.
C
visų
Salių
proletarai, vienykitės i
O
O
arams VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO ttlUftb, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINES SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr.’ 20 (201)
Į
1955 m. rugsėjo mėn.
22 d., ketvirtadienis.
PARTINI ŠVIETIMĄ Į AUKŠTESNI LYGĮ Artėja naujų mokslo metų pradžia universiteto partinio, švietimo tinkle. Tarybinės Inteligentijos kadrus formuojančiam aukštosios mokyklos profesorių ir dėstytojų kolektyvui būtina pačiam giliai įsisavinti marksistinę-lenlninę teoriją. Pereitais mokslo metais partinio švietimo tinkle univer siteto partinė organizacija nuveikė nemažą darbą komunistų ir nepartinių politinio auklėjimo ir jų idėjinio-teorinio lygio kėlimo srityje. Daugelis profesorių ir dėstytojų suprato rimto ir sistemingo marksizmo-leninizmo teorijos įsisavinimo būti numą. Visa eilė teorinių seminarų, kaip Ekonomikos fak., vadovaujamas doc. Davtjah, pasižymėjo aktyvia veikla. Žymus skaičius draugų mokėsi Vakariniame marksizmo-leni nizmo universitete, o taip pat savistoviai. Eilė universiteto komunistų dėstė rajono partinėje mo kykloje, vadovavo rateliams įmonėse. Tarp jų pažymėtini drg. drg. Radvilavičius, Marchasina, Borodinas, Maiminas ir kiti. Kartu su laimėjimais pereitais mokslo metais partinio švietimo tinkle buvo eilė rimtų trūkumų. Ne visi teoriniai seminarai veikė sistemingai. Nors mokslas partinio švietimo tinkle prasideda spalio 1 d., tačiau Teisės fak. teorinio seminaro (vadovas doc. Domaševičius) pirmas užsiėmimas įvyko tik vasario mėnesį. Silpnai velkė Fizikos-matematikos fak. teorinis seminaras (vadovas doc. Voronkovas). Chemijos fakultete teorinio seminaro visiškai nebuvo. Čia beveik visi dėstytojai kėlė savo idėjlnį-teorlnį lygį savistoviai. Visuo meninės organizacijos neparodė reikiamo organizuotumo tikrinant, kaip atskiri dėstytojai savarankiškai studijuoja marksistinę-lenlninę teoriją, nepakankamai padėdavo jiems. Kai kurie draugai nerimtai pažiūrėjo į savo mokymąsi Va kariniame marksizmo-leninizmo universitete, blogai lankė užsiėmimus, nelaikė įskaitų bei egzaminų. Todėl eilė draugų buvo pašalinti iš Vakarinio marksizmo-leninizmo universiteto (Bubelis, Kundra, Murina, Masaitis, Zumbakis, Vygontas ir kt.). Partinės organizacijos turi padaryti rimtas išvadas iš pereitų metų klaidų ir numatyti kelius joms ištaisyti. Šiais mokslo metais universiteto partinio švietimo tinkle veiks 13 teorinių seminarų. Jų vadovais patvirtinti gabūs, moką vesti šį atsakingą darbą draugai: Navickas, Stepanovas, Davtjan, Kuzminskis ir kiti. Artimiausiomis dienomis turi būti baigtas teorinių seminarų dalyvių sąrašų bei tematinių planų sudarymas. Partinių organizacijų uždavinys — užtik rinti gerą seminarų lankomumą bei tematinių planų įvyk dymą. Partinės ir kitos visuomeninės organizacijos turi domėtis, kaip draugai mokosi Vakariniame marksizmo-leninizmo uni versitete. Reikia laiku išaiškinti nelankomumo ir įskaitų