ATASKAITOS IR RINKIMAI KOMJAUNIME
Vistf šalių proletarai, vienykitės!
o
O
Komjaunimas kovotojų sąjunga IUO metu fakultetuose
OMNTAt 11AUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, ITINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
|jia nuo 1950 metų
Nr. 26 (461) 1963 m. rugsėjo mėn. 21 d.
Kaina 2 kap.
lava rankiškame kelyje PIRMOJI praktika
(Baigėsi vasaros atostogos, ir erdvias, atremontuotas ir ■kančias dažais klases užpildė mokiniai. Sis ruduo mums ■utį neįprastas. Rugsėjo pirmąją mūsų jau nekvietė Įibutls, neteko paspausti mažyliams rankutės, Įteikti su linį, pieštuką, gėlių puokštę. Po įtemptų vidurinio moks* stojamųjų egzaminų mes susirinkome Į senąją mokslo Itovę — Universitetą. Čia nesutiko mūsų mokytojai, iJc- mus lydėjo, mumis rūpinosi vidurinėse mokyk.ose. 3 baigę vidurines mokyklas, išėjome į platųjį pasaulį, ■me savarankiškais. Juk negalima visą laiką būti globo ki Ateina laikas, ir mes turime išeiti į sa. a. au lą gyvenimą, patikrinti tai, ką Išmokome per vlenuoliką Ii, tapti pilnateisiais mūsų tarybinės visuomenės nariais. ■ jnūsų kelias bus tiesus. A. VELECKAS FMF I k. stud.
/
NUOŠIRDŽIAI SVEIKINAME! respublikoje P
AŽYMIMAS žinomo mūsų mokslininko fiziko oc. Henriko Jonaičio 50 įetų jubiliejus. Jo Įvalriausiškas mokslinis ir pedaĮoglnis darbas yra gerai 1 tnomas plačiai visuomenei s skaitlingų ir Įdomių jullllato straipsnių apie kos mines keliones, Žemės pa lydovus, spektrinę analizę, Elevlziją ir t. t. Nelengvas buvo JublliaI gyvenimo kelias Iki tos padėties visuomenėje ir moksle, kurią jis užima ■and'en. Gimęs darbinin ko šeimoje Vilniuje, vėliau migo ir mokėsi Kaune. Bū simas dar vos 14 metų — n-steko tėvo. Šeimos matelallnė padėtis smarkiai pa linkėjo, todėl jaunam ■ enrlkul anksti teko rupin is šeima, o kartu ir mokyis. Tuo būdu, dar beslmoU-»/damas V klasėje, jis prl[Irstąs pradėti dirbti iiaustuvėje raidžių rinkėB. Tą darbą lygiagrečiai si viduriniuoju, o vėliau ir su aukštuoju mokslu tęIsi? dešimt metų — iki U ®)39. Išklausęs visą fizikos sjecialybės kursą, H. Jo Jnaitis pradėjo dirbti mokyįjo darbą Plungės, o vėjflau Vilniaus I vidurinėje 71 okyk'.oje, kurioje po kuą 10 laik° dirbo lnspektoj I ūmi, o nuo 1946 Iki - 1 248 m. direktoriumi. Karas ir okupacija sue' Įukdė jam užbaigti dlp’.olinį darba. Tik po Tarybų T Betuvos lšlalsvln'mo jublJ Inas ta tas titęsė studijas Vilniaus v: Istvb . biniame universitete lygiagrečiai Vilniaus ’yg M lįst, pedagoginiame instll'te. Abi šias aukštąsias f j okvk’.as jubiliatas baigė H 946 metais. įgydamas unlMirsitete fiziko ir pedago1 Iniame institute — geo1 -"afo specialybes. i sėkmingai M Irbusį pedagoginį darbą. ■ ■s dėlto traukė mokslinis 1f z'.ko darbas, todėl jisai I iu nuo 1945 m. pradėjo universiteto fizikos i Birbti i latedroje asistentu, vėliau lvr. dėstytojo pareigose. I lokalinis darbas taip jĮ latraukė, kad nuo 1948 m. I s visiškai pereina dirbti į I niverslteta. Po kelių inpn.svvaus darbo metų jis laruošė ir apgynė disertal’ją apie karotinų mišinio
