VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKlTĖSI
KOMUNISTO PAREIGA Komunisto pareiga. . - Ji didelė ir labai svarbi: būti naujo gyvenimo šaukliu, būti kariu didžioje komunarų armijoje, kuri nežino pavargimo. Būti komunistu, reiš kia, būti žmogumi, kuris duoda, bet neprašo, kuris ati duoda save visą darbo žmonių visuomenei. Komunisto pareiga — visomis jėgomis, visomis išgalėmis, aistrin gai, ir be baimės kovoti už didįjį komunizmo reikalą. O tai reiškia — kasdien, visur ir visada įgyvendinti partijos programą, be atodairos vykdyti visus partijos nutarimus. Universiteto komunistų pareiga — kovoti, kad būtų įgyvendinti savosios partinės organizacijos nutarimai. Tai kaip kartas ir bus konkretus TSKP XXI suvažiavi mo direktyvų dėl komunizmo sukūrimo mūsų šalyje įgyvendinimas, savo duotojo žodžio vykdymas. Reikia, kad visi komunistai pajustų atsakomybę už Jiems pati kėtą milžinišką darbą — formuoti naujos visuomenės specialistą, naujos visuomenės žmogų. Beveik pusę visos Universiteto partinės organizacijos sudaro jauni komunistai. Jie turi daug jaunatviškos energijos ir aistros. Tiktai kai kada jiems vis dar stokoja patyrimo, įgudimo, o kai kada neužtenka pareigos supra timo- Partinių organizacijų artimiausias uždavinys — auklėti komunistus, ypač jaunus komunistus, mokyti juos darbo, mokyti, kaip ir ką veikti nepartinėje masė je. O kartu reikia, kad kiekvienas komunistas turėtų partinį pavedimą, konkretų uždavinį, kad butų nuolati nė pavedimų įvykdymo kontrolė. Komunistas ne tik turi būti nenuilstamas kovotojas dėl viso kas nauja ir pažangu, jis, be to, dar privalo būti reikliu pats sau, būti principlaliu, Idėjiniai nuo sekliu iki galo. Tik šios savybės užtikrina masių vado vo padėtį. Tatai reikalauja, kad komunistas, prieš įeidamas į mases, pats gerai idėjiniai pasikaustytų. Komunistas privalo mokytis komunizmo, kad ga lėtų mokyti nepartinius. Jokių nuolaidų tam ko munistui, kuris nesugeba augti tiek idėjiniai, tiek ir pačiame darbe. Ir šitą reikalavimą reikia taikyti visiems komunistams, be išimties ir neatidėliojant. Pagaliau, visi komunistai turi gerai įsisąmoninti, kad jų darbo sėkmė, jų autoritetas, o sykiu ir komunizmo pergalė priklauso nuo jų sugebėjimo vesti liaudį, veik ti į nepartines mases. O tai reiškia, jog reikia mokėti paveikti mases, patraukti liaudf į savo pusę. Mums, Universiteto komunistams, reikia Išmokti įtikinėti savo gausų kolektyvą, kad visas mokslo personalas, visi iki vieno, auklėtų studentiją kilnių, humaniškų komunizmo idėjų dvasia Patraukti su savimi visą studentiją reiškia pažinti, gerai pažinti studentus, jų poreikius, jų troškimus ir paveikti taip, kad svetimoms pažiūroms nebeliktų vietos studento galvoje. Tai padaryti mes, komunistai, privalome ir galime.
