SVEIKINAME UNIVERSITETO KOMJAUNIMO
ORGANIZACIJOS XVIII
KONFERENCIJOS
DELEGATUS IR SVEČIUS! Komjaunimas šiandien tei sėtai didžiuojasi tuo, kad jis buvo aktyvus mūsų šalies istorijos kūrėjas. Penkių or dinų šlove pažymėta jo bol ševikinė aistra, darbas, moky masis. Į bendrą komjaunimo darbų pynę savo indėlį įdėjo ir Vil niaus universiteto komjau nuoliai. Pradėjusi savo kelią ryžtinga pirmųjų komjaunuo lių veikla pokario metais, šiandien mūsų komjaunimo organizacija išaugo j vieną stambiausių respublikoje. Išaugo ir kokybiškai — patyrimu, darbo formomis, konkretumu. Šiandien sunku įsivaizduoti Universitetą be septynių tūkstančių jo kom jaunuolių. Toli skamba mūsų saviveiklininkų daina, mūsų darbo ir poilsio stovyklos, mūsų Studentų mokslinė drau gija — geriausios respubliko je, vis principingiau mes sprendžiame mokymosi klau simus. Nauja komjaunuolių darbo programa tapo Visasąjungi niame studentų sąskrydyje pasakyta drg. L. Brežnevo kalba. Apie naujus darbus, kuriems įpareigoja partija, apie veiklos rezultatus, ne sėkmių priežastis ir bus da lykiškai kalbama rytoj įvyk siančioje konferencijoje.
♦ Universiteto komjaunimo organizacijos ataskaitinė-rin kiminė konferencija vyks Aktų salėje (Čiurlionio 21) Pradžia lapkričio 20 d. 10 vai. Delegatai registruojami nuo 9. 30 vai.
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS Eina nuo 1950 m.
1971 m. lapkričio 19 d.
Profsąjungų stipendijos ir premijos maitinimą, masinį sportinį darbą aukštosiose mokyklo se ir technikumuose, taip pat studijuojančio jaunimo poilsio organizavimą. VPSCT prezidiumas nutarė įsteigti nuo 1972 m. rugsėjo 1 d. TSRS profsąjungų sti pendijas aukštųjų mokyklų studentams ir specialiųjų vi durinių mokyklų mokiniams, kurių pažangumas labai geras ir kurie pasižymėjo visuome niniame darbe. Penkiasdešimt stipendijų po 80 rublių skirta studentams. VPSCT prezidiu mas priėmė VMTDT pasiūly mą įsteigti 80 kasmet skiriapremijų už geriausius
gės D. Stankevičiūtė su N. Sapolaite, bibliotekininkės R. La tėnai tė, J. Žibatkauskaitė, A. Urbonaitė ligi šiol bėgioja po dekanatą, neišlaikiusios pra ėjusios sesijos. Labai liūdna, kad ir V k. studentės O. Sabeckytės pavardė tame ne trumpame skolininkų sąraše. Mane domina jūsų fa kulteto pirmakursiai. Atėjus iš mokyklos sunkoka priprasti prie naujos aplinkos, mokymo sistemos. Gal Jau ga lite pasakyti, ko verti šių me tų pirmų kursų studentai? Dabar sunku pasakyti. Gru pėse vyksta kolokviumai. Jie iš dalies parodys, ko verti mūsų studentai pirmakursiai. Gruodžio pradžioje