HKA4 H W ♦T1DEHTE? VKŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
. ,11..
fl \
& / 1 Si i Š 'tS ! ‘L nf; ' ' "
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVE RSITETO PARTINIO BIURO. REKTORATO. KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr. 19 (258) 1957 m. ★ birželio 12 d. Trečiadienis.
Žodis abiturientams
d- Universitete iš viso mo kosi 3285 studentai. O 1957/1958 mokslo metais bus priimta 635 studentai. tt Pernai universitetas pa ruošė 562 specialistus. O Universitete veikia 74 moksliniai būreliai, turį 812 narių. O Per dieną vien Bendrojo je skaitykloje apsilanko virš 300 skaitytojų. Universitete veikia 6 centriniai saviveiklos kolekty vai: liaudies dainų ir šokių an samblyje dalyvauja 140 stu dentų akademiniame chore — 160, dramos ratelyje — 30, estradiniame orkestre — 25, dūdų orkestre — 25, vyrų cho re — 50.
Kas žinotina stojantiesiems į universitetą -4 Vilniaus Valstybiniame V. Kapsuko vardo Universitete yra septyni fakultetai: Istorijos-filolo gijos, Ekonomikos, Teisės, Fizikosmatematikos, Chemijos, Medici nos ir Gamtos mokslų. 4- Į universitetą priimami abie jų lyčių TSRS piliečiai iki 35 me tų amžiaus, baigusieji vidurinį mokslą ir sėkmingai išlaikiusieji nustatytuosius stojamuosius eg zaminus. ’ -4 Asmenys, baigę specialias vidurines, priimami į Vilniaus Valstybini V. Kapsuko vardo Universitetą turint įstatymų nus tatytą 3-jų metų gamybinio dar bo stažą, igytą baigus minėtas mokyklas. Nurodytas darbo stažas nerei kalaujamas iš asmenų, atlikusių, baigus specialią vidurinę mo kyklą ar technikumą, tik rąją karo tarnybą. Ir iš asmenų, įtrauktų į 5 proc. specialios vi durinės mokyklos laidos. -4 Asmenys, apdovanotieji, bai gus vidurinę mokyklą, aukso ir sidabro medaliais „Už labai ge rą mokymąsi ir pavyzdingą el gesį”, priimami į Universitetą be stojamųjų egzaminų. Be stojamųjų egzaminų pri-' imami taip pat asmenys, gavu sieji baigus specialią vidurinę mokyklą diplomus su pagyrimu, įeinantieji į duotosios mokyklos 5 proc. laidos ir stojantieji į Uni versitetą pagal savo specialybę. Didžiojo Tėvynės karo daly viai, apdovanotieji baigus viduri nę mokyklą medaliais, o taip pat gavusieji atestatus su pagyrimu priimami į Universitetą taip pat be stojamųjų egzaminų. 4- Stojantieji į Universitetą lai ko stojamuosius egzaminus pri klausomai nuo pasirinktos specia lybės Universitete. a) stojantieji i geologijos, fizi kos ir matematikos specialybes — lietuvių kalbos ir literatūros (raštu), matematikos (raštu Ir žo džiu), fizikos (žodžiu) ir svetimos kalbos (žodžiu); b) stojantieji į chemijos specia lybę — lietuvių kalbos ir litera tūros (raštu), matematikos (io-
Jas, mokslo institutus, į spau dą. Šiais metais priėmimas j Universitetą bus vykdamas pa gal naujas taisykles. Jos sutei kia tam tikras lengvatas žmo nėms, jaa turintiems gyvenimo ir savistovaus darbo patyrimą. Todėl greta ką tik vidurinę mokyklą baigusiųjų abiturien tų bus plačiau priimami į Uni versitetą žmonės, kurie anks čiau baigė vidurinę mokyklą, įgijo gamybinį patyrimą bei atliko karinę prievolę, tarnau dami Tarybinėje Armijoje. Praktika parodė, kad tokie