o
Nr. 22 (372)
O
Vjlnius,
1960 rr, spalio mėn.
28 PENKTADIENIS
V-
Kaina 20 kap.
VILNIAUS VALSTYBINIO V . KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
ATIDUOTI SAVE VISĄ! Keturiasdešimt dveji metai. Keturiasdešimt du žings niai plačiam Istorijos kelyje. Tai — kovų ir pergalių, dar bo ir kūrybinių laimėjimų metai. Milijonų jaunų širdžių degimo metai, žygdarbių metai. Į keturiasdešimt du to mus nesurašysl tų prabėgusių dienų, kovos ir šaunių žygdarbių. Ranka pavargs berašant, o darbų darbai vis prašysis į metraščių naujus puslapius, pralenkdami ir la kiausią vaizduotę. Tai vis šaunaus komjaunimo darbai, tai Komunistų partijos pagalbininko keturiasdešimt dve ji kovų ir pergalių metai. ■Komjaunimas didžiuojasi, kad jo kiekvienas žingsnis yra skirtas didžiajam Komunistų partijos reikalui, ' ko munizmo reikalui. Komjaunimas didžiuojasi savo ištiki mybe didžiojo Lenino reikalui. Už kilnias idėjas, už naujas šviesios ateities dienas komjaunimas kovojo, ko voja ir kovos, negailėdamas savęs, visų savo jėgų. Sa vo jaunų širdžių ugnimi komjaunimas išdegino praeities voratinklius, apšvietė tamsias buities kerteles, dabar sa vų širdžių liepsna kūrena istorijos didžiąją ugnį — kad visoje žemėje žmogui būtų šviesiau. Mūsų komjaunimas savo kruopščiu darbu, savo moks lu, sportu ir daina — visur ir visada dainuoja gyveni mą. Daug, daug puikių komjaunuolių mokėsi ir mūsųUni. versitete. Čia jie kovojo prieš senąją pūvančią kapitalo tironiją, ėjo Komunistų partijos nurodytais kovos ke liais, iškovojo pergalę. Mums visiems gerai žinomi res publikoje pagarsėję visuomenininkai LTSR Žurnalistų sąjungos pirmininkas J. Karosas, „Tarybinės Moters“ redaktorė I. Povilavičiūtė, Aukštojo ir specialaus-vidurinio mokslo komiteto prie LTSR Ministrų Tarybos pir mininkas Vytautas Kuzminskis, docentas I. Zaksas ir daugelis kitų draugtf mokėsi Kauno ar Vilniaus Univer sitete ir čia pat dirbo revoliucionierių gretose, buvo komjaunuoliais. Pokario metais Valstybiniame V. Kap suko v. universitete praėjo puikią komjaunimo kovos mokyklą J. Grigonis, Sklerinskas, A. Lisenkaitė, J. Beržinskaitė, B. Sudavičius ir daugelis daugelis kitų drau gų, kurie dabar dirba Universitete ir moko jaunus drau gus. Jiems teko išnešti pagrindinę ideologinės kovos prieš buržuazijos idėjūkštes naštą, teko kevoti prieš klasinio priešo spendžiamas pinkles, prieš buržuazinį nacionalizmą ir kitas atgyvenas, kovoti ir nugalėti, Tūkstančiai mūsų Universiteto auklėtinių — komjaunuolių dabar sėja naują grūdą plačioje Tarybų Lietu vos gyvenimo dirvoje. Teisėtai didžiuojasi mūsų komjaunimo organizacija savo pastarųjų keletos metų darbais. Komjaunuoliai moksle ir visuomeniniame darbe, o taip pat darbo sto. vykiose buvo pirmaisiais ir įrašė daug puikių vardų į mūsų dienų metraštį. Verti paminėti R. Caika. A. Daunopavičius, R. Trimonis, C. Kudaba, O. Minkevičiūtė, Sapogcvas, G. Urmonaitė, Vaitkevičius, Karvelytė ir daug daug jaunų draugų. . z Galima pasidžiaugti, kad dauguma mūsų komjaunuo lių yra idėjiniai tvirti, turi aiškų nusistatymą, turi savo tikslą, daugelis puikiai įsisavinę mokslo žinias ir šau nias revoliucionierių kovos tradicijas. Moksle ir darbe jie pateisina komjaunimo vardą,' savo duotą partijai priesaikos žodį išlaiko garbingai. Tuo verta pasidžiaug ti. Bet, deja, dar ne visi ir ne visuomet būna gryni le niniečiai. Jiems vis dar reikia priminti revoliucijos ri terio F. Dzeržinskio sparnuotus žodžius, bylojančius, kad aš nemoku pusiau mylėti ar pusiau neapkęsti. . . arba aš atiduosiu save visą, savo gyvybę, savo kraują lašas po lašo, arba neduosiu nieko. . . Štai tokiu, tikrai atsidavusiu komunizmo reikalui žmogum turi stengtis tapti kiekvienas komjaunuolis