> VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
o
Nr. 25
O
Vilnius,
a
rUktNTAt
1958 m.
*<• t
Spalio mėn.
16 KETVIRTADIENIS
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTINIO BIURO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
MASIŠKIAU DALYVAUKIME LDAALR DARBE Šiuo metu Universitete vyksta LDAALR ataskaitinialrinkiminial susirinkimai. To dėl nenuostabu, kad pastebi mas tam tikras dėstytojų ir studentų susidomėjimas Drau gijos darbu. Ataskaitiniai su sirinkimai, kuriuose apsvarstomos gerosios ir blogosios Draugijos veiklos pusės, nu brėžiamos tolimesnės\ veiklos gairės: nuo išrinktų naujų ko mitetų darbo priklauso toles■is draugijos stiprėjimas. Atsižvelgdami į praėjusių metų patyrimą LDAALR Res publikinio Komiteto Prezidiu mas ir LDAALR Universiteto aktyvo susirinkimas nutarė, kad vadovavimas Draugijos darbui turi būti perkeltas į fakultetus. Šiais metais fakul tetuose, bibliotekoje įsteigia mos LDAALR pirminės orga■izacijos. Universiteto komi tetas tik koordinuos pirminių organizacijų veiklą ir betar piškai vadovaus kai kurioms centrinėms sekcijoms. Šis pertvarkymas turės žymiai pagerinti visą Draugijos veiklą, nes Universiteto komitetui nereikės užsiiminėti įvairio mis smulkmenomis, o pagrin dinis darbas bus organizuoja mas pačiuose fakultetuose. Peržvelgus LDAALR veik lą per pastaruosius kelerius metus, pasirodo, kad šioje srityje dar nemažai reikia pa dirbėti. Daug studentų, dėsty tojų, administracijos persona lo narių nėra LDAALR eilė se, blogai propaguojamas gamybinis-masinis darbas, nepa kankamai gyvai dirba įvairios sekcijos, neišspręsti kai ku rie organizaciniai klausimai. Žinoma, čia didelė kaltė ten ka Universiteto ir fakultetų komitetams. Iki šiol LDAALR darbu beveik nesidomėjo komjaunimo organizacija. Fa kultetuose prie Draugijos stiprinimo mažai prisidėjo dekanatai. Iš kitos pusės, Unl-
versitete dar daug žmonių, ku rie nesidomi Draugijos darbu. Kiekvienam iš mūsų turi rūpėti šalies gynybos stiprini mas. Tam tikru mastu tai ga lima atlikti dalyvaujant LDAALR veikloje. Tikriau siai daugelis tų, kurie nėra įstoję į LDAALR, domisi šaudymu, nori išmokti vai ruoti automobilį ar motociklą, žavisi parašiutizmu, radio technika, povandeniniu spor tu. Universitete šiuo metu yra sudaryti šaulių, motociklinin kų, automobilistų, radistų, parašiutininkų, sekcijos. Dauguma. LDAALR narių užsiiminėja šaudymu. Greta Universiteto ir fakultetų ko mandų treniruočių, kur atren kami labiau įgudę šauliai, nuo šių metų buvo pradėta orga nizuoti atviro tiro diena. Čia nustatytomis dienomis gali šaudyti kiekvienas, kas nori. Šaulių darbo sąlygos darosi geresnės, nes šiemet buvo su stiprinta materialinė bazė. Motociklistai šiais metais gavo naują motociklą. Teori niai paruošti motociklistų ga lime labai daug, tačiau apsiri bojama tokiu skaičiumi, kurį galima apmokyti praktiškai važinėti, turint du motocik lus. Už motociklistų apmoky mą yra nustatytas 40 rb. mo kestis, nes tik tokiu būdu ga lima šią sekciją plėsti. Ne imant jokio mokesčio mes galėtume paruošti žymiai ma žiau motociklistų ir automobi listų, nes LDAALR tam tiks lui skirtos lėšos yra ribotos. Kalbant apie automobilistų paruošimą (mokestis 80 rb.) reikia pasakyti, kad čia dar yra nemaža kliūčių. Pagrindi nė kliūtis yra ta, kad šiuo metu Universiteto LDAALR neturi automašinos, kuria ga lima būtų apmokyti važinėti automobilistus.
