i. ĮSŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITE*’
Ko iš musų reikalauja TSKP CK vasario Plenumo nutarimai? Prieš keletą dienų — kovo lų ir kitų gamybos priemonių vendinti, tiek ir sustiprindami 16-tąją dieną visos mūsų pla kainos, kaip sutvarkyti mecha savo pagalbą kolūkiniam kai čiosios Tėvynės darbo žmonės nizatorių ir, iš viso, kolūkie mui. O tai jau mažiau ar dau rinko aukščiausiąjį tarybinės čių darbo apmokėjimą, kaip giau gali padaryti kiekvienas valdžios organą — TSRS reiktų pertvarkyti kolūkių fi Iš mūsų, nes visi vienokiu ar Aukščiausiąją Tarybą. Rinki nansavimą ir apmokestinimą kitokiu būdu esame susiję su žemės ūkiu, su mūsų kol minės kampanijos metu buvo ir t.t. TSKP CK vasario Ple ūkiais. Antra, būtina kuo pla apžvelgti tie didžiuliai pasiI keitimai, kurie įvyko per pa- numo nutarimas ir drg. N. čiau ir kuo giliau išstudijuoti I itaruosius ketverius metus, S. Chruščiovo pranešimo te šiuos dokumentus, įsisavinti I tai yra, nuo 1952 m. rinkimų, zės turi didžiulę ne tik prak juos. Trečia — ir tai, man I misose musų šalies liaudies tinę, bet ir teorinę reikšmę. atrodo, yra svarbiausia — bū I jkio ir kultūros srityse, mūsų Pats jo paskelbimas dar kar tina visame savo darbe galuti I ialies politiniame gyvenime. tą ryškiai mums parodo, kad nai atsisakyti prisiskaitėliškuI Šių pasikeitimų tarpe žymią TSKP, vairuodama mūsų ša mo, talmudizmo, o stengtis I dėtą užima mūsų socialistinės lį, laiku pastebi įvykstančius kiekvieną dalyką išnagrinėti I lemokratijos išvystymas. Ko- pakitimus mūsų socialistinia iš pat pagrindų, kūrybiškai, I nunlstų partija, pasmerkusi me gyvenime ir sutinkamai su ieškoti naujų daigų, laiku I įsmens kultą ir atgaivinusi tuo konkrečiai nustato kiek juos pastebėti, drąsiai kelti ir I eninines partinio ir vlsuome- vienam mūsų liaudies ūkio padėti jiems įsistiprinti. I įinlo gyvenimo normas, per vystymosi etapui labiausiai TSKP CK 1958 m. vasario I jastaruoslus ketverius metus tinkamas gamybos vystymo Plenumo nutarimas ir drg. I >adarė nepaprastai daug, kad formas; kad partijos politikos Chruščiovo pranešimo tezės I )ūtų nuostabiausiai sužadinta jėga, tuo būdu, slypi tame, liečia daugiausia ekonomiš I r panaudota komunizmo sta- jog ji teisingiausiai atspindi kus, visų pirma, žemės ūkio I ybos darbe liaudies masių pribrendusias visuomenės ma ekonomikos, klausimus. Bet I kūrybinė iniciatyva, kritika ir terialinio gyvenimo reikmes, labai klaidinga būtų suprasti, I avikritika. jog jai svetimas sustingimas, jog juos studijuoti, svarstyti Konkrečiu partijos llni- konservatizmas. Sąlygoms pri tik vien ekonomistų reikalas' I os pasireiškimu yra ir šiuo brendus, partija mobilizuoja Nieko panašaus! Šie doku Inetu jau dvi savaites vykęs liaudį esminiam pertvarkymui mentai iškelia labai svarbių I isallaudinis TSKP CK šių vienoje ar kitoje liaudies ūkio istorinių-politinių klausimų, lnetų vasario Plenumo nutari- bei kultūros srityje įvykdyti bendrų visiems mokslams, vi lio „Apie tolesnį kolūkinės ir vykdo tuos pertvarkymus, soms specialybėms. Visi mūsų I antvarkos vystymą ir mašinų- pasiremdama liaudies patyri mokslai remiasi marksistinct aktorių. stočių. reorganizavi- mu, reikšdama jos valią. Taip leninine teorija, visos mūsų lią" ir drg. N. S. Chruščiovo buvo praėjusiais metais, kai specialybės ruošia kadrus mū 9 ranešimo šiuo klausimu