o
v
Praeitą savaitę vėl mūsų komjaunimo organi zacija sulaukė naujo ir gausaus papildymo. Univer siteto komjaunimo komite tas patvirtino pirminių komjaunimo organizacijų nutarimą dėl priėmimo į komjaunimą geriausių stuientų: Alf. Bajoro, A. Simonavičiaus (ChMF), A. Samulėno Z. Arnašiaus, J■šlevo (EMF), Aid. Samuleičiūtės, A. Navicko (GMF), A. Stakėno (ChMF). Geriauslems komjaunuoliams St. Lakavičiui (TMF), J. Vidūnui, G. Stankevičiui IFF) komjaunimo organi zacija davė rekomendaciją Į šlovingąsias Tarybų Są jungos Komunistų Partijos eiles-
M S s s £s s s s s s s s s sM
darbo jėgų paskirstymas pan.). Didelė grupė geriausių sta tybininkų apdovanojama LLKJS CK Garbės raštais. Sąskrydžio dalyvius sveiki no LLKJS CK sekretorius Ba_ rakūnaltė, LTSR Ministrų Ta rybos pirmininko pavaduotoja drg. DiržinskaltėMūsų Informacija
PENKTADIENIS Lapkričio mėn.
25 VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Dvigubas jubiliejus Antradienį Istorijos-filolo gijos fakulteto Mokslinės Ta rybos nariai susirinko nepa prastam posėdžiui — paminėti bendradarbio prof. Mergelio Račkausko 75 metų gimimo ir 50 m. pedagoginės veiklos jubiliejų. Apie prof. Račkausko peda goginį bei visuomeninį darbą kalbėjo klasikinių kalbų ka tedros vedėjas prof. Valkūnas. Šiltus atsiminimus apie prof. M. Račkauską papasako jo prof. Žiugžda. Jubiliatas posėdžio daly viams paskaitė ištraukas iš rašomos atsiminimų knygos apie švietimą cariniais laikais. Garbingo jubiliejaus pro ga prof. Račkauskui buvo įteikta LTSR Aukščiausiosios Tarybos bei Aukštojo ir spe cialiojo mokslo komiteto Gar bės Raštai, dovanos, gėlėsinformac.
Š. m. lapkričio 24 d., mū sų Universiteto profesoriui, Ekonomikos mokslų daktarui, drg. Jonui Bučui sukako 60 metų. Gimęs valstiečių šeimoje drg. J. Bučas, kaip ir daugu ma kitų vyresniosios kartos mokslininkų, sunkiai skynėsi kelią į mokslą ir šviesą- Bai gęs 1914 m. pradžios mokyk lą, jis dirba tėvų ūkyje ir mo kosi savarankiškai. Tik būda mas 25 metų baigia vidurinįjį mokslą. Tais pačiais 1925 m. J. Bučas stoja į Kauno Uni versitetą Teisės fakulteto Eko nomikos skyrių. Studijuoda mas Universitete, jis turėjo verstis pamokomis, darbu spaudoje ir pan. Didelė J. Bučo meilė mokslui, valia ir pasiryžimas nugali visas kliū-
■ E
Skamba
lietuviška
daina.
Tęsinys. Pradžia Nr. 24.
ST. LAZUTKA glaudžiau sieti su gamyba. Juk daugumos fakultetų stu dentai, atlikdami praktiką, bus ne praktikantals, o gamy bininkais ir gaus atlyginimą. Visi šie svarbūs klausimai reikalauja, kad jau dabar mū sų katedros, dekanatai ir rek toratas imtų juos spręsti iš esmės. O, tarp kitko, eilė kated rų ir fakultetų apie dėstymą pagal naujus mokymo planus dar negalvojo, o jei ir gal vojo, tai šioje srityje nuveikė labai mažai. Juk šių ir sekan čių mokslo metų bėgyje mes privalėsim visuose fakultetuo se, išskiriant kai kuriuos penktuosius kursus, vadovau tis naujais mokymo planais. Tokiu būdu, mokymo proce so formos tobulinimo srityje
-:<$■:
Nuotr. J. VAICEKAUSKO
katedroms, dekanatams ir rektoratui šiandien Iškyla dvi labai svarbios problemos. Vie na — tai perėjimas mokytis pagal naujus mokymo planusAntra — naujų mokymo pla nų gerinimas — tobulinimas. Visoje, savo veikloje mes — komunistai vadovaujamės marksizmu-leninizmu — amži nai gyvu ir kūrybiniu moks lu. Todėl, nežiūrint kokioje srityje mes besidarbuotumėm, mes neturim taikstytis su už šalusiomis formomis ir dog momis, mes nuolat turim ieš koti naujų formų ir ugdyti naują turinį. Vykdydami mūsų vyriausy bės patvirtintą įstatymą ,,Dėl mokyklos, ryšio su gyve nimu sustiprinimo“, mes priva lome nuolat tobulinti mokymo ir mūsų studentijos auklėjimo formas.