Visas sąlygas toliau plėstis turi radistų būrelis. Radistai jau turi du, o šiuo metu yra statomas galingesnis- siųstu vas. Taip pat būrelis turi įvairios priimamosios apara tūros, signaligeneratorių ir t. t. Į šį būrelį galima priim ti žymiai daugiau žmonių. Daugelis dėstytojų bei studen tų, nors ir nesusipažinę su radiotechnika, gali mokytis radio operatoriaus darbo. Taip... pat numatoma pradėti radio telegrafistų užsiėmimus, tačiau Ūkio skyrius delsia tam skirto kambario sutvar kymą. Gana plačiai galėtų išsivys tyti parašiutizmas. Tačiau dar nedaug dėstytojų ir studen tų įsitraukė į šią įdomią spor to šaką. Tą patį reikėtų pasakyti ir apie povandeninį sportą. Universitete galima būtų įsteigti ir kitokius būrelius, pvz., aviamodelizmo, jeigu tik atsirastų tos sporto rūšies mėgėjų. Draugai dėstytojai, studen tai, Universiteto darbuotojai, kurie dar neįstojote į LDAALR arba įstoję, bet nenedalyvaujate jokiuose užsi ėmimuose kreipkitės į savo pirminių organizacijų komite tus, stokite į Draugijos sekcijas bei būrelius. A. Mitrikas LDAALR Universiteto komiteto pirmininkas
Kaina 20 kap.
ŠIANDIEN, SPE CIALIU TRAUKINIU, IŠ
KOKCETAVO
Į
VILNIŲ, GRĮŽO 30 MUSŲ UNIVERSITETO )PASIUNTINIŲ, GERAI PER VASARĄ PADIRBĖJUSIŲ NU IMANT KAZACHSTA-
NO PLĖŠINIŲ LIŲ.
DER Ruduo .
konferencija
tūros namų pastatymą apdova nojo Garbės raštu. Istorijos-filologijos fakulteto šventiškal atrodė šeštadie komjaunimo organizacija verta nį Vievio vaikų namai — šio apdovanojimo. Juk ji va raudonavo pionieriški kakla saros darbų stovyklų — šios ryšiai, skambiau kaip papras gražios iniciatyvos pradinin tai aidėjo juokas. . . Tačiau kas Universitete. O ir šiuo šį kartą raudonavo ne tik kak metu studentai talkininkauja laryšiai, bet ir studentiškos prie gyvenamųjų namų staty kepuraitės. Padėti kertinio bos Pševalskio gatvėje, prie septynmetės mokyklos akmens troleibusų linijos darbų. Ši atvyko grupė filologų. — O, mes jau žinome, j— graži tradicija bus tęsiama ir toliau. J pasitiko mus iš daržo grįžtan tis būrelis ketvirtokų. — Sta Politinį-auklėjamąjį darbą! tysite mums mokyklą — ne biuras vykdė įvairiai: organi-5 zuodamas bendrafakultetinesį reikės vaikščioti po tris kilo priemones, dirbdamas pirminė metrus, kaip dabar. Mes jums se, komjaunimo organizacijose > irgi padėsim. . . pamatysit — su aktyvu, per studentų darbo iš karto gyvai įsijungė į po stovyklas. Bendrafakultetinėsį kalbį jaunieji pagalbininkai. priemonės turėjo tikslą plėsti! studentų akiratį, auklėti juos revoliucinių tradicijų dvasia, ŠIANDIEN propaguoti mūsų tautos revo liucinę praeitį. Kas iš filolo Universiteto Kolonų salėje gų neprisimena vakarų-susitikimų su senu revoliucionie vyksta paskaita, tema: „LKP rium drg. Pušiniu, su LTSR X suvažiavimas ir ginčytini Aukščiausiojo teismo ir Pro lietuvių literatūros klausi kuratūros atsakingais darbuo mai”. Skaito prof. B. Pranstojais, su LLKJS X suvažia kus-Žalionis. vimo delegatais-gamybininkais. Pastarojo susitikimo svečiais IFF 34 auditorijoje įvyks buvo Obelių raj. Kudirkos kraštotyrininkų būrelio susi rinkimas, kuriame Istorijos (Nukelta į 2-rą puslapį) mokslų kandidatas Jučas pa-
L. Ruiko fotoetiudas
DAUG GERO, NEMAŽA IR BLOGO Paskelbus dešimties minu čių pertrauką, Kolonų salė suiižė. Ekonomikos mokslų fakulteto profsąjungos atas kaitinio susirinkimo dalyviai, tik ką Išklausę profbiuro pir mininko drg. Šalčiaus ir prof biuro narių ataskaitas, ruošėsi diskusijoms. Vienas iš pavėlavusių eko nomistų klausia: — Ką pasakė Šalčius? Taigi, ką? — Mūsų fakultetas pasistū mėjo į priekį, — pasakė jis. Profbiuras dirbo nemažai. Profbiuro nariai ir dėstytojai ne kartą lankė studentus, gy venančius bendrabučiuose ir privačiuose butuose, sužinojo
