VISŲ
VILNIAUS VALSTYBINIO V . KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETO ORGANAS
Eina nuo 1950 metų jl>rBFl"iiir«m»tiT8anMBa«a
' Nr. 1 (411)
m. sausio 6 d.
Kaina 2 kap. 0
EGZAMINAI PRASIDĖJO
RA žmonių, kurie visuomet atrodo jau ni, žvalūs, kupini energijos, nežiūrint to, kad jau nueitas ilgas, sudėtingas ir nelengvas gyvenimo kelias. Toks visada jaunas yra doc. Vladimiras Kostelnickis, — Rusų kalbos katedros vedėjas, — kurio gar bingą 70-tles metų jubiliejų neseniai atšven tėme. Doc. V. Kostelnickis gimė Krekenavos miestelyje (Panevėžio apskr.), mokėsi Kauno Valstybinėje gimnazijoje, o 1915 m. baigė Peterburgo universiteto Istorijos-filologijos fakulteto rusų ir slavų kalbų skyrius. Peda goginį darbą pradėjo dirbti 1918 m. Lenin grado, vėliau Voronežo vidurinėse mokyklo se, nes baigęs universitetą dalyvavo Pirma jame Pasauliniame ir pilietiniame karuose. 1922 m. grįžta į Lietuvą ir dirba mokytoju Utenos, Šakių, vėliau — Alytaus gimnazi jose, kur dėsto istoriją, matematiką ir kitus dalykus. Už revoliucinę veiklą ne kartą buvo atleistas iš mokytojo pareigų, kaip „neatitin kantis mokyklų dvasios“. Prasidėjus Didžia jam Tėvynės karui, drg. V. Kostelnickis su šeima pasitraukia į Tarybų Sąjungos gilu mą, kur iš pradžių dėsto rusų kalbą ir lite ratūrą Poltavkos vid. mokykloje (Celiabinsko sr.), o 1942 m. stoja į Tarybinės Armijos eiles ir iki karo pabaigos kovoja prieš vo kiškuosius grobikus. Už kovinius nuopelnus drg. V. Kostelnickis apdovanojamas „Tėvy nės karo“ II laipsnio ordinu. 1945 m. demo bilizuojąs! ir pradeda dirbti Vilniaus Valsty biniame V. Kapsuko v. universitete, dėstyda mas įvairius rusiškus ir slaviškus dalykus. Savarankišką mokslinį darbą lyginamosios kalbotyros srityje drg. V. Kostelnickis pra dėjo dar studijuodamas universitete, vado vaujant žymiesiems rusų kalbininkams akad A. Šachmatovui, prof. Boduenui de Kurtene ir kt. Yra paskelbęs keletą straipsnių Lenin grado ir Voronežo spaudoje 1918—1922 m. m. Bemokytojaudamas Lietuvoje, drg. V. Kostelnickis domisi slavų ir baltų kalbų ry šiais. Tačiau jo paruošti, bet dar neišspaus dinti, darbai „Slavų skoliniai lietuvių kalbo je“, „Istorinis romanų kalbų žodynas“ ir kt. žuvo karo metu. Dirbdamas Universitete, drg. Kostelnickis grįžta prie jį dominusių klausimų — rusų ir lietuvių kalbų ryšiai. Parašo šia tema disertaciją, kurią apgynė 1954 m. Dalis šio darbo yra paskelbta Uni versiteto „Mokslo darbuose“ (1955 m.). Pas taruoju metu renka medžiagą lyginamajam istoriniam slavų kalbų žodynui ir tyrinėja LTSR teritorijoje gyvenančių rusų tarmes. Vadovauja studentų moksliniam būreliui, aspirantams. Todėl jo nuopelnai, ugdant pe dagoginius ir mokslinius kadrus, yra dideli. Be mokslinio pedagoginio darbo doc. V. Kostelnickiui teko dirbti ir administracinį darbą, ypač pokario metais. Kurį laiką buvo Istorijos-filologijos fakulteto dekanu, Rusų kalbos katedros vedėju (1946—1948 m. m.), o nuo 1958 m. pabaigos vėl vadovauja mi nėtai katedrai. Neišsenkanti energija, gyvenimo pulso ju timas neleido drg. V. Kostelnickui apsiriboti vien tik moksliniu ir pedagoginiu darbu Uni versitete. Jis yra vienas aktyviausių visuo-
Y
VIENYKITĖS I
Į DERLINGĄ MOKSLO ARUODĄ
