Nr. 9 (359)
SIAME NUMERYJE
Vilnius,
Kur dirbsime vasarą i
1960 m.
1 psl.
VISŲ ŠALIŲ' PROLETARAI, VIENYKITĖS!
kovo mėn.
V. Leninas užsienyje 2 psl.
PENKTADIENIS VILNIAUS VALSTYBINIO V . KAPSUKO VARDO UNIVE RSITETO REKTORATO, PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
ARTĖJA DARBO VASARA
1959 m. vasarą dirbo vasa Jau dabar yra susitarta dėl ros darbo stovyklose, kur iš šių darbo objektų: augo ir užsigrūdino puikus Šiaulių raj. „Raudonosios komjaunimo aktyvas, darbo vėliavos" kol. — ligoninė, stovyklų entuziastai, Žinoma, Sakių raj. Lenino vardo kol. organizuodami darbo stovyk- — kultūros namai, Ignalinos las, mes darėme ir klaidų, ku raj. Apvarduose — kultūros rios, tačiau, neužtemdo tų di namai, Plungės raj. „Raudo delių laimėjimų, kuriuos mes nosios vėldavos" kol. — ūki šioje srityje pasiekėme. Uni niai pastatai. Taip pat yra pasiūlymų or versiteto IX komjaunimo kon ferencija. susumavusi ir api ganizuoti stovyklas, kuriose bendrinusi praeitos vasaros daugumą ...sudarytų merginos darbo stovyklų rezultatus, ir dirbtu ne sunkius statybos vieningai nutarė šią puikią darbus, o žemės ūkio ir kt. tradiciją tęsti ir šią vasarą. Šiuo klausimu mūsų darbinio Nutarime pabrėžiama, kad auklėjimo komisija laukia nau reikia plėsti darbo stovyklas, jų pasiūlymų. įtraukiant į jas kuo daugiau Prieš vykstant į darbą, studentų ir dėstytojų, geri komjaunimo aktyvas nuva nant darbo ir poilsio sąlygas, žiuos į kiekvieną objektą, duos jose. Tuo tikslu prie Univer koncertus, sudarys darbo su KETVERTAS siteto komjaunimo komiteto tartis, susipažins su kolūkiais, IŠ MANO KARTOS ir sudaryta darbinio auklėji su darbo gyvenimo sąlygomis. Pamainų darbo laikas numaty Siaučia gatvėse vėjai gaivūs. mo komisija. Trykšta saulės lašai ant kaktos... Fakultetuose, grupėse jau tas sekantis: Čia — pavasaris. kalbama apie artėjančią dar I — VI. 26 — VII. 12. VII. 12. - VII. 28. Ten — bo vasarą, apie naujus objek II Keturi paprasti kareiviai, tus, pamainas, apie naujoves III — VII. 28 — VIII. 12. Keturi iš mano kartos. šių metų stovyklose. O naujo- IV — VIII. 12 — VIII. 26. A r seniai Ivių bus. Pavyzdžiui, bus iš Pirminėse komjaunimo or Aplinkui tiktai vandenynas? spręstas kelionės apmokėji ganizacijose, profgrupėse Bangos neša ir neša mo klausimas. Reikia pasaky nuolat turi būti vedama akty Dienas baisias. ti, kad praeitą vasarą to klau vi propaganda šiuo svarbiu Viskas baigėsi. simo laiku neišsprendėm — klausimu. Duona nesusitarėm dėl kelionės ap C. Ladukas Vanduo. mokėjimo. sudarydami sutartis Net Tėvynės — Universiteto komjaunimo su kolūkiais. Šiais metais kol Kiek įžiūri draugų