žmonės, atėję į aukštąją mo kyklą, geriau ir sąmoningiau studijuoja, nes turi savarankiš ko darbo įgūdžius. Todėl ypatingai pageidauti na. kar kartu su abiturientais kuo didesnis skaičius jaunųjų darbininkų, kolūkiečių, demo bilizuotų karių, turinčių vidu rinį išsilavinimą, stotų į mūsų universitetą. Komunistų parti jos ir Tarybinės vyriausybės sudarytos visos sąlygos liau dies vaikams studijuoti ir tapti aukštai kvalifikuotais pasirink tos specialybės darbuotojais. Vilniaus universiteto durys plačiai atvertos jums, brangūs Universitete dėsto žymūs jaunieji draugai! ^^■ininkai: prof. J. Matulis, J. Brazdžiūnas, prof. Universiteto Rektorius is, prof. J. Kairiūkštis, J. BULAVAS, roBJ. Balčikonis ir daugelis LTSR MA narys— tų, kurie įneša svarbų indėlį korespondentas mūsų mokslo ir kultūros loyną, kartu auklėdami jaunąją įteligentijos kartą. Tarybų valdžia sudarė puiias jsąlygas studentų mokyuisl ir gyvenimui. Didžioji augumą studentų gauna stienciijas, gyvena geruose bend savo pozicijas. Steigiama aukš ručiuose. Laboratirijos, katoji mokykla turėjo atsverti pa netai papildyti modernia žangių pažiūrų plitimą iš Va larat.ira. karų Europos, kur tuo metu g Visa tai leidžia Universitemokėsi daug lietuvių. Į jėzuitų : ii rubštl plataus akiračio sperankas atiduota akademija bu ^alistLis, kurie greta mokslinio vo viena iš didžiausių viduram pj0Įi praktinio paruošimo pasižiškos reakcijos centrų. 1 liktoje šakoje, gauna gilias Tuo metu Academlja et uni orines žinias iš viso, tarpusaversitetas Vilensis pagal tuo Yje sLsijusio, tam tikros spemetu jam suteiktas privilegijas oasalybbs mokslų komplekso. turėjo du skyrius — filosofijos ‘ Vilįiaus Universiteto auklėir teologijos. Be to, joje turėjo NKniai lėkmlngai dirba įvairiose būti einami ir vadinamieji hu 1 iudįgs ūkio, švietimo, moksmanitariniai mokslai, būtent: LŲ* beiįkultūros šakose. Mediči lotynų ir graikų kalbos, poezi us fakulteto absolventai darja, retorika ir kt. AMojasi sveikatos apsaugos .ir 1773 m. panaikinus jėzuitų __ ediepos mokslų įstaigose. ordiną, bevelk 200 metų tru 'isininkai eina į teismo, prokęs jėzulitinis Vilniaus aukš iratūros, notariato organus, ; tosios mokyklos laikotarpis —Ivokįtūrą, į valstybinį apapasibaigė. Akademija pate Į4- {Labai plati dirva ekoko Edukacinės komisijos (kaip li mist; ms, ypač dabar, per buvo vadinama Žeč iu arkijs pramonės valdymą, Universiteto didysis kiemas tada tei į . jlp reikalingi kiekvie (XIX a. graviūra) pospolitos švietimo reikalų ną >je lūkinėje organizacijoje, komisija) žinion, ir buvo pra Kiekvieną besiruošiantį stu dėti pertvarkymai mokyklos tė adeiint Plano Komisija bei audEs Ūkio Taryba ir bąl dijuoti universitete, tur būt, moksliniame darbe. Vyriausio ant Jįmonėmis, kolūkiais, fi- domina jo praeitis, istorija. O je Lietuvos mokykloje (taip ta —^nsinlais bei prekybos orga- ji iš tikrųjų įdomi ir turtinga. da vadinosi reorganizuotoji ww,-iis. Vilniaus universitetas yra akademija) buvo sudarytos dvi -—•fflGamtininkų — biologų, rė ografų, meteorologų—laukia seniausias unliversitetas Tarybų naujos kolegijos: — fizikos ir dą omui darbas, auklėjant mū- Sąjungoje. Jis praėjo ilgą isto moralinių mokslų, kuriose pir lo- jauūąją kartą, tiriant Lietu- rinį kelią nuo viduramžiškos mą kartą buvo pradėta dėstyti ir >s gamtą ir klimatą, padedant jėzuitų akademijos iki stam medicina, biologija, visuotinė k. 