'
£ ii
i
$
o
hinc itur ad astra
universitas
vilnensis
Sausio mėn. Platinamas nemokamai \http://www. vilnensis. vuJt^
VILNIAUS UNIVERSITETO LAIKRAŠTIS Nr. 1 (1647)
LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
NUMERYJE SKAITYKITE:
Prorektorius Algimantas Raugale patyrė avariją
3
p.
Istorikai įžvelgia sėkmingus Vilniaus universiteto bandymus derinti praeitį su dabartimi Šie metai bus įrašyti į Vilniaus universiteto istoriją - senoji Alma Mater švenčia įkūrimo 425 metų jubiliejų. Šią neeilinę Lietuvai ir mokslo įstaigai datą vertina VU Istorijos fakulteto Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros vedėjas, profesorius Alfredas BUMBLAUSKAS.
Administracijos reikalų prorek torius dr. Aleksas Pikturna: „Galbūt ir reikės trupučiuką susiveržti diržus...“
6-7
p
VU SA informacija
8
p.
Dėstytojas yra Dievas: jis arba sužlugdo, arba padeda
9
p-
Lengvatos mokantiems už studijas aukštosiose mokyklose
Liana BINKAUSKIENĖ p.
11
Per pusnis j atvirų durų dieną KHF
p
12
Chorai žmonėms su klausos negalia padovanojo kalėdinę dovaną - koncertą
Kaip istorikai vertina šią datą Lietuvos ir Europos istorijos kontekste? Viena vertus, istorikai labai lengvai gali įvertinti Vilniaus universiteto reikšmę - tai Universitetas su didžiuliu paveldo klodu. Tai vienas iš Lietuvos kultūros fenomenų, kuris atskirais laikotarpiais formavo pagrindinę šalies kultūros dalį. Tarkime, XVIIXVIII a., XIX a. pirmajame trečdalyje tur būt nebuvo tokio kultūros reiškinio, kuris vienaip ar kitaip nebūtų susijęs su Vilniaus universitetu. Antra vertus, ypač sudėtinga įvertinti dabartinį, galima sakyti, postmodernų Universitetą visuomenės ir kultūros kontekste, nes šiuolaikinė visuomenė nori būti kiek įmanoma pragmatiškesnė ir jai iš tikrųjų labiau rūpi Universiteto branda, jo atvirumas šiuolaikiniam mokslui, kultūrai, visuomenės poreikiams. Šiuo požiūriu isto rikų vertinimas yra komplikuotas dalykas, nes istorikas gali pasakyti tik tiek - istorijos vaidmuo yra pervertinamas.
Jeigu Universite Prof. A. Bumbtas gyventų tiktai pra lauskas: „Jeigu eitimi -jis būtų Uni Universitetas versitetas pensinin gyventų tiktai kas. Jis neturėtų atei praeitimi -jis ties vizijos. Gyveni būtų Universitetas mas garbinga praeiti pensininkas“. mi nėra šiuolaikišku mo požymis. Tačiau kultūros paveldo „prakalbinimas“ ir suaktualinimas da barčiai yra kitas da lykas. Šia prasme aš matau sėkmingus mūsų Universiteto bandymus suderinti tą praeities liniją su dabartimi. Pirmiau sia turime materialų jį senojo Universite to paveldą, lai biblioteka, senieji rinkiniai, ran kraščiai, J. Lelevelio išskirtinės kartografinės kolekcijos. Antras dalykas - pastatai. Juk šian dien Lietuva nieko kito nesugalvojo (o aš ma-
nau, kad teisingai sugalvojo), kaip Briuselyje Europos makete pristatyti Vilniaus universi tetą - tai yra labai gražu ir netikėtai išmintinga. Nukelta į p. 12