tezių partija iškėlė uždavinį ir pa sų socialistinei visuomenei, IIpsvarstymas. Šie -partijos vl- siūlė konkrečią programą iš kurioje negalima atskirti eko ■ iliaudiniam apsvarstymui pa pagrindų pertvarkyti pramo nomikos nuo politikos, kultū jukti dokumentai nužymi nau- nės ir statybos valdymą. Taip ros, technikos ir kitų mūsų 1) mūsų kolūkinės santvarkos yra ir dabar, kai partija pa gyvenimo sričių. Tarp visų jų iystymosl etapo pradžią, nes siūlė visaliaudiniam apsvars yra tvirta dialektinė sąveika Juo šiol kolūkinėje žemėje tymui plačią programą kolūki ir priklausomumas, visos jos tebebus dviejų šeimininkų — nei santvarkai toliau vystyti sudaro vieną organinį viene ilTS ir kolūkio, o vienas — ir mašinų-traktorių stotims re tą — mūsų socialistinę san patys kolūkiečiai, jų išrinktoji organizuoti. tvarką, visų mūsų tikslas vie Drg. N. S. Chruščiovo tezė nas — komunizmo pastaty valdyba, jos pirmininkas. Tai J'alins žymiai sumažinti ga- se puikiai išdėstyta mašinų- mas. Gyvenimas kasdien, Jiybos valdymo ir aptarnavi traktorių stočių vystymosi dia kiekvienoje srityje, iškelia mo aparatą, daugiau, našiau lektika glaudžiausioje sąvei naujus klausimus, reikalingus J* tikslingiau panaudoti teen- koje su kolūkinės santvarkos dalykiškai kvalifikuoto, t. y. n iką ir mechanizatorių kad- vystymusi ir teoriškai pagrįs moksliškai pagrįsto ir politiš tas gyvenimo praktika, t. v. kai teisingo, išsprendimo. rus. I Tarybiniai žmonės, kaip tik- gamybinių jėgų ir gamybinių Partijos paskelbtose drg. n savo šalies, savo likimo šei- santykių vystymusi, iškeltas N. S. Chruščiovo tezėse sako n Įninka!, dalykiškai šias prie- pribrendęs būtinumas iš pa ma, jog V. I. Leninas gyve ■ ones nagrinėja, iškelia savo grindų pakeisti kolūkių gamy- nimą vadino geriausiu moky aptarnavimo toju. Jis sakė: „Mes turime pipiidymus, pasiūlymus, kaip binio-techninio i iriausia ir tikslingiausia bū- sistemą. Tezėse, o tai itin eiti su gyvenimu, mes turime jas įgyvendinti praktikoje, svarbu studijuojant politinę suteikti liaudies masėms vi 1 blausiai atsižvelgiant į konk- ekonomiją, naujoviškai pasta sišką kūrybos laisvę" (Raštai, r< čias kiekvienos respublikos, tytas klausimas dėl dviejų so 26 t„ 230 psl.). Šie Lenino k ekvleno rajono sąlygas. cialistinės nuosavybės formų reikalavimai, — nurodyta te J įaudoje, susirinkimuose, pa- santykiavimo mūsų socialisti zėse, — visuomet yra ir bus I tariniuose vyksta gyvos, kū- nėje visuomenėje, dėl kolūki kelrodė žvaigždė visai mūsų i ribinės diskusijos tokiais klau nės grupinės nuosavybės dia partijos veiklai, kuri kūrybiš siais, kaip pavyzdžiui, ku- lektinio vystymosi ir dėl kelių kai taiko ir vysto marksistinęKms kolūkiams jau dabar ga abiem socialistinės nuosavybės lenininę teoriją, laužo visas ilina ir reikia perduoti MTS formoms — valstybinei ir ko užtvaras ir kliūits kelyje į dyturimą techniką, kuriems vė- operatinei — peraugti į vie dįjį tikslą, įveikia visa, kas Biu, kada ir kaip tikslingiau- ną bendraliaudlnę — komu atsilikę ir atgyvenę, kas kliudo II būtų sutvarkyti valstybinį nistinę nuosavybę. Tuo būdu tarybinei visuomenei sėkmin v dovavimą ir kontrolę kol- TSKP CK 1958 m. vasario gai žengti į komunizmą. Kad d iams, kaip geriausia panau- Plenumo nutarimas ir drg. šie Lenino reikalavimai būtų ■ ti dabar dirbančių mašinų- Chruščiovo pranešimo tezės kuo sėkmingiausiai