Visų šalių proletarai, vienylitis!
TUDENTŲ MOKSLINI DARBĄ— o U r>s a. ii ro u-
Į AUKŠTESNĮ LYGĮ
nivers.telo studentų moksdraugija jungia 64 moksis būrelius, kuriuose dirlaugiau kaip 1400 narių, 34% visų ■ . universiteto cntų. Studentų mokslinė :i- iglja palaiko glaudžius s. is su Įvairiomis šalimis, a- ublikos aukštosiomis mo■a- omis. 1962-63 m. m. 58 si > nariai savo pranešimus tų tė Maskvos, Leningrado, o- ivo, Odesos, Lvovo, Tbilins Jerevano, Baku, Tartu, en no, Rygos, Archangelsko, 19 ;nežo, Kazanės, Garaino ir 'je gelyje k.tų šalies ir reskl likos aukštųjų mokyklų 5 u entų mokslinėse komertnse. Do.ugiau kaip 80 darno juvo pateikta respublikinei isų cntų mokslinių darbų apkurių daugelis buvo rši, ai, us. mėti LTSR Ministrų Ta iii is Aukštojo ir specialiojo ,es- irinio komiteto diplomais iš arbės raštais. Gerai buvo rus, tinti universiteto studentų lyti :ai ir visasąjunginėje ap3j a, oje. Šar tudentų mekslinio-tiriamokių larbo tematika yra sudaroink atslžvelgiant į TSKP prones iškeltus uždavinius taetu nio mokslo srityje. A'skiraiih mokslinių būrelių veikla čių sėkmingai deriname, su ■iau droš sprendžiamomis proačii nomis. Daugelio būrelio nūs ndžiames temos yra susi įdvl es su respublikos įmonių, nu 'gų ir organizacijų prakodo vcikla. Kai kuriuose fana etuose (Medicinos. Ekonoriei cs) i mekslinį-tiriamąjį totu ją sėkmingai Įtraukti nerdii aizdinio ir vakarinio skyis studentai, o taip pat ir ........................... slg rersltcto absolventai,, šiuo ftai u dirbą praktinį darbą. P ’ačiau, nežiūrint to, mūsų am ■ ersiteto studentų mokslika agė darbas yra nepakankamanol lygyje, o atskirų fakultetų nokslinių būrelių veikloje jeri dideli darbo trūkumai. I L Caip taisyklė, beveik visuo>ab|mokslinluose hūrel.uose lasilpnai dirbamas ideologid arfas. Savaime aišku, vieno ar kito mokslinio eito veikla turi būti kontruojama vienai ar kitai islinei-praktlnei problemai gsti. Tačiau tai nereiškia, mokslin o būrelio veikla i apsiriboti tik vienos c’alybės atskirų temų naįėj’.mu. Mokslinių būrelių iai turi būti aktyvūs moksnes beveik la propagandistai, studentų mokslinės drau:1a t ris to. ,sta oja ntii m lesija. . . Sis žodis ypač dina pirmakursius, kurie lgy ės pirmąją sesiją mūsų ži■gi. iirie Universitete. J’e dar ai neįsivaizduoja, klek tai IC e'.kalai’s energijos ir žinių, ’ėl visose grupėse buvo suštl susirink’mai, kur buvo GI, rstomi klausimai apie monosl eigą. Ypač tai buvo "jrbu I ku-so geografams, iru r|edus rezultatus, paaiškėjo, n į šioje grupėje buvo bl’olankomumas. Suslr’nfak l.'S'as ’ nta ie dalyvavo III k. stiK’e^tė n ta č’onytė Z., kuri papasakoiki s kaip reikia ruoštis sesi'ai. iki: kurso geologai susirink me IAI ipaž'no s,u bendra egzamiTiai įska'tų rink'.mo tvarka, ist nusprendė, kad pradžioje da ruoštis lndlvld.ual’ai o to grupelėmis pakartoti, a'šk’nt! nesuprastas vietas, tpės vadovas drg. Koodrapabrėžė. kad svarbiausia iruoš me sesijai — darbas. k. biologų kurso susidmą atė’o dekanas drg. )msk's. Jis pažymėjo, kad rb’ausia gerai pasiruošti I.’al. o tada ir pats sunuslas egzaminas neatrodys kus. )Ja, o vyresnių kursų stu r. mtai, jau gerai žino ką šk'.a sėslia. Ta! ataska'ta v'są darbą semestro bėgyTodėl dabar pats svarbiau-
