Visu šalių proletarai, vienikytės!
O
o.
Šlovingas jubiliejus
Nr. 21 (371)
o
Atjaunėjęs, pagražėjęs se nelis Vilnius. Linksmai, jauni bareliais skuba Tarybų Lietu vos jaunimo pasiuntiniai į Valstybinės filharmonijos sa lę. Čia istorinių rūmų salė je susirinko miestų ir kaimų vaikai — jaunieji leniniečiai. Prasideda LLKJS Centro Ko miteto iškilmingas Plenumas, skirtas Lietuvos komjaunimo Įsijungimo J » šlovingąsias VLKJS eiles. Prezidiumą puo šia gėlės, bet dar dailiau žy di, šypsosi akys sėdinčiųjų ant pakilimo. Greta jaunų
Vilnius,
1960
mf.
spalio mėn.
21 PENKTADIENIS VILNIAUS VALSTYBINIO V KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Kaina 20 Jkap.
Svarbiausia—principingumas ŽENGUS mūsų šaliai į I išplėstinį komunistinės visuomenės statybos
laikotarpį, Komunistų partija iškėlė nepaprastai svarbų Ir didelį uždavinį — palaipsniui įtraukti Į valstybės valdymą kuo platesnes darbo žmonių mases. Jau dabar daugelis valstybinio valdymo funkcijų perduodama į visuomeninių organizacijų rankas. Visuo meninių organizacijų svarnenublausias uždavinys ilstamai kovoti už plačiųjų darbo žmonių masių komunistinlo sąmoningumo ugdymą, nes komunistinės visuomenės statybos uždaviniai reikalauja iš visų visuomenės narių aukšto sąmoningumo, didelio aktyvumo ir begalinio atsi davimo partijos iškeltų užda vinių įvykdymui. Todėl vi suomeninės organizacijos sa vo kasdieniniame darbe turi su didžiausiu kruopštumu ir atidumu kovoti prieš įvairio mis formomis pasireiškiančias atgyvenas žmonių sąmonėje, be principingos Ir griežtos kovos su buržuazinio nacio nalizmo liekanomis, miesčio niškomis Išlaikytinių Ir dyka duonių nuotaikomis, girtuok liavimu Ir chuliganizmu ne įmanomas sėkmingas Ir vai singas darbas komunistiškai auklėjant visuomenę. Komunistinio auklėjimo
srityje Universiteto visuome ninės organizacijos suvaidino labai didelį ir svarbų vaidme nį. Komjaunimo organizacija, vadovaujant partinei organi zacijai, principingai, iš parti nių pozicijų, kovojo prieš įvairiomis formomis pasireiš kiančio buržuazinio naciona lizmo liekanas ir skiepijo plačiosioms studentų masėms politinį ir klasinį sąmoningu mą. Istorijos-filologijos kom jaunimo organizacija vienin gai pasmerkė studentus Telberį, Narkų, Pupšį ir kt. už Jų visiškai netikusį ta rybiniam studentui elgesį ir prašė Rektoratą pašalinti Iš Universiteto. Teisės mokslų fakulteto komjaunimo organi zacija savo ataskaitlniamerinklmlniame susirinkime vie ningai pasmerkė girtuokliau jančius studentus Ingaunį, Ba kutį Ir kt., pareikalaudama pašalinti iš Universiteto kaip nevertus tarybinio studento vardo. Tačiau Universiteto visuo meninių organizacijų darbe, nežiūrint Jų pasiektų laimėji mų, yra dar labai daug trū kumą. Svarbiausias visuome ninių organizacijų darbo trū kumas — komunistinio prin cipingumo stoka kovoje prieš girtuokliavimą, chuliganizmą, mleščionlškas išlaikytinių ir dykaduonių nuotaikas, pav.
