DIDŽIOJI TEISE IR PAREIGA T
VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
VILNIAUS VALSTYRINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO. 'AKTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr. 26 (376) 1960 m. gruodžio mėn. 2 d. Kaina 20 kap.
MUMS KONSTITUCIJA KAIP SAULĖ ŠVIEČIA O SAULĖS NIEKAS UŽGESINT
.. ELENGVA lankoje N plačią pradalgę va ryti, bet dvi pradalges vienu kartu, tur būt, nie kam nepasisektų. Tačiau gyvenime daug kam tenka dvigubą prisiimti naštą. Tai, tur būt, galima būtų pasakyti apie visus mūsų neakivaizdininkus. Jie ir darbą suspėja atlikti, ir studijose taip pat neatsi lieka. Pamėgo knygą ir bibliotekininkas Jonas Pištikas. Jis mokslo žinias ir kultūros dalgus sėja, dirbdamas Šiluvos, mieste lio bibliotekoje. Baigęs bibliotekinį technikumą, įstojo pas mus, kad taptų kvalifikuotu specialistu. Nuę-traukoje mes matome Joną, pasirenkant sau rei kalingą knygą.
NEGALI Mokosl vakarais mūsų Universitete, mokosi, kad geriau pažintų gyvenimą. Knygose daug išminties, žmogaus sukauptos šimt mečiais. O gamyba reika lauja ne vien tik išminties. Ji reikalauja didžiausio visų žmogaus jėgų įtempi mo- Bet gamyboje irgi ne viską sugebėsi, jeigu nepasiruoši. . . Pažįsta pra kaito skonį Veronika Talaitienė. Baigusi Lengvo sios pramonės technikumą, ji jau treti metai dirba antrajame ceche grupės meistru. Dirba šaltkalviu ir jos vyras. Turėdama gamybinį patyrimą ir bū-
* *
Jie
mokosi
ir
dirba.
dama nuoširdi, Veronika apmoko mūsų studentes. Nuotraukoje matome eko nomistę Zitą Aleknaitę šalia savo mokytojos, ati džiai studijuojančią gamy bą darbe, o ne iš knygų. Klek kartų į mediką kreipsis pacientai, Ir klekvienas ateis skųstis savo bėda. Žmogus ne dėžutė, neatidarysi ir neapžiūrėsi. Todėl pažink žmogų ir ge rai įsidėmėk kiekvieną raumenų sruogelę, nervą ar gyslelę. Pažink kad galėtum išgelbėti žmogaus gyvybę. Nuotraukoje ir matome mūsų ■ Universi teto medikus studijų metu. W ■* "•
■•
LITERATŪRINĖ KRONIKA H. Korsakienės romaną „Lai kinoji sostinė“ apsvarstė lietu vių literatūros istorijos būrelio nariai. Pasisakiusieji iškėlė romano trūkumus, kaip skaitytojams atrodė, nurodė tai, kas patiko. Po to rašytoja H. Korsakienė papasakojo apie šio romano kūrimą, ateities kūrybinius pla nus bei antrosios romano dalies rašymą, atsakė Į skaitytojų klausimus.
Tradicinis susitikimas su jau naisiais poetais, šeštojo jaunųjų rašytojų plenumo dalyviais įvyko šeštadienį Kolonų salėje. Apie Jaunųjų poetų kūrybą, brendimą, papasakojo poetas Reimeris. eilėraščius Savo kūrybos Drilinqa, skaitė jaunieij poetai Vainilaitis, Bernotas, Jakštas, Karalius, Universiteto studentai Šimkus, Palčinskaitė, Kalpokai tė, Sadauskas, Astrauskas.
Literatūrinis vakaras-susitlklmas praėjo šiltai.
Rusų literatūros būrelis orqarusų poeto nizavo Įžymaus Aleksandro Bloko 80-ųjų qimimo Pietinių minėjimą. Į minėjimą atvyko poetas Alqimantas Bal takis. Jis paskaitė Bloko eilėraš čius, išverstus jo Į lietuvių kal bą, papasakojo apie vertimo darbą. Poeto qyvenimo ir kūry bos
A.
kelią
apžvelgė
studentė
Latynis.
A. BERŽELIONIS
SUSITINKA STATYBININKAI 2 psl. LITERATŪRINES NAUJIENOS 3 psl. KAIP MOKA-'— TAIP ŠOKA 4 psl.
Pagal mokslinio tyrimo darbų planą 1960 metų gruo džio 1 d. Tarybų Sąjungoje paleistas trečiasis kosminis laivas į Žemės palydovo or bitą. Lalve-palydove esančia moksline-matuojamąja apa ratūra numątyta atlikti eilę mokslinių stebėjimų kosminės erdvės fizikos srityje.
SVARBUS KLAUSIMAI Trečiadienį Istorijos-filolo gijos fakultete įvyko atviras partinis susirinkimas kurlame buvo svarstomi Internacionalinio auklėjimo klauSimai. Pranešime ir diskusi jose išryškėjo, kad šie klau simai ypatingai opūs ir svar būs didžiausiojo Universiteto fakulteto darbe, kad neišnau dojamos visos galimybės ir įvairios formos, kurios ypač dėkingos šiame fakultete. Dėstytojai ir studentai sa vo pasisakymuose kalbėjo apie tai, kad reikia dar la biau sustiprinti ’ internaciona linį auklėjimą.
