|
1 f” X
i- $
X O
X
»f
/ Ii > r
£ X »
\
i
;<
V
ŠIAME NUMERYJE
VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
M *V
žf
’v-
/.■>’
•■' H- ■' ■ t
SKAITYKITE.
Apie VIII VVU komjaunimo konferenciją Stud. S. Razmos straipsnį apie Tarptautinę studentą sąjungą M. Gavėnaitės įspūdžius iš susitikimo su rašytojais laureatais Apie numizmatiką
NTU V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, BIURO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
2 3 3 4
psl. psl. psL psl.
„Skamba studentu daina pe
jęs vyras tą vakarą atrodė vienodai jauni, linksmi. kad Baltoji salė praplaNr. 29 (307) 1958 m. lapkričio 20 d., ketvirtadienis Kaina 20 kap. tėjoRodos, nenutrūkstamu sriautu ir pavieniui, ir būreliais traukia jaunimas, o vietos vis dar už tenka. „Retai kada čia susirenka Mažutė įvairiaspalvė juostelė tiek daug ir tokių linksmų žmo su žalia rūtų šakele — taip bu nių”, — sako tvarkdariai. Ir jų vo papuoštas kiekvienas, kas tiesa pirmadienio vakare atsilankė i Nuobcdžiaut susirinkusiems Tarptautinės studentų dienos mi nebuvo kada. Svajingi valso gar nėjimą, vykusį puikioje Karinin sai greit daro savo: net ir dikų namų Baltojoje salėje. Ir džiausiems flegmatikams kojos jaunutis studenčiukas su tokia pačios nejučiom ima kilnotis ir pat Jaunute drauguže, ir žilstelėjie bematant atsiduria bendrame „TARYBINIO STUDENTO” REDAKCIJA SUORGANI sukūry. Įdomu ne tik šokti, bet ZAVO REIDĄ, KURIO TIKSLAS — PATIKRINTI, KAIP ir stebėti valsą, už kurį geriau PRAEINA SEMINARAI ISTORIJOS-FILOLOGIJOS FA siai sušokusių porai skirtas pri zas. Štai iš visos šokančių ma KULTETE. ŽEMIAU SPAUSDINAME REIDO MEDŽIA sės belieka vos viena pora. Tai GĄ. filologas Vaitkus su savo part S. mėn. 12 d. mes dalyva jokių aštresnių klausimų, gin nere gamtininke Zizaite. Vienin drq. Šepečio prisiminimų iš tų lutes, nesvarbu, kad Jų autorius, gu žiuri komisijos nutarimu dienų, kai nuoširdūs rankų pa gal būt, mažai kam žlnc poevom TSKP istorijos seminare čų. jiems ir paskiriamas prizas... spaudimai suartino rusą ir pran pas II kurso istorikus. Semi Iš mūsų aplankytų seminarų mažutis žaisliukas, Bet pirmai cūzą, lietuvi ir Juodosios Afri naras prasidėjo įtartina tyla tik dialektinio materializmo pradžiai ir to užtenka. kos atstovą. — pernelyg susikaupę istori seminaras pas IV kurso sve„Skamba studentų daina per Vienur šokama, kitur užsi kai „svarstė” dėstytojo pasiū timkalbius praėjo gyviau; ir mezga pokalbiai. Nedidelės gru pasaulį”, — salės skliautais nu pelės pačių {įvairiausių specialy aidi pažįstama melodija .. lymą pasisakyti savo noru, be klausimų atsirado, ir pasisa bių studentų karštai ir nuošir Po oficialiosios dalies praside kvietimo. kančiųjų nuomonė apie nagri džiai pasakoja vieni kitiems įspū studentų estra Ir tik atsistojus Grlgaravi- nėjamą dalyką jautėsi (tai dar džius, dalijasi prisiminimais. da „Jungtinės Sunku jų tarpe išskirti svečius dos” koncertas. Visus numerius, čiūtel tyla pertraukiama, pasi nereiškia, kad šiame seminare kurie čia buvo atlikti, sunku su iš Leningrado, Talino ir Grodno, girsta vieningas vienuolikos visi studentai buvo pasiruošę). kurie vilniečių pakviesti atvyko minėti. Tik ilgi ir audringi plo pasakė, kad stu dalyvaujančių seminare atodū pas mus, kad drauge atšvęstų jimai aiškiai Norisi pabrėžti žodį ,,nuo dentija