fakulteto partinės organizacijos ir mokslinės tarybos bendrame susirinkime numatyta apsvars tyti temą: „Mokymo - auklė jimo darbas pirmame fakulte to kurse", praktiškai susipažinsim su studentų darbo są lygomis: ar pakanka vietų skaityklose, ar suspėja stu dentai užsirašyti paskaitų tu rinį, o susirinkimas apibend rins visas iškeltas mintis. Be abejo, grupių knralorių darbas daug reikšmės turi stu dentų gyvenime? Žemesniuosiuose kursuose kuratorius daug ką gali pada ryti. Žinoma, tai mano .uomonė. Gal kiti mano kitaip Di-
studentų mokslinius darbus, kuriuose sprendžiami konkre tūs liaudies ūkio uždaviniai. Numatyta asignuoti 1972 metams daugiau kaip 16 mi lijonų rublių kelialapiams įsigyti į sanatorijas, pensio nus, poilsio namus, studentų sveikatingumo, turistų ir al pinistų stovyklas, studentų ir moksleivių gydomajam maitinimui. Šios lėšos taip pat bus panaudotos, papildo mai išlaikant 20 sanatorijų profilaktoriumų, -ukštųjų ir specialiųjų vidurinių mokyk lų studentams. LIETUVOS TSR AUKSCIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUME
REIKIA DIRBTI Mūsų korespondento J. Be raus pokalbis su Istorijos fa kulteto prodekanu V. LESCIUM. Ne už kalnų semestro pa baiga. Ar daug fakultete stutentų, neišlaikiusių praėjusios sesijos egzaminų ir jskaltų? Po pavasario sesijos fakul tete buvo daugiau kaip 100 sko''ninku. Tai labai daug. Aš prodekanu dirbu nuo rugsėjo pabaigos. Tada jų dar buvo li kę 68. Dabar fakultete yra 25 skolininkai. Aš pateikau skai čius, bet jie nereiškia, kad tokia dalis studentų nesugeba mokytis. Dažnai studijas .iutraukia objektyvios priežas tys. Dėl jų daugumai studen tų tenka atidėti egzaminus. Norėčiau daugiau pakalbėti apie tuos studentus, kurie dėl nežinomų priežasčių turi įsi skolinimus. Rūpestį kelia IV kurso istorikai ir biblioteki ninkai. Bandėme išsiaiškinti, kodėl studentai nesugeba lik viduoti įsiskolinimų. IV kurso istorikė J. Radzevičiūtė pa reiškime rašo: „Prašau leisti man laikyti akademines sko’as (2 egzaminus — naujųjų amžių istorijos ir TSRS istori jos) iki š. m. lapkričio 6 d. Skolų nelikvic’ vau praėjusį rugsėjo mėn. dėl rimtų asme ninių priežasčių." Tokių paaiškinim ( daug. Deja, ir J. Radz vičiūtė bei jos kurso drau-
Kaina 2 kp.
4500 disertacijų
M. RAGAUS KAITE studijuo ja psichologiją Istorijos fakul tete. Jau treti metai JI kasdie ną kruopščiai ruošiasi užsi ėmimams. Todėl ir darbo rezulta tai puikūs — sesijos išlaikytos penketais. Už rktyvią visuome ninę veiklą ir la bai gerą moky mąsi jai paskir ta Lenino stipen dija.