Auga mokslininkų eilės vi soje Tarybų šalyje, o taip pat ir Tarybų Lietuvoje. Di dėja mokslinius darbus apgy nusių dėstytojų skaičius ir mūsų Universitete. Paskuti nėmis praėjusių metų dienomis iš Aukštosios atestacinės ko misijos. (Maskvoje) gauti visi aštuoni mokslų kandidatų dip lomai. Jų tarpe du diplomai ir mūsų Universiteto dėstyto jams drg. drg. A. Antanavi čiui, Br. sudavičiui. Likę šeši diplomai kitų aukštųjų mokyk lų dėstytojams. 1961 m. gruodžio 2 die ną Universiteto Mokslinė Ta ryba patvirtino dešimt kandi datinių disertacijų, apgintų praėjusiais metais. Jų tarpe viena iš mūsų Universiteto. Viso labo pernai mokslų kan didatų disertacijas sėkmingai apgynė 16 Universiteto dėstydrg. drg. J. Barzdaitis, P. Vai tiekūnas. T. Širvaitis, V. Karvelis, V. Germanas, J. Rep šys, .E. Frolovas, A. Antana vičius, B. Sudavičlus, J. Kardelytė, V. Nemčenka, A. Veng’ rys. Kitose aukštose mokyk lose kandidatinės disertaci jas apgynė: drg. drg. E. Galnaltytė, S. Golokoščius, 3. Lempertas, ir N. Kameneckaltė. Nėra abejonės kad 1962 metai mokslo darbais bus dar derlingesni. S. Valšnys
Visada jaunas ir žvalus
Įskaitos surinktos.. . parašai nelemti dvejetai. Laikydami svej antra sugaudyti. . . Prasidėjo pati ru- timos kalbos egzaminą, kursiai ekonomistai V. Juodai giapiūtė — egzaminai. Prasi gru dėjo tos dienos, kada studentas tis ir K. Šinkūnaitė savo Tik turi parodyti kiek jis rimtai dir pėms parnešė po dvejetą. bo, ką jis sugeba. Egzaminų se riausiai, grupė jiems už tai ne ir jų pačių sąžinė sija — rimtas išmėginimas kiek padėkos. O Jeigu vie vienam studentui. Studentams neleis pasiteisinti. išlaikyti yra tarytum skolos gražinimas. nuolika draugų galėjo Anksčiau tik ėmei, o dabar pri egzaminą, galėjo tai padaryti ir minėti du dvejetukininkai. valai gražinti. .. Kai kas gali pamėginti pasi Kai kas jaunų draugų, eg meninkų fakultete ir už jo ribų. Tur būt nė kad šiemet svetimosios zaminus vadina laimės dalyku, teisinti, kalbos sunkiau sekasi, nes pa o pasirengimui egzaminams pa ra tokio visuomeninio darbo baro, kur su rei skiria tik pačias sesijos dienas, didinti reikalavimai. Tiesa, meile ir atsidavimu nebūtų dirbęs doc. V. sakydami, kad paskiausiai iš kalavimai mokėti svetimą kalbą moktus dalykus geriausiai įsi padidinti. Bet ar tai buvo nau Kostelnickis. Daug kartų jis buvo renkamas Vyriau meni. Deja, tokių studentų vis jiena? Juk Tarybinės svetimų fakulteto partinės organizacijos biuro nariu, dar pasitaiko. Gera, kad jie ne sybės nutarimas apie surado daugumos.. . Dauguma kalbų studijavimą aukštoje mo labai daug prisidėjo prie Vilniaus miesto at kykloje buvo žinomas žymiai studentų rimtai dirbo dar toli visi. gražu iki prasidedant egzaminų anksčiau, apie jį girdėjo statymo pirmaisiais pokario metais, aktyvus sesijai ir dabar parodo tvirtas Kas į tai neatsižvelgė, nesuprato, Politinių ir mokslinių žinių skleidimo drau geriau studijuoti savo žinias. Tas dar kartą pa kad reikia svetimą kalbą, tas neturi ko gai tvirtina tą tiesą, kad egzaminai gijos narys. Ypač didelė doc. V. Kostelnicko kas yra įdėto darbo patikrinimas. lauti. Tik neprierangos ir kalbos Kas daug ir rimtai dirbo jam mažai mokėsi svetimos nuopelnai auklėjant jaunąją kartą, kur eilę — dabar piauna dygius da nebaisu sesija, jis neprašaus pro metų jis dirbo