ar komjaunuolė. Didysis komunizmo statybos reikalas šaukia jauną žmogų, vadina, veda, jam reikia viso žmogaus, visos jaunos sielos, visos karštos širdies. Ir kiekvieno pareiga pasimokyti iš savo draugų, iš mūsų komjaunimo aktyvo, iš žmonių, kurie gyvena greta, kurie atiduoda sąve visą revoliucijai, pasimokyti iš senosios revoliucionierių gvardijos, kad mūsų visų visi darbai būtų verti šaunaus leniniečio vardo. Visą save atiduoti kovai už naują gyvenimą, kad jame gautum ir savo viską, ir visko, kiek pageidauji, kiek trokšta tavo jauna nerami širdis — toks turėtų būti visų iki vieno jaunųjų mūsų draugų tikslas. Už tokį komjaunuolį reikia kovoti visose akademinėse grupėse, visoje komjaunimo organizacijoje.
Tegyvuoją Lenino komjaunimas-
ištikimas Komunistų partijos pagalbininkas ir rezervas, jaunųjų komu>-
nizmo statytojų priešakinis būrys! (Iš TSKP CK Sūkių Spalio garbei)
Taikos neprašoma, taika IŠKOVOJAMA Trečioji respublikinė taikos
šalininkų konferencija
Treji metai praėjo nuo ant rosios respublikinės talkos ša lininkų konferencijos. Ir štai spalio 25 d., Vilniuje, Vals tybinio akademinio dramos teatro salėje vėl susirinko darbo žmonių atstovai iš vi sų Lietuvos kampų. Čia įvy ko trečioji respublikinė taikos šalininkų konferencija, kuri apsvarstė klausimą „Tarybi nių žmonių kova už talką bei nusiginklavimą ir respubliki nio taikos gynimo komiteto veikla". Su didžiuliu pakilimu į konferencijos garbės prezidiu mą buvo išrinktas TSKP Cent ro Komiteto Prezidiumas su nenuilstamu kovotoju už tal ką draugu Chruščiovu prieš akyje. Pranešimą padarė respub likinio taikos gynimo komiteto pirmininkas, Lietuvos liaudies poetas T. Tilvytis. Konferencijos dalyviai pri imtoje rezoliucijoje vieningai
Pirmieji i seminarai į
= = = = = = = = = = = = = =
Hllllllllllllllllllllllllllllllllllltlllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllljl.
KornjaLLrumo komitete Spalio 21 dieną įvyko komjaunimo komiteto plenu mas, kuris peržvelgė Univer siteto komjaunimo organiza cijos darbą bei iškėlė pasitai kančius trūkumus, nurodė pa. grindines darbo kryptis. Pra nešimą padarė komiteto sek retorius drg. Kudaba. Antras darbotvarkės klausi mas buvo organizacinis. Ple numas nutarė: Atleisti iš komiteto biuro narių drg. Kudabą Česlovą, Andrijauską Vladą, Calką Ro mą, Urbaitį Telesforą, Jaksebagą Justą. Papildomai į biurą buvo išrinkti drg.: Navaitis Algis (IFF), Cesnavičius Vytautas. Plenumas išrinko, vietoj
ŽJS
&SS
VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
buvusio vieno sekretoriaus ir dviejų pavaduotojų, du sekre torius. Pirmuoju sekretorium iš rinko Laduką Česlovą, ant ruoju — Nekrošių Juozą. Biuro nariai sektoriais pa siskirstė sekančiai: Navaitis Algis vadovaus politmasiniam sektoriui, Bagdanskis Norbertas — akade miniam ' sektoriui, Urmonaitė Giedrė — spaudos sektoriui, Buckus Feliksas — šefavimo ir darbiniam auklėjimui, Macežinskas Mykolas — sporti niam darbui, Grobovas Alek sandras — kultmasiniam sek toriui, Cesnavičius Vytautas — buities ir bendrabučių^ekr toriui. /C hz
pritarė draugo N. Chruščiovo vadovaujamos Tarybų Sąjun gos delegacijos veiklai SNO Vilei BuinausGeneralinės Asamblėjos sesi joje Ir nubrėžė artimiausius kaitei nebeatrodo respublikos talkos šalininkų • sudėtinga odų uždavinius. kraštų apipausty. Konferencija išrinko naujos sudėties respublikinį talkos mo mašina gynimo komitetą. jau išmoko įvykęs naujai išrinkto respubllkinio taikos gynimo kodarbo operaciją. Spsvarstė miteto plenumas klausimus, organizacinius Plenumas Išrinko taikos gyni. mo komiteto prezidiumą. Komiteto prezidiumo pirmi T. Tilvytis, ninku Išrinktas ~ P. Dobropavaduotųjų — Volskis, sekretoriais V. Mor kūnas. ir G. Žaliukas.
