VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
SVARBŪS UŽDAVINIAI Kad internacionalinis studentų auklėjimas taptų nuo latiniu, kasdieniniu darbu — tokį uždavinį sau iškėlė 1 eisės mokslų fakulteto kolektyvas. Universitete parti nio komiteto sudarytas internacionalinio auklėjimo page rinimo priemonių planas padėjo fakulteto mokslinei ta rybai, dekanatui ir visuomeninėms organizacijoms geriau suderinti savo veiklą, auklėjant studentiją tautų drau gystės, socialistinio internacionalizmo, tarybinio patrio tizmo dvasia Tuoj po to, kai buvo gautas Ir apsvarstytas minėtų priemonių planas, katedros peržiūrėjo savo dėstomųjų disciplinų programas ir jas atitinkamai papildė. Fakulteto pirminė partinė organizacija suruošė dės tytojams drg. Žėruolio paskaitą „Socialistinis internacio nalizmas ir tarybinis patriotizmas“. Ta. pati paskaita bu vo perskaityta ir fakulteto studentams. Visa tai turėjo teigiamą poveikį teisingai internacionalinio auklėjimo eigai- Teorinis dėstytojų ir studentų įsigilinimas į šluos klausimus padėjo išspręsti eilę svarbių uždavinių. Kiek galima spręsti iš paskaitų, dėstytojai stengiasi giliai ir sistematiškai išaiškinti studentams teorinę šio klausimo pusę pavyzdžiais, paimtais iš gyvenimo. Ypač dalug vietos tautybių lygiateisiškumo, socialistinio inter nacionalizmo principams skiriama tokiose disciplinose kaip administracinė teisė, darbo teisė ir kt. Daugumas dėstytojų paskaitose plačiai ir išsamiai uarodo visų mūsų šalies broliškųjų tautų teisininkų atsieklmus. Supažindina su naujausiais demokratinių šalių mokslo pasiekimais. Studentams, mokantiems užsienio kalbais ir rašantiems diplominius, kursinius darbus bei mokslinius referatus, nurodoma atitinkama literatūra rusų ir užsienio kalbose. Pereitais mokslo metais tokius darbus parašė III k. stud. Leonavičius ir Duburas. Šiais mokslo metais irgi praktikuojamos panašios užduotys. Katedros kartu su akademinėmis grupėmis organizuo ja ryšių užmezgimą su darbo jaunimu gamyklose, kur cdrba įvairių tautybių atstovai. Antai, v. d. Liekas kar tu su II kurso akademinėmis grupėmis organizuoja su sitikimą su televizijos mazgų gamyklos jaunimu. Taip oat numatomos atskirų akademinių grupių ekskursijos į Rygą ir į Minską, kur įvyks susitikimai su tų miestų aukštųjų mokyklų studentais. Jau šiuo metu fakulteto komjaunimo biuras pradėjo suslraJšinėti su Celiabinsko studentais, dalindamiesi vi suomeninio darbo patirtimi. Fakulteto partinės organizacijos atviras susirinkimas apsvarstė internacionalinio auklėjimo padėtį, iškeldamas kartu rimtus šio darbo trūkumus. Pasitarime buvo pa brėžta, kad internacionalinis studentų auklėjimas dar netapo mokslinės tarybos, dekanato, katedrų bei visuo meninių organizacijų nuolatiniu rūpesčiu. Partinė orgar nizacija atkreipė dekanato dėmesį i tai. kad reikalinga nuolatos apibendrinti gerai dirbančių dėstytojų patyri mą. Komjaunimo ir profsąjungos biurai įpareigoti orga nizuoti stendus, vaizduojančius fakulteto studentų ryšius su broliškų respublikų i- liaudies demokratijos šalių stu dentais. doc. J. BLIEKA saaaaaaaaaaaaaaaa/