bei egzaminų nelaikymo priežastis. Draugams, studijuojantiems markslstinę-lenininę teoriją, partinės organizacijos turi padėti pasirenkant temas, pasiū lyti leninizmo klasikų veikalus bei kitą literatūrą, organi zuoti pasikalbėjimus ir konsultacijas. Negalima užmiršti to, kad kai kurie dėstytojai tik formaliai randasi sąrašuose sa varankiškai studijuojančių marksistinę-lenlninę teoriją, o fak tiškai nesimoko. Artihiiausiomis dienomis reikia baigti ratelių sudarymą administracijos bei ūkio skyriaus darbuotojams. Tenka pažy mėti, kad administracijos partinė organizacija ir jos sekre torius drg. Aleksejevas pereitais ir šiais mokslo metais par tinio švietimo tinkle mažai kreipia dėmesio šiam svarbiam reikalui. Šiais metais, remiantis laisvanoriškumo principu, įvairio mis mokymosi formomis turi būti aprėpti visi komunistai ir nepartiniai profesoriai bei dėstytojai
----------- «-------
Subatos vakarėlį... 70-ties kilometrų kelionė Aukštaitijos vingiuotais ke liais, nusidriekusiais tarp kal vų ir miškų, tarp ežerų ir gra žių lygumų, patiko visiems. Daugelis filologų į šefuojamą Molėtų rajono Zdanovo vardo kolūkį važiavo pirmą kartą. Jiems ši kelionė tikrai liks atmintyje. Vakare pradinės mokyklos patalpose prasidėjo mūsų kuk lios studentų trupės koncertas. Gausiai susirinkę kolūkiečiai karštais plojimais sutiko mūsų 13 žmonių ansamblio atliktas dainas apie kolektyvinio kairao laimingą gyvenlmą, apie
V
darbo džiaugsmą. Vyrų grupė padainavo lietuvių liaudies dainas ,.Kai aš jojau” ir ,,Palvys". Visiems patiko VVU Akademinio choro solistės V. Kaušilaitės sopranas. JI pui kiai padainavo visiems žinomą dainą ,,Na krllečke svojom" iš kinofilmo „Vestuvės su krai čiu”. Kolūkiečiai išgirdo ir mūsų jaunųjų poetų balsus. Savo ei lėraščius skaitė drg. drg. Rutė, Jagminas, Surgailaltė, Lazaus kas. Pernakvoję, sekmadienio pa vakary grįžome į namus. Br. Jagminas
RAJONE L ŠEFAI Šeštadienį ir sekmadienį 40 gyvulininkystės pirmūnų universiteto orkestras _______ viešėjo ___ buvo apdovanoti partijos rajo Molėtų rajone. Sį kartą mums no komiteto ir rajono vykdo teko groti ne bet kokia proga, mojo komiteto pagyrimo lapais o rajono gyvulininkystės dar ir vertingomis dovanomis. buotojų pasitarime. Po pasitarimo kolūkinis jau Čia išgirdome, kokius lai nimas visą popietę linksminosi mėjimus pasiekė mūsų šefuo rajono kultūros namuose, gro jamas rajonas, plėsdamas mė jant mūsų orkestrui. sos ir pieno produktų gamybą, vykdydamas svarbius partijos A. Valušis, ir vyriausybės nutarimus. Apie orkestro dalyvis
v'
I
Kaina 20 kap
TAIP TĘSTIS NEGALI