*1
H. JONAITIS kiekybinę analizę spektro fotometriniu metodu, už kurią Jam 1954 m. buvo pripažintas fizikos-mate matikos mokslų kandidato laipsnis. Po poros metų Jam pripažintas mokslinis docento vardas, o nuo 1960 m. jis paskirtas uni versiteto bendrosios fizi kos ir spektroskopijos ka tedros vedėlu. Doc. H. Jonaitis pradėjo pirmuosius mūsų respubli koje tyrimus molekulinės spektroskopijos srityje. Doc. H. Jonaitis pasi reiškė ne tik kaip gabus ir produktlngas mokslininkas, bet ir kaip geras moksli nio darbo organizatorius, subūręs aplink save kolek tyvą jaunų, augančių bendradarbių. Jo pastan gomis labai Išplėstos ir ap rūpintos nauja tobula apa ratūra universiteto spektroskoplnės laboratorijos. Greta to, doc. H. Jonai tis neprarado ryšio su vi durine mokykla ir daug dė mesio skiria pedagoginiam ir mokytojų tobulinimo darbui, jis dalyvauja vidu rinių mokyklų fizikos prog ramų paruošime, mokslei vių olimpiadose, rašo straipsnius fizikos metodi kos klausimais ir ruošia atitinkamą vadovėlį fizikos mokytojams. Ypač daug pasireiškia per „Žinijos“ draugiją. Bendras doc. H. Jonai čio paskelbtų Įvairių straipsnių skaičius siekia an'e 70 ir ’au vien ta’ by loja apie jo visapusišką veiklą. Respublikos visuomenė. Jo bendradarbiai — fizi kai, studentai, nuoširdžiai sveikina jubiliatą ir linki jam dar daug kūrybingų metu ir sėkmės mokslinia me darbe. Doc. H. HORODNICIUS
P.rmoji studentiška va sara! Kalu mes jos laukė me! „Seni“ studentai mums sakė, kad Ji bus be ne Įdomiausia iš visų kitų vasarų. Mūsų viltys pasi tvirtino. ji iš tiesų liko vienu šviesiausių ir džiu giausių prisiminimų. O tų prisiminimų ir Įspūdžių tiek daug. kad sutalpinti Juos keliose eilutėse sunku. Praktika, Jos pradžioje neišvengėmet tų klaidų ir sunkumų, 1kurie taip būdingi pradedantiems." Kas, kad mos teoriškai žinojo me teodollto bei nlvelyro dalis, sraigtelius, varžte lius kas, kad žinojome, praktiškai mes su Jais su sidūrėme pirmą kartą ir daugelis net nežino tome, nuo ko pradėti. Pradžioje buvo sunkoka, bet vėliau nesklandumų kaip nebūta! Prasidėjus geologinei praktikai — vėl nauji Įdo mumai. Kiekvieną dieną nauji maršrutai, nau’os vietovės. Aprašinėtom šal tinius, atkasinėjom ir ty rėm riedulius. Toks Įdo mus darbas tęsėsi visą sa vaitę O geografinė prakti ka dar Įdomesnė. Kam iš mūsų nebūtų Įdomu pa čiam nustatyti ežero gyli, vandens spalvą, ištirti visą Jo viršvandeninę ir povan deninę augali’ą, dugną. Iš tisą parą vyko stebėlimai. Ką mns veikdavom lais vu laiku? Oi, labai daug ką! Efom Į gretimą tarybi ni ūkį talkininkauti, va žiavom Į Obelius ža'stl krepšinio su vietos jauni mu. Anlankydavom fil mus. gegužines. Graž’.om’s dienomis (o Jų buvo dau'T!) pasipildavom Į Sartų eže ro pakrantę, kur iki vaka ro nenutildavo kle^esva ir vandens pl’uškenimas. Daugelis pr'siekus’u’ų uogau*o1ų tiesiog neišlĮsdavo iš m'ško. kol iki va lios