S D
■
K f
.4-r' ;
IŠMĖGINIMU DIENOS — Iš karto keistoka, — pradėjo pasakoti Regina Navackaitė, dirbanti Eidu kevičiaus vardo odos ir avalynės kombinate. — Net negalėjome įsivaizduo ti, kaip čia per dienų dir. bus, vakare teks sėsti prie knygų. Keistoka, kada dar tik išėjai iš vidurinės suolo, kada akis J akį dar nesu sidarei su gyvenimu. Ta čiau dabar Regina nebesil stebi, — ji išmoko visur suspėti. Užtenka laiko ge rai padirbėti prie odų su siuvimo mašinos, užtenka laiko ir prie knygos. Ne viena Regina pluša minėtame kombinate. Čia galima sutikti jos kurso
• -.;
U
drauges B. Miliutytę, Araminaitę, M. Malaškcvlčiūtę, G. Kumšaitę ir ki tas. — Ypač džiaugiamės Vile, — sako III odos ap dirbimo skyriaus meistras apie pirmakursę finansi ninkę Buinauskaitę. — Ji jau net tris darbo operaci jas įsisavino ir dabar dir ba visai savarankiškai. Pirmakursės lituanistės D. Prakapaitė, R. Gudony. tė ir I. Arbačiauskaitė kol kas tik mokinės „Spartos“ kojinių ir trikotažo fabri ke. Bet po savaitės kitos jos stos prie sudėtingų ma šinų. — Mes pirmo kurso va karinių grupių ekonomis.
Spalio 1 d. Universiteto partinio švietimo tinkle pra sidėjo nauji mokslo metai. J Organizuota eilė teorinių se minarų ir politinių ratelių.; Gerai pradėjo užsiėmimus Me dicinos mokslų fakultetas. Se minaro vadovas Sudavičius. Pranešimą „Dabartinis pasau linis komunistinis judėjimas“ padarė profesorius daktaras J Marcinkevičius. Po praneši mo išsivystė plačios diskusi- į jos. Užsiėmimo pabaigoje se- j minaro vadovas apibendrino; pasisakymus. ? Du užsiėmimai įvyko Che- j mijos mokslų fakultete. Čia pranešimus padarė grįžęs iš Anglijos Dienys, kuris nu-1 švietė pplitinių partijų veik-į lį ir papasakojo apiė švieti mo sistemą Anglijoje. Antras seminaro užsiėmimas įvyks spalio 24 d. Universiteto mokslinėje bibliotekoje. Se minaro vadovė — Sklerskaltė. Organizacinis susirinkimas įvyko Ekonomikos fakultete. Seminaro vadovas profesorius Bučas. Seminarų vadovai turi sek Vlkrios Reginos Navackaitės rangos' vikriai valdo odų ti Medicinos ir Chemijos fa- i siuvimo mašiną. kultetų pavyzdžiu.