pirmoji ne tik moksle, T^rptaųljjrĮg_studenty_. dieną... sis, sušlama vadovėlių ir monė”. Nuomonės, pačių stu bet ir meninėj saviveikloj. Žiūrovų salė pilnutėlė. Tylu. konspektų lapai, per suolus dentų nuomonės nepaprastai Kam nesisekė šokiuose, tas Visi klauso buvusios mūsų Uni nubanguoja šnabždesys — šis trūksta seminarų metu. Štai bandė žaidimuose, versiteto auklėtinės, II Pasaulinio savo laimę kurių čia buvo klausimas, galima sakyti, lai vėl galima grįžti pas II kurso studentų kongreso Prahoje daly atrakcionuose, vės drg. Treinienės pasakojimo apstu. Surengtame šachmatų žai mingai prastumtas. Grigaravl- istorikus. Dėkingi klausimai apie kongreso darbą, VI Pasau bo turnyre atsirado tiek daly čiūtė ilgokai pagal Lenino vei komunistų partijos strategija linio jaunimo festivalio dalyvio vių, kad neužteko nei lentų, nei fiųūrų. O štai šiam muzikantui kalus aiškina apie Komunistų ir taktika, Komunistų partijos (žiūr. nuotr.), atrodo, lengviau partijos strategiją ir taktiką... dalyvavimas profsąjungose, sunkiausią natą Išpūsti, negu O perėjus prie antro klausi buržuaziniuose parlamentuose, užmesti lankelį pajacui ant no sies. .. mo jau nebuvo nė vienos mer — o pasisakiusieji pakartojo Iki gilios nakties negeso švie ginos, kuri būtų panorusi ki tik tai, ką sakė Leninas, ką salėje... — Tik svajonės, je yra atspausdinti rašo, kaip jaudino sosVėlBaltojoje tas „gelbėti” — savanorių kitas žymus politinis veikė sukasi poros laimingos — neatsirado. Tik dėstytojai iš jas sakė, kaip toje knygoje pa romantika., mėgsta E. Kubillūnaitės ir si, laukdama pir Tai džiaugias jaunystė žvali. tas. Svarbu tai, kad čia — di šaukus, šį klausimą vargais rašyta, kaip kitoje knygoje gražbylystę, — ra- I. Misevičiaus at mų klijentų, ir pa Studentiškos dainos, delė tiesa. negalais išaiškina Sinkevi parašyta ir. .. viskas. O kur šo Klaipėdos kli- sakymai į sveiki čiom pirmom die studentiškas Juokas — R. BARYSAITĖ nimus. niklnės ligoninės nom galvojo, kad Tai mūsų draugystė stipri... čius. Tas pats ir trečiu klau pačių studentų pažiūra į tuos A ŠARKIS Nesvarbu kas sukūrė šias eiA. žemaičio ir L. Ruiko nuotr. Abu gydytojai štai ateis ligonis, gydytoja E. Kubisimu, ir ketvirtu.
LAIKAS PAKALBĖTI APIE SEMINARUS
Darbo kalba trumpa
Dalykas aiškus — II kurso istorikai į seminarą atėjo ne pasiruošę. Tokio pobūdžio seminaras šioje grupėje ne vienintelis. Ką ten „šioje grupėje” — ir pas lituanistus, ir pas rasis tus, ir pas bibliotekininkus — geras trečdalis fakultete pra vedamų seminarų praeina ne patenkinamai. Dauguma studentų į semi narus ateina nepasiruošę aroa seminaro medžiagą „permetę viena akimi”. Tai ką, gal studentai per daug apkrauti paskaitomis, se minarais, gal nesuspėja tinka mai pasiruošti? Laiko užten ka, paskaitos retai kada uži ma daugiau kaip 6 valandas į dieną. Žinoma, esmė ne lai ko trūkume. Esmė tame, kad daugelis studentų nesidomi po litinės ekonomijos, TSKP is torijos ir kitų visuomeninių disciplinų seminarais. Semi narams neretai ruošiamasi tik todėl, kad išvengus nemalonu mų; „Gali kartais paklausti, o aš jau tris kartus susimovlau”. Daugumas studentų ruošiasi seminarams tik todėl, kad gali paklausti, o ne todėl kad domėtųsi tuo dalyku, kad stengtųsi daugiau sužinoti, praplėsti savo akiratį. Dėl to dažnai per seminarus neiškyla