Kertinis akmuo tvirtai gula
3-oji IFF komjaunimo
Fakulteto 39 komjaunimo •rganizacijos savo eilėse jun gia 853 komjaunuolius. Šlo vingąjį komjaunimo 40-metį ji pasitinka naujais laimėji mais. Štai Daugų rajone „Tai kos keliu” kolūkyje įpusėta karvidės statyba, Obelių raj. Kudirkos vardo kolūkyje nu statytas šiltadaržis, išlieti pa matai pieninei ir sandėliui. — O vakar, — sako IFF komjaunimo biuro sekretorius A. Daunoravičius savo ata skaitiniame pranešime, — padėjom kertinį akmenį Malavolėje (Vievio raj.) vaikų na mų mokyklos statybai. Staty bų organizavimas — didžiau sias darbas. Šiuo darbu kom jaunuoliai įrašė auksinį pus lapį į fakulteto komjaunimo istoriją. Užsibrėžto tikslo įvykdymas, nežiūrint visokių sunkumų ■ štai kas būdinga mūsų komjaunuoliams. Užsibrėžėm baigti Žilinų kul tūros namų statybą iki liepos mėnesio, ir savo pa siekėm, nors dirbome dieną ir naktį, labai sunkiomis sąlygo mis. Ir niekas netikėjo, kad liepos 3 dienai pastatas bus baigtas. Vis dėlto kultūros na mų raktą kolūkio jaunimui atidavėm laiku. Vasarą LLKJS CK mūsų fakulteto komjauni mo organizacijų iiž Žilinų kul-
(303)
— Kokie jie vis dėlto drą sūs — bus geri statybininkai. — Tik spėjome pagalvoti, o ketvirtokai jau skirstosi pa reigomis: vieni padės maišyti košę, kiti nešios vandenį, tre ti — plytas... Pasiskirstę pareigomis, vykstame į mitingą. Aikštelė lygi — neskustos ražienos. Poetas Chmieliauskas tuoj pat sudeda eiles. Garbė iškasti pirmąją tran šėją atitenka filologams Anta nui Jakuliui ir Sigitui Jegelevlčiui. Kertinis akmuo tvirtai gula savo vieton. Mitinge kalba rajono vado vai, vaikų namų direktorė Na ruševičiūtė. — Mes labai dėkingi stu dentams už pagalbą, — sako Vievio valkų namų auklėtinė Vadeišaitė, savo ruožtu stengsimės mokytis tik gerais; ir labai gerais pažymiais. — Fakulteto komjaunuoliai; padarys viską, kad naujoji mokykla būtų atiduota naudo jimuisi laiku, — pasakė filo logų komjaunimo organizaci jos sekretorius Daunoravičius, kuriam pionieriai įteikė gėles, — Liepos 1 dieną atvyksime su kastuvais ir kombinezo nais. . . Duokite, draugai, ranką — stengsimės visi. J. Lazauskas
VAKARE
jų ‘pageidavimus, stengėsi juos patenkinti. Nemaža pa dėjo kai kuriems studentams savišalpos kasa. Trūkumus skaityklų darbe, apšlldylne, konfliktus su administracija sprendėme bendrame dėstyto jų ir studentų profaktyvo su sirinkime. Pirmą kartą fakul teto mąstu organizavome Nau jųjų Metų .sutikimą. Tikimės, kad tai taps tradicija. Pasie kėme kai kurių laimėjimų sporte. Kontroliuojam fakul teto studentų apgyvendinimą bendrabučiuose, rūpinamės pirmakursiais, padedame tei singai paskirstyti stipendi jas. Bet ne viskas gerai. Fakul tete yra 13 įsiskolinimų ir ne visi dar likviduoti. Daugelis studentų praleidlnėja paskai tas. Su jais turėsime dar griežčiau kovoti. Dar tebegy vuoja kortų klubai ir jų ka raliai bei „pulkininkai’’ — Stumbrys, Rlbokas, Gudkovas. Gaudžius ir kt. Per ma žai rūpinamės profgruplų dar bu. Bet Šalčius dar ne visas ekonomistų bėdas, suminėjo. — Šeštadieniais ir sekma dieniais fakultete tuščia, — sako drg. Banionis. Kodėl? Nėra kas veikti, nes neturime jokios saviveiklos. Dar kartą kodėl? Nejaugi mes nieko ne sugebame, kai tuo tarpu mo kyklose kiekviena klasė pajė gia suruošti saviveiklos vaka rus? Patys kalti. Snaudžiame. Pakanka šito. Organizatoriais turime būti mes patys. Norin čių dalyvauti fakultetlnėje sa viveikloje mes turime nemaža. Šias mintis patvirtino profkomiteto narys drg. Gregorauskas, užtikrindamas centri nių saviveiklos ratelių vado vų paramą.
