EINA NUO 1950 M.
BIRŽELIO 11 D. KETVIRTADIENIS
Nr. 20 (489)
VILNIAUS VALSTYBIN’O V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORA TO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
KAINA 2 KAP.
PAGRINDIME TEMA
GINA DIPLOMINIUS DARBUS
Beveik kiekvieną dieną universitete ginami diplominiai darbai. Istorijos fr filologijos fa kulteto V kurso studentai tik rai pasiruošė tapti gerais spe cialistais. Gerai diplominius darbus apgynė A. Rybelis, C. Kalenda ir kiti. O neakivaiz dininko žurnalisto V. Juodakio
diplominis darbas „Fotomedžioklė“ taip pat buvo įvertin tas labai gerai. Įdomu pažy mėti, kad V. Juodakis ruošia si savo diplom’nį darbą išleis ti atskira knyga. Tai bus ge ra dovana gamtos ir fotogra fijos mėgėjams.
Universiteto centrinių rūmų koridoriais praeina vienas ki tas studentas, kažkur tyliai užsiveria durys ir vėl viskas nutyla, tik sargas užsigalvo jęs traukia cigaretę ir barški na raktus. Bet ne! Žiūrėk prie lango šnabždasi dvi merginos. — Žinai, aš nieko nemokė jau ir gavau keturis. — Nejaugi? — Tikrai. O kada tu lalkyši paskutinį egzaminą. — Vakar išlaikiau. , — Na kiek gavai? Kiek? nekantrauja draugė. - Penkis. - Gerai tau — dabar gali važiuoti į namus, o man dar du egzaminai. — Nieko, išlaikysi. Kažkoks vyriškis praėjo pro šalį ir merginos nutilo. Kas jos? Ekonomistės? Filologės? Pagaliau, nesvarbu! Tokių pokalbių gali išgirsti kiekvie name fakultete, kiekviename žingsnyje. O štai pažiūrėkite į nuo trauką kairėje. Paskutinį kar tą perverčia užrašus III kur so žurnalistai-neakivaizdininkai. Jiems dabartinės lietuvių kalbos egzaminas nebuvo leng vas. „Besimokantiems stacio nare kur kas lengviau“, sako jie. „O mums viską reikia pat'ems išmokti, patiems susi rasti literatūrą. . .“ Karštos dabar dienos, ne tik studentams, bet ir metodistei St. Jasinevičienei (nuotrauka viduryje). Kiek daug žmonių
Dabar pažiūrėkite į nuo trauką dešinėje. Toks vaizdas — studentai skuba Į konsulta ciją — dažnas istorijos ir filo logijos fakultete. Visaip nu teikia studentus konsultacijos. O antro kurso lituanistai su baime laukė dėst. A. Girdenio egzamino (dialektologijos), tuo labiau, kad dėstytojas konsul tacijos metu lituanistus tikrai privertė susimąstyti, kaip rei kės išlaikyti šį egzaminą. Šiaip ar taip, bet kai pir mą lituanistų grupė išlaikė dialektologijos egzaminą, re zultatai tikrai nebuvo perdaug džiuginantys. Vidutiniškai II kurso lituanistai išlaikė ir TSKP egzaminą. Neblogais pažymiais dialektinio materia lizmo egzaminą (dėst. E. Meš kauskas) išlaikė III kurso lituanistai. Iš šio egzamino III kurso lituanistai negavo vieno dvejeto. Dar daug gąlima skaičiuoti ir rašyti, kaip išlaikė egzami nus istorijos ir filologijos fa kulteto studentai. Bet pasižiū rėkime, kaip sesiją baigė IV kurso gamtos fakulteto geėgrafijos specialybės studentai. Sis kursas taip pat sesiją bai gė, palyginti, gana sėkmingai tik nuolatinė skolininkė V. Po litikaitė vienintelė gavo vieną įsiskolinimą (dialektinio mate rializmo). . . Ne visiems linksmas ir gra žus šis pavasaris. Vieni pra dės atostogauti be rūpesčių, o
B. BERŽAITIS
LENINGRADE
MUMS SEKASI GERAI!
Gerai sesijai pasiruošė me dicinos fakulteto trečio kurso studentai. Nors egzaminų, palyginti nemažai (iš viso penki), bet ra ėdi k ai pavasario sesiją štur muoja sėkmingai. Geriausiai egzaminus laiko J. Bunevičiūtė — I grupė, D. Grinkevičiūtė — I grupė, P.
Šileikis — VIII grupė (taip kitko, P. Šileikis taip pat dar mokosi ir chemijos fakulteto II kurse), N. Griganavičiūtė — II grupė. Reikia tikėtis, kad šie drau gai pavasario sesiją užbaigs vien penketais.
