VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS
1968 m.
ŽMOGAUS VIETA
sausio mėn.
10 d.
TREČIADIENIS
Nr. 1 (624) Eina nuo 1950 m.
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Ideologinio darbo fronte Komunistiškai auklėjant jaunimą, didelį darbą atlieka Medicinos fakulteto partinė organizacija. Pirmaisiais pokario metais, 1945—1950 m. m. Medicinos fakultete partijos narių buvo maža (Rulys, Kušneris, Micelmacheris, Levinas, Iljinas, Karaliova, Rodinas, Jurša, Stepo naitienė ir kt.). Partinės orga nizacijos susirinkimai buvo organizuojami tik Universite to mastu. Tačiau, nežiūrint nedidelio komunistų skai čiaus, partinis darbas fakulte te vyko sėkmingai. Pakanka priminti, kad kolūkių organi zavimas, dalyvavimas rinki minėse kampanijose, tarybi nės santvarkos idėjų ugdy mas plačiose visuomenės ma sėse pokario metais pareika lavo daug sumanumo ir jėgų iš pirmųjų mūsų fakulteto partijos narių. Naują veiklos etapą Medi cinos fakulteto partinė orga nizacija pradėjo, kai buvo or ganizuotas partinis biuras ir pradėti giliau nagrinėti fa kultetą liečiantys klausimai. Gana sparčiai augo partijos narių skaičius Šiuo metu fa kultete yra 53 TSKP nariai. Pirmuoju fakulteto partinio biuro sekretoriumi buvo drg. Kušneris. Vėliau šias parei' gas ėjo drg. Jurša, E. Nekra šas, L. Kraucevičius, L. Ste ponaitienė, P. Skruibis. Jų įdėtas darbas neužmirštamas. Pagrindini dėmesį visais pokario metais partinis biuras skyrė ideologiniam darbui darbuotojų ir studentų tarpe. Šiam darbui vystyti buvo tai komos įvairios formos: teori niai seminarai, politiniai ra teliai, vakarinio marksizmo-le. ninizmo universiteto lanky mas, atvirų partinių susirinki mų organizavimas, auklėjamo jo darbo svarstymas kursuose bei grupėse ir kita. Teoriniams-metodiniams semina
rams vadovavo drg. drg. Sudavičius, Repšys, Micelmacheris ir kiti. Seminarų tema tika atspindėjo einamojo laikotarpio partijos ir vyriau sybės iškeltus uždavinius. Pastaraisiais metais seminarų tematika glaudžiai siejosi su Didžiojo Spalio socialistinės revoliucijos penkiasdešimtme čiu. Buvo nagrinėjama įvairių medicinos specialybių pasie kimai Tarybinės valdžios me tais. Minėti seminarai vyko kartu su atitinkamų specialy bių Vilniaus miesto moksli nėmis draugijomis. Atsirado galimybė Medicinos fakulteto kolektyvui suartėti su gydytojais-praktikais ir kartu pa nagrinėti aktualias problemas. Seminarai būdavo turiningi, davė nemažą naudą, gilinant filosofines teorines žinias bei nušviečiant tarybinės medici nos laimėjimus. Nemažą ideo loginį darbą atliko ir labo rantų bei ūkio darbuotojų po litinio švietimo rateliai. Jiems vadovavo drg. drg. Keblas, Zygas, Dzenis ir kt. Svarbiu uždaviniu partinis biuras laikė studentų politinįauklėjamąjį darbą. Salia mokymo-auklėjamojo proceso, kuris yra pagrindinė studenti jos ideologinio auklėjimo sri tis, partinis biuras dėjo visas pastangas išmokyti studentus materialistiškai galvoti ir būti jautriais tarybiniais patriotais. Siame darbe pirmu partinio biuro pagalbininku buvo fa kulteto komjaunimo aktyvas, kursų ir grupių vadovai. Kur sų vadovai gerai dirba su stu dentija. Iš jų pažymėtini drg. drg. Pavilonis, Skruibis, Capkevičius, Petkevičius ir kiti. Jų atliktas darbas buvo ne kartą svarstytas fakulteto at skiruose partiniuose susirinki muose ir visuomet susilaukė teigiamo įvertinimo. Fakultete planuojama daug gražių renginių: išvykos į