akyse. komiteto biuro narys ūkiai, kuriuose bus vykdomi Tiktai vienas noras gyventi statybos darbai, kelionės išlai. Neaprėpiamas jokiu matu, das sutiko mielu noru apmo ir kiekvienas vėjas — kėti. Į krantą, Numatoma, be to, pasikvies 7 ik svaja keturių — Prie Šiaulių pedagoginio ti į darbo stovyklas Baltarusi Be krantų. Srūva gatvės upeliais po kojų, jos, Latvijos, Estijos studen instituto sustojo keturi auto Vaikšto žmonės tus. Savo ruožtu, grupė mūsų busai. Po garsaus „RamtaGiedriais, (studentų dalyvaus septynme- drilia-oi“ būrys raudonkepuPaprastais veidais. člo gigantų statybose Celia- rių ansambliečių užtvindė gat Ir atrodo, ( binske. vę. Aplinkui žmonės. — herojai Praeitą šeštadienį ir sekma j Stovyklų skaičių numatoKažkodėl dienį mūsų Universiteto an Ligi šiol negirdėtais vardais. i ma padidinti iki 8—9, o dirbs samblis koncertavo Šiauliuose R. SADAUSKAS' jose 1200—1300 studentu. Universiteto komjaunimo •rganizacija, partinės organi zacijos vadovaujama, vis dau giau studentų Įtraukia į vi suomenei naudingą darbą. Va saros ir žiemos atostogų metu daug studentų dirba politinįmasinį, kultūrinį darbą rajo nuose, savo gimtojo kaimo kolūkiuose. Pastaraisiais me tais daugiau dėmesio skiria ma darbiniam studentų auklė jimui: organizuojamos talkos sutvarkant ir puošiant miesto teritorijąvykdant remonto darbus Universitete, fakulte tuose, papuošiant savo bend rabučius ir kt. 830 studentų ir dėstytojų
Mašininis vertimas
Kaina 20 kap
3 psl.
Mažai tesidomima krepšiniu FMF komjaunimo ir profsąjungos akademinių sektorių iniciatyva fakulte te leidžiamas lankomumo grafikas. Tai nebloga prie monė kovoti su paskaitų praleidlnėtojais. Juk kiek vienam nelabai malonu, kai ties jo pavarde virtinė skaičių, bylojančių apie praleistas valandas. Kaip dabar atrodo gra fikas? Kai kurie seniūnai, kaip A. Malickas, D. Bala kauskaitė ir kt. gerai at lieka savo pareigas, visada užpildo lankomumo grafi ką. Tačiau to negalima pa sakyti apie matematikos spec. I k. I gr. seniūną A. Stakę. III k. II ir III gr. seniūnus Vilkelį ir Klikavičlų, kurie per šešias mo kymosi savaites net nepra dėjo pildyti grafiko. Nepa tenkinamai savo pareigas atlieka seniūnai Valiukė nas, Pocius, Brazdžiūnaitė, Saulis (jis fakulteto profbiure atsakingas už akade minį darbą). Reikėtų, kad seniūnai prisimintų savo pareigas ir ateityje grafikas būtų pildomas reguliariai, be ra ginimo. N. BAGDANSKIS Komjaunimo biuro na rys, atsakingas už akademinį-mokslinį darbą
4 psl.
Pereitą savaitę pas mus viešėjo Estijos Žemės Ūkio Akade mijos mišrus choras ir liaudies meno ansamblis. J. ZIZIO nuotraukoje — svečių sutikimas.