įgyvendi tjik torių stočių žemės ūkio yra taip pat ir naujas, žymus nami praktikoje, būtina, kad clalistų ir mechanizatorių indėlis į marksizmo-leninizmo mes, dėstytojai, kūrybiškai Irus ir eile kitų klausimų, mokslo lobyną. dėstytumėm savo disciplinas, vis labai svarbūs organlŠie istoriniai partijos doku išugdytumėm jaunojoje karto iniai klausimai, nuo kurių mentai yra dar vienas smūgis je ieškojimų, kūrybos aistrą, įiu mastu priklausys viso dogmatizmui, rutinai, konser pilietinį sąmoningumą, princi drg. Chruščiovo žodžiais vatizmu!, dar vienas didžiulis pingumą ir drąsą,, o mūsų jau iant, revoliucinio žingsnio, akstinas kūrybinei minčiai, nieji draugai — studentai tik iau vystant mūsų žemės ūki, iniciatyvai. Sis didžiulės poli rai studijuotų (o ne studentau mė ir rezultatai. Drauge tinės ir ekonominės reikšmės tų, kaip, deja, dar nemaža yla ir kai kurios labai svar- dokumento išleidimas — di dalis jų daro), įsigytų tvirtas s ekonominės problemos, delė pagalba, vadovaujantis žinias, savo busimosios spe :., kokia turėtų būti žemės nurodymas, studijuojant mark- cialybės pagrindą, kad visų o produktų paruošų siste- sistinę-lenininę teoriją. Drau mūsų — ir dėstytojų, ir stuir valstybės mokamos kot ge su tuo, jie iškelia didelių detų — gyvenimo reikme tap ams kainos už parduoda uždavinių ir visam mūsų uni tų nuolatinis savo žinių gi ntis valstybei žemės ūkio proversiteto kolektyvui, tiek stu linimas, Jaunatviškas veržlu ■ ktus, kokia turėtų būti sisdentams, tiek dėstytojams. mas į priekį, nesitaikstymas ■ na ir tarifai už busimųjų Visų pirma, mes visi turi su bet kuo, kas stabdo komu ■ monto-technikos stočių pame pagal savo išgales įsijung nizmo statybą. To iš mūsų ■ navimus kolūkiams, kokios ti į šio didžiojo pertvarkymo reikalauja TSKP CK šių me ■ėtų būti valstybės parduo- darbą tiek savo pasiūlymais, tų vasario Plenumo nutarimai. iu kolūkiams mašinų, dega- kaip tikslingiausia jį būtų įgyDoc. M. Gregorauskas
I
K R O N Kovo 11 dieną įvyko uni-
I ersiteto komjaunimo komitel> plenumas, skirtas Gamtos
liokslų fakulteto komjaunimo I iuro darbui aptarti. SvarstyII klausimu buvo priimtas I titinkamas nutarimas. Plenumas atleido iš biuro lario pareigų draugus P. | ^ernotavičių ir N. DaugėlaiI h ryšium su jų perėjimu i I itą darbą. (Drg. BernotaviI ius išrinktas universiteto I artinto biuro sekretoriaus pavaduotoju, drg. Daugėlaitė rėjo dirbti į Gamtos moksfakulteto komjaunimo biull).
Plenumas išrinko į VVU omjaunimo biuro narius Jrg. J. Budrį (IFF) ir drg. J. | Grašių (TMF).
Šeštadienį Medicinos fa kultete įvyko susitikimas su buvusiais koncentracijų stovyklų kaliniais. Į susi tikimą buvo pakviesta Eu genija Saričeva ir gydyto jas Jakovas Koščenevskls. Svečiai papasakojo- apie sunkumus, kuriuos teko pergyventi stovyklose. Pir moji kalbėjo E. Saričeva. Ją karas užtiko Maskvoje, besimokant Aviacijos In stitute. Iš ten su draugais ji buvo permesta į Smo lenską pas partizanus. 1942 m. buvo suimta. Sa ričeva pasakojo, kaip žiau riai su jais elgėsi vokie čiai, kaip juos maitindavo.
Kad palaikytų dvasią, jie dainavo dainas. Saričeva pasakė: „Man grįžo valia, kai išgirdau rusiškas dai-
Savičeva
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UN IVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNG OS KOMITETU ORGANAS
1958 m. kovo 20 d., ketvirtadienis
Kaina 20 kap.
