SU GEGUŽES PIRMĄJA, DRAUGAI! VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORIAUS ĮSAKYMAS Nr. 130/K Vilnius, 1960 m. balandžio mėn. 28 d. Darbo žmonių tarptautinio solidarumo dienos — Gegu žės 1-osios šventės proga Rektorato ir visuomeninių organi zacijų vardu sveikinu Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto profesorius, dėstytojus, pagalbinį mokslo personalą, studentus, bibliotekos ir administracijos darbuotojus ir linkiu naujų laimėjimų vystant tarybinį mokslą, gilinant savo mokslines ir politines žinias, keliant darbo našumą mūsų Didžiosios Socialistinės Tėvynės labui. § 1. Už gerą darbą ir aktyvią visuomeninę veiklą reiškiu padėką šiems universiteto darbuotojams: I. Istorijos-filologijos fakultetas ’ Prof. Pranskui Broniui. docentui Laučkai Alfonsui, docentui Galvydžiui Juozui. i vyr. dėstytojui Rimdžiui Irinai. vyr. dėstytojui Rozgai Jurgiui, vyr. dėstytojui Krutulytei Reginai. i vyr. dėstytojui Valkūnui Leonui, vyr. dėstytojui Žukui Vladui, asistentui Gailiūnui Pranui, aspirantui Lozuraičlui Albinui. II. Teisės mokslų fakultetas Vyr. dėstytojui Žiurliui Alfonsui. III. Ekonomikos mokslų fakultetas Doc. Goldblatui Izraeliui, vyr. dėstytojui Mitrlkui Alfonsui, dėstytojui Merčaičiui Antanui. IV. Fizikos-matematikos fakultetas Vyr. dėstytojui Raudeliūnui Alfonsui, asistentui Stonkui Stasiui, aspirantui Žitkevičiui Vytautui. V. Chemijos mokslų fakultetas Asistentui Bajorui Gerardui. VI. Medicinos mokslų fakultetas Docentui Runkevlčlui Jonui, vyr. laborantui Valinskui Algimantui. VII. Gamtos mokslų fakultetas Prof. Kaveckiul Mykolui, asist. Levickui Antanui, laborantui Domaševič'ū Algiui. VIII. Mokslinė biblioteka Vyr. bibliografui Kazlauskaitei Jadvygai, vyr. bibliografui Feigelmenui Nojui, vyr. bibliotekininkui Kaktavičienei Bronei, restauratoriui Janušoniul Jonui. IX. Administracija Vyr. buhalteriui Žalnlerlūnaitel Valerijai, vyr. buhalteriui Kryžanauskienei Elenai, buhalteriui Venslovaitei Elenai, sekretoriui-mašininkei Sutkaitienei Danutei, sandėlininkui Mlzarui Albertui, sargui Daugėlai Antanui, sargui Petrašiūnui Aloyzui, valytojai Vaitienei Kazimierai, valytojai Ciupienei Marijai, valytojai Valaišienei Stefanijai. valytojai Lumplckienei Emilij valytojai Kazlauskienei Onai, valytojai Jucienei Elžbietai, valytojai Brukštienei Stefanijai. § 2. Už pavyzdingą mokymąsi ir aktyvią visuomeninę veik lą atžymiu šiuo universiteto studentus: I. Istorijos-filologijos fakultetas Raudonių Albiną, Gaižutį Algirdą, Pažūsį Lionginą, šidiškytę Anelę, Džikevičių Petrąi, Bernatonį Vladą, Mickevičių Danielių, Petrauskaitę Veroniką, Šakalį Bronių, Taujinskaitę Aldoną, Griniūtę Romą, Mikeliūną Marijoną, Steponavičiūtę Liuciją, Vaitkų Vytautą. II. Teisės mokslų fakultetas Babraitį Petrą, Remeikį Algimantą, Kochanską Aleksandrą, Sakalauską Vaclovą, III. Ekonomikos mokslų fakultetas Indrašių Fulgenijų, Mačieko Venanta, Vasiliauską