl taip yra, mums atsakė, kad tai leidžia jaunuoliui ar merginai turėti po keletą kostiumų ar suknelių. Trumpas laikotarpis, praleis tas Čekoslovakijoj labai pra plėtė mūsų žinias, o tai padės mums geriau atlikti savo dar bą mūsų šalies labui ir visų gyventojų gerbūviui. L. Butkevičius
Autoriaus nuotr.