ir VISŲ SALIŲ PROLETARAI. VIENYKITĖS’
va
O CL
o O
VILNIAUS VALSTYBINI O V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO IRO, REKTORATO, KOM JAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS N-. 6 (274)
1958 m. kovo 13 d., ketvirtadienis
Kaina 20 kap.
PER KETVERIUS II Tik
dabartiniai penktakur sjii gali papasakoti, kaip ■versiteto studentai sutiko rfl kimus prieš ketverius me tus Jie tada buvo vos pradėj J studijų kelią, o dabar štai —t diplomantai. Tada jie aiš ■ osi ir negalėjo išsiaiškinti -1 kuo jie bus, baigę unlver■ tą, o dabar beliko tik dip■ linls ir valstybiniai egzamitai. Tada jau darbas, atsakingas, rimtas, kada apie ži nia; spręs ne vien sesijų me tu. Kelias aiškus — tai ieš■ imai ir mokymasis sava-■^kiškai, tai siekimai bū.i ran ida priekyje tų, kurie ve-
s
B) diplomantus vejasi rim■pamaina. Jau šiais metais ■irmąjį kursą atėjo daug ■nybininkų, kas metai Ją
bus vis daugiau ir daugiau. Kas metai keičiasi mokymo planai, tobulinamos progra mos. Dabar studentai sužina daug daugiau reikalingų da lykų ir nesimoko tų, kurte vėliau nereikalingi darbe. Kiekvienas studentas gali daug dirbti savarankiškai, t. y. sumažintas paskaitą krūvis aplamai ir dar kiekvienas gerai besimokąs studentas gali gauti atleidimą nuo paskaitų. Tik tai nereiš kia, kad jie visų paskaitų ir nelanko. Kam tada važiuoti universitetan? Nauja stipendijų mokėjimo tvarka. Ne vienas dabartinis diplomantas buvo nuskriaustas, gavęs egzaminų metu trejetuką. Apie stipendiją nebuvo ir kalbos, kai tuo tar-
RINKIMAI BURŽUAZINĖJE
LIETUVOJE 1 sietuvos buržuazija, su voci| tųjų militarlstų bei Antan■ pagalba nuslopinusi Tary■ valdžią Lietuvoje ir sukūuš buržuazinę valstybę, nenj o tačiau pajėgi iš karto ■ elgti demokratinių Idėjų. )il žioslos Spalio socialisti■ revoliucijos įtakoje pa ėdusių plačiuose liaudies Iii >ksniuose. To rezultatas ui o buržuazinės-demokratiėsį santvarkos paskelbimas, iilos atstovavimo įstaigų ■ imas. Steigiamojo seimo ■eimo rinkimų įstatymai 'aąįsti formalinės buržuazi■ demokratijos principais, ■įsunkusiais socialine deįagogija, kad su jos pagal ia lengviau būtų galima atiraukti bent dalį liaudies nuo ev< liuclnės kovos ir engti artininkų klasę bei vargin■ius valstiečius. ■autos atstovavimo įstaigų ink mai tikrovėje nebuvo vi■iniai, nes pollcinio-kari■ režimo dėka: a) nebuvo ■a darbininkams ir kaimo arguomenei iškelti savo kanIcStų sąrašų ir už juos agi■i. b) tūkstančiai darbo natinių buvo nušalinti nuo dava Amo rinkimuose kalėjimo Bomis ir koncentracijos sto■ ų spygliuota viela, d) pollnft. teisės buvo susiaurintos Biviams ir d) dalyvavimas nk muose buvo apsunkintas rbf ir visai negalimas prole■ >iams elementams, netutrBems nuolatinio darbo ar • alinės gyvenamosios vle■jnkimai nebuvo lygūs, nes: Binkimų laisvė buvo nevie■ai visiems sluoksniams ir ■tinėms partijoms bei sroBs taikoma. Vienoms gru■s iš viso nebuvo leidžia■iškelti savo sąrašų, kitų — ■rinkimai draudžiami, o ■patapančiosios partijos ■ globojami, b) rinkėjų balB atskirose apygardose, dėl ■ingos „rinkiminės geogra■s” bei neproporcingo manp paskirstymo apygardoI turėjo skirtingą reikšmę, u o nelygūs ir c) net tuo atej >. jei darbo žmonės būtų 1 iję sąrašą . i iškelti, klasių ■ lominė nelygybė materialiI atžvilglu atėmė galimumą ’ininklškam sąrašui pakelti