StNttTMM APMtMUAI
Aktyvo pasitarime Maskvos Pereitą savaitę Lomonosovo vardo Valstybinlame Universitete vyko šalies inžinerinių - techninių aukštųjų mokyklų visasąjun ginis komjaunimo ir profsą jungų aktyvo pasitarimas su-
PROFKOMITETE 1960 m. lapkričio 15 d. įvyko VVU naujai išrinkto studentų Profkomiteto posė dis. Studentų Profkomitetas pareigomis pasiskirstė sekan čiai: Pirmininkas B. Merčaitis (TMF), pavaduotojas — B. Tarutis (TMF), org. sek retorius — A. Petrošius, (IFF), savišalpos kasos val dybos pirmininkas — J. Ščesnulevičiūtė (TMF), politinismaslnis sektorius — J. Sta-
Diuziuji i rasis IR PAREIGA 1 psl.
Trečiasis kosminis orbitoje!
EISES ir pareigos. . . Ar buvo kada toks laikas, kad žmogus ant vienų svarstyklių lėkščių lygio mis dėtų teises ir pareigas? Nuo pirmojo faraono laikų iki nuversto carinio faraono dienų tokios'’padė ties pasaulyje nebuvo. Tai tikra ir daugiau tikra, negu visiems žinoma tiesa, jog sukasi žemė. Vergijos ar bau džiavos amžiuje, o vėliau kapitalistinės vergovės dieno mis yra dvi žmonių stovyklos: vienoje pusėje — parei gingas žmogus, privaląs atlikti prievolę, antroje — tei sėjas ir baudėjas, pasisavinęs visas teises. Kartkartėmis ši priešybė būna visiškai nuoga, kartais padailinta gra žių žodžių širma. Vieni buvo šeimininkai — antrieji gi jų vergai. Vieniems Elizėjus ar Žiemos rūmai, kitiems — Bastilija ar Petropavlovsko tvirtovė, ar IX-sls for tas, Matchauzenas ir Osvencimas. . • Dar ir dabar yra žemelėje kraštų, kur už pinigą pri kelia ir paklupdo, pakaria ar paleidžia, brolis brolį nu durta. Bet yra ir kitas žemės veidas — saulėtas, gied ras. Čia........ kas buvo niekas, viskuo tapo“. Ant svars tyklių lygiomis čia padėtos teisės ir pareigos: lygiomis visiems. „Kas Jau sykį užrašyta, kirviu to neiškirsi“, — byloja senų žmonių išmintis. Vienok ši tiesa dar nepilna. Reikėtų pridurti: kas sykį užrašyta liaudies krauju, kas įrašyta žmonių širdyse, sąmonėje, to net kalaviju neištašysi, karštu švinu neužliedinsi, nepaslėp si. . • Tokia yra gyvenimo tiesa. Tarybų šalis turi tokį įstatymą, brangiausią iš visų: jis vadinasi Konstitucija. Jame širdžių krauju pūslėto sios rankos užrašė tiek teises, tiek ir pareigas visiems lygiomis. Tarybinė liaudis visam pasauliui paskelbė tei syną, parašė taip, jog ir bušmėnas, ir škotas supranta kiekvieną rašto kalbą. Ir teisės pasakytos aiškiai, ir pa reigos raidė raidėn parašyta. Tik skaityk! Skaityk pa čią didžiausią teisę ir pareigą — būti žmogum! Taip, būti žmogum. . . Teisė būti žmogum. . . Tai tikrai didin ga teisė. M- Gorkis sakė: „Žmogus — tai skamba išdi džiai!“ Tik negali žmogus būti ten ir tada, kur žmogus pavergia žmogų. Ten yra pavergti vergai ir pavergėjai — dvasios vergai. Tai apie juos K. Marksas rašė: „Ne gali būti laisva ta tauta, kuri pavergia kitą. . Jis kal bėjo apie anglus, pavergusius airius. Tai pritaikytina ir belgui, ir olandui, ir ypač prancūzui, ir amerikiečiui. Argi tai neįrodė istorija, kad pavergėjai prarado žmo gaus orumą! Fašistas, kuris Smolensko krašte perkando karo belaisviui rusui gerklę dantimis ir nusifotografavo, tas žmogėdra nebuvo žmogum. . . Žmogum yra tik lais vas, nusimetęs bet kokios vergijos pančius žmogus; so cialistinio pasaulio žmogus yra tikrasis žmogus. V- Le ninas nurodė, kad kiekvienas eilinis Tarybų šalies pi lietis visa galva stovi aukščiau už aukštai pakylėtą pon palaikių valdininką. . . Šią teisę — būti žmogum — teisę, kuri lygiai traktuoja visus be tautybės, reikia su prasti, reikia branginti ir visada Ja vadovautis, nes tik mūsų šalyje kiekvienos tautos valkai yra lygūs krašto šeimininkai. Kartu su teise yra ir pareiga. Tai pareigų pareiga — būti žmogum. O tai reiškia labai daug. Pareiga būti žmogum įpareigoja, liepia, įsako atsiminti savo teises ir tuos, kas tas teises rašė savo gyvybės kaina. Tai įsa ko branginti teisę J darbą, teisę į mokslą, teisę į poilsį ir nemokamą gydymą. Ir ne vien b-angintl — šventai saugoti! Jei reikėtų — mokėk apginti savo teisę būti žmogum. Tai buvusių gynėjų priesakas tau, mums vi siems. Teisė į darbą. . . Ji įpareigoja kiekvieną dirbti, doru, sąžiningu darbu įsigyti visas gėrybes. Ji įpareigoja už miršti anų dienų posakį „Nuo darbo nebūsi bagotas, bet kuprotas“. Šios atgvvenos turi nueiti i kapą k a'-tu i) su karalių sostais, reikia įsidėmėti naujas sakmes: I „Kas nedirba, tas nevalgo!“ arba „Be mokslo nėra ži nojimo, o be žinojimo nėra komunizmo.“ Tad į darbą draugai, kad savo pareigą — būti žmo gum atliktume Iki galo. Naudokimės teise: būti žmo gum, naujos visuomenės, naujo pasaulio šeimininku. Darbais dar labiau išaukštinkime laisvąjį komunizmo kalvį — žmogų. Tegyvuoja teisė ir pareiga — būti so cializmo pasaulio žmogum!
