MŪSŲ VEIKLOS PROGRAMA Kad esanti švietimo sistema šiandien jau nebeduoda to, ką turėtų duoti — visiškai aiškus dalykas. Vidurinė mokyk la didžiausia dalimi dėl savo pobūdžio (kiti kaltinimai irgi išplaukia iš to), neparengia abiturientų jokiam praktiniam darbui tuo atveju, kai jiems nepasiseka Įstoti aukštojon mo kyklon arba technikuman. Teorinių žinių vidurinėje mokyk loje gaunama apsčiai, tačiau beveik negaunama praktinių įgūdžių. Kas tokiu atveju daryti neįstojus aukštojon mokyklon, arba neturint sąlygų toliau mokytis? Sąžiningas žmogus ras savo vietą, nueis ten, kur jis labiausiai reikalingas, tačiau geroką laiko tarpą dar turės pašvęsti tam, kad Įsisavintų darbo įgūdžius — konsultuotis, studijuoti atitinkamą litera tūrą. „O kodėl to neduoda mokykla?” — ne vienas dažno kai pamąstydavom. Be to, pernelyg didelis mokyklos atitrū kimas nuo praktinio darbo, tam tikros jaunuolių grupės galvose galėjo padėti išsilaikyti senajai pažiūrai, kad jie tam ir mokosi, jog būtų atitrūkę nuo gamybos, atseit, pasi darytų proto darbininkais — inteligentais. Bandymai mo kyklą supolitechrfinti davė šiokių tokių rezultatų, tačiau jie aiškiai dar nepakankami. Ir todėl visa visuomenė, o ir mes, studentija, su dideliu pasitenkinimu sutikom TSKP CK ir TSRS Ministų Tarybos tezes „Dėl mokyklos ryšio su gyvenimu stiprinimo ir dėl tolesnio liaudies švietimo sistemos tobulinimo šalyje”. Siū loma naujoji bendrojo lavinimo sistema yra visiškai teisinga ir reikia imtis žygių kuo greičiausiai ją Įgyvendinti po to. kai bus priimtas tuo klausimu TSRS Aukščiausiosios Tary bos sesijos nutarimas. Žinoma, kad dabar reikia visai rimtai išanalizuoti, kokia turės būti naujoji mokykla mūsų respublikoje. Labai rim ta, susilaukusi didelio pritari nq, nuomonė yra, kad mūsų respublikoje pirmoji mokymo dalis turėtų vykti 9-rių metų mokykloje, kadangi ir naudinga, ir būtina yra palikti 3 kai bų mokymąsi. Reiktų pagalvoti ir vidurinės mokyklos (liku sių klasių po pirmojo pobūdžio mokyklos) klausimu. Girdi si balsų, kad ji turėtų būti 4 metų. Žinūma, šiuos klausi mus teisingiausiai išspręs patys švietimo darbuotojai, tačiau 9-rių ir 4-rių metų mokyklos turėjimas ar neperdaug ištęstų bendrojo lavinimo mokyklą, nors paruošimo kokybė dėl to žymiai pagerėtų. Keletas žodžių dėl aukštosios mokyklos humanitarinių specialybių. Sitų specialybių studentai daugiausia gali dirb ti savarankiškai, todėl paskaitų krūvį čia galima sumažinti labiau negu kitur, nepadarant žalos, mūsų manymu, bendram specialistų paruošimo lygiui. Naujasis švietimo sistemos pertvarkymas yra reikšmin gas žingsnis mūsų šalies gyvenime. St. Keinys IFF V kurso lituanistas
Skardus studentiškas „va praleidžia laisvalaikį, sportuolio” nuaidi Aktų salėje. Taip ja. Tiesa, tokių gerų meninių pasveikinami brangūs svečiai kolektyvų, kaip mūsų ansamb iš Čekoslovakijos — aukštų lis, anot jų, sunku surasti, ta jų mokyklų studental-tinkli- čiau laisvalaikį Prahos stu ninkai. Lietuvoje jie — pir dentai moka išnaudoti turinin mą kartą, pirmą kartą susi gai. Po koncerto komandos tinka su lietuvių studentais. vadovas sveikino mūsų anO studentui su studentu pa • sambliečius. Nors jų kalbos mes nesuprantame, tačiau šllkalbėti visada yra apie ką. tl rankų paspaudimai Ir drau Po ansamblio koncerto čekai giški veidai pasakė daugiau papasakojo, kaip jie mokosi, negu žodžiai.