Ką tu davei komjaunimui? niausial vis tie patys žmonės. Grupių komjaunimo sekretoriai turi parodyti daugiau principingumo savo bendrakuršiams, daugiau reiklumo ( sau. Jie labiau negu bet kas, Sis klausimas priverčia su kaip nuolat stebėti, simąstyti kiekvieną. Reiklu turėtų plečia -savo politinį mas sau — būtina tarybinio žmonės akiratį, gilina žinias, be kužmogaus savybė. negali būti gero tarybiDeja, ne kiekvienas kom rių labiau nio specialisto, tuo jaunuolis iškelia šį klausimą. komjaunuolio. Tačiau joks Matyt, atėjo jau laikas, kad gruporgas „neįkrės “ mums tų tokį klausimą komjaunimo or žinių — mes patys turime ganizacija užduotų kiekvienam, parodyti daugiau nuoširdumo, komjaunuoliui. Tenka susi kruopštumo studijuojant vi mąstyti visiems- Kuo mes pri suomeninius mokslus. Paga sidedame, kad komjaunimo grupėse dauguma yra darbas būtų ne vien fakulte liau komjaunuolių butų naivu to biuro, ne kelių žmonių rei gruporgą laikytiir lyg kažkokia kalu, o visų — kiekvieno oiiVlp komjaunuolio? (Nukelta į 2 psl.) Pasitaiko, kad komjaunuo liai nežino arba blogai žino organizacijos istoriją. Biurų Artinasi ir komiteto nariai, tvirtindami naujai priimtus komjaunuo lius, retai užduoda klausimus iš įstatų. Dar blogiau, kada Dideli knygų lo komjaunuolis negali aiškiai suformuluoti savo pareigų, o bynai sukaupti Uni priimantieji lengvai pakelia versiteto Mokslinės Bibliotekos knygų ranką „už“Neseniai įvykęs GMF kom saugyklose. Seno jaunimo biuro posėdis svars viniai metraščiai ir tė labai aktualias problemas, pati naujausia lite padeda stu. tačiau biuro nariai nepakan ratūra dentams ir moksli kamai kruopščiai paruošė šį niams darbuotojams posėdį. Ir Medekša, ir Gaižauskas, gilinti savo žinias, kalbėję apie visuomeninių dirbti mokslinį darmokslų studijavimą tik šiaip bą. Bibliotekos dar. taip konstatavo, kaip faktą nelankomumą, pacitavo kai buotojai ieško nau. jų darbo formų pa. kurių dėstytojų nuomones gerinti skaitytojų apie atskiras grupes. aptarnavimui. Vie Dėstytojams sunku patikrin na iš jų — atviri ti kiekvieno studento žinias knygų fondai skai. tykioje. Tai puiki „ per kelias seminarų valandas, dovana artėjančiam" tuo labiau, kad daugelyje bibliotekos 390 akademinių grupių įsivyravo metų darbo jubilie. žalinga praktike- „visuomeni jui. nis darbo pasidalijimas“ — j e: Nuotrauko._ skaitytojai ren iš anksto pasiskirstomi semi kasi reikalingą 11J naro klausimai ir ruošiasi daž- teratūrą.
Nr. 27 (377) 1960 m. PENKTADIENIS
Gruodžio mėn.
VILNIAUS VALSTYBINIO V . KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Astrofizikos
būrelio
Kaina 20 kap.
Universiteto savaitė
nariai
<
MOKSLO PERSONALO PASITARIMAS i
Visų kalbinių katedrų mokslo personalo pasitari mą surengė IFF profsą jungos vietos komitetas. Buvo apsvarstyti studentų internacionalinio auklėji mo klausimai. Pasitarimo dalyviai pateikė daug pa siūlymų, pareiškė įvairių pastabų, buv^ numatyta eilė priemonių Internacio nalinio auklėjimo darbui fakultete pagerinti. („T. S.“ inf.)
