visu Saliu
proletarai, vilnykite
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETU ORGANAS
Nr. 6(356)
1960 m. kovo mėn. 4 d.
Kaina 20 kap.
LKP XII suvažiavimas įkvepia naujiems darbams! Kiekvienam fakultetui ateizmo būrelį! Neseniai GMF įvyko ateizmo Ir mokslo popullarizacljos būrelio susirinkimas. Jo metų buvo išklausyta ir aptarta II k. stud. Voršutos paskaita „Žemės kilmė religijos Ir mokslo šviesoje“. Norėtųsi pasidalinti kilusiomis keliomis mintimis iš vykusios diskusijos. Gamtininkai labai gerai supranta, kad jiems baigus Uni versitetą (ne tik baigus, bet jau Ir dabar atostogų metu) teks didžiulis darbas, nešant tikrąją moksllnę-materlallnę pasaulėžiūrą į plačiąją visuomenę, kovojant prieš dar kai kur Išsilikusią nemokslinę religinę pažiūrą. Ir Iš tiesų, jau studijų suole galima ruoštis tam darbui, galima jį atlikti. Juk negalima įsivaizduoti dabartinio Inteligento, specialis to, kurs nesugebėtų pagrįsti savo mokslinių pažiūrų, su vestų plataus aiškinamojo darbo, nekovotų prieš įvairiau sias atgyvenas, prietarus, religinę pasaulėžiūrą. Kiekvienas būsimas specialistas, Inteligentas privalo mo kėti gyvai, aiškiai, prieinamai perteikti įgytas žinias, mokėti parodyti religijos nepagrįstumą, parodyti — kaip laimint mokslui, religija žingsnis po žingsnio atsitraukia, užlei džia savo pozicijas. Labai svarbu, pirmiausia, patiems sau išsiaiškinti mokslo ir 'religijos santykius, giliau suprasti mokslu pagrįstą pasaulėžiūrą Ir išmokti kiekvieną mokslo laimėjimą panaudoti kovoje su prietarais, religiniais įsitiki nimais. Dvaslšklja diena iš dienos skelbia, skleidžia religines pažiūras, stengiasi visais galimais būdais patraukti į savo pusę kiek galint daugiau žmonių. Kovojant prieš jos sklei džiamas pažiūras — yra tik vienas kelias — parodyti tų pažiūrų nepagrįstumą, nesutaikomumą su mokslu, kasdien ir visur skleisti mokslo laimėjimus, skleisti materlalistinęmarkslstinę pasaulėžiūrą. Labai svarbu parodyti žmpnėms. kaip religija, kiekvienu klausimu, kiekvienoje srityje, laimė jus mokslui, prisitaiko prie naujų mokslo laimėjimų. Iš pa sakyto aišku, kokią reikšmę ir vaidmenį turi atlikti mūsų fakultetuose ateistiniai ir mokslo popullarizacljos būreliai. Jie turi būti ta vieta, kurioje augtų, formuotųsi įsitikinę žmonės, moką su užsidegimu, entuziazmu skleisti moksllnęmarksistinę ideologiją, kovoti prieš nemokslinę-rellglnę pa saulėžiūrą. Todėl būtina, kad fakultetų visuomeninės organizacijos, ypač komjaunimo organizacija, visais būdais padėtų besiku riantlems ateizmo ir mokslo populiarizacijos būreliams. Ver ta pasekti Gamtos mokslų fakulteto partinės komjaunimo organizacijos ir dekanato pavyzdžiu. Jų nuolatinio rūpesčio ir darbo dėka susikūrė ateizmo ir mokslo populiarizacijos būrelis, jų globojamas jis gan puikiai veikla. Norėtųsi