GERAI
STUDIJUOTI —
VALSTYBINĖ
UŽDUOTIS. GERIAUSIAI JĄ
ATLIEKANTIS
VERTAS MŪSŲ
PAGARBOS
Visų šalių proletarai, vienykitės!
3s«hbss«
H ram/Binis sucioencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
1976 m. gegužės 21 d. Nr. 19 (961)
IR DĖMESIO
ARTĖJANTI SESIJA
RAGINA SUKRUSTI
Trečiakursiai laiko egzaminus
Labanauskaitės, A. Morkevičiaus, L. Šimoliūnaitės, V. Kišūnaitės pavardėmis. Įdomiau sia, kad dvi iš šio sąrašo — L. Labanauskaitė ir I. Jukavičiūtė — iš antro egzamino sugebėjo gauti penketus. Va dinasi dvejetas — tik apsi leidimo rezultatas.
FINANSŲ IR APSKAITOS FAKULTETE
Pramonės finansų spec. 1 PRAMONES EKONOMIKOS grupėje penketais iš ekono FAKULTETE minės statistikos ir tarybinės teisės egzaminų gali pasigirti Trečiakursiai jau išlaikė po R. Vasiliauskaitė, M. Sergudu egzaminus, tik darbo eko šenkovaitė. Beje, iš pastarojo nomikos spec. 1 gr. — tris. egzamino grupė negavo nė Bene geriausiai sekasi pramo vieno trejeto. Atvirkščias nės planavimo spec. 1 gr. stu vaizdas kredito spec. 3 gru dentams. Iš dviejų egzaminų pėje, kuri per du egzami (žemės ūkio planavimas ir nus — marksistinės-lenininės pramonės ekonomika) jie te filosofijos ir tarybinės teisės gavo vos 3 trejetus. Penketu- — sugebėjo gauti vos 4 pen kininkų net septyni: I. Juo ketus. Pirmojo egzamino „ne dytė, R. Kaspariūnaitė, R. Ke- įkando" net šeši — L. Mal corytė, O. Lisauskaitė, A. Lit ko, A. Miškinytė, V. Ramo vinas, M. Starkevičiūtė, V. nas, A. Semėnas, J. ŠvelpaiVaitiekūnaitė. Tos pačios tė, V. Vaišutytė. Finansų specialybės 2 gr. studentai iš spec. 2 grupėje dvejetukinin laikė taip pat du egzaminus kų nėra. Po du penketus ga — ekonominę statistiką bei vo M. Barkauskaitė, O. Bla pramonės įmonių organizavi žytė, R. Cečionytė, V. Petke mą ir planavimą. Pirmūnų ir vičiūtė. čia ne ką mažiau. Du penke Ekonominės kibernetikos tus jau turi D. Bumbulytė, R. spec. 1 gr. egzaminų žiniaraš Duliebaitė, A. Kotovas, D. ty — du penketai ties R. Makarevičiūtė, R. Miškinytė, Gedmino pavarde. Greta — V. Za.barauskas. Antrojo eg du V. Janulio dvejetai. Vie zamino neišlaikė A. Vencku no egzamino neišlaikė M. tė, J. Vazniokas. Gerbutavičiūtė, G. Guntulytė, Didelį kontrastą tarp pir G. Gurčinaitė, V. Imbrasas, mos ir antros grupių pastebė R. Jakšytė. sime, atsivertę darbo ekono Tos pačios specialybės ant mikos specialybės egzaminų ros grupės studentai irgi ne žiniaraščius. Pirmoje grupėje gali girtis pirmūnais. Jų tik nepažangių nėra. Penketus iš du — E. Radavičius ir G. Tamarksistinės-lenininės filosofi lačka. Dvejetukininkų kur kas jos ir ekonominės statistikos daugiau. Ekonominės statisti egzaminų gavo V. Blauzdžiū- kos egzamino neišlaikė L. Re naitė, B. Jurkšaitė, A. Leo- meika, V. Senvaitis, A. Stronaitė, A. Sarpailiūtė. Tik tre lia, liaudies ūkio planavimo čiasis — liaudies ūkio plana — R. Mironas, V. Pališkis, V. vimo — egzaminas pakišo Taraškevičius, A. Uosis. koją: jo neišlaikė N. DūdaiStatistikams sunkiausias bu tė, V. Gavelis, V. Leonavi vo marksistinės-lenininės fi čiūtė, E. Slavickas. Šio egza losofijos egzaminas. Neišlai mino žiniaraštyje tik vienas kė keturi studentai: R. Cicėpenketas — B. Kadlauskaitei. naitė, M. Radevič, V. SemaUžtat antroji grupė sugebėjo ka, V. Visockaitė. Tik viena gauti jau 11 dvejetų: tris iš O. Juodžiukynaitė gali pasi liaudies ūkio planavimo ir aš girti dviem penketais. tuonis iš pramonės ekonomi kos egzamino. Dvejetai „pui TEISES FAKULTETE kuojasi" ties L. Apšegaitės, E. Bazio, G. Cioglio, V. GirČia trečiakursiams sesija džiūtės, A. Jonuškaitės, I. Ju- dar tik įsibėgėja. Pirmas bar kavičiūtės, R. Kozickaitės, L. jeras, kurį reikėjo įveikti tei