Dar kartą apie diplomantus Pabeldžiam į Tauro bend rabučio 504 kambario duris. J. Stankevičius, Ekonomikos mokslų fakulteto diplomantas, mus pasitinka draugiškai šypsodamasis. Pamažu Įsitraukiam į pokalbį. Mus do mina klausimas, kaip Jis su geba ir dirbti, ir ruošti diplominį darbą. Jo diplomims darbas — pati svarbiausia mūsų pokalbio tema, Šiam darbui jis atiduoda daugiau sia kūrybinio darbo valandų. — Diplominio darbo temą pasirinkau tokią, kuri mane domina nuo pirmo kurso, — būtent „Vilniaus valgyklų tresto analizė nuosavos pro dukcijos atžvilgiu”, — pasa koja jis. Bematant prieš mus atsi randa didžiulė krūva popie riaus lapų su įvairiausių ap skaitų lentelėmis. Čia smul kiai apskaičiuotas kiekvienos valgyklos darbas. Mus domi na studentų valgykla Taure. Pasirodo, kad ji dirba nepa kankamai gerai. Tuo įsitiki nęs, J. Stankevičius valgo sa vos gamybos patiekalus. Nekokia padėtis visoje ei lėje Vilniaus miesto fabrikų valgyklų, dietinėje valgyklo je. Visur pirmųjų ir antrųjų patiekalų pareikalavimas žy miai mažesnis, lyginant su šaltais užkandžiais. Tai reiš kia, kad valgyklos nepateisi na savo paskirties, gamina blogos kokybės patiekalus. Patys darbininkai blogai atsi liepia apie savo valgyklas. Kadangi mėsos, pieno produk tų kaskart daugėja, o jų sa-
Teisės Mokslų fakultete šiais metais pirmasis dip lominį darbą apgynė dip lomantas R. Dimavičius. Jo darbas „Ypatingi vals tybinės apsaugos įstatai — teroristinė priemonė darbo žmonių pasipriešinimui slo pinti buržuazinėje Lietu voje”, įvertintas lagai ge rai.
nas”. Vėliau ji buvo nuteis ta mirti. Kalėjime pasisekė suorganizuoti 15 žmonių komunistų kuopelę, kuri padėdavo pabėgti kali niams, padėdavo nusilpusiems. Vieną dieną, ei nant į darbą, Saričevai pa vyko pabėgti. Koščenevskls pasakojo, kaip jis buvo kelis kartus vedamas sušaudyti ir kiek vieną sykį pavykdavo pa bėgti. Studentai apdovanojo svečius gėlėmis, padėkojo už nuoširdžius pasisakymus, palinkėjo kūrybinių jėgų darbe. A. PURLYS
ir J. Kaščenevskis su
vikaina krinta, tai darbo žmo>nėms gaminti valgį namie žy miai geriau.. . Stankevičius dirba kūrybiš kai, ieško būdų trūkumams pašalinti. Savo diplominiu darbu jis įneš vertingų pasiū lymų visuomeninio maitinimo darbo planavimo srityje. Dirb damas miesto komjaunimo komiteto propagandos ir agi tacijos skyriuje, J. Stankevi čius tiesiogiai susiduria su tais klausimais, kuriuos jis nagrinėja diplominiame dar be. Organizuojami į Vilniaus miesto valgyklas reidai aki vaizdžiai parodo ten esančius
trūkumus, vietoje padeda nustatyti priemones jiems pašalinti. . .. Malonu klausyti žmogaus, su meile kalbančio apie savo pasirinktą dar bą, žmogaus, kuris niekada nesustoja ties pasiektu, o žengia vis pirmyn, ieško, ne nurimsta. Kaip tik tokį išauk lėjo šį diplomantą-ekonomistą mūsų universitetas. Lieka palinkėti J. Stanke vičiui su tokia pat jaunatviš ka energija dirbti ir toliau, baigti diplominį darbą ir talp pat sėkmingai Jį apginti. I. Jurevičiūtė, I. Jakubavičiūtė
SĖKMES, KOLEGOS! Dveji metai ypatingi studento dirbti į savus namus, pvz., E gyvenime. Tai pirmieji metai Kubiliūnaitė — į Klaipėdą, B. universitete, kuomet nustebęs Zaliunas — į Plungę. Likusieji „fuksas” vaikšto painiais kori vyks į Eišiškes, Kaišiadorius. doriais, su dėmesiu ir smalsiai Rumšiškes, Alytų, Lazdijus, apžiūrinėja kiekvieną auditori Plungę, Priekulę, Rietavą, ją, apsipranta su nauja mokslo Skaudvilę ir kitur. Keletas savu tvarka. Antri tokie metai — bai. noru pasisiūlė vykti į tolimes giamieji. Tai laikas, kai