VPSCT prezidiumas pri ėmė nutarimą apie profsąjun gų organizacijų uždavinius, susijusius su kalba, kurią TSKP CK Generalinis sekreto rius draugas L. Brežnevas pa sakė visasąjunginiame stu dentų sąskrydyje, ir su TSKP CK bei TSRS Ministrų Tary bos nutarimu „Dėl priemonių aukštųjų mokyklų studentų ir specialiųjų vidurinių mokyk lų moksleivių materialinėms ir butų bei buities sąlygoms toliau gerinti". Nutarimas numato priemo nes, padedančias toliau ge rinti studentų ir moksleivių buitines sąlygas, visuomeninį
Nr. 36 (776)
delis skirtumas tarp bendrojo lavinimo ir aukštųjų mokyk lų. Kuratorius turi juos įvesti į studentišką gyvenimą. Geru žodžiu norėčiau paminėti isto rikų II k. kuratorių R. Žiugž dą, buvusį vyresnių kursų ku ratorių doc. S. Lazutką. Jų su manaus darbo dėka grupėse geras lankomumas ir pažan gumas. Kaip visuomeninės organi zacijos rūpinasi studentų pa žangumu? Dekanatui padeda fakulteto partinė organizacija. Tik no riu pasakyti, kad komjauni mas turėtų vaidinti didesnį vaidmenį. Aš esu už gerą kū rybingą iniciatyvą, o jos kaip tik nerodo mūsų studentai. Dažnai svarstymai nepasiekia savo tikslo. Jūs sakėte, fakultete yra 25 skolininkai. Jūsų nuomone — sugebės jie išlaikyti sesiją, jei dar neišlaikę praėjusios sesi jos egzaminų ir'įskaitų. Pasakyti sunku. Tai priklau sys nuo jų pačių darbo. Tik darbas gali duoti teigiamų re zultatų. Suprantu, jiems dvi gubas 'krūvis: reikia išmokti tai, ko nemokėjo, ir tai, kas reikalinga artėjančiai sesijai.! Dar kartą sakau: kad to nebū tų, reikia ditbti. k
Už vaisingą pedagoginį dar bą, nuopelnus karinio patrio tinio jaunimo auklėjimo dar be ir aktyvią visuomeninę veiklą ryšium su šešiasde šimtosiomis gimimo metinė mis Vilniaus Darbo Raudo nosios Vėliavos ordino Vals tybinio V. Kapsuko universi teto Karinės katedros dėstyto jas papulkininkis Borisas Bla. žys apdovanotas Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Garbės raštu.
Kai turi prieš akis tokį skai tume konstatuoti, jog apginta čių ir bandai galvoje apmesti tūkstantoji disertacija. Dabar šio galingo disertacijų srauto nereikėjo nė pilnų trejų me tematinę įvairovę bei apimtį, tų. ir mes įrašome 15001 Disunkiai gali įsivaizduoti tuos džiavomės 50 daktarinių di pirmuosius upelius, kurie da sertacijų, o dabar jų turime dvigubai daugiau. vė jiems pradžią. Matyt, M. Valiaus padary Tai buvo rūsčiais pokari niais 1948-siais metais. Uni toji pradžia buvo užkrečiantis versitetas vos buvo pradėjęs pavyzdys gamtininkam? — atsigauti, iš visų išgalių steng jie priklauso prie vieno iš damasis aplopyti karo nunio gausiausių disertantų būrio: kojimus. Darbo sąlygos iš tie 221 kandidatinė ir 16 daktari sų buvo sunkios. Bet ir tokio nių disertacijų. Ant kulnų li mis sąlygomis mokslinis dar pa medikai, apgynę 178 kan bas nenutrūko. Pirmasis poka didato laipsnio disertacijas ir rinis disertantas — tuometinis net 34 daktaro. Pastarosiomis Universiteto Zoologijos ka jie tapo neaplenkiami kitų tedros vedėjas Mečius Valius, specialybių. Nedaug teatsilieka ekono apgyn.