I STACIONARĄ GERIAUSIEJI
KELIAS I ERDVES Pasiekęs neregėto sukies- daug naujų duomenų apie mokslas zines sąlygas aukštuose tėjimo tarybinis žingsnis po žingsnio tiesia mosferos sluoksniuose, apie kelią žmogui į kosminę erd gyvūnų organizmų veiklą vę. Sudėtingiausi palydovai, kosminio pakilimo ir skrlejlgalingos kosminės raketos ir mo metu. Šls paskutinis banpagaliau didžiuliai kosminiai dymas, kaip ir ankstesnieji, laivai-palydoval, paskutinis dar sykį parodė, kad gyvi or iš kurių stebino pasaulį š- m. ganizmai ilgą laiką gali pa savotiškas kosminio gruodžio 1 dieną, rodo, kad kelti svarbiausias kosmoso užkaria skridimo sąlygas Tai girdint vimo klausimas — žmogaus apima begalinis džiaugsmas atitrūkimas nuo gimtosios 2e- ir pasididžiavimas mūsų ša patenkinančiu mės jau visai netolimos atei lies mokslu, pačių nekantriausių viltis. ties dalykas. 2mogus galės skristi į kos 2mogaus kelionė į kosmosą reikalaja be galo kruopštaus mosą! Aloyzas Pučinskas pasiruošimo, didelio tyrlamoD2P stebėjimo stoties jo bei bandomojo darbo. Kal viršininkas bėdamas su korespondentais praeitų metų rugsėjo mėn. draugas N. Chruščiovas pasa kė: ,,2mogų į kosmosą mes pasiųsime tada, kada bus su kurtos būtinos techninės są lygos“. Reikia Ištirti fizines sąly Visi tėvynės kampeliai, vi gas toje aplinkoje, kur ilgą sos liaudies ūkio šakos ir laiką teks pragyventi astro kultūrinio fronto barai lau nautams. Šių klausimų iš kia jaunų, bet gerų, visapu sprendimas, aišku, turi didelę siškai pasiruošusių speciamokslinę reikšmę geofizikai, listų. Tai aukštųjų mokyklų astrofizikai ir kitiems moks uždavinys, tai mūsų Univerlams, tačiau kartu labai glau džiai susietas su kosmonauto siteto uždavinys. saugumo užtikrinimu. Nema Universitete yra daug ga žiau svarbūs betarpiški tyri bių studentų, kurie savo mai su aukštai Išsvysčluslals nusipelno gyvūnais sąlygose, artimose kruopščiu darbu kosminiam skrldlmul arba tie pagyrimo ir pagarbos. Tai siog kosmose. Ir į šį tyrimų IFF studentai: St. Venskevlratą tarybinis mokslas įnešė člus, A. Girdenis, L. Bražiu. neįkainuojamą indėlį. Trečiasis tarybinis kosmi- Ils, FMF studentai: L. Klim laivas-palydovas davė ka, P. Piplraltė, D. Baubaltė, A. Matulionis ir daugelis kitų. Bet pasitaiko studentų, vie toj įsigiję žinių, pirmąsias paskaitas pramiega, antrąsias — kinuose prasėdi,, mėgauja si ne privaloma jam literatū ra ir kitais dalykais, o žinių, mokslo žinių nepasisemia. Tik kėlė koją į Universitetą ir ta ria, jau viską pasiekęs, bettik „kaip nors“ diplomą gausią. Gyvenime jie nieko duoti ne galės. nes nieko neturės bus tuščiom, garsiai bildančiom statinėm Ir tiek.,. . Pavyz džiui, Medicinos mokslų fa kultete tai A Cibas, J, Pakanavičlus, V. Jagminas, St, Katušonok, A. Michelma. cherls ir kt. Nellkvlduotų įsi skolinimų turi ir kitų fakul tetų studentai. Kas dėl to kaltas, kad Iki šiol akademinėse grupėse yra. .. tiek studentaujančių? Be abejo, visų pirma, kaltie ji yra Ratys studentautojal.