gijos nariai yra komjaunuoli-., reikalinga aktyviau Įtraukti ir kcmun.stus. Pagrina.no SMD organiza cinė grandis yra moksl.niai būreliai. Todėl, siekiant pa gerinti SMD darbą, Lūtina suak.yvinti mokslinių būrelių veiklą. Ne paslaptis, liad blo gai dirbančių mokslinių burel ų univers.tcte yra nemaža. Tai rusų tarybinės literatūros, rusų kalbos vertėjų, prancūzų kalbos vertėjų ir kiti būreliai. Savaime . suprantama, kaū at skirų mokslinių būrelių darbo sėkmė priklauso nuo būrelio narų aktyvumo. Tačiau ne mažas vaidmuo organizuojant mokslinio būrelio ui.rbą. pri klauso atskiroms katedroms, ir turelių temat.ka rodo, kaa ei lė IFF, TF, EF katedrų ma žai domisi būrelių ve.kla. Mokslinių būrel.ų pasirinktos temos yra atsitiktinės, netur.nčios jokio ryšio sv. katedrų sprendžiamomis problemomis. Mižai kompleksinio pobūdžio temų. Be to, labai pasyviai SMD darbe dalyvauja kai ku rių fakultetų dėstytojai. Pa staruoju metu yra beveik nu sistovėjusi taisyklė, k:, d būre lio mokslinis vadovas yra kartu ir daugumos būrelio na rių nagrinėjamų temų vado vas. Tai gerai. Tačiau nepa kenčiama, kai dar yra tokių dėstytojų, kurie nevadovauja nė vienam SMD nariui. Gal dėl šios priežasties, gal dėl studentų abuojumo mokslinis darbas univers.tcte yra antra me plane, palyginus su kitais visuomeninio darbo barais. Ne paslaptis, kad kiekvienas studentas kur kas aktyviau dalyvauja saviveikloje, sporte ir kitame visuomeniniame dar be. Ir čia didžiausia kaitė tenka konkrečioms katedroms, dėstytojams, komjaunimo organizaci’cms, kaltė tiems, kurie nuo pirmų ų žingsnių univers.tcte neiskiepUo meilės moksliniam darbui. Gyvenimo patirtis redo. kad I kurso stu dentas atsineša į universitetą nemažą visuomeninio darbo patirtį, būna neblogas soorlin’nkas, saviveiklininkas ir pan. Gi į universitetą rečiau ateina žmonės, turintieji supra. timą apie mokslinį darbą. Tai gi. paprasčiausia gyven.mo logika, kuriai iki šiol nepri taria dauguma dėstytojų, do centų ir net profesorių, reika lauja įtrauki studentus Į mokslinį darbą nuo pat plrir.ų’ų studcn'iškų dienų. Ly giai taip, kaip nuo pirmo kur so Įraukiama į saviveiklą, sportą ir t. t. Manau, kad
❖
Sesiją pasitinkant s’as uždavinys pasiruošti sesijai. Su tokiom mintim II kurso biologai, II k. geografai ir kitos vyresnių ku sų grupės susirinkimuose svarstė kon krečias priemones, kaip ge riau pasiruošti sesijai. Nedaug laiko praėjo nuo tada, kai c'abart nlai III k. geografai buvo laikomi pačia blogiausia grupe pagal’ pa žangumą. Dabar gi va'zdas iš pagrindų pasikeitė. K’ekv'enas studentas gerai ruošiasi po’it’nės ekonomijos sem na rams, skaito spec'alia l’teratū~ą užs'enio kalba. Siekdami geriau įsisavinti žinias, laiko ka' ku-’iuos egzam'nus dali mis, palaipsniui atslska'.tlnėja už praeitą kursą. Nesentai išla'kė fiz'nės geografijos egza mino dal!. Studentų žinios bu vo įvertintos tik ge-al ir laba! ge-ai. Taip pat sėkmingai iš laikyta Ir ka-tografijos egzamino Il-o’i dalis. Ir tai ne vlen’ntelė grupė fakultete. Ne mažiau 1kruopšč’al ruošias! sesijai ir kiti kursai. Na, bet Išvadas daryti ankst'. Darbo rezultatai paaiškės sesijos metu. (Mūsų inf.)