politinį-auklėjamąjį darbą gius. . . Iš jų klaidos verta vi šalį. siems pasimokyti. Gražiai pradėjo sesiją pir kaip studentų grupės vadovas, o dabar — Yra ir kitų negerovių. Į eg mosios egzaminuotos grupės studentai vėluojasi kaip katedros vedėjas. Ir kokį darbą bedirb IFF-te. Svetimkalbiai egzami zaminus arba visai neateina, nepraneš nams rengėsi kruopščiai ir štai tų drg. Kostelnickis — visuomet žvalus, ne rezultatai. Antrakursiai germa dami tos priežasties. Arba ateina nistai leksikos egzaminą išlai egzaminuotis gerai nesusipažinę pailstantis, kupinas geriausių norų. kė visi. Nors iš devyniolikos li su TSKP XXII suvažiavimo me 44 metų mokslinė-pedagoginė ir visuome kusiųjų yra net penketas tre džiaga, nors tai liečia jų specia lybės klausimus iš kurių jau lai jetų, bet šešetas draugų grupei ninė doc. V. Kostelnicklo veikla ne kartą komas egzaminas. atnešė labai gerai ir aštuoni — buvo atžymėta vyriausybiniais apdovanoji Iš pirmųjų nesėkmių ir pasi gerai. Labai gerai gavo J. Dikmais. reikia šaitė, L. žilaitytė, V. Valatkaitė, taikančių nenormalumų išvadas, Jubiliejaus proga drg. V. Kostelnickiui iš D. Stankevičiūtė, Vlf. Toerneris. pasimokyti ir padaryti reikia būti drausmingesniems. O Gerai startavo prancūzų specia visos širdies linkime geros sveikatos, gied lybės pirmakursiai. Leksikos visų svarbiausia — visose aka rios nuotaikos, naujų laimėjimų darbe. egzaminą irgi išlaikė visi. Ne deminėse grupėse paieškoti bū E. GALNAITYTE mažiau buvo nepatenkinamų pažymių dų, kaip padėti savo ir teisininkų egzaminuose. Be pažangiems draugams gerai pasi Filologijos mokslų para dėmių iš egzaminų išėjo ir eilė rengti egzaminui. Tokios kandidatė mos reikalingas ne vienas stu ekonomistų grupių. pa Deja, atskrido ir pirmosios. . . dentas. Grupės aktyvui ir draugams suodinos kregždės. .. kai kuriuo žangesniems moksle negali būti visvien savo bend se egzaminuose jau pasirodė ir rakursių likimas. Grupė yra di > riocJieaHHe aHH Ha skohomh. delė jėga tokiame dideliame rei kale, kaip pasirengimas egza j ’icckom (ĮjaKiyjibTeT (Ha IV Kyp<ce) npoxojinjiH 3K3aMeHbi no minams. OTJinnnbie ouchkh iiojtymuhi Tikra, nuoširdi, sveikai su SncTopmi 3KOH0MMųecKHx yųeHHii. Hbie ppynoibi 3K3aweH onajiH no yųeGHHKa oTpa>Kaiomero hctoprasta ir lafKu suteikta para j3ia flmcUMnJiHHa nmaercn nocae PHIO SKOHOMHHeCKOH MblCJTH JIhT_ paaHOMy. TaK, HanpuMep, npyn- 3a TBopMecKne OTBeTbi ctyachth ma draugui galrsgaug m*ėti vi . . . 1961 metais Universite siems mažiau pažangiems drai> į H3yU0HHH nOJlHTHHeCKofi . 3K0H0- iBbi. HMeioinMHCfl b Ka^HHeTe Ka- na npoMbiinjieiHHOCTH nojiy-HHJia Cipa34aHTe, BoJiyniflBHmoc, Cie. n Mhjihbhmioc. te kandidatais. Į T^KP narius gams, einant į egzaminus. /Bet Įmhh h, ksk H3Bec™o. noKa3biBau, ^(Įieimpbi ojjhh 3K3eMinjiąp Kypca* cJiejiyiomHe otmctkih: otjihmho — noHaBHMioTe buvo priimta 20 žmonių. Iš jų — vrisų pirma, kiekvienas pri (eT 3KOHOMnnecKyio Hayrey b *1*53- jieKUHH no 3TOMy upe/iMery Aa- 2, xopoino — 15 h yaoBJieTBO- Hamp. BojiyHreBHHioc aaji npevalo stengtis pasirengti egza 15 rekomendavo komjaunimas. minui jieKo HeaocTaToneH. P'ht. — 2, rpynna no cnenna.ib- KipacHbift OTBeT no xapaKTepi.ckuo geriau ir išlaikyti se j BHTHH, B TOri SHCJle aKOHOMIHnePe3yjibTaTbi 3K3aMe«a