reikia nius kaimelius. Taip I. Misevi palikti jaukias auditorijas, kada čius atsisakė jam siūlomos vie į praeitį nuslenka audringas tos Mikrobiologijos Katedroje. studentiškas gyvenimas ir artėja Atsirado ir keletas „streikuo atsiskyrimo valanda su mokslo jančių”, kurie atsisakė pasira draugais. Štai tada, gal būt, šyti ' nukreipimus. Aišku, liki daugelis ir pavydi tiems „fak mas jų pačių rankose. sams”, kurie dar tik įžengė i Aplamai, dauguma patenkinti šią nuostabią mokslo šventovę savo paskyrimais. Visų nuomo Į platų gyvenimo kelią šiemet ne, šiemet, palyginus su pra išeina 64 medikai. Jau seniai ėjusiais metais, baigusiems ati jie su susijaudinimu ir nerimu teko daug geresnės vietos. laukė paskirstymo dienos. Ir Aišku, sakydami „geresnės štai kovo 13 d. jie laukė savo eilės prie paskirstymo komisi vietos’’ medikai negalvoja apie jos durų. Greitai buvo sužino „šiltas vietas”. Mes neabejoja tos visos busimosios darbovie me, kad jie, baigę Vilniaus tės. Kaip ir buvo manyta, dau Valstybinį universitetą, nepada geliui atiteko mūsų respublikos rys gėdos savo dėstytojams m rajonai ir kaimai. Sunku būtų besimokantiesiems „kolegoms”, išvardinti visus Žemaitijos bei garbingai nešios tarybinio gy Aukštaitijos miestus, miestelius dytojo vardą. 75 MMF „fuksai” linki jau bei kaimus, į kuriuos neužilgo išvyks jaunieji gydytojai. Ge niesiems gydytojams neužmiršti riausi jų, kaip O. Barysaitė, D., studentiškų metų, linki pasise Daugirdienė, Dautartas, Urbo kimo darbe ir gyvenime. nas ir Kavaliauskaitė, lieka R. GINEITIS dirbti sostinėje. Kiti vyksta MMF I kursas
Kovo 11 d. LTSR Poli tinių ir mokslinių žinių skleidimo draugijos centri niame lektoriume įvyko paskaita Vilniaus miesto architektūros klausimais, Tai pirmoji paskaita iš lektoriumo, _ organizuoto studentams. ApieVilniaus architektūros istoriją, jo paminklus ir ateities per spektyvas kalbėjo istorijos mokslų kandidatas J. Jur ginis ir architektūros mokslų kandidatas A. Spelskis. Paskaitos įvai riais klausimais vyks kas savaitę. Sekančiame nume ryje spausdinsime platesnę paskaitos apžvalgą. Rektoratas pažymėjo doc. M. Gregorausko 50 metų jubiliejų. Rektoriaus kabinete įvyko iškilmin gas posėdis. Kalbėjo uni versiteto rektorius drg. J. Bulavas, Ekonomikos fak. dekanas drg. Pauliukonis, vietkomo pirmininkas drg. Ragevičius. Doc. M. GreC gorauskas buvo apdovanosM tas Garbės raštu. Universiteto partinis biu ras apsvarstė literatūros ir kritikos būrelio darbą. Būrelis teisėtai didžiuo. jas! tuo, kad čia išaugo ne maža žymių mūsų respub likoje rašytojų, kad ir da bar čia yra talentingų lite-
ratūrinių jėgų. Gera tradi cija — organizuoti kūrybi nes išvykas po respubliką (į Ukmergę, Tauragę ir kt.). Buvo konstatuoti ir kai kurie trūkumai. Būrelis silpnas organizaciniu po žiūriu, susirinkimai vyksta retai ir nereguliariai, ne tvarkinga būrelio doku mentacija. Daugelis būrelio narių atitrūkę nuo tarybinio gy venimo, atsiriboja indivi dualistinių temų ratu, ką paliudija ir universiteto al manacho „Kūryba” I re dakcija. Partinis biuras konsta tavo, kad dėl to visų pir ma kalta Lietuvių literatū ros katedra, kuri nepakan kamai vadovavo idėjiniam ir organizaciniam būrelio gyvenimui. Jaunųjų poetų kūryba nepakankamai do mėjosi literatūros dėstyto jai, IFF visuomeninės or ganizacijos. Universiteto partinis biuras įpareigojo Lietuvių literatūros katedrą, fakul teto visuomenines organiza cijas ir būrelio valdybą iš taisyti esamą padėtį, rybinis almanachas būti atiduotas spaudai š. m. gegužės 1 d.