JIE ATEIS PAS MUS I
Jau apie keturis šimtus pareiškimų gavo Universi teto komjaunimo organiza cija iš miesto darbininkų ir tarnautojų, kurie šiais metais pareiškė norą lan kyti parengiamuosius kur sus, stoti į aukštąsias mo kyklas. Pirmadienį prasi dėjo pirmieji užsiėmimai. Čiurlionio Aktų salėje su sirinkusius pasveikino Universiteto komjaunimo
Susitinka statybininkai Nesvarbu, kur dirbai šitą vasarą: Adutiškyje ar Luk šiuose, Ariogaloje ar Ramygaloje, Ni doje ar Celiabinske, bet darbo drau gų niekada neuž miršti. Ir nutarė Istorijos - filologi jos studentai vėl susitikti. Fakulteto 34 auslendltorljoje įvallaikraščiai riausiais pavadini mais: „Sputnikas“, „Pamainos balsas' „Be kiaulysčių' „Tik cankt Ir . . . iš įvairiausių sto vyklų Ir pamainų, pradedant pirmą ja Ir baigiant pa skutine- smogiamą ja. Visiems buvo įdomu, kai eilėje galėjai atrasti net ir save. Įspūdžiai, prisi minimai, pasakojimai, stovyk la, himnai, dainos, kuriuos talkininkai atlikdavo, koncer tuodami kolūkiuose, buvo at liekami ir šitame vakare. Fakulteto komjaunimo orga nizacijos sekretorius V. And-
sekretorius C. Kudaba. Rektorato Ir partinės or ganizacijos vardu prorek torius Lazutka palinkėjo sėkmės bei Ištvermės dar be ir Išreiškė viltį, kad visi darbininkų fakulteto klausytojai sekančiais me tais pravers aukštųjų mo kyklų duris. Gero vėjo bu simiesiems studentams pa linkėjo Vilniaus miesto Lenino rajono komjaunimo komiteto sekretorius Aleliūnas ir darbininkų fa kulteto dekanas Vidūnas. O pareiškimai į parengia muosius kursus dar plauA. STRUMSKIS
Teisės mokslų fakulteto par tinė ir komjaunimo organiza cijos dažnai taikstydavosi su atskirų studentų girtuoklia vimo faktais ir nesiėmė rei kiamų priemonių. Studentų garbės teismo metu, kuriame buvo teisiami studentai-teisininkal Ingaunls, Bakutis Ir Ivaškevičius už girtuokliavi mą Ir amoralų elgesį, kom jaunimo organizacija Ir atski ri studentai Iš kitų fakultetų — Dobkevičius, Gerdaltytė stojo į gynimo pozicijas. Kal čiausia dėl to Teisės mokslų fakulteto komjaunimo organi zacija, nes ji nedavė atkirčio Ingaunlui, Ivaškevičiui Ir Bakučiui dar tada, kada jie stojo į neteisingą kelią. Ket virto kurso pirminė komjau nimo organizacija savo susi rinkimą, skirtą Ingaunlo ir Bakučio elgesiui apsvarsty ti, pavertė juokais, rimtai ne perspėjo klystančių draugų. Štai ir rezultatas — Ingaunį, Bakutį Ir kitus už girtuoklia vimą ir amoralų elgesį reikia pašalinti iš Universiteto. Neprlnclplngal ir nekomjaunuollškal praėjo Medici nos mokslų fakulteto komjau nimo organizacijos susirinki mas, skirtas rudens darbo talkų rezultatams apsvarsty ti. Komjaunuolilai griežtai ne pasmerkė, o net bandė tei sinti, grubaus ir miesčioniško studento Katiliaus elgesį. Fa kulteto komjaunimo organiza cijai reikia giliai įsisąmoninti pagrindinį socializmo princi pą — kas nedirba, tas neval go. Miesčlonlms ir dykaduo niams neturi būti vietos mūsų visuomenėje. Komjaunimo or ganizacija nepaklausė studen to Katiliaus, kas jam davė (Nukelta į 2 psl.)
JAUNYSTĖS OBELYS AUGS
NAUJOS DISERTACIJOS
Malonu pažiūrėti pavasarį baltai žydintį sodą. Dar ma loniau rudenį matyti sunkias vaisių nusvarintas šakas. Pra eis metai, kiti, ir obelys, ku rias trečiadienį pasodino Uni versiteto studentai 8-me Mins ko plento kilometre, sužydės. O studentai jų pasodino net kelis šimtus. Kruopščiai ir su meile sodino medelius II k. žurnalistai V. Verbus, D. Mic kevičius, II k. lituanistė M Gintautaitė, P. Vaitkevičius ir kiti. Sodas augs, nes Jį pa sodino jaunos komjaunuoliš kos rankos. T. S. infor.