istorines vietas respublikoje — Pirčiupį, Panerius, Istorijos-revoliucijos muziejų, Kau no IX fortą, Rygos Medicinos istorijos prof. Stradinio mu ziejų ir kt. Studentų gamybi nės praktikos metu yra orga nizuojamos mokslinės konfe rencijos rajoninėse ligoninė se. Šiose konferencijose moks linio, o taip pat ir ateistinio turinio pranešimus ruošia fa kulteto studentai, dėstytojai, vietos gydytojai, Kauno Me dicinos instituto studentai. Tai graži priemonė kūrybiškai ir ideologiškai suartinti gydytojus-praktikus su mūsų ruošia mais busimaisiais gydytojais. Sveikintina ir tai, kad jau eilė metų fakultete organi zuojamos geriausios studentų grupės fakultete ir kurse pa gal mokymąsi ir dalyvavimą visuomeniniame darbe kon kursas. Jubiliejiniais metais nugalėtojai — VI kurso VII grupė. Politiniame auklėjamajame darbe svarbią vietą užima ateistinis darbas. Svarbu, kad mūsų ruošiami busimieji gy dytojai būtų ne tik gerais ateistais bet ir mokėtų ko. oi. prieš pasitaikantį žmonių re liginį tamsumą. Šiam darbui fakultete vadovauja ideologi nės komisi jos narys drg. Mar kulis. Jo dėka buvo sudary tas platus mokslinės-ateistinės tematikos sąrašas ir išsiunti nėtas visoms katedroms, SMD, komjaunimo organizacijai. Tai palengvina pasirinkti ateisti nę temą, organizuojant konfe rencijas studentų gamybinės praktikos metu bei fakultete. Be to, ateistinė komisija jau eilė metų organizuoja mokslines-a teistines konferencijas, kuriose skaitomi ateistinio tu rinio pranešimai. Minėtose konferencijose dalyvauja ne tik Medicinos fakulteto, bet ir Vilniaus Pedagoginio insti tuto, Kauno Medicinos insti
tuto dėstytojai ir studentai. Toks trijų aukštųjų mo kyklų bendradarbiavimas, ruošiant mokslines-ateistines konferencijas, yra svei kintinas. Ateistiniai klausimai aptariami ir politinių valan dėlių metu, SMD būreliuose. Ateistinės mintys atsispindi ir dėstytojų paskaitose bei praktikos darbe. Nemažą reikšmę turi ir fakultete vei kianti žmogaus kilmės ekspo zicija, kurią dažnai aplanko net ir svečiai iš kitų aukštų jų bei vidurinių mokyklų. Pravedamas politinis ideo loginis darbas fakultete duo da savo rezultatus. Šiandieną fakultetas gali didžiuotis, kad paruošia ne tik gerą gydyto ją, turintį reikiamą žinių kie kį, bet ir plačiai išsilavinusį, mokantį materialistiškai pro tauti, taurų ir garbingą, ryž tingą, jautrų Tėvynės patrio tą ir gerą darbuotoją. Žinoma, pasitaiko fakultete vienas Ki tas studentas bei jį baigęs gy dytojas, kuris savo poelgiu nedaro garbės fakultetui. Kiekviena auklėjimo klaida, kiekvienas negražus poelgis buitjjv.. visuomeniniame gy venime mums labai skaudus. Gal būtų prasminga, kad studentai, baigę Medicinos fakultetą ir gavę diplomus, duotų iškilmingą Hipokrato priesaiką bendrame fakulteto vakare. Toks iškilmingas va karas liktų jaunam gydytojui ilgu prisiminimu apie fakulte tą ir jo paties padarytus iš kilmingus pažadus. Vakare turėtų dalyvauti visi fakulte to profesoriai ir dėstytojai. Medicinos fakulteto komu nistai yra pasiryžę pašalinti dar pasitaikančius trūkumus ir savo praktiniais darbais stengsis pateisinti jiems rodo mą kolektyvo pasitikėjimą. P. VISOCKAS Medicinos fakulteto partinio biuro sekretorius
