visą
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ BALANDŽIO 15 D.
{
rn «i 1 • [••ii ■ • • • 1
4 i t t t 4 *4
ĮlĮI t
*4 4 4
Nr. 1(1340)
X
1986 M. SAUSIO 14 D. ANTRADIENIS
ilniaus darbo raudonosios vėliavos ir tautų draugystės ordinų valstybinio v. kapsuko UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
L
UGDOME KŪRYBINGĄ STUDENTĄ TSKP XXVII SUVAŽIAVIMĄ PASITINKANT
Paskutiniuosiuose partijos doen'tuose ir partinėje spauoje aštriai keliamas būtinu mas padidinti tiksliųjų mckslų, i lierinių profesijų prestižą, taip pavyzdį galima pacituoti instituto aviacijos llcškvos Ircfesorių Malyševo, Myšitno ir „Aukštoji straipsnio L OVO į <ykla — gamybai1 eilutes:'*.. Įigšiol specialistų paruošimas nėra laikomas visuomenės socia liniu užsakymu aukštajai mo kyklai. .. Nepaisant institutų kairiausių organizacinių meto dinių pastangų, blogėja studenlų pažangumas, inžinierių par imo lygis. .. Inžinieriaus kūrybinio darbo organizacijos ir jpmokėjimo tobulinimas — ga lingas ir svarbiausias svertas, Intensyvinant šiuolaikinę gamy bą ir tuo pačiu — tai aukšto sios mokyklos kokybinio atnau jinimo kelias". I Kokius 'konkrečius uždavi nius' kelia ir sprendžia chemi jos fakulteto partinė organiza cija šioje srityje? Visų pirma, Ūkiama, kad partiniuose susi rinkimuose būtų priimami aiš kūs ir konkretūs nutarimai ir jie būtų vykdomi. Pavyzdžiui, studijų kokybė neatsiejama nuo studentų dalyvavimo tiriamaja me darbe, t. y. SMD veikloje, fakulteto partinės organizacijos Į imtuose nutarimuose pabrė žiama, jog vadovavimas SMD veiklai — rimtas partinis įpa reigojimas, SMD būrelių vado vų siekiama neapkrauti antraei lėmis visuomeninėmis pareigo mis. Viena iš organizacinių prie monių, gerinant specialistų pauošimą — studijų diferencia:ijė. Vangu ar tikslinga leisti į
visus be išimties studentus dirbti tiriamąjį darbą paskutiniajame: studijų etape. Dalis studentų dėl daugelio aplinky bių nėra pakankamai gerai jam pasiruošę. Paskutinysis studijų etapas — diplominis darbas, į jį turėtų įsijungti studentai, praėję tam tikrą konkursą. Tuo met galima kelti didesnius rei kalavimus, sukurti kūrybinges nę atmosferą. Aukštoji mokykla pradeda naują vystymosi etapą. Studen tų mokymo procesas vis glau džiau siejamas su inžinieriaus, mokslinio darbuotojo kūrybiniu darbu. Chemijos fakultetas, jo partinė, komjaunimo organiza cijos į tai orientuoja studentų mokymą ir auklėjimą. Viena iš būdingesnių proble mų, su kuriomis tenka susidurti — adaptacija. Kartais beveik viską į ją suvedame. Studentas blogai studijuoja — vadinasi, blogai adaptavosi. Mokome jį dirbti su knyga, racionaliai planuoti darbo dieną ir t. t. Tai reikalingi dalykai, bet jie kabo ore, jei studentas pats nedirba. Darbštus studentas suge bės adaptuotis. Kita problema — ne visiems studentams žinių troškimas yra pakankamas stimulas studijuoti. Kokie dar galėtų būti stimulai? Tai įdomus darbas, baigus Universitetą, geras atlyginimas už gerai atliktą darbą. Ne pa slaptis, kad dažnoje įmonėje, įstaigoje jaunas specialistas už siima popierėlių tvarkymu, jų perkilnojimu. Neretai rimtas darbas neskatinamas materia liai. Šiuolaikinis studentas pa kankamai gerai informuotas, ži no šias problemas. Neretai jos