TaKOBbi: HCCTH (į-HHaHCbl COOTBeTCTBeH- THKe 5yp>Kya3iHOH nojiHTHnecKoft ... Į komjaunimo organiza siją, parodant gilų žinojimą. Tų cKyro Teopmo MąpKCHSMa-Ji'eHHžinių, kurias gausi ne tik besi į HMSMa. Ona HMeer dojibmoe ho 2,9 m 5, a rpynna 6yxrajiTep- 3KOHOMHH M p6BH3MOHH3Ma. Oh Bcero cryjieiHTOB c4aBa.no 3K3aciją priimta 159 nauji nariai. mokant, bet ir pasirengiant eg sHaneHHe. . npe- mch b 55 neJiOBeK. H3 hhx cAa- cKOro yneTa «e nojiynHJia wh oj- TaK>Ke jiaji orrBeTbi no MaTepua. . . Universitete yra 122 zaminams labai ir labai prireiks J< BOcnnTaTejibHoe hoh otjthhihoh OUeHKH, XOPO11IMX jia*M XXII ci>e3Aa KnCC. Crejih Ha otjtmhho 4 neji., xopomo— Nepatenkinamų pa- no;ianaline crpoHTcn Ha MaTepukomjaunimo grupinės organi gyvenime. xapaiKTepwžyn^ių neprivalo būti! Tuo turi įaJiax 3ana.ua, Hamefi cTipaHbi, b 32 h y40BJieTB0,pHTejibH0 — 19 0-U6H0K TOJTbKO 8 H yAO’B.TeT/BO- noHaBMųiOTe Aajra zacijos. O komjaunuolių Uni susirūpinti kiekvienas, kas ruo ) t. ų. n JIutbbi. 3aTpyjHeHn;i »b- MeJI. FIlpHiHHMaH B<0 BHHMaH'MC pnu. — 12. Ka« bhiAhm, rtpn CTH-Ky Meji.'Ko6'yp>Kya3HOH no.iršiasi ir laiko egzaminus. Dvejetai ! jinercH b tom, hto Ha jihtobckom versitete — 2901... BbicoKHe TpečoBaHHH, pe3yjib- 04,HiHa’KOBbix ycjiOBiHHx pe3yjib- TunecKOft skohomhih h njpeKp..'c daro gėdą komunizmo statytoj1' oxapaKTepH30Bajia pačoiy ho i H3HKe HeT yųeŪHHKa, tcm čojiee. TaTbi — xopouiH-e. OionaKo pa3- TaTbi h e paBHbie... šalies studentijai. „Taryb. stud.“ inf.
yCJIOBHfl OflHHAKOBblE, PE3YJlbTATbl - PA3HblE
Ar žinai, kad...
-y ENGVAI, pasisukdamos B J ore, leidžiasi į žemę snaigės. Jau padengė jos visus laukus, ir vis dar krenta, krenta. Ankstyva šie met žiema, ir stipri, nuo pat pradžių šalčiai spaudžia. Vytautas Zurba pakilo nuo stalo, palengva , perėjo kabi netą, sustojo prie lango. Mėgsta jis taip keletą minu čių pastovėti prie lango, ap žvelgti aplink glūdinčius lau kus. Papilio vidurinė mokyk la įsikūrusi ant kalniuko ir iš jos matyti toli toli. Jau daug metų Vytautas groži s šiais laukais, bet kiek vieną kartą atranda juose ką nors nauio, įdomaus, anksčiau nepastebėto. Tai pa stebi medžių būrelį, tai įsidė mi kuokštelį krūmų lygumos pakraštyje, tai pastebi žemės kauburėlį vos vos įžiūrimą tolumoje. Patiko jam gimtinės apy linkės dar tada, kai jis į šią mokyk'ą ateidavo kaip mo kinys. Prisimena 'Vytautas prieš dešimtį metų įvykusį abiturientų išleistuvių va karą. Ilgai stovėjo tada kla sės draugai ant kalvelės ša lia mokyklos, ilgai kalbėjosi, dalinosi savo mintimis, sva jonėmis. — Kokie tavo planai, ma tematike? — paklausė Vytau tą kažkuris iš draugų. — Tur būt, stengsiesi iškopti į matematikus kvadrate, a? — Pasjmokyti svajoju, — Vytauto balsas rimtas. — O paskui norėčiau sugrįžti Štai į mūsų pačių mokyklėlę... — Išvyksi, nebenorėsi su grįžti, — šyp/osi draugai. — Pamatysite . . — nutę.. šia Vytautas ii daugiau ne siginčina. bėgti penkeri Netruko prap4 .s Valstybiniamokslo Vilniaus
me universitete metai. Ir štai jaunas fizikas Vytautas Zurba paskiriamas į Pandė lio rajono liaudies švietimo skyrių. — Kokioje mokykloje no rėtumėte dirbti? — teirauja si skyriaus vadovai. — Fi zikai mums visur reikalingi. Gal į Pandėlio vidurinę mo kyklą? Rajono centre bus linksmiau...