ęs biologijos mokslų kandidato laipsnio disertaci mistai, chemikai, filologai... ją „Metelių ežerų krašto Pu- Bet prioritetų vis dėlto iško pillidae sraigės". Po savaitės vojo tiksliųjų mokslų atsto pirmąją disertaciją savo są- vai — fizikai ir matematikai, skaiton įsirašė chemikai. Jos turėdami savo sąskaitoje net autorius — tuometinis Che 276 disertacijas. Matyt, dėl to mijos fakulteto dekanas Vy ir dėsninga, kad 1500-uoju tautas Kaikaris. Ledai paju tapo būtent jų atstovas — dėjo — pamažėle, bet nesu Puslaidininkių fizikos kated laikomai. Po aštuonerių metų ros aspirantas Aloyzas Pažė buvo užbaigta pirmoji šimti ra. Tai vienas iš beveik 200 nė, o 1964-siais galėjome di Universiteto aspirantų būrio, džiuotis, matydami apgintų šiaip niekuo ypatingu neišsi disertacijų sąraše jau 500 po skiriantis, gal tik savo droviu charakteriu ir dideliu užsispy zicijų. Gražią dovaną Tarybų val rimu. Tikriausiai, tas didelis džios paskelbimo Lietuvoje užsispyrimas ir padėjo pasiek penkiasdešimtmečiui pateikė ti neblogų rezultatų. Ir dar respublikoje ir užsienyje ži tai, kad A. Pažėra iš karto at nomas kalbininkas baltistas rado savo kelią, fiziko pašau Lietuvių kalbos katedros ve kimų. dėjas Vytautas Mažiulis, Filo 1500-asis disertantas kilimo logijos fakulteto mokslo tary iš Prienų rajono, Pažėrų mies boje apgynęs daktarinę di telio. Baigęs Veiverių viduri sertaciją — kapitalinį dau nę mokyklą, įstojo į Vilniaus giau kaip 600 puslapių veika universiteto Fizikos - mate lą „Lietuvių ir indoeuropiečių matikos fakultetą, po penkekalbų santykiai". Ta diena, rių metų baigė ir buvo palik. 1968 metų gruodžio 19-jų- tas dirbti Puslaidininkių fizi buvo tikrai džiaugsminga kos katedroje. Dar po poros Universiteto mokslo istori metų įstojo į puslaidininkių ir joje. Tai tūkstantosios diser dielektrikų fizikos aspirantū tacijos diena. Pagrįstai galė rą. Treji metai netruko pra jome didžiuotis — per dvide bėgti. Bet nesnaudė ir A. Pa šimtį metų apginta tūkstantis žėra. Dabar, matydami atlikto disertacijų, tarp jų — 50 dak darbo rezultatus, galime kon tarinių. statuoti, kad tie metai buvo Lapkričio 9 dieną apgintų tikrai darbingi ir vaisingi. disertacijų sąraše pasirodė ei Disertanto pasirinktoji te linis ir gana įspūdingas skai ma labai aktuali. Kaip žinia čius — 1500. Reikėjo praeiti šiuolaikinėje technikoje pladvidešimčiai metų, ’ad galė(Nukelta j 3 psl.)
SENI AIDAI, NAUJI PLANAI — Neįsivaizduoju stu žu, nuoširdžiu metodiniu dento — ne kraštotyrinin pokalbiu su svęčiajs iš ko, — šie kraštotyros ve LTSR Paminklų apsaugos terano, LTSR Paminklų ir kraštotyros draugijos apsaugos ir kraštotyros Vilniaus ‘ miesto skydraugijos Garbės natib, riąus. tautosakos rinkėjo J. AiPraėjusieji metai buvo dūlio žodžiai nuskambėjo ’ ramuvos darbo įsisiūbavi rimtu paskatinimų gausiai mo metai. Žiūrų etnografi i ramuvos ataskaitinį su nio ansamblio sukūri sirinkimą atė'fuktėms pir- mas (Filosofijos istorijos ir makursiatrts ‘it seniesiems ateizmo katedros aspiran nariams. to J. Trinkūno užsidegimo Ataskaitinis susirinki ir didelio, nuoširdaus dar mas virto savotišku kraš- bo dėka), ansamblio pasi tdtyrinii) -darbo instrukta- rodymai, susitikimas iu
Vilniaus krašto mokyto jais ir Pelesos daininin kais, internacionalinis Per galės dienos minėjimas BTSR, Smiltinėje, komp leksinė vasaros ekspedici ja Ignalinos r?jone, Tve rečiuje, prof. Z. Žemaičio gimtinėje. Atidarytas J. Jablonskio memorialinis muziejus Sakių rąj. Rygiš kių km., kuriam ekspona tus rinko ranjuvfečiaL Apie senus darbus, apie naujus pianus kalbėjo doc. (Nukelta į 2 psl.)