gilinasi į paskaitų idėjinį kryptingumą, partiškumą, į tai, kiek paskaita nukreipia studentus savarankiškam dar bui. Silpną paramą dėstytojams teikia ir fakulteto Mokslinė ta ryba. Nemaža kaltė už silpną stu dentų auklėjimą mokymo pro cese tenka ir fakulteto parti nei organizacijai. Fakulteto partinė organizacija dar retai svarsto klausimus, susijusius su studentų auklėjimu moky VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO mo procese, silpnai padeda de PARTINIO BIURO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS kanatui kontroliuoti šį darbą. Biuro posėdis įpareigojo Nr. 30 (308) 1958 m. lapkričio 27 d., ketvirtadienis Kaina 20 kap. fakulteto mokslinį personalą mokymo procese giliai nu šviesti partijos ir Vyriausybės keliamų tarybinei liaudžiai už davinių reikšmę, parodyti Ko munistų partijos vadovaujantį vaidmenį taryb'nės liaudies 1958 M. LAPKRIČIO MĖN. 21 D. ĮVYKO ATVIRAS UNIVERSITETO PARTINIO kovai už komunistinės visuo BIURO POSĖDIS, KURIAME BUVO APSVARSTYTAS KLAUSIMAS „STUDENTŲ menės sukūrimą mūsų šalyje. Katedros tari telkti nuola KOMUNISTINIS AUKLĖJIMAS MOKYMO PROCESE GAMTOS MOKSLŲ FAKUL TETE”. tinę kolektyvią paramą dėsty tojams, ryžtingai kovoti su Kalbėję atvirame posėdyje mai dar silpnai panaudojami kytą instrumentariumą (pvz., objektyvizmo, apolitlškumo pranešėjas doc. Chomskis, studentų auklėjimui. Zoologijos katedra), pratybų bei liberališkumo pasireiški Gamtos mokslų fakulteto dės Mokymo procese dar nepil salėse nėra vaistinėlių. Šie ir mo faktais, dažniau svars tytojai bei biuro nariai pažy nai likviduotos apolltiškumo, panašūs reiškiniai neigiamai tyti paskaitas, pratybas, mėjo, kad pastaraisiais metais objektyvizmo tendencijos. Ne veikia į studentų auklėjimą laboratorinius užsiėmimus, Gamtos mokslų fakultete šiek maža dalis dėstytojų silpnai socialistinės pažiūros į darbą ypatingai atkreipiant dėme tiek pagerėjo studentų komu nušviečia socialistinės san dvasia. sį į paskaitų idėjinį kryp nistinis auklėjimas. Mokymo tvarkos pranašumus, paviršu Dauguma fakulteto katedrų tingumą, partiškumą, metodi procesas glaudžiau sieja tiniškai demaskuoja buržuazi nepatenkinamai rūpinasi stu ką. Katedrų vedėjai turi daž mas su praktika, komunis nę santvarką Lietuvoje, ma dentų auklėjimu mokymo pro niau lankyti paskaitas bei pra tinės statybos uždaviniais, su žai kalba apie pažangiausius cese klausimais, dėstytojams tybas, katedrų posėdžiuose respublikos gyvenimu, plačiau to meto mokslininkus, mate teikia silpną metodinę paramą plačiau vystyti mokslines-teoparodomi nauji mokslo laimė rializmo kovą prieš idealiz Mineralogijos, Geologijos^ rines diskusijas, katedros turi jimai. Veiksmingą poveikį į mą šiuolaikinėje biologijoje. Meteorologijos ir Klimatolo rūpintis savo narių, jų tarpe ir studentų materialistinės pasau Atskiri dėstytojai dar nepa gijos, Botanikos katedros re laborantų, ne tik dalykinio, lėžiūros formavimą, jų auklė kankamą dėmesį skiria ateis tai svarsto paskaitas, o ir bet ir politinio-idėjinio lygio jimą komunistinės moralės tinės pasaulėžiūros studen svarstydamos nepakankamai kėlimu. dvasia daro turiningos, giliai tuose ugdymui. *** Dar pasitaiko atvejų, kai idėjinės dėstytojų Snarskio, Ivanausko, Jankausko, Styros, paskaitos perkraunamos smulk LAPKRIČIO 21 D. FIZIKOS-MATEMATIKOS