ir apsprendžia studentų pasy vumą. Studentų aktyvumas priklauso nuo jo mokslinio vadovo auto riteto. Šiuo aspektu susilieja studentų mokymo procesas ir dėstytojų mokslinis darbas. Nors fakultete beveik visi dės tytojai turi mokslinius laips nius, tačiau aukščiausios kvali fikacijos dėstytojų — mokslų daktarų, profesorių aiškiai per mažai. Prieš keletą metų dau guma dėstytojų įsipareigojo ap ginti daktarines disertacijas, pateikė terminus. Visi terminai praėjo — poslinkiai nežymūs. Tai buvo akcentuota chemijos fakulteto partinės organizacijos ataskaitiniame rinkiminiame su sirinkime. Priimtas nutarimas, jog dėstytojai komunistai nevykdę įsipareigojimų, turės atsi skaityti partiniuose susirinki muose, o fakulteto tarybai re komenduota atsižvelgti į tai, kaip peratestuojami dėstytojai įvykdė savo įsipareigojimus. Baigdamas noriu pažymėti, jog paliesta tik nedidelė che mijos fakulteto komunistų at liekamo darbo dalis. Ne ma žiau svarbios temos — ideolo ginio darbo klausimai fakulte te, liaudies kontrolės grupės veikla, komunistų veikla kom jaunimo bei profsąjungos dar be ir kt. Komunistai sudaro ketvirtį fakulteto darbuotojų, tačiau jie atlieka daugiau, nei pusę vi suomeninio darbo, siekia dera mai pasitikti partijos XXVII suvažiavimą.
Vytautas DAUJOTIS ChF partinio biuro sekretorius
Viešnagė Tartu universitete Į Grupė teisės fakulteto studen tė interklubiečių svečiavosi Tar ifu universitete vykusiose studen tų dienose. Į Šventės programa plati, rengi nių daug, visur nesuspėsi, visko [nepamatysi. Aplankėme Univer siteto Antikos muziejų, kuriame Hsponuojama per 200 įžymių Ripsinių skulptūrų kopijų. Susi pažinome su šiuo metu moder niausia tarp TSRS aukštųjų mo kyklų Tartu universiteto moks line biblioteka, pastatyta 1982 ■n- loję vienu metu gali dirbti [per 10 000 skaitytojų, kurių žinio je yra 41 milijono knygų fon das. Vien durų bibliotekoje yra Per 500 šimtus, o jų raktų ryšu lys sveria per 16 kg.! Buvome sužavėti estų kinema tografininkų sukurtų multifilmų Peržiūra. Susitikome su Tartu universi-
teto teisės fakulteto dekanu. Buvo labai įdomu padiskutuoti tiek studentus, tiek dėstytojus dominančiais klausimais, pasvar styti studentų gyvenimo aktuali jas. Ha, ir aišku, kokia studentiška šventė be studentiškų diskote kų. O kad šventė taptų tikra švente, ją turime kurti patys.
Tada neateisi į poilsio vakarą be kaklaraiščio ar su džinsais, o merginos nešoks, apsiavusios žieminiais batais. Išvykoje daug pamatyta, daug pasimokyta. Liko draugų būrys. viešnagę primins Tartu universiteto atvaizdas gairelėse, skaidrė se. Kęstutis MAŽIULIS
„Studijų metai patys gražiau si mano gyvenime. Jie lyg koks šviesus prisiminimas" — galima išgirsti kalbant ne vie ną jau pagyvenus) žmogų, kažkada taip pat trynusį audi torijų suolus. O mes? Ar galėsim su pasi didžiavimu pasakyt tą patj? Man rodos — ne visi. Ko gero ne vienam studentui prisimini-
4
!
KAINA 2 KAP.