sininkams — marksistinės-le nininės filosofijos egzaminas. Reikia pažymėti, kad keturio se grupėse egzaminatoriai pa rašė tik 4 dvejetus, užtat penketukininkų visas būrys. N. Guskova, V. Deliukova, L. Šarkinas, N. Palij (4 gr.), L. Žemaitytė, K. Virketis, A. Trumpulis, N. Stankevičiūtė, N. Petkevičiūtė (3 gr.), P. Jegorovas, E. Kairytė, L. Miliukaitė, A. Nesonis, G. Norvilaitė (2 gr.). Pirmoji grupė iš laikė dar ir baudžiamosios teisės egzaminą. Jis buvo sėkmingas A. Biguzui, E. Bič kauskui, A. Andriulionytei, V. Ciučiulkai, Z. Iždonytei. Į jų studijų knygeles įrašyti jau 2 penketai. Garbės pir mai grupei nedaro penki šio egzamino dvejetai. Juos gavo V. Armonas, R. Dokšiūtė, R. Busila, V. Budrys, I. Rukaitė. Pirmieji egzaminai atnešė vieniems džiaugsmą, kitiems nusiminimą ir visiems — su sirūpinimą. Kažin ar ne per daug dvejetų, išlaikius vos kelis egzaminus. •
Pabandykim prognozuoti Paskutinės paskaitos. Pirmo sios įskaitos. Po savaitės ki tos į studijų knygeles bus įrašyti pirmieji šios pavasa rio egzaminų sesijos pažy miai. Kokie jie bus? Tai pri klauso nuo pasiruošimo per semestrą. Chemijos fakultete nuolat kontroliniai, laboratoriniai darbai, koliokviumai. Todėl dekanatui ne per sunkiausia kontroliuoti studentų pasiruo šimą. Visgi ir čia atsiranda mėgėjų studentauti. Sle — didžiausias dekanato rūpestis. Apie tai pasakoja fakulteto dekanas doc. E. RAMANAUS KAS: Studentauti chemikams ne lengva. Neatlikai vieno ki to laboratorinio darbo — štai jau ir rimtas signalas. Deka natas taiko silpnai besimokan čių studentų kontrolės siste mą. Du kartus per semestrą gaunamos žinios, kaip moko si „potencialūs" skolininkai. (Paprastai sąrašuose sutinka
mos tos pačios pavardės.) Juos svarsto komjaunimo biu ras, šefuoja grupės draugai. Daugeliu atvejų tai padeda. Sakysim, praeitos sesijos sko lininkai visas skolas likvida vo iki nustatyto laiko. Kar tais draugų žodis nepadeda. Tada apsileidėliai kviečiami į dekanatą. „Spaudimas iš vir šaus" irgi turi savo pliusų. Nebemokam stipendijos, parašom laišką tėvams, — šios griežtos, bet pateisinamos priemonės padeda nuvyti tin gumą. Jei ir jos nepadeda, tada su tais kietakakčiais su sipažįsta visas universitetas laikraščio skyrelyje „Pašalin ti nepažangūs studentai". Sį semestrą tokių turėjome sep tynis. Dauguma — net penki — antrakursiai. Vos išsiritę iš „fuksų" amžiaus jie mano, kad visi sunkumai jau įveik ti. Dekanatas, kuratoriai, kom jaunimo aktyvas stengiasi vi sapusiškai padėti pirmakur siams išmokti darbo su kny ga, susidaryti studijų sistemą. Aišku, be jų pačių norų jo kia pagalba nebus veiksmin ga. Ar turi pirmakursiai to kių norų — parodys egzami nai. Antrakursiams ši sesija bus gana sunki. Jų laukia peda goginė praktika pionierių sto vyklose, egzaminus teks „for suoti". Jau senokai pastebėta, kad stambiamolekulinių junginių specialybės pirmo ir antro kursų grupės yra daug silp nesnės už kolegų, besimokan čių gamtinių junginių specia lybėje. Trečiame kurse tas skirtumas lyg ir sumažėja, bet niekuomet neišnyksta. Tai būtų galima paaiškinti tuo, kad į pastarąją specialybę yra didesnis konkursas ir pri imami geriausieji. Į stambia molekulinių junginių specia lybę patenka įvairių gabumų žmonės, nes konkursas mažes nis. Dekanatas gali kovoti su tinginiais ir apsileidėliais, bet gabumų juk nepridėsi. Sunkiai žemesniuose kur suose sekasi aukštoji matema tika, fizika. Be šių disciplinų chemijoje — nė žingsnio. Studentai, ateidami į fakultetą tai gerai žino, bet mokosi mažokai. Dėstytojai stengiasi padėti, rengia konsultacijas, aiškina nesuprantamus daly kus. Prieš kiekvieną, žinoma,