lygiai su stambiosios buržua zijos (pvz. krikdemų bloko) partijomis brangią rinkimų kampanijos naštą. Rinkimų teisė Lietuvoje per visą buržuazinį-demokratinį laikotarpį buvo taip vykdoma, kad užtikrintų klasinį stam biosios buržuazijos — buožių, dvarininkų, bankininkų ir aukštosios valdininkijos — viešpatavimą, vykdomą seimo, vyriausybės ir kitų valstybinės valdžios organų. Šiam tikslui tarnavo visokios priemonės, tiek socialinė demagogija, tiek ir įvairūs rinkimų teisės apribojimai ir policinio kari nio režimo smurto priemonės, Visomis šiomis priemonėmis tautos daugumos valia buvo suklastojama ir visa rinkimi nė sistema buvo pritaikoma gauti tokiems rezultatams, kurie stiprintų reakcinių bur žuazijos sluoksnių mažumos politinę valdžią, užtikrintų reikalingą daugumą vadina mosiose tautos atstovavimo įstaigose. Užvilkinimas priimant že mės reformos įstatymą, pas kiau nenuoseklus jo vykdymas, didelių žemės ir miškų plotų palikimas dvarininkų rankose, žemės reformos įstatymo ap ėjimas kultūrinių ūkių steigi mo priedanga ir kitais bū dais, palankių sąlygų spekulia cijai ir korupcijai sukūrimas, leidimas įsiviešpatauti užsienio kapitalui, nesirūpinimas darbo žmonių (darbininkų, naujaku rių, kaimo varguomenės) būvio pagerinimu, visiškas kitų frak cijų ignoravimas seime iš krik demų bloko pusės, pagaliau, nuolatinis policinio teroro re žimas krašte —' visa tai pa rodė tikrą klasinį seimo vei dą. Pagal savo paskirtį pagrin dinė tautos atstovavimo įstai ga — seimas nei savo rinkimų tvarka, nei atstovų sudėtimi, nei tautos daugumos interesų gynimo atžvilgiu nebuvo tau tos atstovybė, neatstovavo tautai. Seimas buvo ne kas ki ta, kaip paprastas buržuazijos įrankis, klusniai vykdąs vieš pataujančios buržuazijos poli tinių partijų valią. J. BULAVAS (Iš ,.Rinkimai ir „tautos atstovavimas” buržuazinėje Lietuvoje”)
pu ją gaudavo pasiturį stu dentai. O ir pats žinojimo vertinimas nebuvo teisingas. Daug kas išprašydavo ketver tuką, kiti dėstytojai ir be pra šymo pakeldavo pažymį — kaip čia dėl kokio nieko stu dentas negaus stipendijos. Štai kodėl dabar Ir rašomi ketvertai — stipresni, štai kodėl tiksliau įvertinamas studento mokėjimas. Pagyvėjo SMD veikla, persiorganizavo moksliniai būreliai. Studentai dabar daž niau išvažiuoja į kitas res publikas ir ten skaito prane šimus. Dažnesni svečiai pas mus. Ne tik svečiai — moksli ninkai atvažiuoja, bet ir įvairūs saviveiklos kolektyvai, šiaip ekskursijos. O mūsų studentai išvažiuoja net į už sienį. Prieš ketverius metus ne taip atrodė ir studentų mies telis Čiurlionio gatvėje. Buvo dar tik pradėtas statyti „d” bendrabutis, o dabar jau grei tai Šiluminė Elektros Stotis apšildys jį. Tai ir kitų bencirabučių ateitis. Radiatoriai dabar šildo centrinius rūmus. Greitai pra dės veikti ir Istorijos-filologi jos, Ekonomikos, Teisės falkultetų radiatoriai.
Mano liaudies kandidatas Vaikystė jo Basa prabėgo Už duonos kąsnį Pas kitus, Kai daug balčiau Už baltą sniegą Nuo alkio Blykšdavo žmogus. Jaunystę jo Patrankos plėšė. Kai verkė Žemė apkasais, O jis i laisvę Kelią' tiesė, Už laisvę ėjo Su visais. Krauju ir ašarom Aplytą Žemelę gydė Arimu, Jis dėjo Akmenį ir plytą. Ir žemėj darėsi Ramu. Jis geras, artimas. i Bet kietas Su juo Gyvenimą ,mes statom! Tai mano liaudies Numylėtos! Tai mano liaudies Kandidatas! V. URBONAS Ir telefono taškų dabar daugiau nei buvo prieš ket verius metus. Jų tinklas dar labiau padidės, įvedus 17 taškų Gamtos ir Medicinos fakultetuose, naujuosiuose bendrabučiuose. Naujas Elektros Transfor matorius Partizanų gatvės rū muose. Pagaliau mūsų pasididžia vimas — biblioteka. Jauku, gera dabar ten užsukti. Jun ti sumanių restauratorių ir neapsnūdusių vadovų ranką. Ir svečiams yra ką parodyti. Tik ketverl metai prabėgo, o vienu žvilgsniu nė nemanyk apmesti visų naujovių, visų pasikeitimų. Daug gali papa sakoti šiemetiniai diploman tai, bet dar daugiau galės pa pasakoti dabartiniai pirma kursiai. Ateinantieji ketveri metai žada žengti dar spar tesniais žingsniais.