Vidmantą, Servutaitytę Mariją, Pute tą Stasį, Vaitkevičiūtę Anicetą, Sipavičių Kazį, Slavėnaitę Janę, Liutkaltį Povilą, fironską Vladą. Sadauską Algį. Pajaujį Algimantą, Badokaitę Laimą, Petraitį Algirdą. Savicką Arūną, Mackevičių Joną, Garšvaitę Mariją. Krasauską Stanislovą, Kubilių Stanislovą, IV. Fizikos-matematikos fakultetas Sabaliauską Leoną, Šalną Vaidutį, Žemaitį Antaną, Jucytę Petronėlę, Paukštę Juozą, Gensaitę Eugeniją, Misevičių Gintautą, Petrėnaitę Danguolę. Ivanskytę Danutę, Andriulaiti Antaną, Abreimovič Abramą, Talaikytę Vandą, Juknevičiūtę Eveliną, Karpinską Stasį V. Chemijos mokslų fakultetas Aleknaitę Ziną, Kaminską Gediminą, •aldikaitę Reginą, Lukšytę Egidiją, Albrechtą Gytį, Simanavičių Juozą, Radžiūną Leopoldą. VI. Medicinos mokslų fakultetas Jonaitytę Nijolę, Dagytę Eriką, Razaliūną Joną, Sčiupaką Dovydą, •okonytę Birutę, Bandžą Algimantą, Meilutę Giedrę, Janulevičiūtę Nijolę, Jakštonytę Mariją, Kubilių Albiną, Montvidą Albiną, ®omšą Bronių, Černiauskaitę Meilę, Sribikaitę Aušrelę, Ramanauskaitę Aldoną, Demblnską Algį. VII. Gamtos mokslų fakultetas •edviladtę Veroniką, Simanavičiūtę Nijolę, Klimą Joną, Vaicekauską Gintą, Vaičiulionį Igną, Strazdaitę Jūrą.
VISU ŠALIŲ PROLETARAI, ViENYKITESl
Nr. 13 (363) ‘Vilnius, 1960 m.
balandžio mėn, 30 ŠEŠTADIENIS
VILNIAUS VALSTYBINIO V KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
/ Medicinos mokslų fakul) tete, tur būt, nerasi žmo gaus kuils nepažintų IV k. Į studento V. Triponio. Nuo į pat pirmo kurso jis — akj tyvus visuomenininkas, ( reiklus kurso komjaunimo į grupės sekretorius, akade( mlnio choro dainininkas. ( Visuomeninis darbas nė ( kiek netrukdo Vytautui ge( rai mokytis, dirbti moksli) nį darbą. Jis — Chirurgi) jos būrelio valdybos narys. ; Ir jeigu šis būrelis šian} dien fakultete laikomas vienu 1$ geriausių, tai čia J iš dalies ir V. Triponio į nuopelnas. į Tačiau V. Triponis rūpi( naši ne tik Chirurgijos bū( relių. Visi medikai pamena, J kaip karštai jis gynė SMD reikalus fakulteto komjau' nimo ataskaitiniame susiĮ rinkime. 'Neatsitiktinai, tur j būt. ir išrinktas į fakulte to komjaunimo biurą, jis pasirinko akademinio —
Kaina 20 kap.
SMD darbo barą. Čia jis pasireiškia kaip prityręs arganizatorius. XIII Universiteto moks linei konferencijai Vytas paruošė net du praneši mus. Apie dviejų metų eksperimentinio darbo re zultatus jis papasakoja sa vo pranešime ,,Hemodina mika, perrlšus apatinląją tuščiąją veną“. O kaip bu simasis chirurgas, jis ne užmiršo ir chirurgo darbo sąlygų: drauge su bendra kursiu S Vidugiriu pa ruošė darbą apie Vilniaus miesto klinikinių ligoninių operacinių blokų higienini įvertinimą. Daug kam gali kilti klausimas, kaip Vytas vis kam randa laiko, kaip jis sugeba derinti mokymąsi, visuomenini ir mokslini darbą. Atsakymas tik vie nas — Vytas iš tikrųjų mėgsta savo specialybę, širdyje dega nerimsta jau natviška ugnelė.