sinas, Urbonas (IFF), akade minis sektorius — Gratkauskaltė (MM F), Kazlauskaitė (ChMF), Zindulls (FMF), bui tinis sektorius — Zvaginytė (EMF) Vėlyvis (TMF), Pra piestis (IFF), sveikatingumo sektorius — Zalogaltė (MMF), darbinio šefavimo sektorius — Kadūnas (GMF), visuome ninės kontrolės sekretorius — Jaras (EMF).
šauktas VLKJS CK kartu TSRS Aukštojo ir specialaus vidurinio mokslo ministerija, švietimo darbuotojų ir aukš tųjų mokyklų bei mokslo įstaigų profsąjungų CK. Komjaunimo ir studentų profsąjungų vadovų ir aktyvo pasitarimas apsvarstė visuomenįnių organizacijų vaid mens sustiprinimą, naujas priemones, organizuojant stu studentų dentų laisvalaikį, reikšmės diplominių darbų pakėlimą iki praktinių užda vinių sprendimo. Buvo pasi keista mintimis ir patyrimu visuomeninių profesijų įsigi jimo klausimu aukštojoje mo kykloje ir aptarti kiti svar būs komjaunimo gyvenimo klausimai. Šiame pasitarime dalyvavo ir mūsų Universiteto kom jaunimo komiteto sekretorius drg. C. Ladukas-
Statybų miestas Jerevano statybos visiškai skiriasi nuo kitų miestų sta tybų. Važiuoji gatvėmis nuo centro iki priemiesčių — ir visur tęsiasi tie patys gelsvų, rausvų, rusvų kalnų akmenų plytelių namai. Stebina tas statybų mastas. Jei centre gatvės jau dengiasi žaluma, priemiesčiuose medžiai sklei džia negausius lapus, po ku riais dar negali pasislėpti nuo saulės. Aplink priemies-
čius plačiu žiedu tęsiasi sta tybų juosta, kur pamatai, krečiami į seną dirvožemį, bematant džiūsta, kaišosi pa stoliais ir auga naujas, kal nų spalvomis tviskantis pa statas. Paskui pastoliai nuke liauja toliau, o juos vejasi vandentiekio vamzdžiai, juo da, garuojanti asfalto juosta ir retais lapais medeliai. Nu rieda pirmieji troleibusai, rytais | krautuves skuba mo-
terys, o kieme, rusvame kaštonžemyje, pasodintas gėles laisto senis. Stebina mus Jerevano sta tybų mastas- Miestas atrodo jaunas, nors jam jau ne vie nas šimtas metų. O visai netoliese, pavažia vus autobusu į užmiestį, stūk so kitas miestas. Tiesą sa kant, tai jau ne miestas, tai iš po žemių sluoksnio atkas tos seniausios TSRS teritorljoje Urartu valstybės sostinės griuvėsiai. Lakūno pastebėtos taisyklingos kalvelės slėpė nuostabų lobį. Didžiulės eilės vyno ąsočių, nedegtų molinių ply-, tų sienos, suanglėjusių rūbų gabalėliai ir surūdiję kirviai bei kalavijai — visa tai dvelkia senove. O kai geri Iš ąsočio, pagaminto prieš porą amžių, net pajunti, kad ša lia tavęs stovi kažkokie šešė liai. Lyg minutėlę būtum pa buvęs ten. .. Mane stebino Jerevano muziejų turtingumas, neįpras tas mums miesto tempas ir ritmas. Urartu griuvėsiuose aš išgirdau šį ritmą, šie abu miestai buvo tokie pat gyvi, tvirti ir didingi.
R. OZOLAS
• •