penkeri metai SlVix» veikloje austų apčiujp.amus rezultatus. STUDENTŲ DRAUGIJA TU RI TAPTI PAGRINDINIU iR PASTOVIU MOKSLO DAR BUOTOJŲ REZERVU. Katearus, mokslin.ų būrelių vadovai turi stengt.s. kad stu dento mokslinis darbas nesi baigiu jo pranešimo perskai tymu turelyje ar konferenc.io je. Būtina studentų moksl.nius darbus drąsiau skelbti spau doje ir atskiruose rinkiniuose. Tenka paslcbėti, kad atskiri būreliai yra nemaža nuveikę šioje srityje T.i vokiečių kalbos vertėjų turelis, atspaus dinęs ..Tarybinėje moteryje“ Falados pasakas, anglų kal bos vertėjų būrelis, paruošą Stcinbeko apsakymų rinkinį ir pagal leidyklos sutartį verčiąs Hemingvėjaus apsakymus, puslaidininkiu flz.kos ir optikos-spektografijes būreliai, atitekantieji tyr mus ūkiskaiti nių sutarčių pagr.ndu ir. pan. Svarbiausias studentų moks linio darbo patlkrln mo etapas yra kiekvienais m-tais orga nizuojamos konferencijos. Nors beveik visi konferencijose skaitomi pranešimai yra iš anksto apsvarstyti tureliuose, tačiau pasita’ko ir silpnų, ne aktualia tematika parašytų pranešimų. -A'eityje ruošiant mokslines konferencijas, reikia s'engtls, kad jes sudomintų daugiau studentų, kiltų daugiau diskusi’ų. Šiam tikslui būtų tikslin ga pranešėjui parinkti oponen tą (kuris ir pradėtų diskusijas). Šiais mokslo metais XV. I studentų mokslinė konferenci ja numatoma organizuoti anks čiau negu praėjusiais metais, t. y. kovo mėn. II-oje pusėje. SMD Taryba šiais mokslo me tais paruoš skaitomų praneši mų tezes. Tai reiškia, kad stu dentų moksliniai darbai turės būti paruošti žymiai anksčiau, negu praėjusiais metais. Atskiruose fakult°tuose (EF, IFF. TF FMF) XVII-!ai stu dentų konferenc’'ai ruošiama si neaktyviai. Geriau organizuo'a darba chemikai, gamti ninkai, medikai. Nepaprastai sunki problema — geriausių studentų moksli nių darbų paruošimas Visasą'unginlrm ko"lursUi. Šiais metais musu SMD atstovauja taip pat palydinti mažas dar bų skaič'us. Išskvrus Medici nos ir Chem'jcs fakultetus, nė vieno fakulte‘o SMD Tar' ba ir atskiros katedros nenuveikė reikiamo dr.r’-o šioje srltyie. Rn'kia pastebėti, kad praėju siais rneta’s Choml’os ir Gam tas fakultetu studentu m^ksli”ial darbai buvo grąžinti iš Visasąjung’n'o konkurso, kaip blogai iform'ntl. Studcn'ų nmks’in's darbas yra vienas iš sverb'ausiu jo veiklos pusių. Būtino. kad darbas mcks'’ntuose būreliuo se bū'ų at’t’nkrmat skatina mas ir Įvertintas Gerinti stu dentu mcksl'”i darbą — tokia turi būti kiekvieno studento, d’stytojo, profesoriaus parei ga .T MACKEVir’TTS EF dėstvto'as VVU komjaun’mo komiteto narys
(IKNtU
k
/ILN1AUS VALSTYBINIO V KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, 'ARTINK) KOMITETO. KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Kiną nuo 1950 metų
Nr. 34 (409) 1963 m. gruodžio 19 d.
Kaina 3 kap.