Dar vienas ekonomikos mokslų kandidatas 1955 m. rugsėjo mėn. 20 d. pramonės raidą, tuo įnešdaįvykusiame jungtiniame visuo mas vertingą indėlį į Lietuvos meninių mokslų fakultetų Ta liaudies ūkio istoriją. Darbe drg. Paullukonls de rybos posėdyje sėkmingai ap gynė disertaciją ekonomikos maskavo Lietuvos ūkio ir jos mokslų kandidato laipsniui mėsos pramonės „žydėjimo" gauti Ekonomikos fakulteto buržuazijos valdymo metais iiaudies ūkio ekonomikos ka „teorijas" ir ryškiai parodė, tedros vyr. dėstytojas drg. J. kaip „Maisto" monopolija, o Paullukonls. Tai antras šios per ją imperialistinės šalys, katedros narys, šiais metais eksploatavo Lietuvos liaudį ir apgynęs kandidatinę disertaci pavertė Lietuvą Anglijos beko nų ferma. ją. Nagrinėjant tolesnį Lietuvos J. Paullukonls, kilęs iš dar bininkų šeimos, buržuazijai TSR mėsos produktų pramo viešpataujant Lietuvoje, nega nės Išvystymą pastarųjų TSKP lėjo užbaigti aukštojo mokslo. CK nutarimų šviesoje, drg. Tik tarybinė santvarka sudarė Paullukonls įnešė didelį indė sąlygas ir plačiai atvėrė duris lį tiems nutarimams įgyvendin į mokslą, tiek mūsų jaunimui, ti,. ką liudija ne tik oficialių tiek senesnei kartai, ką pa oponentų prof. Budrio, ekono iliustruoja kad ir drg. Pauliu- mikos mokslų kandidato drg. konlo pavyzdys. Paullukonls Meškausko ir Mokslinės Tary 1946 metais užbaigė Vilniaus bos teigiami įvertinimai, bet ir Valstybinį V. Kapsuko vardo gamybininkų atsiliepimai. Pa universitetą, o šiandieną Jau linkėsime drg. Paullukonlul ir apgynė kandidatinę disertaciją. toliau sėkmingai dirbti pedago Savo disertacijoje drg. Pau- ginį ir mokslo-tiriamąjį darbą. M. Ragevičius llukonis smulkiai išnagrinėjo Lietuvos TSR mėsos produktų Ekonomikos mokslų kandidatas
Ne be reikalo lietuvių liau dies patarlė sako: „Ką jaunas įprasi, tą senas atrasi". Taip ir atsitiko su Fizikos-matema tikos fak. studentais Ubeika, Dūko, Jaslnskij ir kitais, kurie a n • s p • « i o I y b •” Jau nuo pirmo kurso įprato nuolat praleidinėti paskaitas, Ketvirtadienį įvyko Istorijos- išsilavinusiu, turėti tvirtus ateiti į seminarus nepasiruošę, filologijos fakulteto bibliote bibliotekinio darbo pagrindus. kiekvienoje egzaminų sesijoje kininkystės spedalybės I kur Apie studentų gamybinę studentų susirinkimas tema: praktiką Leningrado ir Mask turėti įsiskolinimus. Štai ir da so „Mano specialybė”. Pranešimą vos bibliotekose papasakojo bar minėtieji studentai ne tik padarė bibliotekininkystės ka V kurso studentė Ceslūnaltė. praleldlnėja paskaitas, bet ir tedros vedėja. Ji nušvietė kil Klausimu „Kodėl aš pasi nellkviduoja akademinių įsi nų bibliotekininko darbą, pa rinkau bibliotekininko specia apie jam keliamus lybę” pasisakė dėstytoja Raskolinimų. Ramiai jaučiasi stu pasakojo uždavinius. Pranešėja pabrė guotlenė, I kurso studentas dentas Dūko, turėdamas mark žė, kad tarybiniam biblioteki Vyt. Žukevičlus ir kt. sizmo-leninizmo ir teorinės ninkui svarbu mylėti knygą, A. Petrauskas Istorijos-filologijos fak. mechanikos akademinius įsi būti aktyviu komunistinės mo I k. stud. skolinimus, neraudonuoja prieš ralės skleidėju, visapusiškai grupę studentai Ubeika ir Jaslnsklj, turėdami bendrosios ALGIS SAMULIONIS fizikos ir teorinės mechanikos PRIE PUŠKINO PAMINKLO įsiskolinimus. O tai ir yra blo giausia. Kai žvelgėme į veidą, akmeny Kai, iš lentynos Puškiną paėmęs, iškaltą, Širdies