— Norėčiau grįžti į savą ją mokyklą, — Vytautas Zur ba prisimena savo žodžius išleistuvių vakare, — į Pa pilio vidurinę, — priduria tvirtai. Ne labai ramia širdimi Vy tautas pirmą kartą pravėrė klasės duris. Ne kaip moki nys, bet kaip mokytojas, jis ėjo į klasę. Sužiuro kelios dešimtys porų smalsių vai kiškų akių, įsispoksojo, vėlu jau abejoti savo sugebėji mais. Mokyk mokytojau, kal bėk. ,,Ar sugebėsiu Jiems įkvėp ti savo dalyko pamėgimą?“ — svarstė mintyse jaunasis mokytojas, svarstė, dvejojo ne be pagrindo. Juk jis bu vo tik pradedąs mokytojas. Pirmosios pamokos praėjo ne visai taip, kaip jas plana dažnai vo Vytautas. Mintis J “ nutrukdavo. Pasakojime stokojo rišlumo. Bet tai tik pradžioje. Vytautas Zurba juto, kad mokiniai pradeda domėtis fizika, ypatingai jos praktiškąja, pritaikomąja
dalimi. Jau ir patys paklaus, neužtenka vien pamokos. Gyvai užvirė darbas jau nųjų fizikų būrelyje. Vytau tui teko pačiam vadovauti ir fotomėgėjų, ir radiotechnikų sekcijoms. Nedrąsūs, netvirti buvo pirmieji moksleivių praktinių darbų žingsniai, bet jie nesitraukė. Ir kai iš dešimtoko Povilo Kvedaravičiaus pagaminto pirmojo ra-
(VAIZDELIS)
dijo imtuMėlio pasigirdo žodžiai: „Kalba Vilnius!“, lai lai- mingi buvo ne tik mokiniai, bet ir mokytojas. O toliau jau darbas ėjo lengviau. Dau gelis Papilio apylinkės gy ventojų geru žodžiu mini vi durinės mokyklos jaunuosius radiotechnikus už sutaisytų radijo aparatą ar pataisytą elektrinį lygintuvą. Vytauto nepatenkino senos, įprastinės darbo mokykloje formos. Jis nuolat domėjosi tuo, kas nauja, vertinga, ir štai vieną kartą jis užsuko pas tuometinį mokyklos di rektorių Joną Karosą. — Kitose mokyklose, di rektoriau, steigia gamybines klases, — pradėjo tiesiai dėstyti savo mintį. — Argi mes negalėtume paieškoti ko nors sa ito? — Neturime savos bazės, — prieštarauja direktorius. — Neturime? O buvusi ma-
šinų.traktorių stotis. Aš ma nau, kad neatsisakys padėti. Reikia į RTS paėjėti, padės. . . Ilgai tą dieną tarėsi di rektorius ir mokytojas, kal bėjosi su mašinų-traktorių stoties vadovais, ir pagaliau nusprendė: „Galima ir rei kia!“. Rajono liaudies švieti mo skyrius, švietimo ministe rija palaikė papiliečių inicia tyvą.