KOLEKTYVAS KURIASI
— Ko šiandien nėra? Vėl Edmundo? Na, tai atidedam kitai dienai. Taip I kurso istorikai antrą kartą dėl Edmundo Kareivos atidėjo grupės komjaunimo susirinkimą. O paš.nekėti būtinai reikė jo. Grupėje tik 8 žmonės ir nedraugiškos nuotaikos ypa tingai greitai pastebimos. Albinas, grupės sekreto rius, galvojo, kad daugiausia reikia kalbėti apie Edmundą. ir Kuršėnuose. Pasisekimas Juk Jis vienas žiemos sesijoje kaip visada — žiūrovai negai gavo trejetą, jis nelanko pa lėjo katučių. skaitų, vienintelis neatsakin Pirmadienį sugrįžus ir pa gai pažiūrėjo į komjaunuoliš ilsėjus tik vieną dieną, antra kus įpareigojimus.. Tai ~ Ed' dienio vakare ansambliečių mundas beveik atskilo ; nuo daina vėl skambėjo Universi grupės. tačiau. . . pasirodo, teto Centrinių rūmų Aktų sa kad ne apie vieną Edmundą lėje. teks kalbėti. . . . Trečią kartą susirinkimas įvyko. Po trumpo Albino pranešimo pasisako Edmun das. Jis, kaip kiekvienas kaltinamasis, su kai kuriais kritikos teiginiais sutinka, kai ką neigia. Ar nuoširdžiai kalcija, jų darbovietės nesido ba Edmundas? Ar atsakė jis mėjo jaunuolių gyvenimu, ap draugams į tai, kas juos do leido jų auklėjimą pačiame mino? Vargu. Edmundas tik ~' kritiškiausiame jų amžiuje. apsigynė, išgalvodamas Norėčiau pastebėti, kad smulkmeniškas pasiteisinimo TMF komjaunimo organizaci priežastis. Jis nesuprato, kad ja turėtų plačiau įjungti į šį kaltas dėl dviejų neįvykusių darbą geriausius studentus susirinkimų. stoti bylose7 gynėjais bei — Susirinkimai? Bet juk kaltintojais. Studentai pa tai smulkmenos, — šneka įslprastai gerai jaučia gyvenimo žeidęs Edmundas. pulsą, todėl jie padėtų teisin Atsistoja Algis Radzevigumo organams jų darbe, o čius. Jis, kaip sakosi, geriau taip pat įgytų pirmuosius sa sias Kareivos draugas. Sunku varankiško darbo įgūdžius. patikėti. Geriausias draugas ir.. ., nepadeda suprasti Ed J. Misiūnas mundui jo padarytas klaidas, Liaudies teisėjas (Vilniaus m. Lenino raj.) bet teisina. Jo nuomonė:
Koncertuoja ansamblis
Studentė — visuomeninis kaltintojas
Šiuo metu partija iškėlė už davinį įtraukti į kovą su nu sikalstamumu plačiuosius vi suomenės sluoksnius, nes vi suomenė turi ne mažiau efek tingų priemonių, negu tardy mo ar teismo organai, o kai kuriais atvejais visuomeninis poveikis yra dargi žymiai di desnis. Tokiems uždaviniams Įgyvendinti baudžiamajame procese atgyvintas visuomeni nių kaltintojų bei gynėjų in stitutas. 1960 m. kovo mėn. 2—4 d. Lenino rajono liaudies teis me buvo nagrinėta keturių jaunuolių baudžiamoji byla. Jie buvo kaltinami, įvykdę ke letą apiplėšimų. Teismui buvo svarbu Išaiškinti šių jaunų Septinta va žmonių smukimo priežastis, parodyti esantiems- salėje jų landa vakaro. draugams teisiamųjų gyveni Nusimetę kom mo būdą, jų Interesus. Tam binezonus, šiek tikslui geriau įvykdyti byloje tiek apsitvarkę, į paskaitas skuba I kurso 11buvo leista dalyvauti visuo tuanistal. Būtų gera pailsėti, atsipūsti, bet meniniam kaltintojui nuo kom noras paskaitose sužinoti dar ką nors nauja, jaunimo rajoninio komiteto negirdėto, nugali nuovargį. — Na, Algi, kaip šiandien tau sekėsi dar TMF III k. studentei Glebas? — klausia draugai „Sąjunginės spau baltel. Drg. Olebaltė buvo aktyvi dos“ direkcijos kontrolierių Zurbą. — Neblogai, — sako Algis. — Bet