klausimus, kur ryšys su da bartiniu gyvenimu? Ir štai iškyla klausimas — o ką veikia komjaunimo orga nizacijos grupėse, kaip jos reaguoja į tokią gręsiančią pa sidaryti skandalinga padėtį? Ar svarsto susirinkimuose pa siruošimo seminarams klausi mą, ar kaip nors stengiasi pa veikti didžiausius apsileidėlius ir tinginius? Viena kita. Vie na — kita — iš 35 akademi nių grupių Istorijos-filologijos fakultete! O štai IV kurso is torikai, konkrečiai — fakulte to biuro narys J. Vidūnas — stengiasi net nuslėpti padėtį grupėje, kai mes ,,užčiupome” istorikus, nepasiruošusius po litinės ekonomijos seminarui. Vidūnas stengėsi sueiti su mu mis . į kompromisus, kviesda mas ateiti kitą sykį, tada, ka da jie pasiruoš. . . Taip, komjaunimo organiza cijos, dalinai ir fakulteto kom jaunimo biuras kalčiausi dėl nepatenkinamai praeinančių seminarų. Dalis kaltės tenka visuomeninių disciplinų dėsty to jams-seminarų vadovams. Kai kurie jų nesugeba sudo minti studentus savo dėstomu dalyku, nesugeba priversti juos pačius samprotauti, rišti studijuojamų dalykų su gyve nimu.
dėkoja dėstytojams už sunkų ir didelį darbą, kurį Jie įde da ruošdami būsimus medikus gyvenimul. Gydytojas Misevičius pasakoja, kaip pradžioje sun ku buvo suprasti žemaitišką šnektą, kartais reikėdavo ir vertėjo, kad išverstų tokius žo džius, kaip „pumpena”, „trumpa dvasia”, „prūtukas plauna’
ir ji nežinos, kas jam, negalės padė ti. Tačiau atrodo, kad visa tai buvo seniai. — Kai daug li gonių, nėr kada galvoti apie nepa sitikėjimą ir bai mę, — baigia ji. Taip, nelengva pasiekti ligonio pasitikėjimą, tačiau jautri mediko šir dis ir žinios, įgy tos Universitete, — nuolatiniai jo pagalbininkai.
Konferencijos delegatai Išrinko naują komjaunimo komitetą dviems metams. Komiteto nariai pareigomis pasiskirstė sekančiai: Sekretorius — J. Bielinis. Pavad. organizaciniam darbui — B. Merčaltis. Pavad. politiniam darbui — J. Stepšys. Pavad. moksliniam darbui — P. Frldbergas. Sefavimo sektoriaus vadovas — C. Ladukas. Sieninės spaudos ir platinimo sek. vadovas — G. Urmonaitė. Buities sek. vadovas — M. Sapagovas. Stabo viršininkas — J. Pliugžma. Sporto ir LDAALR sek. vadovas — R. Pliuškevičius. Įskaitos vedėjas — M. Aleliūnas. IFF komjaunimo biuro sekretorius — A. Daunoravičius.
priversti ieško Eksperanto kalbos būrelyje < ti darbo.. Užsukus stu Prieš metus prie Universi dentų bibliote- teto SMD pradėjo veikti Es kon matosi, peranto kalbos būrelis. Šia kad studentai kalba domėjosi daug studen prie knygų sė tų. Buvo organizuoti kursai di ne vien se pradedantiems, užsiprenume „Nuntempa sijos laikotar ruoti žurnalai Bulgario” (Šiuolaikinė Bul piu. Studentai, garijai, „Paco” (Talka), „Po baigę aukštą lo esperantisto”, (Lenkija), sias mokyklas, „Nica literatūra rėmo” (Pran nėra paskiria cūzija) ir kt. kalbos įsisavini mi į darbą, o masEsperanto įgalina narius kiekvienas iš susirašinėti su būrelio kitų šalių stu jų savo nuožiū dentais. Taip Račkaitis (IFF), ra pats saū Vaičiulionis (GMF), Gliaudfeieško darbo, nis (TMF) ir kiti susirašinėja Nors ir mažai, su Bulgarijos, Lenkijos, Če tačiau vis dėl koslovakijos, JAV ir kitų to teko pakal kraštų studentais. Sis susira bėti su kai ku šinėjimas suteikia ne tik dau riais iš studen giau žinių, bet kartu padeda V k. studentas komunistas Trakymas