Devintosois klasės mokiniai dabar vieną dieną savaitėje ■mokydavusi ne klasėse, o re. monto-traktorių stoties me chaninėse dirbtuvėse. Jie ruo šėsi tapti šaltkalviais-remontininkais. Vytautui Zurbai darbo dar padaugėjo. Jis, ga mybinės klasės vadovas. Drauge su inžinieriumi Kir tikliu, kuris sutiko mokyti moksleivius šaltkalvystės, su darinėjo gamybinio mokymo programas, rūpinosi mokomą ja baze, mokinių pažangumu Šiemet šie mokiniai jau baigs vidurinę mokyklą. Drauge su brandos atestatu jie gaus ir specialybės diplo mą. o ir gamybinė klasė mo kykloje Jau nebe viena. Jų — trys. Ir Vytautui “ Zurbai dabar tenka rūpintis ne vien mokinių pažangumu. Jo atsakomybėje dabar visa mokykla. 1961 metų pavasarįį ilgamomėtį Papilio vidurinės kyklos direktorių Joną Ka_ rosą išrinko Biržų irajono
vykdomojo komiteto pirminin ko pavaduotoju. — Kam dabar pavesti va dovavimą mokyklai“ — svars tė Pandėlio rajono liaudies švietimo skyriuje. Ir nusprendė: geresnio kandidato kaip Vytautas Zur ba nėra. Lengva, kai žmogus priva lai atsakyti tik pats už sa ve, bet daug didesnė atsako mybė gula ant pečių, kai tu vadovauji visam žmonių ko_ lekytvui, kai turi atsakyti už viso kolektyvo darbą. Vytau tas Zurba tai supranta. Ir jis stengiasi, ieško, tariasi su labiau patyrusiais mokyklų vadovais. — Ar nesutrukdysiu, drau ge direktoriau? — pažadina Vytautą iš užplūdusių minčių kažkieno balsas. Ne, prašau, — Vytautas mielai pasitinka „Papilio“ kolūkio pirmininką Domą Jankauską. — Kokie vėjai jus užpūtė? — Rengiame brigados die— pasakoja kolūkio pir mininkas, — jr kolūkiečiai pageidauja, kad jūs apie tai kų atomo panaudojimą papa sakotumėte. . . Gal galėsite? Ne kartą Vytautas Zurba jau_ lankėsi „Papilio“ kolūkio kolūkiečių susirinkimuose, jų kultūros namuose, atsaki nėjo į klausimus klausimų-at sakymų vakaruose arba skai tė paskaitas. Niekuomet neatsisako. Negali jis ir bar atsisakyti. Juk tai savas kolūkis. O savam kolūkiui, savajai mokyklai Vytautas Zurba niekuomet negaili nei jėgų, nei Dastan. gų. Juk taip jį auklėjo mo kykla, taip jį aukiėjo Uni versitetas. V. ŠEŠKAUSKAS VVU studentasneakivaizdininkas
SHre/ibca HaA AopačoTKoft n H34a,HHeM 2-ro h 3-ro tomob «KanHTa.na» Mapnca. CTpa3Aa;L re 4ajia čjiecTsimnK a-Ha.W3 arpapHbiM paičoTa.M B. K. JleHi.na. b AajibHeiiLiieM HtejiaTeJibHo H34a.HHe XOTH-6bI Ha poTajipHHTe Kypca jickuhh no hctopmh 3KOHOM(HHeC«KHX yneHHH (Ma'pKCUctcko-jichihhckhh 3Tan), a TaK»e noA'čop n cocTaBJieHHe KaTa/iora no 3T0MV npeAjMery B Ramune re M aip-KCH3M a -ji eH hh h 3 m a.
JĮou. M. J10JIA .
—------4-------PIRMAS NAUJAIS METAIS GERAI Sausio 4 d. Teisės m. f-to IV-to kurso studentai laikė kolūkinės teisės egzaminą. Vi sas kursas egzaminui buvo pa siruošęs gerai. Apie tai liudi ja ir rezultatai: iš aštuonioli kos laikiusiųjų — šeši pen ketai ir dvylika ketvertų. Ypač gerai atsakinėjo Vaške lis, Sumkauskas, Vegys, nors ir kiti nedaug beatsiliko. Ma tyti, kad ketvirtasis kursas rimtai padirbėjo. Belieka tik paliknėti to paties laikant ir visus kitus egzaminus. dėst. S. STAČIOKAS SESTIEJI KURSAI SUVAŽIAVO Pagausėjo žmonių IFF-te Tai neakivaizdininkai užėmė ištuštėjusias auditorijas. Į s • vovo paskutinę sesiją suvy » šeštojo kurso studetnai: lst kai, lituanistai, bibliotekir . kai, svetimkalbiai, rusistai žurnalistai. Sėkmės, brangūs drauga ir draugės!