krauju rašytus puslapius Minėtasis trejetas ir kiti jų sklaidai. bendraminčiai šio semestro Ant jo šešėliais žaidė vakaro dangus pradžioje reguliariai praleldl Todėl akmuo brangus ir artimas nėja paskaitas. Gal būt, šie Ir tas akmuo — ir nebylus, ir atrodė, šaltas studentai galvoja, kad esanti Todėl didingą vardą Puškino Atrodė toks šviesus, mums kažkokia egzaminų sėkmės mini, artimas, brangus. Kad kiekviena eilutė Jo, „paslaptis”. Taip, yra egzami kiekvienas žodis — nų sėkmės „paslaptis”. Ji va Paminklai ne ranka statyti — dinasi darbas. Tik darbas per Mokyklos suole Puškiną gerai amžini! visą semestrą, tik paskaitų pažinom, lankymas, ruošimasis semina Jo daug skambių eilių išmokom rams ir, svarbiausia, sistemin mintinai, gas visos reikiamos literatūros Bet šia, papėdėj kalno Gedimino, studijavimas padės atskleisti Kur saulėje Vilnelės dega šią „paslaptį". vandenai, Labai keista, kad nuo šio reikalo yra nuošalyje ne tik Širdy jauti liepsnojant meilę grupė (seniūnas Sibirlakova), begalinę, bet ir dekanatas, kuris ligi šio Kai Šį nebylų, šaltą akmenį stebi. laiko nesiima reikiamų priemo Atėjo Puškinas tėvynėn melsvo nių tokiems akademinės draus lino, mės laužytojams sudrausti. De Mana kalba suskambo lyra kanatas turi rimčiau apie tai įstabi. pagalvoti ir užkirsti kelią pa skaitų praleidinėjimui ir ki tiems akademinės drausmės j širdį sminga jo eilėraščiai, pažeidimo faktams. poemos,
v
A. Stanaitis
NAUDOKITĖS
Tartum gyvi iškyla Rusijos vaizdai,
Žalieji ežerai.
KAIP DIRBTI SU KNYGA „Knygas jis ne tik skaity davo, bet studijuodavo’, na grlnėdavo jas, skaitydavo pa gal tam tikrą planą”. — skai tome M. I. Ulijanovos prisimi mus apie Leniną parodos „Kaip dirbti su knyga” sten de. Ne atsitiktinai bibliografi nls biuras organizavo tokią parodą. Daugelis mūsų stu dentų. o ypač pirmas kursas, skundžiasi, kad jie nebeprlsi mena ką skaito ir teisinasi esą „blogos atminties". Nors ka žln ar jie moka skaityti? CT tam, kad Išmoktume dirbti su knyga,reikta mokytis iš mark sizmo-leninizmo klasikų, rašy tojų. mokslininkų. Parodoje nurodyta kaip turi dirbti stu dentas ir žmogus rašąs moks llnį darbą. Tiesa, visų straips nių parodoje neperskaitysi, bet yra nurodyti šaltiniai, ku riuos lengvai galima gauti universiteto bibliotekoje. Pa tartina susipažinti su docento Lazarevo straipsniu „Studen tų laiko biudžetas ir mokymosi planas" (rusų k.), Kovynevo „Apie darbą su knyga" ir ei le kitų. įdomu sužinoti kaip dirbo su knyga Nekrasovas, Gogolis, Majakovskls. Cvirka ir kt. Nereikia užmiršti Pislarevo žodžių: „Daug yra pasaulyje gerų knygų, bet šios knygos yra geros tik tiems, kas mo ka jas skaityti". A. K«revičiūtė
Obelėlė Prie vartelių, prie manųjų Sužydėjo obelaitė. Daug pavasarių baltųjų Mes drauge čionai suskaitėm Ji viršūnę Saulėn kėlė. Aš iš klasės klasėn augau Ir mylėjau obelėlę Kaip geriausią savo draugą — Ji mane išlydi rytą. Pasitinka ji pirmoji, Nuo vartelių išrašytų Man baltais žiedeliais moja.