'styti musų socialistinį žemės biausios mokslo įstaigos res istorija. Žymų Indėlį astrono ,-z- T Daugelis Istorijos-filologi- publikoje. Jis savo darbą pra mijai davė prof. Počobutas, s, CĮemijos ir Fizikos-mate- dėjo 1579 m. kaip jėzuitų aka-, sukūręs vieną iš geriausių obatikos fakultetų auklėtinių demija. Tuo laiku Vakarų Eu servatorijų ir organizavęs sėk rba garbingą mokytojų darbą ropoj plėtėsi Ir kilo mokslas, mingus Merkurijaus stebėji “TTresnĮosiose vidurinės mokyk- pažangi tuo metu buržuazinė mus. Jonas Sniadeskls domė 3 kla ve. Kita dalis šių fa- kultūra, ir viešpataujanti Lie josi naujaisiais gamtos mokslą Itetd auklėtinių eina į moks- tuvoje feodalinė klasė norėjo ir technikos pasiekimais. -tyrlįno įstaigas, laboratori- per taukštąją mokyklą stiprinti 1795 metais, Lietuvą prijunVi niaus universitetas, įkur■ar XVI šimtmetyje tik so.0 allfjtinės santvarkos sąlygomis lajai atvėrė duris daroo jaumud Tarybų valdžia pavertė tikrąja nacionalinės taryblTnteligentijos kalve. Vien ■io metais Universitetas riA šė penkis tūkstančius dlpa ■>tų specialistų, kas žymiai visų Lietuvos aukštųjų Dr^Hklų absolventų skaičių ^lazijos valdymo laikotaro
Faktai ir skaičiai
džiu), fizikos (žodžiu). chemijos^ 4- Pareiškimai priėmimo reika(žodžiu) ir svetimos kalbos (žo-^lu į Vilniaus Valstybinį V. Kapdžiu); k suko vardo Universitetą prlimac) stojantieji į ekonomikos irį^mi nuo birželio mėn. 20 d. iki geografijos specialybes — lietuj'.liepos mėn. 31 d. vių kalbos ir literatūros (raštu),Pareiškime turi būti nurodyta matematikos (žodžiu), geografi-J^stojančiojo pasirinktas fakultejos (žodžiu), TSRS istorijos (žo į tas ir specialybė. Pareiškimai džiu) ir svetimos kalbos (žodžiu) L paduodami Universiteto rektod) stojantieji į medicinos irįįjriaus vardu, pridedant sekančius Belota biologijos specialybes — lietuviu Įrdokumentus: ____ ________ D vidurinės mokyklos . kalbos ir literatūros (raštu), ..-ifa fizi baigimo kos (žodžiu). cchemijos (žodžiu)Tjatestato (diplomo) originalą, Ibos (žodžiu). į 2) autobiografiją; ir svetimos kalbos & 3) pasą, karini bilietą (atsar Svetimos kalbos egzaminai £ arba stojant i minėtas specialybes, lai f gos karo prievolininkams) (minėti do komas iš tos kalbos, kuri buvoF prirašymo liudijimą kumentai pateikiami asmeniškai); dėstoma vidurinėje mokykloje. į 4) 4-ias fotografijas (be galvos Be to stojantiesiems i visasaukščiau išvardintas soecialvber| apdaro 3X4 cm dydžio); Didžiojo Tėvynės karo dalyviai pravedamas rusų kalbos mokėji4; mo patikrinimas žodžiu. Gavusį (papildomai, apart minėtų doku teigiamą įvertinimą, patikrinimofc mentų, pristato pažymą iš Karinio patvirtintą iš rezultatai į konkursą (į egzami-L komisariato arba nų rezultatus) neįtraukiami. flrašą. iš karinio bilieto --------- apie dalye) Stojantieji į filologijos (lietu-t vavimą Didžiajame Tėvynės kare; 5) apie .