Mokslo ir aukštųjų mokyklų dar buotojai! Kovokite už tolesnį moks lo klestėjimą, už technikos pažan gą! Ruoškite specialistus, vertus komunizmo epochos! Šlovė pažangiajam tarybiniam mokslui! 14 TSKP CK Sūkių 1963 m. Gegužės Pirmajai
i
Visų šalių proletarai, vienykitės!
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Kiną nuo 1950 metą
Nr. 14 (449) 1963 m. balandžio 20 d.
LENINAS
n ii a L'l
eli Kuriems galams mums dirbtinos nuotaikos? Jo, kurs per kraują vedė Pergalėn, aii Jo organizatoriaus ir kovotojo — dą Pi veikslui nupiešti nereikia hiperbolių. ■ Štai jis! — man sako staklės ir traktoriai, Jis — nemirtingos partijos taktika. ■Hsfci jis! HESai ir atominiai reaktoriai At dties planai ir šiandieninė praktika.
Jis —
ne šalto marmuro sąvartos. Jo šūkiai — milijonų širdžių atsakas, Jo genijus pralenkia dabartį. Leninas — tai nemirtingas gyvenimas, Gyvenimas — tai nemirtingas Leninas. Leninas veda: auga, gražėja gyvenimas, Ir kartu su gyvenimu auga Leninas!
ne apdulkėjusios legendos ir pasakos,
K. VALIUS
Mokykimės iš Iljičiaus eninas pasižymėjo nepaprastu interesų platumu, įvalrlapu;apkt|nu. Veždamasis su d į užsienį ekonominio rimo knygas, jis kartu ijemi Nekrasovą ir Gėtę. Pajį mėgo Leninas Puš'ei Dėl muzikos Jis karišliet atsitraukdavo nuo . kuo naudojosi jo ^>1 ejl, norėję, kad Le^nal nors truputį pailLeninas ir pats mėinuotl. Tačiau jo daie, kaip pasakoja inkai, bevelk nebuvo inių tonų, liūdesio, se skambėjo drąsa, as, šaukimas. Ypač buvo ryšku klausantis Valentino arijos iš
L c1_
kovoj kruvinoj mūšio dieną pirmas, prisiekiu, __ pirmų gretose..." ^^jiiną Leninas tartum ėda! <o dalelę savo kovins d aslos... Reninas taip pat mėgo r.<&„ Jdžioklę ir pasivaikščionus po _gamtą, ' po kalnus, ssKaip aukštos moralės ___ ->°gu$, Leninas neturėjo lĮieniinlų priešų, ‘buvo tik Miniai priešai? ' " . Leninas
niekada nenusileidžia iki asmeninių išpuolių, jo puo limo objektu visada buvo koks nors visuomeninės-po litinės minties produktas. Lepešlnskis prisimena .vieną charakteringą epizo dą. Karikatūroje „Kaip pe lės katę laidojo“ autorius į vienos pelės lūpas įdėjo tokius priešmirtinius žo džius „Kad bent išgerti kefyro...“ (niekam nebuvo paslaptimi, kad Akselrodas turėjo Ciuriche nuosa vą kefyro įmonę). Leninas iš visos širdies Juokėsi iš karikatūrų, tačiau ties žo deliu „kefyras“ susiraukė, ryžtingai pareiškė, kad šiame išpuolyje nėra nei atomo politinės pajuokos. Autoriui teko pakeisti išsi reiškimą. Leninas nemėgo žmonių, dar nenutraukusių galuti nai ryšių su priešiškom proletariatui klasėm. La biausiai iš visų marksistų jis vertino revoliuciomerius-profesionalus. Sunku trumpam straipt nyje išryškinti Lenino, kaip žmogaus, kovotojo ir vado moralinius bruožus. Gal būt teisingiausiai api budino jį Majakovskis, pa
vadindamas žmogiškiausiu iš visų žmonių. Nikita Sergejevlčlus Chruščiovas pasakė: „Jeigu Vladimiras Iljlčius Leninas galėtų pažiū rėti į tai, ką padarė liau dis... jis nusiimtų kepurę ir žemai nusilenktų. Tai, kuo gyveno Leninas, ką jis planavo, apie ką svajojo, mūsų liaudis, mūsų partija sėkmingai įgyvendina!“. Didžiosios Lenino idė jos, genialus jo elektrifi kacijos planas, komunizmo statybos planas gyvena ir gyvens, įkvėpdamas mūsų partiją, musų liaudį nau jiems herojiniams žygdar biams, vardan mūsų galu tinio tikslo pasiekimo. Di dis ir paprastas — toks musų akimis žiūrint yra V. I. Leninas. Todėl jį taip mylėjo ir myli paprasti mūsų šalies žmonės. Štai ką pasakoja S. Gllis, bu vęs asmeninis Lenino šofe ris. 1923 m. rudenį Gluchovo tekstilininkai susi1 rinko į nepaprastą susirin kimą. Darbininkai nutarė pasiųsti pas Vladimirą IIjičių delegaciją, kuri turė jo perduoti tekstilininkų (Pabaiga 4 psl.)