Disertacijų gynimas pastaruoju metu darosi vis daž nesnis reiškinys mūsų Universiteto gyvenime Nuotrau koje matome Bibliotekininkystės katedros vyr. dėst. V. Žuką, š. m. sjjalio 11 d. Istorijos-filologijos f-to Moks linės Tarybos posėdyje sėkmingai ginantį savo diserta ciją: „S. Baltramaitis ir jo bibliografiniai darbai“. Fa kulteto Mokslinė Taryba vie nu balsu pripažino drg. Žu kui filologijos mokslų kandi dato laipsnį. „Tarybinis stu dentas" sveikina naująjį SIAME mokslų kandidatą ir linki jam toliau sėkmingai dirbti moks NUMERYJE lo tiriamąjį darbą. SVARBUS KLAUSIMAS 1 psl. JUOZAS MACEV/C/US MININT GARBINGĄ SUKAKTĮ 2 psl. PRADEDANTIEMS STUDIJAS itfasų gyslose ugningas kraujas verda. 3 psl. Skamba darbo ir kovos daina. Mes nunešim Komjaunimo vardą KAD NERODYTŲ Į šviesiąsias ateities dienas. RAPYROS 4 psl. Vadovaujant Partijai, praėjom Pogrindį, kalėjimus, vargus. J Partija kaip motina tikėjom, Ji kaip motina mylėjo mus. RESPUBLIKOS AUKŠTOSIOSE MOKYKLOSE O rūsčiais Tėvynės karo metais Partizanuos, frontų laukuose Kovės šaunios kofnjauhimo gretos, kydavo apie darbą, poilsį. Ang „DŽIAUGIUOSI JAUNIMU“ Nemirtinga jų kovos dvasia. lų kalba buvo pravestas gyvas Būrys Vilniaus Valstybinio dialogas „Apie studentų rūpes Mes tėvynei viską atiduodam: Pedagoginio Instituto RKLF stu čius“, o penkto kurso studentai Juostelę (rašė Savo protą, širdį ir rankas, dentų šį rudenį talkininkavo Ro Į magnetofono laik kiškio rajono „švyturio" kol grupėje leidžiamą gyvąjį Kad Saly baltai žydėtų sodai, raštį. įdomiai praėjo laidos ūkyje. ‘Kad ją gaubtų laimė it taika. „Mes keliaujame po Institutą“,
LIETUVOS KOMJAUNIMUI
I
„Man aštuoniasdešimt penkeri „Vizitas pas studentus“, „Stu metai, — rašo šio kolūkio kol dentų pokalbis prieS susirinki Būk sveika, jaunyste amžinoji, ūkietis Pranas Butelkls. — mą “ ir pan. vokiečių ir prancū Lietuvos pavasario šviesa, Daug gyvenime mačiau, daug kalbomis. Kiekviena iŠ Šių patyriau. Dalyvavau Rusijos-Ja- zų Nemirtingiems žygiams užsimojus ponljos kare, vėliau kartu su laidų apiformina tai kalbai sa Miestuos ir kolūkių laukuose. Rusijos revoliucionieriais kovo sten jau už Tarybų valdžią. Smeto vita muzika. Laidų metu Komunizmo žaros brėkšti ima nos valdymo metais mačiau, giamasi ne apstulbinti, bet su Nuo plačiosios Volgos lig Neries. kaip dauguma studentų su pa dominti klausytojus. Tokios lai nieka žiūri į Juodą darbą, bai dos pravedamos sulėtintu skai Jungiasi tarybinis jaunimas fe dosi Jo. Nenuostabu, Juk tai tur j šlovingą VLKJS. čių ir buožių vaikai. O dabar tymo tempu. matau Jus, linksmus studentus illlllllllllliuilllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllinillfl. ir galvoju: „štai koks mūsų Jaunimas. Energingas ir verž lus. ..“ Saugokite ir branginkite tai, ką Jūsų seneliai ir tėvai Iš kovojo. Tai įgyta brangia kal- Naujas kursas —
marksistinė etika
RYŠIAI
STIPRĖJA
Šiltai atsiliepia Širvintų rajo,,Gelvonų“ kolūkio kolūkiešefą, čiai apie savo Šefą, Lietuvos žemės ūkio Akademiją. Pavasa rį kolūkis gavo iš Akademijos vienmečių žolių sėklos, pasisko lino traktoriu-purkštuvą. Aka demijos prorektoriai J. Olekas ir P. Šklėrius, akademikas J. Kriščiūnas Ir kiti dėstytojai at silankė i kolūki ir davė pasiū lymų kolūkiečiams įvairiais žemės ūkio klausimais. Konkre čiu darbu mokomosios ir gamy binės praktikos metu AkademiIos studentai padėjo kolūkiui išauginti ir sudoroti antrųjų septynmečio metu derlių. Stu dentai buvo pavyzdžiu kolūkio Jaunimui darbe ir buityje.