„_i turimą tuvių kalbos ir literatūros, rusųf ■=' dokumentus ---kalbos ir literatūros ir svetimųc praktinio darbo stažą (darbo kny išrašas, įstaikalbų), žurnalistikos, istorijos,! gelės . -------- ,patvirtintas —............ — ,------teisės ir bibliotekininkystės spe-į gos ar įmonės, o kolūkiečiams — cialybes laiko šiuos egzaminus! Ipažyma, išduota, remiantis kol— lietuvių kalbos ir literatūros • iūkiečio darbo knygele ir patviri—m., jr žodžiu), rusų kai-/'tinta kolūkio valdybos, nurodant (raštu bos uui (raštu, atpasakojimas arba; darbadienių skaičių, išdirbtą atdiktantas) TSRS istorijos (žo-į jskirai pačiai metus dviejų metų džiu); stojantieji į svetimų kalbų! ,bė,gyje prieš stojant į universitespecialybes (vokiečių, prancūzų,. 'tą). Darbo stažas apskaičiuojaanglų) papildomai laiko egzaminą' mas rugsėjo mėn. 1 dienai; ir iš svetimosios kalbos; charakteristiką iš paskuti4- Asmenys, gavusieji iš vie-. nes darbo vietos (asmenims, tu no atsakomojo ar rašomojo egza-Urin , nts praktinio darbo stažą), mino nepatenkinamą pažymį, .ipasirašytą administracijos ir vlprie sekančių egzaminų neprilei-- suomeninių organizacijų (koldžiami. Pakartotinas egzaminų skiečiams — kolūkio valdybos ir laikymas, gavus nepatenkinamą^ visuomeninių organizacijų); pažymį, taip pat egzaminų per-U 7) Stojančių į aukštąsias molaikymas pažymiui pakelti nelei-r kyklas ar technikumus sveikatos džiamas. * 'pažymėjimą (forma Nr. 286), už4 Stojantieji privalo atvykti į. pildytą mokyklą aptarnaujančio egzaminus griežtai nurodytu gydytojo arba vaikų ar rajoninės tvarkaraštyje laiku. i.-ligoninės (poliklinikos) aptarnauAsmenys, be pateisinamos prie-, jančio tą teritoriją gydytojo. Be žasties neatvykę į vieną egzami- j to, stojančiųjų sveikata bus tikri ną, toliau prie egzaminų nepri- narna Vilniaus Aukštųjų mokyklų leidžiami. Negalėdamas atvykti į poliklinikoje, egzaminą dėl ligos, stojantysis __ iki egzamino pradžios turi apie I lS gyvenamotai pranešti stojamųjų egzaminų slos vietos. komisijai. 4 Stojamieji egzaminai prave-
IS UNIVERSITETO ISTORIJOS gus prie Rusijos, buvo pertvar kytas ir vyriausios mokyklos darbas. Gavęs pagal 1803 me tų statutą plačią autonomiją, universitetas (Caro 1803 m. IV. 4. aktu Vilniaus vyriausio ji mokykla buvo paversta Im peratoriškuoju Vilniaus univer sitetu) buvo apsaugotas nuo feodalų sauvalės. Visuomeni nio Judėjimo veikiamas, uni versitetas formavosi kaip žy mus mokslo centras. Jo ketu riuose fakultetuose: fizikosmatematikos, medicinos, moralinių-politinlų mokslų ir lite ratūros bei laisvųjų menų — studentų skaičius nuo 470 1811 metais išaugo iki 1066 — 1829 metais. Universitetas garsėjo savo dėstytojais ir profesoriais: istorikais Leleve liu, Onacevičiumi, Danllavičium, filologu Grodeku, gamti ninkais Jonu ir Andriumi Snladeckialis bei Bojanu, mediku Franku, dailininku Rustemu ir kt. Vilniuje buvo domimasi agronomija, technikos vysty musi. Universiteto sienose vei kusios slaptos draugijos, palai kiusios ryšius su dekabristais Rusijoje, laikė savo uždaviniu paversti atsilikusi kraštą priešą, kflnlu. Žymiai išsiplėtė ir sutvir tėjo universiteto ryšiai su kito mis aukštojo mokslo įstaigo mis. Universitetas glaudžiai bendradarbiavo su Rusijos Mokslų akademija, Charkovo, Dorpato (dabartinis Tartu) ir kt. universitetais. Universiteto auklėtinių tar-