SVARBOS UŽDAVINIAI 1 PSL.
PAGERINTI KALBŲ STUDIJAVIMĄ 2 PSL. POETO DEBIUTAS 3 PSL.
TURISTAI 4 PSL.
Daug gerų studentų mo kosi Universitete neaki vaizdiniu būdu. O kai kas iš jų panoro pereiti į sta cionarą. Šiame semestre Į stacionarą pervesti: teisiainkai S. Jakubauskas ir J- Sinkevičius, ekonomistė D. Jonlkaltė, filologai R.. Vėbra, A. Naujokaitytė, V. Urbonas, J. Povilaitytė. Sąskaiton neaklvaizdinin. kų padidėjo stacionaro eilės ir kituose fakultetuose.
STUDIJUOTI-TAI NE STUDENTAUTI O kur visa grupė? Kurgi ge ri studentai, kur jų poveikis? Matomai, akademinio jaunimo tarpe vis dar tebėra gyva miesčioniška pažiūra į blogį: neliesk manęs, aš neliesiu ta vęs. Matomai, jaunieji drau gai nesupranta, kad blogi studentai yra visuomenės našta. Tai blogas ženklas. Dabar, kada visuomenė pa skelbė kovą bet kokiems velt ėdžiams, reikia tą kovą per nešti ir į mūsų mokslo šven tovę, kad mūsų tarpe nelik tų vietos bet kokiems velt ėdžiams, parazitams. Yra dar viena blogybė. Kartais pasitaiko, jog visa akademinė grupė stengiasi apeiti egzaminą, nukelti jį vis toliau ir toliau, tikėdamasi jį visai pradanginti- Taip per nai darė IFF IV kurso biblio tekininkai ir FMF matemati-
kų penktasis kursas. Jie irgi savo pačių pažadų netesėjo. Teisinasi, kad mokymo pla nai, būk tai. labai perkrauti. Bet tatai tik formalus pasitei sinimas, Tikrumoje dėl egza minų kilnojimų ir atidėjimų bėgioja tik tie, kurie iš anks to jiems nesiruošia. Studijuoti reikia rimtai, dirbti daug ir nuoširdžiai, lankant paskaitas, dalyvau jant seminaruose, koliokviu muose, Studijuoti — reiškia atlikti savo pareigą liaudžiai. O Iš tų, kas šios tiesos nesu prato. reikia laiku pareika lauti ir griežtai pareikalauti. Sltuom turi pasirūpinti kiek viena akademinė grupė, ypač komjaunimo ir profsąjungos organizacija. Tik tada Iš Uni versiteto Išeis į gyvenimą ge rai pasiruošę darbui, taip rei kalingi šaliai, specialistai.
F 100-asis NUMERIS Šių metų gruodžio 1 dieną išėjo šimtasis Šiaulių Pedago ginio instituto daugiatiražinio laikraščio „Tarybinis pedago gas“ numeris. Nuo pasirodymo dienos laikraštis iškėlė sau už davinį: prisidėti prie instituto studentų paruošimo būsimam mokytojo darbui, prie komu nistinio studentų auklėjimo. Laikraštis padeda spręsti tuos konkrečius klausimus, kuriuos gyvenimas kelia jaunosios kartos auklėtojui- Daug vie tos savo puslapiuose „Tarybi nis pedagogas“ skiria studen-
tų internacionaliniam auklėji mui. Gyvai ir įdomiai laikraš tis pravedė diskusiją „Koks turi būti tarybinis mokytojas“. Vis plačiau laikraštyje atsi spindi nūdienis gyvenimas, studentų mokymasis ir buitis, visuomeninių organizacijų veikla. Šia proga buvo suorgani zuota „Tarybinio pedagogo“ konferencija, kurios darbe da lyvavo ir kitų aukštųjų mo kyklų daugiatiražlnių laikraš čių darbuotojai. („T. S.“ inf.)