rljauskaS pasveikino siuden- į tus-statybinlnkus. 1 Savos kūrybos eilėraščius > skaitė M. Martinaitis, V. Dė- > nas, o II k. ruslstė Sveta Byčkova padainavo keletą dainų. Dainą keitė šokis — 5 šokį — daina. A BERŽELIONIS >
komjaunuolių sėdi revoliuci nės kovos Lietuvoje veteranai drg. drg. A. Sniečkus, M. Sumauskas, pogrindinio komjau nimo vadovai F. Bieliauskas, M. Bardonaitė ir daugelis ki tų komjaunimo kovos vetera nų. Salėje — komjaunuolių trys kartos: spalio kovų daly viai, Lietuvos pogrindininkai ir laimingieji, kurie toliau ne ša komjaunimo vėliavas nau jos kovos keliais. Ir neša šauniai, be priekaišto. Apie tai ir sako savo komjaunuoliš kos aistros kupiname praneši me LLKJS CK pirmasis sek retorius drg. Cesnavičius. IškilmingąjĮ LLKJS CK Plenumą laiškais pasveikina LKP Centro komitetas ir VLKJS CK broliškųjų kom jaunimo organizacijų delega cijų vadovai, bei Tarybinės armijos ir Jūsų laivyno atsto vai, o taip pat šaunioji kom jaunimo pamaina — pionie riai. Visi LLKJS CK iškilmin gojo Plenumo dalyviai nuei na Į V. Lenino aikštę, prie di džiojo savo mokytojo pamink lo, kur padeda gėlių vainikus
„RADIJO LAIKRAŠTIS UŽSIENIO KALBOMIS Kauno Medicinos instituto di rektoriui prof. Januškevičiui pa siūlius, studentų bendrabutyje buvo pradėtos orcjanizuoti ra dijo laidos užsienio kalbomis. Šių laidų metu studentai pasisa-
Kas taurina žmogų
TSKP XXI suvažiavimas, Iškeldamas socializmo perėji mo į komunizmą dėsningu mus, nurodė, ne vien tik technlnės-materialinės bazės pa ruošimo būtinybę, bet ir žmo gaus, komunistinės visuome nės žmogaus ugdymą, žmo gaus, kuriame harmonizuotų ir dvasinis turtingumas, ir aukšta moralė, ir fizinis gro žis. Pastaraisiais metais dva sinis mūsų liaudies gyvenimas išaugo, praturtėjo. Apie tai kalba ir toks faktas, kad Ta rybų Sąjungos aukštosiose mokyklose pradėjo studijuoti mokslinį ateizmą, marksistinę estetiką, marksistinę etiką. Marksistinė etika kaip ir kiti visuomeninio mokslai tar nauja vieningai užduočiai, kurią iškėlė XXI TSKP su važiavimas — auklėti tarybi nius žmones komunizmo dva sia.
Visas pasaulis puikiai žino tarybinių žmonių, pastačiusių socializmą, Išgelbėjusių Euro pos tautas nuo fašizmo vergo vės ir statančių komunizmą, kilnius tikslus. Visi pripažįsta aukštą tarybinio žmogaus moralę. Vienok mūsų visuomenė dar nėra laisva nuo buržuazi nės ir religinės moralės lie kanų. Yra dar mūsų visuo menėje gobšų, grobstytojų, chuliganų, spekuliantų, kar jeristų ir kitokio plauko tranų-veltėdžių. Eidami į komu nizmą, mes privalome galuti nai atsikratyti nuo smulklasavininklškojo purvo, nuo blogų įpročių, nuo grobstyto jų, liaudies turto eikvotojų, nuo įvairiausio nesusilaikymo ir poniškumo. Tai nėra leng vas uždavinys. Išspręsti jį galima tik aktyviai vystant
ekonomiką ir paveikiant žmo nių ideologiją. Marksistinės etikos kursas ir padės teoriškai apginkluo ti mūsų tarybinės inteligenti jos kadrus tikruoju mokslu apie visuomenės moralės dės ningumus, jos atsiradimą ir vystymąsi. Marksistinė etika — mokslas apie moralę — padės mūsų kadrams suprasti, kad komunistinė moralė — . tai aukščiausias moralės Išsi vystymas žmonijos istorijoje, kad komunistinė moralė re miasi visų praėjusių kartų patyrimu, kad komunistinė moralė turi savyje sukaupusi visus žmonijos moralės tur tus. Marksistinės etikos įsisavi nimas padės mums tapti dar aktyvesniais kovotojais prieš įvairias buržuazinės-religinės etikos teorijas. vyr. dėsi. Solovjovas