aiškir,. trečiakursėms žurnalistėms tų, sužinoti jų stiprinti tarpusavio draugys Virpšaitei, Jurevičiūtei ir Garunkštytei neseniai paskelbtą spau septynmedžiaugsmus bei tę, suteikiant mūsų draugams Kalbant apie studentus, ten-, čio plano kontrolinių skaičių projektą. rūpesčius, pa užsienyje teisingas žinias ka pažymėti, kad daugumas sidalinti kai apie tarybinių studentų gy iš jų yra vyresnio amžiaus. praneša, kad artėja vasara, na iš priemonių, kurios pagal kuriomis mintimis iš studentų venimą. Kaip kiekvienoje šalyje taip ir Galima pajausti ba yra iš studento išgaunamas gyvenimo. Suomijoje studentai turi daug kad reikalinga ją sutikti. ŠIANDIEN mokestis už kambarį. Mat, nepasitenkinimo nuotaikų dėl papročių ir tradicijų. Visi stu Reikėtų pažymėti, kad stu kiekvienas, nesumokėjęs už to, kad Suomijos aukštosiose Šiandien Čiurlionio Aktų salėje dentai dėvi baltas kepuraites, dentai, gavę bendrabučius, kambarį, praranda teisę pasi mokyklose studijuoja daug už įvyks draugiškas susitikimas su kurias nešioja tik vasarą. Ke kiekvienam kambary gyvena naudoti telefonu. Todėl nori sieniečių. Tai labai pasunkina Čekoslovakijos sportininkais. puraičių įteikimas pirmųjų po vieną arba po du. Tokiu nenori prisieina apsimokėti. suomiui jaunuoliui ar mergi Po to koncertuos mūsų an samblis. kursų studentams vyksta la būdu jiems sudarytos gana ge minėtas faktas nepasiro nai patekti į aukštąją mokyk bai iškilmingai miesto aikštė ros sąlygos studijuoti. Kiek Kad lą. nepagrįstas, kaip nu Šiandien (lapkričio 20 d.) je. Helsinkio Politechnikos viename bendrabučio kamba dytų norėtųsi pažymėti, Centrinių rūmų 33 auditori rodė bendrabučio vadovai, kadBaigiant instituto studentai turi papra ryje yra telefonas, kuris čia kiekvienas beveik kiekvienas, su ku studentas per dieną riuo teko kalbėti, labai pagei joje įvyks esperanto kalbos tį kiekvienais metais, kai iš turi, kaip mums pareiškė telefonu pasinaudoja būrelio susirinkimas. Kviečia iki 40 Suomių įlankos išeina ledai, bendrabučio vadovybė, dvejo kartų. dauja aplankyti Tarybų Są me dalyvauti visus studentus, laivais atplaukti į uostą, pą paskirtį. Visų pirma jis jungą susipažinti su studentų besidominčius tarptautine Čia jų laukia miesto gy- tarnauja kaipo pasikalbėjimo Nemažai studentų, norėdami gyvenimu. L. BUTKEVIČIUS kalba. ventojal, kuriems studentai priemonė, o antra — yra vie- patys užtikrinti pragyvenimą, EMF vyr. dėstytojas Būrelio valdyba
PAS SUOMIJOS STUDENTUS Turistinės kelionės l Suomi ją metu man teko susitikti ir su suomių studentais. Jų Suo mijoje yra apie 20 tūkstančių, tame skaičiuje vien Helsinky je — apie 10 tūkstančių. Ten ka pažymėti, kad mokytis aukštojoje mokykloje yra la bai sunku. Studentų tėvai tu ri būti gerai apmokami darbi ninkai arba tarnautojai. Pagal Suomijoje galiojančius įstaty mus studentai per metus už mokslą moka apie 6 tūkstan čius markių. Jei studentas gy vena bendrabutyje, tai jis vien už kambarį kas mėnesį išmoka virš 6 tūkstančių markių.
Kokia liūnaitė. proga ir kam ji rašo? Komjaunimo ke turiasdešimtmečio proga MMF stu dentai nusiuntė laiškus keletą! geriaušių komjaunuoitų aktyvistų ir visuomeninlnkų, kurle jau bajgė Universitetą. Tokį ----laišką gavo ir I. Misevičius, Skuodo rajoninės ligoninės gydytojas, „Tarybinto mediko” pas kutiniame numery-