' v
NAUJAS SIENLAIKRAŠTIS Gamtos mokslų fakulteto komjaunimo biuras nusprendė įsteigti kasdieninį sienlaikraš. tį ,,Extra naujienos“. Pirma sis šio sienlaikraščio numeris pasirodė lapkričio mėn. 14 d. Tematika gana įvairi: „Dienos naujienos", „'Iš vakar dienos susirinkimo“, „Mano kurso diena“, „Mes studijuojame“ ir pan. Daug darbo turės fa kulteto sątyrikai, reidinių bri gadų nariai, fotokoresponden tai. Savo skyrelius turės kom jaunimo ir profsąjungos biu. rai. Didelis skaitytojų susido mėjimas pirmuoju numeriu parodė mūsų bandymo sėk mingumą, tuo pačiu principo teisingumą, kad iniciatyva ir išradingumas — sėkmės Sai
Kaina 20 kap.
Mokslininkas ir visuomenininkas
Seniai pribrendęs klausimas Norėčiau pakalbėti apie pedagoginę bei gamybinę praktiką, Naujuose mokymo planuose gamybinei bei pedagoginei praktikai skiriama palyginti daug laiko ir dėmesio. Pavyzdžiui, Fizikos-mate matikos fakultete, matemati kos specialybės studentams, ruošiamiems gamybai ir moks liniam darbui ir kuriems mokslas pagal mokymo pla nus tęsiasi 5,5 metų, praktika atliekama ištisus 2 semestrus (8—9), be vasaros atostogų pertraukos, t. y. 11 mėnesių. Atitinkamo profilio fizikams praktika tęsis 9 mėnesius. Chemijos fakultete cheminės technologijos specialybėje taip pat ištisą 8—9 semestrą, t. y. 11 mėnesių. Visų specialybių ekonomis tams praktika užtrunka 12 mėnesių, t. y- prasideda 8 semestro vasario mėnesyje ir baigiasi 9 semestro sausio mėnesį ir t. t. Esmė, tačiau, čia ne vien tik pakeistame praktikos laike, reikės dauge lyje atvejų pakeisti ir patį praktikos charakterį, o taip pat ir jos organizavimą. Jeigu anksčiau, studentams išvykus į praktiką, pav. Isto rijos-filologijos fakultete, bet koks mokymo procesas nu trūkdavo ir buvo užsiimama tik praktika, ir ataskaita duo dama tik už praktiką, tai da bar tokia „prabanga“ bus jau nebegalima. Dabar praktikos metu fakultetai privalės para leliai su praktika organizuoti užsiėmimus vakarais arba ne akivaizdiniu būdu — tuo at veju, Jei praktika bus atlieka ma už Vilniaus ribų. Daugumoje reikės keisti ir patį praktikos charakterį, rei kia padaryti ją aktyvesne,
Nr. 25 (375) Vilnius, 1960 m.