Drg. Repšys pasakoja apie sporto klubo veiklą. Ekono mistai iškilo į pirmąsias vie tas Universitete, tačiau ar il gam, kai dar tiek daug ne tvarkos, kai trūksta sportinės drausmės. Daugelis sportinin kų, pvz., Pužauskas, Tlškevlčiūtė tyčia nedalyvauja var žybose, kiti žacia bet nedirba (išalyginas, Steponavičius). Su tokiais žmonėmis reikia, elgtis griežčiau. Profbiuras turi pasirūpėti Ekonomikos fakulteto sporti ninkų uniforma. Drg. Mataitis: — * Nenu ginčysi, kad LDAALR mūsų fakultete stipriausia. Narių — net 277 studentai. Laimėjome šaudymo varžybas, laimėjome tarpfakultetines varžybas, naujų narių įtraukime bei nario mokesčio rinkime. Ta čiau negerai, kad mūsų drau gijoje yra „mirusių sielų” <—• žmonių, kurie nieko nedirba. Profsąjungoje apleistas auk lėjamasis darbas, — pasakė dėst. Ravinskas. — Nebuvo ryšio, Jautėsi netgi nesutari mai su komjaunimo organiza cija. Reikia, kad profsąjunga rūpintųsi ir politiniu studen tų auklėjimu. Nesuminėsi visų kalbėju siųjų pavardžių, nesurašysi vi sų nurodytų;- trūkumų ir iš keltų; sumanymų. Pasibaigus ilgoms diskusi joms ir rinkimams, ataskaiti nis susirinkimas priėnjė nu tarimą — darbo gaires nau jajam profblurui: geriau va dovauti profgruplų darbui, palaikyti ryšius su kitų fakul tetų ir kitų mokyklų studen tais, stiprinti ryšius su gamy ba, vystyti saviveiklą fakulte te. G. žemulytė
Šalies aukštosiose mokyklose KAUNAS Vasaros atostogų metu ir prasidėjus mokslo metams, prie Lietuvos Žemės ūkio akademijos statybos, įvairiose talkose mokomajame ūkyje bei šefuojamuose kolūkiuose vien Agronomijos fakulteto studentai j „Komjaunimo tau pyklę'’ Įnešė daugiau kaip 100.000 rublių. Ši fakulteto studentų iniciatyVa tęsiama ir toliau.
pasakos apie Lietuvos praei VILNIUS ties tyrinėjimus (istorinius ir Komunistų partijos įkūrimo lituanistinius) senajame Vil Lietuvoje 40-mečio proga niaus Universitete. Vilniaus Valstybiniame peda goginiame institute įvyks ### studentų ir dėstytojų moksllUžsienio literatūros kated nė-teorinė konferencija. Joje roje v. d. Baužytė skaitys pranešimą, tema: „Dabartinė bus skaitomi darbai, susiję su pažangioji užsienio šalių lite revoliuciniu judėjimu Lietu ratūra”. voje.
TOLIMIEJI RYTAI Ramiojo vandenyno laivy no ir Laivyno karininkų namų politinė valdyba perdavė To limųjų Rytų Valstybiniam universitetui apie 2000 kny gų Iš Laivyno karininkų namų bibliotekos fondų. Daugiausia tai knygos iš TSRS, TSKP, visuotinės istorijos, rusų ir užsienio literatūros bei filolo gijos sričių. Ši Ramiojo vandenyno jū reivių dovana yra labai ver tinga. Drauge su knygomis <š kitų šalies universitetų, bus galima sukomplektuoti Uni versiteto mokslinį fondą. Vi sa tai padės moksliniams dar buotojams, dėstytojams ir studentams dirbti moksllnį-tiriamąjį darbą.