;4
4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 *4 4 4 4 4 A
tuodavom. Tik kažkodėl po tų kalbų nebežinai, ką pasakyti apie žmogų. O ir sakyt nieko nesinori. Argi jau nebemokam paliesti savęs taip, kad skaudėtų? Apsamanojom, toliau savo nosies nebematom... O mūsų studijos? Protingi dėstytojai skaito protingas pa skaitas, o studentai palaimingai
BŪTI AR
NEBŪTI SALIAMONU? mai apie Universiteto šventovę siesis su neįveikiamu snaudu liu per paskaitas, nemaloniu rankų drebėjimu egzaminų me tu, blyškiu grupės paveikslu. Buvo kažkas, kažkokie žmonės, vadinami draugais, kurių vei dai seniai ištirpo praeityje ir kurių nebeatskirsi. O juk rodos ir labas nepamiršdavom viena kitai pasakyti, kai susitikda vom, ir apie orą šnektelti... Pašnekėdavom ir apie tai, kas užduota, ką padariau, ko nepa dariau, ką dar reikėtų padaryti. Net apie matytą filmą padlsku-
A
SESIJA
A
SESIJA
gaudo jų mintis ir užsirašinėja į sąsiuvinėlius. Po to tas pačias grąžina dėstytojams. Taip ir protingėja, darosi Saliamonais. .. Tik kas iš jų, galvų, prikimštų auksinių minčių, kur nieko sa vo, kur pasitenkinama vien paviršutiniškumu... Taip lengviau? Galbūt. Bet lengvas kelias — silpnų jų kelias... Rasa SIMELYTE FilF II k. studentė
A
SESIJA
A
SESIJA
KUR MOKOMĖS? VVU studentų profkomiteto akademinė komisija patikrino visų fakultetų auditorijų, skai tyklų būklę. Blogiausia padėtis IF, TF ir PF auditorijose. IF daugumoje auditorijų kliba sta lai, kėdės, nėra šiukšlių dėžių, trūksta užuolaidų. Trisdešimtoje auditorijoje krinta nuo lubų užsidarinėja tinkas, sunkiai durys, langai. TF kai kuriose auditorijose nesutvarkyti langai žiemai, yra sulaužytų kėdžių, trūksta užuo laidų. Jungiamojo korpuso au loje nesandarūs lubų langai. TF prodekanas pažadėjo paša linti trūkumus. PF auditorijose daugelio lan gų rėmai susidėvėję, juos rei kia keisti. Jungiamajame kor puse šalta, penktoje auditorijo je negali vykti užsiėmimai. Bū tina taisyti korpuso stogą — pro jį teka vanduo. FilF kai kuriose auditorijose blogai užsidaro langai, 92 au ditorijos būklė — avarinė. Būtinas remontas ir GF II geografijos auditorijoje. Pavasa rį buvo rašytas pareiškimas ūkio skyriui, bet auditorija taip ir liko nesutvarkyta. Blogiausiai įrengta IF skai-
tykla. Sulūžusios kelios kėdės, dauguma stalų kliba, nėra už uolaidų, prastas meninis apipa vidalinimas. MF skaitykla šiais metais perkelta j ketvirtąjį bendraibutį. Šiuo metu baigiama suitvarkyti.
PEF bendtabučio skaityklos ne visada atidarytos. Trūksta stalinių lempų, nejauku. MaF 16 bendrabutyje įrengtos dvi skaityklos, bet studentams se sijos metu trūksta vietos, be to ten šalta. Pažadėta įrengti dar 2 skaityklas.
VVU profkomiteto prezidiu mo posėdyje buvo nutarta per ūkio skyrių suteikti reikiamą pagalbą, šalinant trūkumus IF, PF, GF skaityklose bei audito rijose, kontroliuoti, kad būtų kuo greičiau pašalinti trūkumai visų fakultetų auditorijose ir bendrabučių skaityklose. Odilija JONUŠAITE Akademinės komisijos pirmininkė
Publlkaciją apie bendrabu čių skaityklas skaitykite ant rame puslapyje.