D. STASELIS
VYKSTA KONFERENCIJA Šio mėnesio 8 d. (pirmadie nį) mūsų universitete prasidė jo antroji Kontinentinio aple dėjimo pakrašt mų darinių ty rimų tarpžinybinė konferencija. Konferencijoje pranešimus skaitys mūsų universiteto mokslininkai: V. CHOMSKIS, D. GALVIDYTE, C. KUDA-
BA, A. BASALYKAS ir P. VAITIEKŪNAS. Dalyvauja daug mokslinin kų iš Lietuvos Mokslų Akade mijos ir Vilniaus Geologijos instituto, taip pat daug sve čių iš kitų respublikų ir mies tų. Konferencija vyks visą savaitę.
praeina kiekvieną dieną pro |ą. Pasitaiko įvairiausių: vie ni supranta iš pusės žodžio, o '■'■tiems reikia keletą minučių aiškinti, kaip surasti literatū rą. Bet visi studentai-neakivaizdininkal apie St. Jaslnevičienę atsiliepia tik geru žo R. GRINCEVICIUS džiu.
KELIOS DIENOS
kitiems dar ir vasarą reikės prisiminti knygą. Na, bet visiems, linkime sėkmingai užbaigti sesiją, o tiems, kurie jau ją užbaigė — gerai pailsėti.. J. DILIS J. JURGELIŪNAS
Dvylika universiteto an sambliečių ir tris liaudies me nininkus Leningradas sutiko tikrai nesvetingai — lietus pylė kaip iš kibiro. — Net mano velniai nusiminę — pajuokavo liaudies me nininkas A. Puškorius, atve žęs į Leningradą pilną čemo daną išdrožinėtų velnių. Tačiau mus labai šiltai su tiko TSRS Tautų etnografinis muziejus, kur mes atvykome koncertuoti. Ekspozicijos sa lėje jautėmės kaip namie — čia ir gintaro dirbiniai, ir me džio darbai, ir švelnių spalvų lietuviškos juostos. Mūsų at vežta vingri birbynės melodija ir lietuviška daina bylojo, kad mes norime parodyti leningra diečiams viską, ką per ilgus šimtmečius sukūrė mūsų tau ta. . . . Gražuolės „Volgos" skrieja keliu, einančiu meri dianu, į garsiąją Pulkovo ob servatoriją. Salia — Puškino miestelis, buvęs „Carskoje Sielo“. Čia ilsisi lietuvių pro letarinis poetas J. Janonis, Kalvelėje pilkas akmeninis antkapis su poeto bereljefu, lietuviškos žemės saują. „Ne verkit pas kapą narsiųjų drau gų. . .“ Nuralluoja birbynė piemenėlio godą, tulpių žie-
duose sublizga pavasarinio ry to rasos lašeliai. O gerkle ky la aštrus kamuoliukas... Pa imk, poete, iš mūsų dalelę Lietuvos. Sekančią dieną nuvykome į legendarinę „Aurorą". Mes koncertavome laivo Įgulai, su sitikome su revoliucijos daly viu, — buvusiu Auroros komi saru A. Nevolinu. Jis gyvena Kijeve, o į. Leningradą atvyko rašyti knygos apie Spalio die nas ir „Aurorą“. Revoliucijos veteranas, dabar atsargos pul kininkas, su malonumu prisi mena buvusį „Auroros“ kūri ką, dabar gyvenantį Ukmergė je. pensininką A. Godliauską. Mes paliekame Leningradą su viltimi, kad vėl čia grįši me, kad vėl nulenksime gal vas Janonio kapui. — Vo Plungė tokiun trobaliu nė, kap če, — sako liaudies meistras A. Puško rius, atsisveikindamas su Le ningradu. Lietuvių liaudies meno dienos Leningrade tę siasi, parodą kasdien aplanko šimtai leningradiečių. O atsiliepimų knygoje pa lieka įrašai: „puiku, nuosta bu, nepakartojama.“ St. KASAUSKAS
lllllinlHlMilHillillIllilHiiiillHlnlilBlIlIlllHlllllllnlilIHIlIlIlnlIlIraM
Dėmesio!
M. SUKACKO pieš.
STUDENTUS, KURIE MĖGSTA GAMTĄ, KELIONES V KURSO ISTORIJOS IR FILOLOGIJOS FAKULTETO STUDENTAS A. PATECKAS (UNIVERSITETO G-VE, BENDRABUTIS Nr. 6, TELEF. 2-23-57) KVIEČIA Į TU RISTINĮ ŽYGĮ DVIRAČIAIS PER SIAURĖS IR RYTŲ LIETUVOS RAJONUS. TURISTINIS ŽYGIS PRASIDĖS PO EGZAMINŲ.