MŪSŲ ŽEMŲ eina pa
mūsų svečiai! Šio su Karšta saulė sitikimo tikslas — pasitarti (vasaris. džiovina dirvonus, vals su jumis kai kuriais auklėji
tiečio rankoje suspaustas su trupa grumstas. Vadinasi, ga lima sėti! Ir vėl prasideda nauji rūpesčiai, gimsta naujas nerimas dėl būsimo derliaus, dėl būsimos duonos. Į kol ūkinius laukus išrieda trakto riai, prasideda naujas, dide lis mūšis dėl Partijos užda vinių įgyvendinimo, dėl nau jų pergalių žemės ūkyje. Tačiau ne vien tik duona žmogus gyvena. Dabar mes visi žymiai išaugome, mūsų interesai tapo platesni, mes jaučiamės atsakingi už vis ką. Tur būt, nesuklysime pa sakę, kad mūsų visų tėvai, kas jie bebūtų — darbininkai ar valstiečiai, tarnautojai ar in teligentai — visi rūpinasi savo vaikų ateitimi. Nėra di desnės svajonės, nėra dides nės laimės tėvams, kaip jų vaikų laimė. O mes gyvena me tokioje šalyje ir tokiu metu, kai jaunajai kartai ski riamas pats didžiausias dėme sys, kai jiems atviri visi ke liai į darbą, į mokslą, į sva jones ir žygdarbius! Šiandien renkasi į univer sitetą studentų tėvai. Brangūs
mo klausimais, nes juk mūsų komjaunimo organizacijos ir jūsų tikslas vienas — auklėti jaunąją kartą, gerus ir sąži ningus mūsų visuomenės pi liečius, karštus tarybinės tė vynės patriotus. Ši diena ypatinga dar ir tuo, kad tokį pat pavasarį, prieš 93 metus gimė Vladimi ras Leninas, komjaunimo or ganizacijos įkūrėjas. Jo prie sakais komjaunimas vadovau jasi ir dabar. Tur būt, nėra nei vieno moksleivio, nei vie no studento, kurio šviesus Le nino atminimas, jo asmeninis pavyzdys neįkvėptų darbui, mokslui, studijoms. Daugumo je komjaunimo grupių dažnai pas mus praeina susirinkimai pagal Lenino pžsakį: „Moky tis, mokytis ir dar kartą mo kytis!“ • Kokie gi pagrindiniai mū sų komjaunimo organizacijos uždaviniai? Į universitetą kiekvienas jaunuolis ateina su
Kaina 2 kap.
komjaunimo charakteristika ir rekomendacija. Ir jau priėmi mo komisijoje mes sakome: „Komjaunimas jus čia pasiun tė studijuoti, komjaunimas ir pareikalaus, paklaus, kaip jūs vykdote savo pagrindinę pareigą!“ Ir iš tiesų, komjau nimas savo pagrindiniu už daviniu laiko — siekti to, kad kiekvienas studentas ge rai mokytųsi, kad jis pateisin tų jam išreikštą pasitikėji mą, taptų geru specialistu, są žiningu ir doru mūsų visuo menės nariu, sąmoningu ko munistinės visuomenės kūrėju. Tam tikslui yra nukreiptos visos komjaunimo ir kitų vi suomeninių organizacijų pa stangos. Komjaunimo grupėse, fa kultetų biuruose labai dažnai svarstomi mokymosi klausi mai. Komjaunimas reikalauja, kad kiekvienas studentas jaustų atsakomybę prieš vi suomenę, kad jis sąžiningai studijuotų ir ruoštųsi gyveni mui, darbui. Tur būt, eilė tėvų gerai žino apie mūsų komjaunimo organizacijos darbą sprendžiant akademi nius klausimus, nes komjau nimo biurai stengiasi siste mingai apie tai informuoti tėvus, kartais net juos pačius pakviesti į komjaunimo susi rinkimus. Tai, be abejo, ge ros priemonės ir jas reikalin ga toliau plėsti ir tobulinti. Universiteto komjaunimo ko mitete, prieš ruošiant šį susitikimą-pasitarimą, ilgai švais tėme ir kalbėjome apie auklė jimo klausimus. Kokios pro blemos iškilo, kas mus la biausiai jaudina? (Nukelta i 4 psl.)
GARBES LENTA ĮSTEIGTA VVU KOMJAUNIMO KOMITETO NUTARIMU. JO JE TALPINAME GERIAUSIUS UNIVERSITETO STUDENTUS AKTYVIUS VISUOMENININKUS.
Nuoširdi, energinga Komunistę Meilę Černiauskaitę puikiai pažįsta visi Ji atidi draugui, ligoniui. Nuoširdi. Apie ją sako, kad tai ‘ nuolat trykštąs energija šaltinis. Ši energija tinka mai išnaudojama. Meilė aktyvi moksliniame, visuomenių niame darbe. Nė viena mokslinė konferencija nepraeina be jos. Ji — MF akademinės komisijos narys. Ne kartą Meilės daina ir deklamavimu žavėjosi klausytojas. Ateisti nio būrelio narė, aktyvi jaunųjų komunistų mokyklos se minarų klausytoja. Ir visur Meilė spėja. Moksle ji pir mauja. Neveltui Meilė Černiauskaitė palikta katedroj prie universiteto MF tęsti mokslinį darbą, A. KARLAVICIŪTE