Doc. Gregoraaskui 50 metų Šių metų kovo 13 d. EMF liaudies ūkio ekonomikos katedros docentui, ekonomi kos mokslų kandidatui Mari jonui Gregorauskui sukanka 50' metų. Atsidavęs mokslui, aktyvus visuomenininkas, principin gas. nuolat kovojantis su pa sitaikančiais komunizmo sta tyboje trūkumais, nuoširdus
draugas, visuomet pasiryžęs padėti kitiems, pulkus dėsty tojas bei organizatorius, —• štai bruožai, dėl kurių do centas Gregorauskas nusipel nė pagarbos tiek bendradar bių, tiek ir studentų tarpe. Drg. Gregorauskas gimė tarnautojų šeimoje. Baigęs du kursus Lietuvos mokytojų profsąjungos Mokytojų semi narijos 1926 metais, neturė damas lėšų toliau mokytis, pradėjo mokytojauti pradinė je mokykloje. Tačiau po fa šistinio 1926 metų pervers mo buvo suimtas, patrauktas teismo atsakomybėn ir atleis tas iš mokytojo pareigų ..kaip netinkamas valstybinei tarnybai”. Karo teismui dėl įrodymų stokos išteisinus, drg. Gregorauskas kdrį laiką dirba knygyne pardavėju, vė liau sąskaitininku. 1926— 1935 metų laikotarpyje dirba Kooperatyvų Taryboje sekre toriaus ir buhalterio pareigose. Vėliau dirba Kooperatyvų ir bendrovėje Sąjungoje ,,Valgis”. 1940 m. susidarius
Liaudies Vyriausybei, drg. Gregorauskas buvo paskirtas Lietuvos Prekybos Ministru, o nuo 1940 m. rugpiūčio 26 d. Prekybos liaudies komisa ru, kuriuo išbuvo iki 1944 m. spalio 6 d., kada buvo pakel tas LTSR Ministrų Tarybos Pirmininko pavaduotoju. Nuo 1946 m. rugsėjo mėn. 1 d. perėjo dirbti į VVU Ekono mikos mokslų fakultetą, kur sėkmingai dirba ir šiuo me tu. Greta darbo universitete, nuo 1952 m. iki 1956 m. lapkričio mėn. drg. Grego rauskas dirbo LTSR Mokslų akademijos Ekonomikos insti tute vyr. mokslinio bendra darbio ir sektoriaus vedėjo pareigose. Kaip matyti iš patiektųjų duomenų, drg. Gregorauskas praėjo .turiningą gyvenimo kelią, per 32 savistovaus gy venimo ir visuomeninės veik los metus. Nežiūrint dide lių pastangų, drg. Gregoraus kui buržuazijos valdymo me tu nepavyko įgyti aukštojo mokslo diplomo. Tik Tarybi nė santvarka sudarė pilną galimybę pasireikšti drg. Gregorausko kūrybinei iniciaty vai. Net eidamas atsakingas pareigas, jis nuolat kelia savo idėjinį-mokslinį lygį. 1948 m. eksternu baigia VVU Ekono mikos fakultetą. Tuo laiku pri brendo Lietuvos žemės ūkio pertvarkymo socialistiniais pagrindais klausimas. Drg. Gregorauskas šiam klausimui pašvenčia savo mokslinę veik lą. 1950 m. sėkmingai apgy nė disertaciją ekonomikos mokslų kandidato laipsniui įgyti. Šiuo metu ruošia dak taro disertaciją tolimesnio žemės ūkio vystymo tema. Salia mokslinio ir pedago ginio darbo drg. Gregoraus kas aktyviai dalyvauja visuo meniniame darbe. Ekonomikos mokslų fakul teto profesorių-dėstytojų ko lektyvas ir studentai linki gerbiamam jubiliatui geriau sios kloties, ilgo amžiaus ir kūrybinių laimėjimų tarybi nio mokslo ir mūsų šalies darbo žmonių gerovei. • Ancevičius, Mačiulis, Kazbaras, Urlakis