FAKUL menomis, neesminėmis detalė TETE ĮVYKO AT/IRAS PARTINES ORGANIZACIJOS SU Šinkūno ir kt. paskaitos. Bet iš viso paskaitos, pra mis, kas neskatina studentų SIRINKIMAS, DIENOTVARKĖJE: SMD VEIKLOS PA tybos, laboratoriniai užslėmi- savarankiškam darbui. GYVINIMAS FIZIKOS-MATEMATIKOS FAKULTETE. Nors diplominių darbų te Apžvalginį pranešimą apie dimas: nebuvo net SMD narių matika, palyginti, glaudžiai susieta su respublikos liaudies nuveiktą darbą padarė buvęs sąrašų, darbo planų. Mokslinės ūkio vystymo uždaviniais, bet Fizikos-matematikos fakulteto konferencijos praeidavo, paly ne visos katedros deda pakan SMD pirmininkas V kurso ginti, negausiai (nežiūrint to, kamai pastangų, kad studentų studentas Dienys. Drg. Die- kad konferencijos dieną buvo mokslinių darbų rezultatai bū nys pranešime pažymėjo, kad nutraukiamos paskaitos). tų propaguojami. Kai kurių SMD atliko kai kurį darbą, Diskusijose pasisakė doc. katedrų diplominių darbų te pavyzdžiui, buvo organizuotos matika gana siaura, perma- dvi mokslinės konferencijos, f'ugurovas, prof. Brazdžiūnas, ža arba net ir visai nė palaikomi ryšiai su kitomis FMF dekanas ir eilė kitų dės ra (Darvinizmo ir Genetikos šalies aukštosiomis mokyklo tytojų bei studentų. — Pas jus mes pirmą kar katedra) naujų moKslo mis, apsikeičiant pranešimais, tą, — pasakė vadovas, — bet laimėjimų,temųmokslų Fakulteto SMD veikios pa Istorijos, dalyvauta Vilniaus miesto gyvinimo jaučiamės kaip namuose. Jū klausimu buvo pri aukštųjų, mokyklų mokslinių ateizmo teorijos klausimais. sų draugiškas sutikimas, tos imta rezoliucija, kurioje nu darbų parodoje, išleistas SMD Pasitaiko atvejų, kad stu rudeniškos gėlės — maloni matomos priemonės padės staigmena mums. Mes suža dentai vėluoja į paskaitas, o Dluletenis. Tačiau SMD darbe buvo vi draugijai palaikyti glaudesnius vėti jūsų šokių technika, ge dėstytojai nereaguoja į tai, rais balsais, lietuvių liaudies arba, kai patys dėstytojai vė sa eilė rimtų trūkumų. Silp ryšius su katedromis Ir pagy dainomis. Mes dėkojame jums luoja į paskaitas, užtęsia jas; nas tebuvo ryšis su katedro vinti bei paįvairinti veikiančių pratybų metu studentai dirba už puikų koncertą ir nuošir be chalatų, naudoja neprital- mis, blogas dokumentacijos ve- mokslinių būrelių veiklą. dų sutikimą. S. Bačiulytė VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
UPENTAt
Universiteto partinėse organizacijose
„T A U R E44 Kartas nuo karto įgudusi ranka užgauna pianino klavi šus ir auditorijoje minutę, kitą skamba nesudėtinga melodija. Paskui nuoširdus balsas čia rimtai, čia prajuokindamas klausytoius šmaikščiu posakiu.
vėl pasakoja apie lietuvių liau dies dainas. Klauso lituanistas, klauso ruslstas, klauso svetlmkalbls — mūsų svečio, kompozitoriaus Juzeliūno; pokalbis-paskaita apie lietuvių liaudies dainų melodijas įdomi vlsiems. Kompozitorius mokėjo taip paprastai, taip supranta mai atskleisti liaudies dainų muzikinius lobius, pamokė pa justi tai, ką į dainą įliejo jos kūrėjai.
ubą Seštadienį icinos fakultete vyko pirmųjų kurų draugystės vaaras. Dekanas doc. S.
šventė
Povilionis pasveiki no gausų jaunesniųjų studentų būrį su 177-oslomls Medičinos fakulteto metinėmis, palinkėjo jė-
gų užsibrėžto tikslo siekime. Ilgai tą vakarą fakultete skambėjo dainos, sukosi medi kų poros.