at kreipti dėmesį — eiliniame minėto būrelio susirinkime da lyvavo 6 dėstytojai, kurie savo pastabomis ir patarimais tik rai daug padeda studentui, žengiančiam pirmus žingsnius ateizmo Ir mokslo populiarizacijos srityje. Atrodo, kad besikuriančiais būreliais turėtų labiau su sidomėti ir Universiteto filosofijos katedra. Ji galėtų ir pri valėtų. tapti metodiniu ir vadovaujančiu tų būrelių centru. Taip pat norėtųsi palinkėti, kad „Tarybinis studentas" taptų ateizmo Ir mokslo populiarizacijos būrelių tribūna, kad Jo puslapiuose galima būtų rasti daugiau medžiagos ateisti nio darbo klausimais. Pulki gamtininkų darbo pradžia! Svarbu, kad Ji plėstųsl. peržengtų vieno fakulteto ribas. Mūsų Universitetą baigian tieji turi būti entuziastingi mokslų popullarizatorlai, nesu laikomi Ir aktyvūs kovotojai prieš religinius prietarus. EDV. RAZGAUSKAS
Kino juostoje- Alma Mater Iškilmlngi „Gaudeamus igllur“ garsai ir diktoriaus bal sas nukelia mus į tolimą pra eiti — šešioliktą šimtmetį. Taip prasideda Lietuvos ki no studijos pasakojimas apie mūsų Alma Mater. Seni, nuo laiko gerokai apsitrynę doku mentai, paveikslai, storos kny gos byloja mums iš ekrano apie tą ilgą kelią, kurį beveik keturis šimtmečius ėjo Vil niaus Universitetas. Jėzuitų vadovaujamoje aukštojoje Lietuvos mokyklo je studentams skiepijo nuolan kumą bažnyčiai ir feodalams. Juodas dvasininko skvernas bandė uždengti studentijos akis nuo tiesos, nuo tikrojo mokslo. Tačiau žmonės galvo jo. Žmonės ieškojo tiesos. Už ją kovojo. Kai Universiteto auklėtinio LešČinskio kūną tampė budelio replės, jėzuitai, matyt, tikėjosi palaidoti Lle-
tuvoje ateizmo sėklą. Leščinskį nukankino, bet jo minties nesudegino karštos budelio replės. Ji laisva, drąsi, bujo ja, atvėrė akis daugeliui Lie tuvos darbo žmonių, pagimdė šimtus, tūkstančius leščlnsklų. 380 metų amžius atnešė Universitetui ne senatvę. Uni versitetas jaunas. Jaunesnis negu bet kada. Verdantis, pilnas kūrybinės energijos šių dienų studentijos gyveni mas — nuostabi Universiteto jaunystė. Jaunystė laboratori jose, Jaunystė šauniame an sambliečių būryje, jaunystė Žilinuose. . . Apie tai, apie mūsų senojo Universiteto atgimimą ir pa sakoja naujo Lietuvos kino filmo studijos kronikinio „Universitetui 380 metų“ kadrai. V. Puplauskis
Skamba daina Pavasari.škas pagyvėjimas jaučiamas ne tik gamtoje, bet ir mūsų Universiteto saviveik lininkų tarpe. Neseniai Akade minio choro klausėsi Tarybi nės Armijos kariai. Koncertas kariams patiko, dainininkų ko lektyvas buvo apdovanotas Garbės raštu. Mūsų dainininkus Valstybi nėje Filharmonijoje šiltai su tiko Lietuvos Komunistų pai nios XII suvažiavimo delega tai. Artimiausiu laiku ansamblis ketina aplankyti keletą res publikos rajonų. Saviveiklos kolektyvų laukia karšta vasa ra — jubiliejinė Dainų šventė.