neprislsmaguriaudavo... neišvengiamai Vvrus trankė meškerlofimas. Mlrkdavo ištisas valandas vandeny fe, o prižve'odavo tiek, kad vos užtekdavo k’rkvlenam po... pusę žu velės. Į praktikos pabaigą pra dėtom ruoštis ats'sveikinlmo vakarui. Rašėm paskai tą. vakarais ilgai skambė davo akordeono garsai, ne drąsūs dainuojančių’ų bal sai. Vakaras, vietinio Jau nimo žodžiais tariant, bu vo t'krai pu’kus ir praėjo linksmai. švent’škai. Patenk’ntas buvo kaimo iaun'.m.as. kuris taip gausiai atsilankė pas mus. Kad ir kaip buvo links ma ir Įd'-m-.’. — namai, kaip galingas magnetas, traukė visus Į save. Užbaigėme savo kasinė jimus (vietiniai gyventojai pradžio’e galvo'o. kad mos aukso ieškojom) ir su dai na palikome mėlynąsias ežerų akis kuprotas kal vas. bei žaliu''s'i’s kalner„s. r”~alntps ir vingiuo tas upelių gyslas. A. SIMANAVIČIŪTĖ II k. geografė
"vksta ataskaltlnial-rinŠ kiminiai komjaunimo organizacijų susirinkimai. Vėl
susirinkę po turiningų atosto gų Į auditorijas, komjaunuo liai peržvelgia laimėjimus, kuria planus ateičiai. Jie ne benori gyventi nuobodžiai, monotoniškai, be ugnelės. Ta čiau, deja, dar ne visi ir ne visur pasirenka sunkų, užtat įdomų ir jaudinantį ieškoji mų, kovų, degimo kelią. ..
1. KOMJAUNUOLIAI SUSIRINKO. . . PANUOBODŽIAUTI Chemijos fakulteto ataskai tiniame man tenka lankytis ne pirmus metus. Ir kasmet jis pravedamas vis naujoje vie toje. Tačiau niekas tuo nesi stebi, juk fakultetas remon tuojamas, jame po kurio laiko bus dar jaukiau, o kol kas — reikia ir pakentėti. Fakulteto koridoriuose ir auditorijose jaučiasi statybų, augimo dva sia, chemikai kažkuo primena tuos šimtus jaunuolių, kurie išvažiavo įsisavinti plėšinių. . . Tačiau, sakysim tiesiai, ata skaitinis-rinkiminis susirinki mas greit išsklaidė iliuzijas. Visu pirma, neorganizuotumas. Didžioji auditorija pilnutėlė, tačiau tai apgaulingas pilnu mas: susirinko vos du trečda liai komjaunuolių. O ir pati susirinkimo eiga. .. Tikrai, ką galima pasakyti per tris minutes, ypač kai tavęs pusė salės nesiklauso? Silpnai pa ruošti arba visiškai peparuoštl pasisakymai. Kai kurie ora toriai, iškviesti pirmininkau jančio, iš tribūnos pareiškė, kad jie negalvojo kalbėti. Ži noma, jiems trijų minučių bu vo net per daug. Paskutiniuo se suoluose sėdėję vyrai sprendė kažkokias problemas, visiškai nesusijusias su ata skaitiniu susirinkimu. Mes — ne prieš jaunystės entuziazmą, taiklias replikas, juoką. Bet reikia gerbti savo draugus, reikia žinoti, kodėl tu čia sėdi kelias valandas. Kad susirin kimas būtų įdomus — tik nuo tavęs priklauso. Ir tu būtinai nuobodžiausi, jei nežinai, ko dėl esi šioje auditorijoje. Su sirinkimui dirbti trukdė nuo latinis vaikščiojimas. Komjau nuoliai nereagavo Į pirminin kaujančio L. Asajavičiaus ir sekretoriaus S. Puntežlo pa stabas. Maksimumą Įžūlumo reikėjo turėti drg. Mušinskul, kuris, apleisdamas aud toriją, pamojavo draugams ranka ir pasityčiodamas atsisveikino: „Adju!" Gal nereikėtų minėti šių smulkių, bet