Susitikimas su pogrindinės
Praeitą sekmadienį, jau į spaudos platintojais pavakarę, lygiai šešiomis Bibliotekininkys drg. J. Kličlus, Kaip leidžiama bendrabučio kambariuose ap lietuvių tilo triukšmas ir gyventojai tės katedra Lietu buržuazinėje Lietu pažangi Komunistų par voje platinęs po spauda Argentinosusispietė prie radijo taškų. vos tijos ir 1918—19 grindinę literatūrą je, su koklomls — Dėmesio! Dėmesio! . . m. proletarinės ir spaūdą Pabaisko kliūtimis susidu„Tauro” radijo mazgas pra m. ketu apylinkėse (Ukmer ria leidėjai ir kokį dėjo valandėlę bendrabučio revoliucijos riasdešimtmečiui rajonas). šlamštą spausdina gyventojams. Klausytojai iš paminėti organiza gėsDrg. Krasavlnas, reakcingi lietuvių girdo žinias iš Universiteto vo susitikimą šu 1905—07 m. papasa gyvenimo, tarybos pastabas bibliotekininkais - revoliucijos m.daly sluoksniai, jo buvęs „Tėvy apie geriausius ir blogiausius iogrlndlnės litera vis, buvęs Vilniaus ko nės’’ laikraščio re kambarius ir pageidavimų kon tūros platintojais. geležinkelio biblio daktorius, dabar certą. tekos direktorius, Universiteto Mok Susirinkusieji iš Tai dar tik antra „Tauro” dabar personalinis Unės bibliotekos radijo mazgo laida šiais moks klausė dėst. V. Pu- pens'ntnkas, daug darbuotojas J. Ja ztoa ’ tės pranešimą, lo metais. tema „Kultūros papasakojo apie tų nušonis. Draugai diktoriai, norime švietimo revoliucinį Susitikime daly darbas metų „ jus daug dažniau išgirsti — Lietuvoje 1918 — judėjimą Vilniaus vavo Ir miesto bib bent kas savaitęl geležinkelio apy liotekų darbuotojai. 1919 m. m.” . . .Kol vyrai tampo į kam K. Petrėnas gardoje ir apie di Kultūros - švietimo pus suolus, merginos mėgina Daug įdomių delį pogrindinės li technikumo moks užtraukti dainą. Bet ji nedar faktų suslrinku- teratūros DRAUGYSTE tęsiasi mobili leiviai. siems papasakojo zuojantį vaidmenį. ni, lempa nuo jos negęstų. . . A. Petrauskas Chemijos ir Teisės mokslų Greitai Ir visai nutyla. . . .Šiaip taip surastas mu fakultetų komjaunuolių už CAUNO SANATORIJOSE zikantas mūsų svečio prašymu megzti draugystės ryšiai die groja suktinį. Trepsi poros. na iš dienos stiprėja. Lapkričio 22 d. terapijos būrelis organizavo ekskursiją Šeštadienį Chemijos fakul Šypsodamasis sukasi ir kom Kauno gydymo įstaigas. 1 teto Didžiojoje auditorijoje pozitorius. Aplankėme Romainių tuberkuliozės ligoninę. Jos įvyko tematinis vakaras, ku G. Zenulytė gyd. Kavaliauskas riame dalyvavo ir teisininkai, direktorius, žinomas chirurgas įdomų pranešimą „Žmogus ir mus labai nuoširdžiai priėmė, supažindino su pleuros suau medžiaga” padarė prof. Dauk gimų atsluoksniavlmo metodu. LIKO TIK VIENAS šas. Buvo pasakojama apie Apsilankius ligoninėje prisimeni, kad seniau vien tik Sunkų TSRS finansų ir kre dabartinius chemijos mokslo už vietą čia reikėdavo mokėti 300—400 litų į mėnesį,, ne dito egzaminą iš trijų semestrų pasiekimus, apie iškeltus už skaitant procedūrų ir vaistų. O procedūros. . . Valstiečiai Ir kurso laikė EMF prekybos spe davinius geriau apvaldyti esa darbininkai negalėdavo nė svajoti apie tai. Dabar čia gydo mas medžiagas, didinti plasti cialybės diplomantai. Studen nių masių ir maisto medžiagų si įvairių profesijų žmonės. Atsisveikinę su ligoninės personalu, išvažiavom Į Pa tus egzaminavo doc. Žilėnas, gamybą. nemunės sanatorijas. Aplankėm Raudonojo kryžiaus, vaikų A. Romas doc. Lempertas ir vyr. dėst. tuberkuliozės ir plaučių tuberkuliozės sanatorijas. Savo ___ ' ' ............................ ................... tvarkingumu, rūpestinga ligonių priežiūra jos paliko neiš Kopustlnskas. Studentų K. Domarko, J. Šalčiaus, E. Urla- ko dar vienas egzaminas iš dildomą įspūdį. Ne vienas IV kurso studentas pagalvojo, kad būtų gera kio ir kitų žinios buvo įvertin TSRS liaudies ūkio planavimo. O paskui —- ilga ilga prakti dirbti tokiose sanatorijose ir ne vienas ateityje pasirinks tos labai gerai. ka. vtlzlatro specialybę. V kurso prekybininkams 11A. Baužys L. Skudutytė