fortūna labori raililIllllSlIlIlIlBOIIIIIIIBIIIIM
Prasidėjo egzaminų sesija Į mūsų kiemą vėl atėjo šventė — žiemos sesija. Jau išlaikytos paskutinės įskaitos, pirmieji egzaminai. Ką žada ..piimosios kregždės"? Gamtos fakultetas. Trečia kursiai biologai puikiai (be dvejetų!) išlaikė mikrobiolo giją ir virusologiją. I kurso biologus egzaminavo prof. K. Daukšas. Bendroji chemija „fuksams" atnešė ir džiaugs mo, ir nusivylimo (penki dve jetai). Nemalonu, kai šventiš ka pirmojo egzamino aukšto joje mokykloje nuotaika susi drumsčia. Bet ką jau padary si, jei fortūna nuo tavęs nusi suko (ar tu anksčiau nuo kny gų nusisukdavai). .. Tik nenu kabink nosies... Fizikos fakultetas. „Pirmo sios kregždės" žada gražias pabaigtuves: III kurso 3-ioji
M. KURAIČIO nuotr.
PRIEŠ EGZAMINĄ... grupė istorinį materializmą iš laikė be dvejetų, o mokslinį ateizmą — tik gerais ir labai gerais pažymiais. Sekime pir mūnų pavyzdžiu! Sekime tik kokybinę sėklą, arba. . . kaip norite. Medicinos fakultetas. Ant rakursių IX—XIII grupėms nuo pečių jau nusirito politi nės ekonomijos, trečiakursių IX—X grupėms — mokslinio ateizmo, ketvirtakursių I—II grupėms — akių ligų discip
linos egzaminai. Chemijos fakultetas. III kur so chemikai (33) laikė moks linį ateizmą: 12 penketų, 16 ketvertų, 3 trejetai, bioche mikai (24): 10 penketų, 13 ketvertų, 1 trejetas. Dviems I kurso chemikams matemati kos egzaminas užsirietę.. . dvejetukais. Pasaulis (ypač žiemą) — slidus! Matematikos-mechanikos fa kultetas. Egzaminas — moks linio ateizmo. „Kirvis" — vyr.
dėstytojas P. Pečiūra. „Atpir kimo ožiai" — trečiakursiai (121). Egzaminų lape — 36 penketai ir pan. Teisės fakultetas. „Fuksai" laikė TSKP istoriją. 14 pen ketų, du. . . dvejetai ir kt. Pirmosios kregždės prana šauja jiavasarį. O sėkmingai pradėta sesija? — tur būt, ir aiškinti nereikia. Gera pra džia — pusė darbo, sako žmo nės Tebūnie taip! A. JUODUPIS
OJE šeimoje buvo keturi vaikai: duktė, jaunes nieji — trys broliai. Jauniausią sūnų Mykoliuką tėvai paskyrė mokslui. Vyresniesiems nebuvo lemta pakilti iki aukštųjų mokslų. Andrioniškio miestelis. 20-ojo šimtmečio pradžia. Valstietis nieko šviesesnio nemato. Darbas, varginan tis ir sunkus. Nori sudurti galą su galu, šiaip taip prasiversti, bėgiok amžinai tą patį kelią nuo trobos iki tvarto ir atgal. Čia kiaulė, čia karvė, arklys, vištų pulkas. Taip ir plušo Mykoliuko motina nuo anksty vos aušros iki vėlyvo vakaro. — Ach, Mykoliukas! — atsidusdavo. — Kaip būtų gerai, jei jis pasiektų mokslus... Iki kunigėlio! Ko kia būtų paguoda! — gulvojo motina, užburta vilio jančios minties. Tą svajonę pradėjo