gėdingų fak tų. Tikrai nereikėtų, Jei susi rinkimas tinkamai 1 juos rea guotų! Bet to neatsitiko. Ne organizuotumas ir nedrausmin gumas ne tik kad negavo at kirčio, bet visiškai nesusilau kė kritikos. O juk, draugai chemikai, kartu su Jumis sė dėjo auditorijoje jūsų auklėti nis V. Petrauskas. Jį jūs iš rinkote net universiteto kom jaunimo konferencijos delega tu, atidžiai išklausėte nuošir džius pasisakymo žodžius. . . ir savo elgesiu ardėte sunkiai surastą takelį į žmogaus širdį. V. Petrauskas komjaunimo su sirinkimą įsivaizdavo kitaip... Karti tiesa. Kartūs prie kaištai. Ir jie daromi tik tam, kad panaši pa' ėt's ateity ne pasikartotų. Apie tai reikėtų rimtai susimąstyti naujai iš'■■iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiraiiiiiii
H. VALUKONIS rinktam fakulteto komjaunimo biurui. Chemikai — žmonės energingi. Jie daug nuveikė per ataskaitinį laikotarpį. Ak tyviai pasireiškė universiteto mastu fakulteto saviveiklinin kai ir sportininkai, plačiai ži nomas „stebukladarių“ būre lis, ne vieną chemiką sutiksim mūsų centriniuose organuose... Fakulteto komjaunuoliai glau džiai bendradarbiauja su par tine organizacija ir dėstytojų kolektyvu. Tai liudija, ka-’ ir toks faktas: susirinkime dalyvavo.nemažas skaičius dėstyto jų, o kiti fakultetai tuo pasi girti kol kas negali. Tačiau neišnaudotų komjaunimo orga nizacijos darbo pagerinimo rezervų yra visose srityse. Šlubuoja ir akademinis dar bas, ir sieninė spauda, ir... Vienu žodžiu, tokių „ir“ ne mažai. Bet noro dirbti naujo biuro nariams, atrodo, nestin ga. Fakulteto sekretorius drg. Petniūnas — biochemikas o biochemija, kaip žinome, atei ties mokslas, augant’s, stiprė jantis. Vedant analogiją, tą patĮ norėtųsi pasakyti ir apie komaun’mo organizacijos ateitĮ: aukite, stiprėkite, bręskite, draugai komjaunuoliai!
2. „TRAGIŠKAI ŽUVO“. . . Gamtininkai savo ataskaitinį-rinkiminį susirinkimą pra dėjo tylos minute. Trūksmingl pirmininkaujančio aspiranto drg. A. Levicko žodžiai: „Tra giškai žuvo.. . fakulteto auklė tinis meteorologas Navickas... Pagerbiant draugo atmini mą. . Žuvo draugas pačiame jėgų žydėjime, žuvo beprasmiškai... Albertą Navicką aš gerai pri simenu, Mokėmės viename kurse, kartais bendras paskai tas lankėme, budėjome mikro rajono draugovės štabe.. . Ir štai — nebėra draugo. Su širdgėla kalbėjo susirinkime vyr. dėstytojas Ščemeliovas. Kas kaltas dėl mirties? Ar tik atsitiktinumas? Ne! Ir dar kar tą — ne! Didelė kaltės dalis tenka fakultetui, komjaunimo organizacijai, kad žmonės į gyvenimą išleidžiami nepilnai paruošti morališkai ir fiziškai. Susirinkimas — ne proga ap gailestavimams, susirinkimas — žmogiška pareiga užkirsti kelią panašiems tragiškiems atsitikimams. Daug kas, tur būt, pagalvojo, kaip netikėtai ir baisiai atsiskleidžia mūsų darbo spragos. Pagalvojo, bet nepasakė balsu. Susirinkimo projektas irgi apsiribojo tik bendrom frazėm. Reikia tikė tis, kad naujas biuras vis tik
Komjaunuoliška^ merginos!