NUOŠIRDUS
SUSITIKIMAI Šeštadienį grupė Universite to lietuvių kalbos ir literatūros katedros dėstytojų ir studentų lankėsi šefuojamoje Vilniaus rajono, Marijampolio vidurinėje mokykloje. Mokykloje buvo pa minėtos Tarybinės Armijos 42 metinės Apie savo kovas Di džiojo Tėvynės karo frontuose papasakojo Universiteto dėsty tojas St. Rudžionis ir IV kurso žurnalistas V. Dėnas. Po to studentai atliko keletą muziki nių kūrinių. Savo kūrinius, skir tus Tarybinei Armijai, skaitė buvęs karys i k. studentas D. Mickevičius ir Vi Dėnas. Dėsty tojai ir studentai lankėsi mo kyklos internate, kur tarp sve čių ir mokinių užsimezgė gy vas pokalbis. A. STRUMSKIS
ĖRA vardo, kurį pa prasti žmonės visuose pasaulio kampeliuose tartų su tokia meile ir pasidi džiavimu, kaip didžiojo Leni no vardas. Paskyręs savo gy venimą, genialaus proto Jėgą, revoliucinę aistrą ir nepalen kiamą valią kovai už šviesią žmonijos ateitį, įkvėpęs didin gąsias liaudies pergales, nu brėžęs kovos už komunizmo gaires, Leninas mums brangus kaip vadas ir mokytojas, Jis mums brangus ir kaip tikras komunistas, kaip paprastas ir didelis žmo gus. Iš didžiojo proietariato vado mes moko mės ne tik politinės išminties, mokėjimo1 taikyti marksizmo mokslą praktikoje, bet ir my lėti liaudį, neapkęsti jos prie šų, nebijoti sunkumų, tvirtai tikėti komunizmo pergale Ir aukoti jai visas jėgas. Įžymus prancūzų darbininkų judėjimo veikėjas P. Vaijan Kutlurjė rašė: „Leninas tai užbaigtas naujo žmogaus tipas, jis mums buvo ateities prototipu“. Leni no gyvenimas moko mus ko munistinės moralės principų. Lenino švelnumo, optimiz mo šaltinis buvo gilus tikėji mas komunizmo reikalo teisin gumu Ir jo pergale. Sunkiau siomis sąlygomis Vladimiras Iljičius aiškiai matė partijos kovos tikslą, buvo tikras, kad šis tikslas bus pasiektas, ir to dėl niekada neprarasdavo pu siausvyros, niekad nepasiduo davo pesimizmui.
N
PAPRASTAS IR DIDIS ŽMOGUS
Čia jie atlieka praktiką Šįkart ir mi licininkas nepadėjo, nes net jis nežinojo elektrogr a f 1 jos mokslinio tyrimo institu to. Taip, insti tutas naujas, vienintelis Ta rybų Sąjungo je. Tačiau ir jame verda didelis dar bas. Iš komjau nimo organiza cijos sekreto riaus drg. Sideravičiaus kal bos paaiškėjo, kad trečdalį darbuotojų su daro Universi teto auklėti nlai, kurie čia gerai užsireko mendavo. An tai chemikas Žalnierius, fi zikai L. Niunko, J. Zibuc ir kt. Įdomūs bandymai čia atlie kami. Antai, Martinėnas (žiūr. nuotr.) dirba prie nau jos spaudimo mašinos. Kitoje laboratorijoje, vado vaujamos vedėjo S. Aršvflo, IV kurso fizikės G. Trepovaitė ir J. Taiaikytė atlieka gamybinę praktiką — ant pa prasto popieriaus gauna re-
Leninas buvo jautrus ne tik giminėms ir draugams. Labai atidžiai jis elgėsi su Interesan tais ir to reikalavo iš visų darbuotojų. Jeigu jis paskir davo priėmimą ir Iš ryto pa aiškindavo, kad negalės pri imti kurio nors piliečio, jis asmeniškai skambindavo Ir susitardavo dėl laiko kada ga lėsiąs priimti. Pažymėtinas Lenino bruo žas buvo orga nizuot u m as, drausml n g umas. Dar jau nystėje jis taip sugebėdavo or ganizuoti dar bo dieną, jog | nudirbdavo ne paprastai daug. Ir po Spalio, 1920 m. lankėsi Maskvoje, nepaisant didžiulio apkro kur, susipažinęs su tuometinė vimo partiniais, politiniais, mis Tarybų šalies gyvenimo ūkiniais ir kariniais darbais, sąlygomis, nors ir labai gerb Leninas spėdavo labai daug damas Leniną, pavadino Jį perskaityti, parašė daugybę „Kremliaus svajotoju“. knygų, brošiūrų, atsišaukimų, Didysis proletariato vadas straipsnių. Jis visada vienodu niekada nepabrėždavo, kad jis laiku ateidavo į darbą, daž — partijos vadas, vyriausybės nai primindavo