pe buvo žymusis poetas Ado mas Mickevičius, Simonas Daukantas, Simonas Stanevi čius, Motiejus Valančius, Sil vestras Valiūnas, Liudvikas Ju cevičius ir daug kitų. Po 1830 —31 metų sukilimo carinė valdžia uždarė universitetą. Kurį laiką jo vietoje dirbo iš medicinos fakulteto suorgani zuota Medicinos-chirurgijos akademija. Pastoviai velkė tik Vilniaus universiteto biblioteka. Tarybų valdžiai 1919 m. atkūrus Vilniaus universitetą, jis pirmą kartą savo istorijoje tapo visaliaudiniu. Tarybų Lie tuvos vyriausybė su V. Micke vičium-Kapsuku priešakyje iš skyrė 1 milijoną rublių univer siteto darbui. Ponų Lenkijai pagrobus Vii-
darni nuo rugpiučio 1 iki 20 d. 4 Priėmimas j universitetą pravedamas žemiau nurodytais terminais sekančia tvarka: Asmenų, apdovanotųjų aukso ir sidabro medaliais, priėmimas į universitetą vykdomas nuo lie pos mėn. 15 iki 25 d., pravedus komisjai pasikalbėjimą su stojančiaisiais. Asmenims, nepriimtiems į uni versitetą dėl vietų stokos, sutei kiama teisė paduoti pareiškimą į kitą aukštąją mokyklą arba lai kyti egzaminą i universitetą iš vieno dalyko paqal stojančiojo pasirinktą specialybę. Iš laikiusiųjų stojamuosius eg zaminus pirmoje eilėje (be kon kurso) priimami asmenys, turin tieji praktinio darbo stažą pra moninėje Ir žemės ūkio gamyboje arba kitose liaudies ūkio ir kul tūros šakose nemažiau 2-jų metų ir teigiamai parodę save darbe, o taip pat Didžiojo Tėvynės karo dalyviai ir asmenys, demobilizuo tieji iš Tarybinės Armijos ir Ka rinio Jūrų laivyno dalių. 1 likusias vietas priimami as menys, turintieji iš stojamųjų eg zaminų geriausius pažymius. Priėmimas j universitetą vyks ta nuo rugpiūčio mėn. 21 iki 25 d. 4 Asmenims, nepriimtiems i universitetą, dokumentai grąži nami ne vėliau 3-jų dienų, pada vus Jiems atitinkamą pareiškimą. Asmenims, išlaikiusiems stoja muosius egzaminus, bet nepri imtiems į universitetą, išduoda mas, jiems prašant, pažymėji mas, nurodant gautus pažymius iš laikytųjų stojamųjų egzaminų. -4 Visi klausimai, susiję su priėmimu į universitetą, galuti nai sprendžiami rektoriaus, su tinkamai su priėmimo taisyklė mis. -4 Asmenys, priimtieji j univer sitetą, bet iki rugsėjo 10 d. neat vykę be pateisinamos priežasties į užsiėmimus, išbraukiami iš stu dentų skaičiaus. 4- Plačiau apie stojimo sąlygas galima sužinoti Universiteto Mo kymo dalyje.
nių, universitetas buvo pavers tas buržuaziniu, tačiau jame ir toliau buvo tęsiamos geriausios tradicijos, studentai dalyvavo revoliuciniame judėjime. 1940 metais universitetas vėl tapo tarybine aukštąja mo kykla. Jo darbą nutraukė klas tingas fašistų užpuolimas. Okupantai 1943 metais univer sitetą uždarė, padarę vien jo bibliotekai virš 1,5 milijono rublių nuostolio. Po Vilniaus išvadavimo, 1944 metais vėl pradėjęs darbą. Vilniaus universitetas tapo stambiausia respublikos mokslo įstaiga, kur iki šių dienų ver da įtemptas, pilnakraujis gyve nimas. K. BAGARAUSKAS,
- - ■ ■■-rtt’T
pasatam;
M. Počobuto vardo kiemas.
-