duo procese, o savo kaltinamąja kalba ne kartą privertė tei kit greičiau vadovėlį: nesuspėjau išmokti to, siamuosius nuleisti galvas. kas užduota iš vokiečių kalbos. Užsitęsė dar Juk du iš jų — buvę kom bas, neturėjau laiko. . . O Algimantas Zurba — vienas iš geriaujaunuoliai, kiti — jauni dar bininkai. Jie turėjo visas są šių grupės „vokiečių“. Jis visada lanko paišmoksta lygas džiaugtis jaunyste, gy skaitąs, visada, viską perskaito, venimu, .siekti tikslų. Tačiau nors ir darbovietėje. „Sąjunginės spaudos" skyriuose dirba ir juos rišo vien stikliuko drau gystė, girtų naktų žygiai. To daugiau lituanistų: Vytautas Venclova — dėl nenuostabu, kad teismo aerouosto kioske, Laurinavičius — krautuposėdžio metu jų tariama vėje-skaitykloje Nr. 1. Darbas geras- suriš „draugystė“ subyrėjo, teisia tas su knygomis, literatūra. O merginos? Joms taip pat kasdien karš mieji pradėjo versti kaltę vie nas ant kito. Kartu drg. Gle- tos dienos. Daugelis jų dirba pašto skyriuo■šioja telegramas. baitė teisingai nurodė, kad tei ''Niekad nemaniau, kad taip visur galisiamųjų komjaunimo organiz
„Man Edma patinka, mes vie nas apie kitą viską žinom“ — dar nieko nepasako apie Ed mundą kaip apie žmogų. O pats Algis, tur būt, tiksliai negali atsakyti, kodėl jie su Kareiva geri draugai. Perša si išvada, kad atitiko kirvis kotą. — Aš visada su visais su tardavau, o su jumis negaliu. Nepatinkat jūs man. Lyg at riekta riekė negaliu prltapt, - kaltina Algis draugus. Kuo pagrįsti jo kaltinimai? Tik tuo, kad jam draugai ne patinka. Bet ar pagalvoja Al gis ir Edmundas, kad ne ko lektyvas. bet jie turi „taiks tytis". Be to, šie du draugai turi suprast, kad jie turi ne „taikytis“ ar „pritapti“, o pa justi, kad jie eina ne tuo ke liu kuriant kolektyvą, palikti siaurą individualisto ar „ne suprasto“ žmogaus kelią. O ■kolektyvas šioje grupėje yra. Vien tiktai, kad įvyko toks susirinkimas, jau kalba apie kolektyvo buvimą. Albinas, Jonas, Jūratė — argi tai kolektyvo branduolys! ne Nuoširdūs jų pasisakymai tu rėjo paveikti ir Algį su Ed mundu. Padaryta gera pradžia. Sa kyti draugui teisybę į akisnurodyti trūkumus — tai sveika ir būtina. Šioje grupėje bus vienin gas kolektyvas. Neveltui Jū ratė, baigianti susirinkimą su džiugia šypsena, pasakė: — Mes būtinai susigyvenslm. Po kiek laiko patys nepajusim, kaip visi būsim ge rais draugais. I. Jakubavičiūtė
Kai baigiasi darbas
•»i ly iv MIU., iviivir I komjaunimo biuro narys.
t
visuomenininKe, raKuite J. Vaicekausko nuotr.
ma suspėti. Reikia tik noro, — sako Laimu tė Ciurlytė. Kasdien vis arčiau ir arčiau egzaminų se sija. Darbo — iki kaklo. Vakarinės grupės pirmakursiai lituanistai, nuolatos jausdami laiko stoką, stengiasi kiek galima išmokti paskaitų metu. Ir galima sakyti, jų pastan gos vaisingos. Štai, pvz., per pirmąsias akcentolpgijos paskaitas beveik visi pasirodėme „žalut žalutėllal“. O dabar, paskaitų me tu geroki pavargus, jaučiama labai didelė pažanga. Tas pats ir su kitais mums dėsto mais dalykais. — Sunku dirbti ir mokytis, bet visiškai įmanoma, net smagu, — sako I k. lituanlstai. Ir dar patyliukais priduria: — Tik šviesa mums paskirtose auditorijose galėtų būti geresnė. Milda Strakšytė jau akis apgadino, o Ir kilus toks darbas pustamsy gerokai vargina. J. Laurinavičius I k. lituanistas