draugams, pirmininkas, o visada elgėsi kaip svarbu yra laikytis nusta labai paprastai. Vienas Sor- tytos darbotvarkės ir ypatin movo darbininkas paklaustas, gai — laiku valgyti. Partijos kas būdingiausia 'Leninui, at Centro Komiteto Liaudies Ko sakė: „Paprastumas. Jis pa misarų Tarybos posėdžiai bū prastas, kaip tiesa". davo puikiai organizuoti, daž Vladimiras Iljičius buvo di nai Vladimiras Iljičius pagal džiai žmogiškas, Jautrus ir chronometrą sekdavo, kad kal nuoširdus susitikimuose su pa prastais žmonėmis, su drau bėtojas posėdžiuose prisilaiky gais. Vienas vaikas, stebėda tų nustatyto reglamento. mas Lenino portretą, padarė Dėvėjo Leninas paprasta tokį užrašą Lenino muziejuje rūbais, nemėgo prabangos: pa Maskvoje: „Dėdės Lenino vei das piktas, o akys geros, prasta kepurė, batai, kišeniųje — senoviškas sidabro laikro linksmos". Patsai dirbdamas negailė dis. Valgė kukliai —papras damas Jėgų, Iljičius labai rū- tą, sveiką maistą. V. Karplns. pinosi kitų draugų sveikata. klo žodžiais tariant, Leninas Jis asmeniškai pasirūpino, kad, Dzeržinskiul susirgus, jis buvo tikrasis komunistas tiek visuomenine būtų išsiųstas atostogų, o Ciu- savo idėjomis, napal Leninas pareiškė papei veikla, tiek kasdieniniame gy kimą už tai, kad jisai nerūpes venime, buityje. tingai saugo savo sveikatą, kuri, anot Lenino, yra valsty Jis nemėgo, kad jį Išskirtų binis turtas. O jis pats, kaip Iš kitų tarpo, nesinaudojo jo rašo E. Stasova, ilgus metus kiomis privilegijomis. Kartą dirbusi kartu su Leninu, ei Kremliaus kirpykloje, kai lau davo atostogų tik tada, kai kę ten draugai pasiūlė jam CK priimdavo specialų nuta rimą, įpareigojantį Leniną Il užimti vietą be eilės, Leninas sėtis. atsakė: „Ne, ne, draugai, dė Nepaprastai jautrus Vladi koju. Mes turime laikytis ei miras Iljičius buvo savo gi lės. Mes gi patys šią tvarką minėms — motinai, žmonai, seserims. Nadiežda Konstanti- įvedėme. Aš palauksiu“. Įžymiausias politinis veikė novna Krupskaja pasakoja, kaip ji, sužinojusi apie Lenino jas, partijos Ir tarybinės liau sužeidimą, skubiai atvažiavo dies vadas kartu buvo be ga namo. „Leninas gulėjo miega lo kuklus, tūkstančiais gijų su majame. Reikėjo praeiti mažą kambariuką, bet šis kelias pa sijęs su liaudimi, genialus sirodė tikra amžinybė, — mąstytojas Ir kartu paprastas, pasakoja Krupskaja. — Įėjau kaip tiesa. Toks Vladimiras IIi miegamąjį. Iljičius gulėjo jičius amžinai išliks žmonijos I lovoj e Išblyškęs, be kraujo lašo veide. Jis mane pamatė atmintyje. Ir po minutės Ištarė: — Tu at važiavai, pavargai. Eik, pri gulk“. Nestebėtina, kad žinomas anglų rašytojas, fantastinių romanų autorius Herbertas Uelsas, kuriam užteko fantazi jos įsivaizduoti Marso gyven tojų antplūdį į Žemę, parašy ti knygą apie nematomo žmo gaus nuotykius arba aprašyti žmonių gyvenimą po kelių šimtų metų, pritrūko vaizduo tės patikėti V. I. Lenino su kurtų planų realumu. Jis
§ame numeryje
Gulėdamas bevelk mirties patale, Leninas, galvojo ne produkcijas. Visas šis proce apie sąve, o apie'tai, kad Na sas, kaip jos paaiškino, trunka diežda Konstantiųovna pavartik 3 minutes! Jų kurso drau 1 go ir jai reikia pailsėti. V. D. Bonč-Brujevičlus, gus V. Mykolaitį ir K. Straz dą radome nustatinėjančius buvęs po Spalio revoliucijos seleninį sluoksnių pavlršutinĮ Liaudies Komisarų Tarybos Reikalų valdytojas, artimai potencialą. Tikrai įdomi stu- S Vladimiro Iljlčlaus ir Nadiežpažinojęs Leniną, rašo, kad dentų praktika. Idos Konstantlnovnos santykiai A. PETRAUSKO tekstas gali būti geriausiu tikros soir nuotr. į cialistinės šeimos pavyzdžiu.
KIEKVIENO PAREIGA 2 psl. KALBA DRAUGOVININKAI 3 nsl.
PRAKTIKOS ETIUDAI 4 psl.