A. Stanaičio foto etiudas
DIDI lA^nACII A literatūros sąrašus dlsertacijo- užklausimą išpildyti, biuras DlDLIUVlKArlJA se' Pateikia netikslius išrašus, persiunčia jį į stambiausias
” neteisingai aprašinėja knygas Tarybų Sąjungos bibliotekas. Nė viena mokslo problema lėto bibliotekos skaitytojų, ir pan. Studentams biuras padeda negali būti išspręsta iš anksto Viena iš priežasčių tokiai neišnagrinėjus klausimo isto tarpe užsiima bibliografinis padėčiai susidaryti yra skaity surinkti literatūrą praneši mams, seminarams, kursi rijos, nesusipažinus su visais biuras. Jo tikslas išaiškinti vi ankstyvesniais darbais šioje sus klausimus, susietus su bib tojų nežinojimas tų galimybių, niams ir diplominiams dar srityje. Sis paruošiamasis eta liotekos naudojimosi taisyklė kurias gali sutelkti bibliogra bams, aspirantams — surasti pas — susipažinimas su duo mis ir aptarnavimo sistema, finis biuras, parenkant litera šaltinius disertacijoms, teisin ga! aprašyti ir Išdėstyti pa tąjį klausimą nušviečiančia li tūrą, išsirašant bibliografiją Iš naudotą literatūrą. Asmenims, teratūra — labai svarbus ir telkti praktinius nurodymus, kitų bibliotekų ir 1.1. ilgą laiką besidomintiems ku reikalauja daug darbo. Reika kaip surasti reikalingą knygą, lingai literatūrai surinkti ir su kaip naudotis katalogais ir Bibliografinis biuras šiuo riuo nors klausimu, biuras Ja susipažinti mokslininkai iš bibliografiniais leidiniais. metu turi daugiau kaip 16.000 siunčia — pagal jų pareiški naudoja kartais net devynias j Nežiūrint į sparčiai augan pagalbinės bibliografinės lite mus — mėnesinę bibllograf1dešimtąsias laiko, skirto visam tį užklausimų skaičių (palygin ratūros fondą (enciklopedijos, nę informaciją apie naujai gau namą literatūrą šiuo klausimu. moksliniam darbui. ti su 1950 m. padidėjo 14 žodynai, bibliografinė periodi Apie naujai gautus leidinius ka, metraščiai, tematinės lite Tuo būdu bibliografija, pa kartų), bibliografinio biuro biuras informuoja skaitytojus lengvindama ir paspartindama patarnavimai dar neapima vi ratūros sąrašai, įvairūs infor du kartus į mėnesį leisdamas maciniai leidiniai ir pan.) ir literatūros surinkimą, atlieka sų universiteto studentų ir „Naujai gautos literatūros labai svarbų vaidmenį, leidžia mokslo darbuotojų. Dar yra ištisą sistemą bibliografinių biuletenį". Svarbiausius įvy ne tik greičiau ir nuodugniau skaitytojų, kurie neturi reika kartotekų, iš kurių svarbesnės kius ir įžymias datas biuras'paišnagrinėti duotąją problemą, lingų biblioteklnlų-blbliografi- — žurnalų ir laikraščių žymi rekomenduojamos biblio bet ir teisingiau organizuoti nių žinių. Kai kurie universi straipsnių kartoteka, prlskai- grafinės medžiagos ir literatū visus tolimesnio darbo proce teto studentai, nepratę naudo tantl per 300.000 kortelių, ros sąrašų išleidimu. sus. Ignoruojant bibliografiją, tis katalogais, kartotekomis ir rcenzijų kartoteka, personali Naujų mokslo metų pradžiai nemokant naudotis jos šalti kitomis bibliografinėmis prie jų kartoteka, mokslinės, peda goginės ir visuomeninės uni biuras žym’ai papildė savo niais, neturint būtinų įgūdžių monėmis, dažnai nežino pa versiteto veiklos kartoteka Ir fondą ir pagalbines kartotekas, bibliografijoje, negalima pa grindinių bibliografinių savo kt. paruošė savo patalpose peda specialybės šaltinių, literatūrą siekti tikros mokslinio darbo užsako netiksliai, daro klaidas bibliografinės iiti nto ros Taip išvystytas bibliografi llą kultūros, o tuo pačiu ir žy bibliografiniame apraše. Ne nis aparatas suteikia biurui skaityklą. mesnių laimėjimų šiame dar tik studentai, bet ir nemažas galimybę patenkinti beveik vi Bibliografai laukia aspirantų skaičius menkai nau sus skaitytojų pareikalavimus. skaitytojų. Naudokitės be. dojasi bibliografija ir, laiky Išimtinais atvejais, kada bib grafija, draugai! Būtinų bibliografinių žinių dami ją antriniu dalyku, bib liografinio biuro pagalbinis ir įgūdžių skleidimu universi- liografiniai neraštingi sudaro aparatas neduoda galimybės R. ROZETATTE