prisistatė būrelis kombinezonais apsivilkusių vaikinų gelžbetoninių kon strukcijų gamykloje. — Draugužiai, nemažinkim tempo, — paragino linksmuosius Adolfas VIkonis, — greitai atvažiuos naujos mašinos su betonu. Ten pat, tik kitoje bri gadoje dirba ir lituanistų būrelis. Jų tarpe dvi mer ginos - ~ B. Vilimaitė ir R. Drukteinytė. Statome kartu su vi sais naują. gatavų namų statybos cechą. Paskui ir patys jame dirbsime, — noriai paaiškina guvus vaikinas Romas Gudaitis. — Kovojame už komunis tinės brigados vardą. Ir taip kiekvieną dieną. , — Šaunu. . Darbas, mokslas. . . Žmonės. . . To kiuose gyvenimo sūkuriuo se ir posmai visai nauji, darbininkiški, gimsta, susižavėjęs pastebi jaunasis poetas Antanas Masionis. Taip, daugelis mūsų pirmakursių tikrai suprato, ką jiems duoda nelengvas pirmųjų studentiškų metų išbandymas. Neprabėga dabar veltui nė viena mi nutė, visur lydi sustiprėjęs pareigos jausmas. Alg. ZURBOS tekstas ir nuotraukos
,> J
Nusileidžiama labai jau lėtai Niek; m ne paslaptis, kad tarybinės aukštosios mokyklos uždavinys yra rengti ne tik gerus įvairių sričių specialis tus, bet ir aktyvius kovotojus už visišką marksizmo-leniniz mo idėjų įgyvendinimą. Dėl to ir mūsų Universitete nema. ža dėmesio skiriama idėjiniampolitiniam studentų auklėji mui: studentų grupėms vado vauja geriausi katedrų dėsty tojai, susirinkimuose nagrinė jami įvairiausi politiniai, idėjinai klausimai. Vis dėlto šio je srityje ne viskas dar taip, kaip turėtų būti. Tai jaučia ir studentai, ir dėstytojai, ypač tie, kuriems pavesta dirbti su atskiromis studentų grupėmis. Dažnas jų skundžiasi šia savo pareiga, sakosi sunkiai randąs kontaktą su grupe. Kodėl taip yra? Kas dėl to kaltas? Ir kur Jšeitis? Šiuos klausimus ir naginėj o Universiteto Rekto-
. i
rius „Tiesoje“ išspausdintame s‘avo straipsnyje. „Nusileiski me Iš katedros aukštybių“ štai koks atsakymas buvo į paskutinįjį klausimą. Iš tikrų jų, auklėjamasis darbas tik tada reikšmingas, kai jis ati tinka auklėtinių poreikius, fcai jis dirbamas kasdien ir yra organiška kiekvieno dėstytojo darbo dalis. Ir štai, praėjus jau nemažam laiko tarpui nuo to straipsnio pasirodymo, mes pasidomėjo me, kas naujo katedrose, kaip jos „leidžiasi iš savo aukšty bių“. Deja, tai, ką sužinojome, džiaugsmo neteikia: iš penkio likos patikrintų katedrų nė viena Rektoriaus straipsnio nesvarstė, o kai kurios (pvz., Liaudies ūkio ekonomikos ka tedra) iki šiol neturi net auk lėjamojo darbo plano. Aišku, būtų neteisinga ma.
nyti, kad tų katedrų vedėjai ir šiaip dėstytojai neskaitė minėto Rektoriaus straipsnio. Be abejo, skaitė. Reikėtų tik, kad jie gerai apgalvotų teisin gas to straipsnio mintis ir bendromis jėgomis paieškotų kėlių, kaip iš esmės pagerinti idėjinį-politinį ,studentų auk lėjimą. Lituanistams be įprastinio A. LAIGONAITĖ darbo tenka ir nelengvus Filologijos m. kand. vamzdžius kilnoti.
Turėsime ženkleli Universiteto studentų profkomitete mums pranešė: — Lapkričio mėnesį mūsų Uni versiteto studentai galės įsi gyti pirmuosius VVU studentų krūtininius ženkliukus. Ženkliukas turės keturias spalvas. Viršuje bus mūsų respublikos vėliavos spalvos: raudona, balta ir žalia. Apa čioje, baltame fone, bus pa-
k
vaizduota VVU senosios ob servatorijos bokšto siluetas tamsiai mėlynos spalvos. Ženkliuko projektą paruošė VDI V kurso studentas P. Sa dauskas. Gamina ženkliukus Rygos pramonės-remonto ar. telė „Darbs“. Ženkliukus galima bus įsi gyti VVU studentų profkomi. tete. ,