„Kalba universiteto radijo stotis noms. Juk dovani? „Dėmesio! Kalba universiteto radijo stotis. Pradedame pirmąją savo laidą”. .. Kovo 9 d. vakare tokius žo džius per visus garsiakalbius iš girdo „Tauro” bendrabučio gy ventojai, o taip pat ir visi Vil niaus radijo mėgėjai. Pirmoji universiteto radijo sto ties laida skirt? tarptautinei Moters dienai. Laidos metu bu vo perskaitytas rektoriaus įsa kymas, atžymintis geriausias ' ‘ moteris: dėstytojas, universiteto , “ ' ' personalo studentes, pagalbinio darbuotojas, pateikta įdomi sta tistika apie tai, kiek šiuo metu universitete moterų iš viso, kiek jų mokosi atskiruose fakultetuo se, kiek moterų-dėstytojų apgy nusių disertacijas, kokius ‘os užima postus ir pan. Laidos me tu klausytojai išgirdo ir vieno korespondento interviu su drg. Vladimirovu. Korespondentas
kreipėsi ; drg. Vladimirovą su klausimu, nuo kada universitete pradėjo mokytis‘moterys? Pasiuniversitete rodo, jog moterys pirmą kartą pasirodė 1918 m. Iki tol mokėsi vien tik vyrai. . .! Pirmos radijo laidos metu sapoetai. vo žodį tarė ir mūsų naujausius Klausytojai išgirdo jauno poeto VI. Šimkaus eilėraš čius ir vertimus iš H. Heinės " poezijcs. įdomiausia laidos dalis buvo koncertas „Vyrai — moterims”, Šio koncerto metu rs viena dar kartą mergina, be abejo, įsitikino, jog vyrai Jas tikrai gerbia, jog sugeba joms paskirti nuoširdžiausius linkėjimus( kad panašių švenčių metu jie būna ir satyros atspalviu, tai juk ne nuodėmė) ir geriausią visų la biausiai mėgiamą muziką (o, ką gi kitą, jei ne muziką, vargšai įsimylėjėliai paskirs savo mergi-
brangios,
iki stipendijos toloka). .. Fisibaigus transliacijai, p techninius redaktorius drg. drg. A. Mitriką ir V. Chadzevičių pasiteiravom, kokie radijo ties planai ateičiai. Jie su lonumu tai papasakojo. . — ... Įsivaizduokit sau pas mus i svečius atvažiavo su koncertu koks nors pajėgus me ninis kolektyvas, kuriuo visi la bai domisi. Tačiau į salę visiems sutilpti neįmanoma, pasivėlavu sieji nors dvi minutes budrių štabo darbuotojų pastangomis nepraleidžiami. Atrodo, viltis išgirsti koncertą prapuolė. Ta čiau. . . viltis yra. Nepakliuvę i salę, jūs jus ramiausiai užsisukot garsiakalbį savo kambaryje ir klausot koncerto transliacijos š Aktų salės. — Bet juk tai fantazija?!, pasakys ne vienas.
Technlniai redaktoriai A. Mitrlkas ir V, CfeądzevKius transliacijos melu prie aparatūros.
B K
' i ■
Diktorius Letkauskas skaito vyrų sveikinimus merginoms Moters dienos proga. A. Šarkio nuotr.
— Tai neįmanoma, — pritars daugelis. Taip, kol kas tai fantazija. Bet juk kiekviena fantazija, kai i lą sudedama daug pastangų, tam pa tikrove. šiuo metu radijo stotvje vei kia tik vienas siųstuvas, dėl to ir laidos kuri laiką tebus gird' mos bendrabučiuose tik iš sto ties. Artimiausiu laiku bus gau ti dar du siųstuvai. Panaudojus juos, koncertų ir minėjimų transliacijos iš salių b'.’.s visai natūralus dalykas. Radijo laidos universiteto bendrabučiams <JL_. dabar bus „„„ duodamos kiekvieną sekmadienį. Jų metu girdėsim paskutines nau jienas iš universiteto gyvenimo. Įdomias ir populiarias paskaitas įvairiausiais klausimais, pašne kesius, koncertus. Kad būtų užtikrintas geras radio stoties darbas, jau dabar sukomplektuojamas gausus ko respondentų tinklas. Korespon dentai bus kiekviename fakulte te, kiekvienoje didesnėje akade minėje grupėje, kiekvienoje or ganizacijoje. Baigdami techniniai redakto riai drg. drg. A. Mitrlkas ir V. Chadzevičius pabrėžė, log be viso minėto aukščiau, bus suda rytas ir radijo mėgėjų būrelis, kurio nariai vakarais galės kal bėtis su kitais Vilniaus radijo mėgėjais - trumpabangininkais, pasikeisti savo darbo patyrimu.