ir prieš šią sesiją, tikimės ge resnių rezultatų. Gal tie lū kesčiai ir išsipildys. Visuomenines disciplinas chemikai studijuoja rimtai. Nepažangių po sesijos tik vie nas kitas. Ši sesija neturėtų būti išimtis. Taigi, sesija ne tik studen tų, bet ir dėstytojų darbo pa tikrinimas. Ankstesnėse sesi jose bendros pastangos duo davo neblogų rezultatų. Štai žiemos sesijos fakulteto pa žangumas (95,3%) aukštesnis, negu universiteto vidurkis. Dekanatas patenkintas rezul tatais. Tikėsimės, kad ir šios sesijos rezultatai nebus blo gesni. Kalbėjosi L. KLIŠAUSKAS
„Saugokime pirmūną!“ Šis Leningrado Politechni kos instituto profesoriaus A. Konsono laiškas buvo išspaus dintas „Komsomolskaja pravda" laikraštyje. Manome, kad kai kurios jo mintys bus įdo mios ir mūsų skaitytojams: Kartais nebesuprantu: ko dėl aukštojoje mokykloje taip visi tūpčioja apie atsiliekan tį studentą? Bet kokiam susi rinkime ar posėdy tik ir te girdi: kaip ištempti skolinin ką, kaip iš jo padaryti bent trejetukininką? Kodėl? Kam gi jis reikalingas, tas nelai mingas trejetukininkas? Įsiti kinęs, kad mūsų liaudies ūkiui toks „specialistas" ne reikalingas. Dėl jo nukenčia ne tik aukštoji mokykla, liaudies ūkis. Per tą atsilikėlį reikia mos paramos nesulaukia tas, kuris sugeba mokytis gerai. Jeigu savo rūpestį pakreiptu
me kita linkme, visas jėgas skirtume mokyti penketukĮninką, jeigu jis taptų mūsų veiklos svarbiausiu orientyru, kur kas naudingesnis ir efek tyvesnis būtų mūsų darbas. Daugelis mano, kad turėti iš visų dalykų penketus — bereikalinga prabanga. Šios nuomonės šalininkai vadina pirmūnus „zubrylomis", vi saip stengiasi sumenkinti jų visuomeninį prestižą. Patys 'gi beveik didžiuojasi, kad studi juoja vidutiniškai. Tokių ir įtaka kitiems, ypač pirmakur siams, nėra menka. Tenka galvoti, ką jai priešpastatyti. Šiandien aktualus ir toks klausimas: kokiais rodikliais turi būti vertinamas aukšto sios mokyklos komjaunimo organizacijos darbas, keliant mokymo kokybę? Mano ma nymu, pagrindinis rodiklis — mokslo pirmūnų dalis bend rame studentų skaičiuje. O ne pažangumo procentas, ku rį gali didinti ir tie nelemti trejetukininkai. Rūpintis pirmūnu būtina, jam reikia studijų lengvatų, gal net tokių, kokias turi pir mūnas gamyboje: geresnes buitines sąlygas, teisę gauti kelialapius į poilsio namus. Kartais tam prieštaraujama: „Kodėl sudaryti geresnes są lygas, jeigu ir taip jis pui kiai mokosi?" Neteisinga ši pažiūra. Pažinimui' ribų nėra. Sąvoka „puikios žinios" — taip pat sąlyginė. Todėl rei kia padėti kiekvienam pirmū nui įgyti aukštojoje mokyklo je maksimumą to, ką jis su geba pasiekti. Vidutiniškai mokyti galima vidutiniokus, o pirmūnui rei kalingos tik puikios paskai tos. Atrodo, šiandien mes kiek negerbiame turimo dės tytojų palikimo. Kodėlgi ne sudarius geriausių paskaitų videoįrašų archyvinių kolek cijų? Jos taptų savotiška lek toriaus meistriškumo mokyk la ir jauniesiems pedagogams.