P. SŪDUVIO IR V. AUKŠTAIČIO reportažas
Praėjusio šeštadienio rytą, lygiai 9 valandą iš universi teto kiemo išvažiavo p Inas sunkvežimis merginų. Mins ko—Vt’nląn- -v „to Je prie nedidelio geltono
ueis.eis iš savo akiračio pa grindinių auklėjamojo darbo momentų. Štai dar vienas fak tas. Kai drg. A. Simanavičiū tė pastebėjo, kad fakultete ne propaguojama mokytojo spe cialybė, kad daugelis studentų visokiom tiesom ir netiesiom stengiasi nepatekti į pedago gines grupes, kad komjaunimo oiganizacljos planai neugdo meilės specialybei, salės reak cija geriau už bet kokius žo džius patvirtino, kad pastabos teisingos ir aktualios. Tačiau ir šitą problemą diplomatiškat apė'o net komjaunimo akty vistai. Fakultete smuko pažahgumas. Net 36 skolininkai! Ir tik 30 pirmūnų! Tokie skaičiai ir toks santykis fakultete „pa siekiami" pirmą kartą. Kom jaunuolių pasisakymuose buvo daug gerų pasiūlymų, kaip pagerinti akademini darbą grupėse. Belieka juos įgyven dinti. Juo labiau, kad fakulte to komjaunimo organizacijos biuro sekretorė drg. J. Steinbergaltė — gabi organizatorė, gera studentė, Unlversite'.o komjaunimo komitetas Gamtos fakulteto komjaunimo organizaciją pri skiria prie geriausiųjų. O iš pirmaujančių, žinoma, daugiau ir reikalaujama. Todėl tegul neįsižeidžia gamtininkai, jeigu juos šiandien teko smarkiau pakritikuoti. 3. APIE POi ĮTINI AUKLĖJIMĄ Pastaruoju metu buržuazinė propaganda stiprina savo veik lą, didėja ideologinių diversi jų skaičius. Amerikiečiai Kembelas ir Hovardas savo knygoje „Amerikai reikalinga ideologija“ rašo: „Žmogus, turintis ideologiją, patraukia Į savo pusę žmogų be ideologi jos. Čia slypi komunizmo jė gos šiandieniniame pasaulyje paslaptis“. Ir štai kapitalizmo Ideologai stengiasi surasti at svarą komunizmo idėjoms, skelbia psichologini, propagandistlnl ir kultūrinį puoli mą, vykdo „šaltojo karo" poli tiką. JAV vidurinėse mokyk lose Įvestas privalomas kursas „Apie komunizmo prigimtį“, dešimtyse šalių savo veiklą plečia „talkos korpusas", nuo dų dozes į eterį išmeta galin gos radijo stotys. . . Tai toli gražu ne visos buržuazinės propagandos „bombos“. (Nukelta į 2 psl.)
namelio, mašina sustojo. Ola studentės pasiėmė kastuvus fr Jau pėsčiomis, linksmai klegėdamos, patraukė plentu l paskirtą darbo vietą. Gražina Rimšaitė ir Galia Stočkutė, IV kurso buhalteri nės apskaitos specialybės studentės — senos darbo ve'eranės. Gražinai dar ir dabar delnai apraišioti — tai darbo stovyklų „dovana". Bet ji dirba —< neatsigėrėsi. Viens du ir pasodin tas medelis. Ir ne bet ke'n, o pagal visas medelių sodiniVno. „higienos" taisykles: ant duobės dugno paberta dur(Nukelta 1 2 psl.)
™„A^££.'.NJ5lc,/\YVsl0s Šypsenomis ir kastuva-s ef iv kurso buhalterinės apskai tos SPECIALYBĖS STUDENTĖS PABIRO IS SUNKVEŽIMIO IR NUŽINGSNIAVO i DARBĄ™