DRAUGŲ SESIJA įtemptai žiemos cgzam’nų sesijai ruos asi Valstybinės kon servatorijos studen tai. Nėra tokios d e'.03, kad šioje aukš tojoje meno mokyklo je viešpatautų tyla. Studentų muzikinis gyvenimas nenutru sta nė minutei. Iki vėlyvo vakaro audi torijose liejasi dai nos/ girdisi fortepijo no garsai, skamoa melodingos kanklės, verk'.a s muikai. Geras pasiruošimas sesijai parodys, be abejo, ir gerus rezultatus. Nuotraukoje: Sty ginių i strumentų katedros trečiakursiai Kristina Bartkutė ir Alfredas Klimas tik rina aplikatūrą ir štrichus, o po to Jie du repetuos Vivaldl koncertą dviem smui kams a-moll.
O Dailės instituto pramonės gaminių moc'.ellav’mo ir meni nio konstravimo fa kultetas įkurtas, pa lyginti, neseniai. Tais pačiais metais į fa kultetą įstojo Roma ną Kungytė, o metais vėliau ir Gėrė Kai rytė. Dar vieneri— dveji atkaklaus dar bo metai, ir šios dvi merginos su c’allininkų-konstruktorių dip lomais išeis į gyveni mą. Nuotrau k o j e: Penktakursė R. Kun gytė (stovi), prieš pradėdama iš molio ir gipso modeliuoti stal'nę skaičiavimo mašiną, dar ir dar kartą peržiūri brėži nius, sutlksl'na mat menis. GI šalia d'rbanti ketvirtakursė G. Kairytė jau baigia modeliuoti pneumati nį kūjį.
R. Mačiuko tekstas ir nuotraukos
Taip ruošiasi fizmatai
Sesija artėja nesulaiko- tai įmanoma, užpildyti spagas pasivyti draugus. Ir kaip mai, vieniems žadėdama žiniose. keista, kad grupėse tokio tin džiaugsmą, sulaukus puikiai Apie tai buvo kalbama giniai net globojami. Štai kad 'vertinamo r-usmečio pusmečio darbo, FMF komjaunimo ir profsą ir toks pavyzdys. Padidinus kitiems — bemiegos naktis. jungos aktyvo pasitarime. stipend jas, grupėse buvo dali Anie Ją reikia pagalvoti labai Svarbiausia. į ką buvo at namasi, ir skolininkai neraus rimtai, ypač tiems, kurie dar kreiptas didžiausias dėmesys, dami pasiimdavo savo dalį. turi skolas iš praeitos sesijos, darbas grupėse, nes tik gru Arba dar. Konkrečiai, pirma o tokių dar yra užsilikę. ŠĮ pės kolektyvas gali padėti at me kurse viešpatauja. toną priversti jį viskam duoda, kaip tik tlngiNeseniai I geografų kurse mėnesį svarbiausia yra, klek siliekančiam, , niai, o no aktyvas. Yra gruįvvko susirinkimas tema (pių, kuriose aktyvas ypač „Kaip sustiprinti kolektyviš (stengiasi, tačiau tai „vadai be kumą ir draugiškumą“. Susi Varmijos“, kaip pasakė proderinkime pasisakė daugumas ’kanas doc. Raudeliūnas. Iš viso grupių narių. J’e pasiūlė ei'ę (pirmame kurse, o iš dalios ir priemonių draugiškumui sus( •’trt.me. stu.dcn'ai mažai galt’printl. Daugumos nuomone Ivoja apie mokymąsi. Fakulte nutarta organ.zuoti kuo dau te labai daug šturmavimo. giau išvykų, ekskursijų po Vilnių. Planai netrukus buvo ♦ X* pradėti Įgyvendi itl. Studen tai apsilankė E’fos gamykloje. Ten jie sus’pažino su magne tofonų gamybos procesu, su gamyklos Išturi ’a. Jie tikisi, kad tok'os išvykos ne tik pa keis sutvirtinti kolektyvą, bet ir pažint! sost’nę. Gamtos fak. informacija Pasitarimas nutarė grupėse Ar \ pravesti susirinkimus dėl pa siruoš mo sesiįai. leisti pažan gumo. lankomumo biuletenius, suvestines. iškr.Firti didžiau sių tinginių sąrašus ir taip
Gyvename draugiškai
IKI SESIJOS PRADŽIOS; LIKO 12 DIENŲ
KAIP JĄ SUTIKSI,
BRANGUS DRAUGE?