RAPORTUOJA STATYBININKAI Kaip ir kiekvienais meta'is, ir šiemet lapkričio 20 d. stu dentai — vasaros darbo sto vyklų dalyviai suvedė savo darbo rezultatus iškilminga me sąskrydyje. Sąskrydyje, kuris vyko Kauno Politechnikos Institu. to aktų salėje dalyvavo visų respublikos aukštųjų mokyklų geriausieji studentai-statybi. ninkai, studentai.žemės ūkio darbininkai. Pagal jau įsigalėjusį papro. tį aukštųjų mokyklų komjau nimo organizacijos raportuoja LLKJS CK apie vasaros dar bų stovyklas. , . . . Kauno Politechnikos Instituto studentai Jau 10 va sarą iš eilės praleido dirbda mi darbų stovyklose. Per tą laiką jie pastatė už 10.200.000 rub. sąmatine verte pastatų kolūkiuose. . . VVPI komjaunuoliai ra. portuoja, kad jie šįmet įnešė į komjaunimo taupyklę 200.000 rub., kad Jie dirbo kolūkiuose, išdirbo milijoną valandų savo rūmų statyboje. Panašūs raportai ir kitų aukštųjų mokyklų. Sąskrydis nutarė organizuo. U respublikinį vasaros darbų stovyklų komitetą prie CK, kuris rūpintųsi visais stovyklų reikalais (aprūpinimas statybi nėmis medžiagomis, teisingas
O
tinls darbe su jaunimu. Fakulteto ir profsąjungos biurai paskelbė konkursą ge riausiam apsakymui ir eilėraš čiui, ištraukai iš gamybinės praktikos dienoraščio, kores pondencijai bei geriausiam satyriniam piešiniui. Ši priemonė padės išaiškinti literatūrines fakulteto jėgas, skatinti pradedančius kores pondentus, gerinti išleidžiamų sienlaikraščių kokybę. Antrąjį pusmetį įvyks va karas. Jo metu bus apibend rinti konkurso rezultatai ir apdovanoti nugalėtojai.
H. Valukonis GMF komjaunimo organizacijos biuro _ sekretorius
,;bHntek» į
nomlkos Instituto mokslinės (Prof. drg. Jono Bučo 60-tles Tarybos narys. Jis buvo vie metų sukaktį minint) nas LTSR politinių ir moksli nių žinių draugijos organiza tis, 1929 m. jis baigia Uni torių ir ilgametis šios draugi versitetą ir siunčiamas į už jos Ekonomistų sekcijos pir sienį pagilinti žinių. 1931 m. mininkasJ. Bučas pradeda dirbti Kau Partija, tarybinė vyriausy no Universitete, Teisių fakul bė, respublikos darbo žmonės tete Ekonomikos skyriuje aukštai įvertino pasiaukojamą asistentu. 1933 m- apgina di prof. J. Bučo dalbą. Kaip ak sertaciją ekonomikos mokslų tyvus visuomenininkas 1947 daktaro laipsniui gauti, 1934 m. jis priimamas į šlovingą m. habilituojasi privat-docen- sias Komunistų partijos eiles. to vardui ir nuo to laiko dir Yra apdovanotas medaliu „Už ba docento pareigose. šaunų darbą Didžiojo Tėvynės Visu aktyvumu į mokslinę- karo metais“, „Darbo Raudo vlsuomenlnę veiklą J. Bučas nosios Vėliavos“ ordinu, LTSR įsitraukia, atkūrus. Tarybų Aukščiausios Tarybos Garbės valdžią Lietuvoje. 1940 m. raštais. Du kartus prof. J. Bu Tarybų valdžiai sukūrus Vil čas buvo renkamas LTSR niaus Universitete atskirą eko Aukščiausiosios Tarybos de nomikos fakultetą, J. Bučas putatu. skiriamas prodekanu ir liau Pašlijus sveikatai, 1956 m. dies ūkio ekonomikos katedros prof. J. Bučas pasitraukia iš vedėju. Universiteto Rektoriaus parei Hitlerinė Lietuvos okupaci gų ir šiuo metu yra Ekonomi ja nutraukia profesoriaus J. kos mokslų fakulteto liaudies Bučo kūrybinį darbą. Lietu ūkio ekonomikos katedros, viškieji buržuaziniai naciona kuriai vadovauja nuo pat fa listai atima jam Tarybų val kulteto atkūrimo po karo, ve džios sutelktą, seniai