įgyvendinti. Vienos klasės kursą sūnus šiaip taip išėjo prie na mų. Toliau — Vilniaus progimnazija, iš kurios po trejų metų galima bus į kunigų seminariją. Mykoliukas mokėsi, kaupė stebėjimus, analizavo Keturių klasių egzaminų laikyti reikėjo vykti į Mask vą. O toliau — lemiamas nesirinkimas. Kojos neju dėjo eiti laiminamu keliu, ranka nepakito rašyti pa reiškimą. Ir čia prisiminta vyriausiojo konsultanto — tėvo žodžiai, jog doras žmogus gali būti ir be semi narijos, o būti žmogumi — svarbiausia. Šią išvadą rėmė gyvenimo faktai. Reikėjo tik išmokti juos ana lizuoti. Ir Mukolas Marcinkevičius pasirinko sunkesnį gyvenimo kelią. Jis nuvyko į Kijevą. Čia pirmiausia įsigijo vaistininko padėjėjo teises. Dirbo vaistinėje, o vakarais mokėsi suaugusių gimnazijoje. Audringi Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos metai. Aukštieji mokslo horizontai labai toli. Dar gim nazija nebaigta. 1919 metais Mykolus grįžta į tėvynę. Kaune baigia aštuntąją klasę. Aukštųjų kursų medi cinos skyrių. Kauno universitetą. Pagaliau medicinos gydytojo diplomas. Darbas Rokiškyje, Linkuvoje, Pa švitinyje, beveik 13 metų Panevėžyje. To laiko medicinos gydytojams buržuazinės Lietu vos r ručineijoje likdavo tik n'-nktika. Mokslo viršūnės stūksodavo toli, niekam repasiekiamos. Bet Mykolas Marcinkevičius kitoks. Jc. m gyvenimas ir mokslas yra neatskiriami dalykai. Toaėl i^o2—1933 metais jis vy ko pats pažiūrėti mokslo viršūnių Pragoję. Ir vėl Panevėžys... Bet nėra nei laboratorinių gyvulių ope racinės, nei laborantų, nieko. Ir be mokslinio darbo negalima. Tema? Prof. M. Btiinevičius nieko konkre taus nepatarė. Prof. V. Lašas iškėlė blužnies funkcijos tyrimo perspektyvą. Pats Mykolas Marcinkevičius įsitikino, kad ta problema aktuali. Betgi nėra jokių sąlygų! Ar gali būti tai kliūtimi? Nuspręsta dirbti esamose sąlygose. O tai nereiškia nebijoti nemalonaus darbo, savo lėšomis važinėti į Kauną iš Panevėžio, suorganizuoti savo bule operacinę, pačiam primokėti jaunuoliams už jų sutikimą būti ištirtiems ir stebi miems. Pats Mykolas Marcinkevičius sugalvojo kos minę blužnies problemą: blužnis, kaip kraujo rezer vuaras, tam tikrame laipsnyje — faktas. Pats daug kartų įsitikino. O kaip tas rezervuaras veikia aukštu mose? Ta ir daugelis kitų minčių nedavė ramybės mokslininkui. Surandama hermetiška kamera, suieškomas altimetras, siurbliai orui išsiurbti iki 2 ir iki 5 km aukštumų lygio. Kliūtys? Taip, jų buvo daug Neseniai minėjome Mykolo Marcinkevičiaus 75-mečio jubiliejų. Daugelį mokslinių darbų profesorius paskelbė. Dar daugiau neišspręstų klausimų iškyla, h negalima be mokslinio darbo gyventi, nors stokoja aparatūros, laboianlų. Pasak nrofesoriaus M. Marcin kevičiaus, mokslinį darbą reikia dirbti bet kokiose są lygose, nes visuomet galima susirasti sau tinkamą problemą ir metodikas. O juk niekas nereikalauja neįmanomų darbų. Tinimų lygis gali būti žemesnis, atradimai gali būti didesni. Reikia rasti sau tinkamų vietą. Doc. M. KRIKŠTO RAITIS
T
f; T•1 LLl11113 ?Jj . i
PASAKOJAME APIE MEDICINOS FAKULTETO ŽMONES IR JŲ VEIKLĄ
t
it I