J. SALIKLYTĖ R. GINEITIS,
KALBA TEORINIŲ SEMINARŲ VADOVAI
T ematiką — artimesnę fakulteto specifikai
Žodis draugams Redakcija paprašė vieną seniausių Universiteto komunistų doc. M. Lolą Gegužės Pirmosios proga tarti žodį studentams.
ves su vėliavom, visų pasau lio šalių dirbančiųjų solidaru mo lozungais ir transporantais. Sveikinu Jus, visus mūsų Universiteto studentus, su džiaugsminga švente ir linkiu visiems sėkmės moksle, linkiu tapti garbingais komunizmo statytojais, linkiu jums asmeninės laimės. Doc M. LOLA TSKP narys nuo 1920 metų, Politinės ekonomijos katedros
Gegužės Pirmoji — tarp tautinė darbo žmonių solidaru mo šventė, proletariato jėgų šventė. Mūsų šalyje ši dirban čiųjų šventė minima jau 70 metų. , Mūsų respublikoje, Vilniuje gegužinės manifestacijos vyko jau 1892 metais. Tai liudija apie lietuvių liaudies solidaru mą su viso pasaulio dirban čiaisiais. Saugodami šią tradi ciją, Gegužės 1-ąją mes irgi išeiname Į gatves su plakatais ir lozungais, kviečiančiais žmones i kovą už talką, už komunizmo statybos uždavinių vykdymą, už septynmečio pla no viršijimą. Man teko dalyvauti geguži nėse manifestacijose dar iki Spalio revoliucijos 1917 me tais, o po revoliucijos, jau bū nant Komunistų partijos eilė se, ne tik dalyvauti, bet ir organizuoti jas. Visą laiką — iki revoliuci jos ir po jos — studentija už imdavo pirmąsias demonstran tų gretas lygiai kaip ir kovo je su darbininkų klasės prie šais bei socializmo statyboje. Šios geriausios šalies studen tų tradicijos tęsiamos ir mū sų Vilniaus Universitete. Skaitykloje. . . Rytoj mes išeiname i gat
Šių mokslo metų Gamtos m. f-to teoriniame seminare buvo nagrinėjama šie klausi mai: proletarinio internaciona lizmo ir socialistinio patriotiz mo vienybė, dialektinio mate rializmo ir biologijos ryšys, geologinė materijos judėjimo forma ir jos vieta kitų mate rijos formų tarpe, buvo pla čiai nagrinėjamas šiuolaiki nės filosofinės problemos. Jeigu teorinio seminaro tei giamu požymiu laikysim se minaro dalyvių aktyvumą, tai geriausiai praėjo tie semina rai, kuriuose buvo gvildenami Gamtos bei biologijos aplamai klausimai. Šie seminarai tam tikru laipsniu pavyko todėl, kad tematika yra glaudžiai su sijusi su fakulteto profiliu ir šių klausimų faktologija moksliniams darbuotojams yra perdėm artima, o tai leidžia ir plačiau apibendrinti. Šiuose seminaruose mes turė jome gerus mokslinius teori nius pranešimus (prof. "Snarskis, doc. Natkevičiūtė — Iva nauskienė), kurie sukėlę gyvas diskusijas, gerus pasisakymus.
V. PUPLAUSKIO
d. Šarkinienės pasisakymas. Didele dalimi teorinio se minaro pasisekimas priklauso ir nuo paruošiamojo organiza cinio darbo. Čia šiltu žodžiu norėtųsi paminėti f-to partinę organizaciją, kuri labai domi si kiekvieno seminaro preli minariniu darbu, padeda su rasti koreferentus, fakulteto komunistai-aktyviausi teorinio seminaro dalyviai. Reikiai pasakyti, jog ne vi si seminarai praėjo vienodai. Ne labai vykusiai buvo išna grinėti proletarinio interna cionalizmo klausimai. Čia ir pagrindiniam pranešimui ir daugumai pasisakiusiųjų neDavyko išvengti deklaratyvumo bei tolimų klausimų na grinėjimo. Paanalizavus įvykusius šiais metais teorinius sėmlna’rus, o taip pat prisiminus praėjusius metus, atrodo, ga lima būtų padaryti išvadą, kad, parinkus seminarinę te matiką. labai artimą f-to pro filiui, seminarų kokybės krei vė savaime pakiltų aukštyn. Bent tokia nuomonę galima iš girsti i§ kai kurių seminaro dalyvių. Aišku, kad čia dalis tiesos *vra. Tai parodė vykę seminarai: kuo labiau žinoma medžiaga, tuo daugiau no rinčių pasisakyti. Bet nereikia pamiršti, kad teorinis semina ras negali pakeisti katedrų darbo. Specifiniai atsk>' mokslinių problemų kl?^' turi būti nagrinėjami7 se, o teohlnis r valo pasilikti, litine aul ne. Ir todt ro dalyviu galima gilia lvvaviti nag' temą, kieky' tačp pat < sfeminarę tikti ■' K-