užtar dėju. Jis ir toliau rūpinasi nautą profesoriaus vardą, at aukštai kvalifikuotų ekonomis leidžia Iš prodekano pareigų. tų kadrų ruošimu, nuoširdžiai Uždarius 1943 m. Universite padeda jauniesiems mokslinin tą, jis priverstas slapstytis. kams kelti kvalifikaciją, dirb Bet tai nepalaužia moksli- ti mokslln'į-tiriamąjį darbą, Politinių ir ninko-visuomenlninko. Tarybi aktyviai dirba nei Armijai išvadavus Vilnių mokslinių žinių skleidimo nuo okupantų, prof- J. Bučas draugijoje, yra Universiteto vienas pirmųjų stoja į mūsų Mokslinės Tarybos narys ir Universiteto atkūrimo darbą. jungtinės Ekonomikos ir Tei Jau 1944 m. rugpiūčio mėne sės mokslų fakultetų moksli sį jis atkuria Ekonomikos niams laipsniams teikti tary mokslų fakulteto darbą kaip bos pirmininkas. Daug darbo šio fakulteto dekanas. Pačiais ir iniciatyvos įdeda Jubiliatas, sunkiausiais 1944—1945 m. sprendžiant aktualias moksli m. prof. J. Bučas dirba ir nes liaudies ūkio tolesnio vys Universiteto prorektorium mo tymo problemas. . • kymo ir mokslo reikalams, o Dauglagrandė ir visapusiš nuo 1948 m. m. — rekto ka mokslininko-komunisto rium. Kaip Universiteto rek prof. J. Bučo veikia. Užtar torius, prof. J. Bučas ypatin nautai jis pelnė tūkstančių sa gai rūpinosi studentų auklėji vo auklėtinių, viso Universi mu, naujų mokslinių kadrų teto personalo pagarbą ir ruošimu, mokslo tiriamojo meilę. darbo Universitete išplėtimu. Širdingai sveikiname gar Salia to prof. J- Bučas akty bingą Jubiliatą ir linkime Jam viai dalyvauja TSRS Mokslų daug geros sveikatos ir ilgų, Akademijos darbe, kaip josios ilgų metų kūrybinio darbo narys-korespondentas, visuo auklėjant studentiją ir vys meninių mokslų biuro ir Eko- tant tarybinį mokslą.
L Tolsto/cms skaitymai keli pranešimai, nagrinėjantieJi atskiras Tolstojaus menines ir pasaulėžiūros ypatybes ir pagrįsti klasikine Lenino me todologija nušvietė pagrindi nius Tolstojaus-menininko nuopelnus visą sudėtingą, di džiulę ir kartu prieštaringą Jo asmenybę. Konferencijos te matikoje svarbią vietą užėmė literatūrinių ryšių ir įtakos nagrinėjimas. Šia tema buvo perskaitytas drg. E. Kuosaitės pranešimas „Tolstojus apie Šekspyrą“, Mokslų Akademi jos Centrinės bibliotekos rank raščių skyriaus vedėjo V. Abraanavičiaus pranešimas „Tols Lapkričio 17—18 d. d- ru tojus ir Lietuva“. Pastarajame sų literatūros katedra pravedė pranešime, labai turtingame „Tolstojaus skaitymus“, skir savo faktine medžiaga, buvo, tus rašytojo 50-sioms mirties pabrėžta, kad Tolstojaus kū pasaulinės meninės metinėms. Kolonų salėje, kur rybos vyko konferencija, buvo su mokyklos — įtaka lietuvių rengta paroda. Dėmesį atkrei rašytojams nėra paliesta mūsų pė caro cenzūros uždraustų L. literatūros moksle. V k. studentas S. Valiulis Tolstojaus publicistinių ir gro žinių kūrinių rašytinės kopi skaitė pranešimą „Žmogaus jos, pirmieji didžiojo rašytojo prisikėlimo problema Tolsto kūrinių leidiniai lietuvių kal jaus ir Ibseno kūryboje“. Šį ba. Didelį skaitymų pasiseki pranešimą rusų literatūros ka mą nulėmė įdomios ir aktua tedra pasiuntė į Maskvą, kur lios skaitytojų pranešimų te S. Valiulis dalyvaus Univer siteto Filologijos fakulteto mos. Iškeltos pranešimuose rengiamuose „Tolstojaus skai problemos yra naujos litera tymuose“. tūros moksle. Tuo pat metu, R. SIDERAVICIUS