AI ir tu dirbai? — VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS! klausinėjo vienas kitą ilgesnį laiką nesimatę draugai, pažįstami. — O kaipgi! Dirbau. Taip šeštadienio vakarą kal bėjosi žmonės, kurie vasarą išmoko naujų specialybių. Juk tiesiog pavydėtina būti, pa vyzdžiui, filologu ar teisinin ku, bet turėti ir mūrininko, velėnuotojo, betono maišytojo „teises”. Daug susirinko to tvirto ir darbštaus jaunimo į savo tradicinę šventę—į res V w -------------------------publikos aukštųjų mokyklų VILNIAUS VALSTYBINIO KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, studentų, dirbusių komjauni PARTINIO BIURO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS mo vasaros darbų stovyklose, II sąskrydį. Merginos, vy 1958 m. spalio 2 d. ketvirtadienis Kaina 20 kap. rai — atstovai iš Politechni Nr. 23 (301) kos instituto, Universiteto, Šiaulių ir Vilniaus pedagogi nių institutų, Ve terinarijos ir Že mės ūkio akade mijų. Išdalinami su venyrai — ženk— Per šimtą dienų Daugų pirmininką, kaip įpratome Jį rajone pastatyti kultūros na vadinti, norėdami dar kartą mai, pradėta statyti karvidė. paklausti, ar pamatai neObelių rajone pastatytas šil grlūna. . . tadaržis, išlieti sandėlio, pie — Ne, ne! — garsiai Juo ninės pamatai. O sekančiais kiasi pirmininkas ir stipriai metais pieninę ir sandėlį baig spaudžia rankas. — O jūsų sime statyti. Vievio rajone nuotaika nė kiek nepasikeitė pradėsime statyti vaikų na — priduria, matyt, prisimi mams mokyklą. nęs, kad mes niekada nepraPo mūsų ansamblio koncer leisdavom progos „pašposyt”. to LLKJS CK studentų sky — Verčiau sakykit, kam par riaus vedėjas drg. Petrauskas vežti linkėjimų? skaito nutarimą apie geriau — Tai gal. . . — nutęsia sių melioratorių, mūrininkų, Vaitkus, ir visi sukikena. betonuotojų apdovanojimą Suprantam, kad jis nori užsi LLKJS CK Garbės raštais ir minti apie abiturientes. asmeninėmis dovanomis. Pui — Parvežkit joms. .. Ir kus darbo įvertlnimasl į sce šeimininkei. . . būryje. Kolūkio pirmininkas Bagdonas linksmame ną kviečiami šiauliečiai, kau Daug ką prisiminėm, apie niečiai, vilniečiai. Savo ge- daug ką pakalbėjom. Labai liukai, kuriuose įspausta stovyklose dirbtų ne vienos rlauslems draugai katučių ne džiaugėmės, kad kolūkiečiai aukštyn kylanti rausvų plytų specialybės studentai, o kelių gaili. Garbės raštus ir dova liko mumis patenkinti. Ne specialybių arba net kelių siena, apgaubta žaliomis šake aukštųjų mokyklų. Bet tai, nas gauna mūsų universiteto svarbu. kad ten. Šniukštų lėmis. Viršuje penkiakampė deja, praėjusią vasarą neįvy ko. O kol kas? . . žvaigždė ir data: „1958”. O kol kas nebloga susitik Prie vėliavų išsirikiuoja melioratorių uniforma apsiren ti nors ir čia, salėje, nuošir džiai pasikalbėti, pasidalinti gusi garbės sargyba. Atrodo, įspūdžiais, kurių, kaip atrodo ką tik baigta darbo diena, ir iš veidų, netrūksta. Nuotrau nuvargę vyrai sugrįžo paval koje matome Kauno Politech nikos instituto, Žemės ūkio gyti ir pailsėti. . . akademijos, mūsų Universiteto Žilinai! Kuris gi iš filologų Pedagoginio instituto stu neprisimena šimto dienų, pra ir dentus talkininkus pokalbio leistų prie kolūkio kultūros įkarštyje. namų statybos, kuri paliko Buvo ir trūkumų, tačiau. . . daug įspūdžių visiems staty — Kiek daug padaryta! bininkams, o labiausiai, tur Kiek daug kalbų sukėlė stu būt, Algiui Daunoravičiui. dentų darbas! — matosi, kaip Brigadininkas, mūrininkas, Jaudinasi pirmininkas Bagdo šoferis, tinkuotojas — štai to nas, dėkodamas už šaunų darbą. — Apie juos kalbėjo studentai: O. Minkevičiūtė, A. kaime, paliko kas suplyšusius net visa rytų Lietuva. Ir da Daunoravičius, J. Buitkus, V. batus, kas sudilusias kelnes bar, kai stovyklos vėliava nu Andrijauskas, P. Setkauskas — kitąmet su kitom atvažiuo leista, kolūkiečiai dažnai atei ir kiti. sim. na prie šiltadaržio, prie san Pasibaigus susirinkimui, — Ar tikrai atvažiuosit? dėlio ir pieninės pamatų. Pa mes, dirbusieji Bagdono va — Atvažiuosim, būtinai at laužo. pačiupinėja: ,,Ar , ne dovaujamame kolūkyje, sku važiuosim. grius?". . Kur tau, pamatai bame į auditoriją pas savo E. Matviekas nė nemano griūti. .. Ir salė suskardena gardžiu juoku. Visi klausomės įdomios KPI studento Leonavičiaus kalbos (melioracijos stovykla Paežerių kolūkyje, Vilkaviš Ne tiek svarbu tai, klek tai. Aktyviai dalyvaudami kio rajonas). Jis sako, kad su Sėkmės, Algi! jais kartu šiemet dirbo Kui- Ekonomikos fakulteto SMD SMD veikloje, studentai Įgy byševo Politechnikos instituto taryboje narių, o tai — gyva ja nemažą savarankiško stu kį Algį prisimena visi filolo studentai: „Tai padeda ne tik ar apmirusi pačios draugijos dijavimo ir medžiagos rin gai, dalyvavę statybose. kimo patyrimą. Šis patyrimas lenktyniauti, bet ir draugau veikla. Nudžiungame, pamatę už ti”. Nors darbas dar tik prade jiems daug padeda, rašant kū prezidiumo stalo brangų sve — Musų stovyklos turi bū damas, bet galima sakyti, kad rinius ir diplominius darbus. čią, Obelių rajono V. Kudir ti ne tik darbo, bet ir poilsio, judėjimas gana žymus. DAR VIENAS BŪRELIS kos vardo kolūkio pirmininką —- sako VPI studentas StriKad studentams reikia do Bagdoną, pas kurį lygiai prieš kaitis. Jis siūlo paskelbti krei VERTINGI DARBAI mėtis ir patiems rašyti dar penkias savaites atšventėm iš pimąsi į Lietuvos studentiją, Praėjusiais metais — dvi bus jų specialybę liečiančiais leistuves. kad sekančiais metais atsiras konferencijos, Eko- klausimais — pačių ekono Pirmasis kalba LLKJS CK tų dar daugiau entuziastų pa mokslinės sekretorius drg. J. Petkevi dirbėti kolūkiuose. Auditorija nomistal patelkė išsamių, tu mistų nuomonė. Tačiau iki šių rinčių praktinę vertę darbų. mokslo metų pramonės ir pre jam pritaria. čius. Nespėja prabilti universite Studentas Grigeievičius išnag kybos specialybės studentai — Kas geriau: keliauti po Kazachstaną, grožėtis snieguo to IFF komjaunimo biuro sek rinėjo mūsų valstybinio biu neturėjo konkrečios veikimo tomis kalnų viršūnėmis, rink retorius Daunoravičius, o sa džeto vaidmenį atkuriant res programos. Dabar gi šios spe publikos liaudies ūkį, studen cialybės studentai užsiiminėja ti tautosaką ar statyti kol lėje nuaidėjo plojimai. tė Žllytė ieškojo naujų formų specseminaruose. Tokiu bū ūkiui kultūros namus? Viskas .maisto pramonės valdyme. Šie du, be finansų ir politinės gerai, svarbu tik — padaryti darbai gausūs naujomis minti ekonomijos mokslinių būrelių, visuomenei naudingą darbą. mis, įtikinančiais pavyzdžiais. pradėjo darbą pramonės ir Ši tradicija — dalyvavimas Ypač ryškus Zilytės darbas. prekybos specialybės moksli vasaips darbuose — gimė Jau pati darbo tema reikalavo nis būrelis. 1951 metais, kai KPI studen ne tik gyvenimiškų pavyzdžių, tai nutarė vasaros atostogų RESPUBLIKOS bet ir kūrybiško išsprendimo. dienomis pastatyti kaimo hid KETURIASDEŠIMTMEČIUI Siūlydama sumažinti valdymo roelektrinę. Taip išaugo Gūb aparatą, drg. Zilytė pasirodė Dabartiniu metu fakulteto rių, Antanavo HES. O 1957 esanti visai teisi, jos iškeltas SMD uždavinys — kuo dau m. buvo organizuojamos jau problemas reikėtų įgyvendin giau temų, nagrinėjančių Ta 7 oai bc stovyklos, kuriose ti. rybų Lietuvos nueitą kelią. dirbo apie 1300 respublikos Šie (ir ne tik šie) moksli Reikalingą darbą dirba ketstudentų. niai darbai pripažinti tinka virtakursis S. Razma, nagri Sekančiais metais drg. Pet mais į studentų mokslinių nėdamas liaudies vartojimo kevičius siūlo statyti daugiau darbų rinkinį, ruošiamą spau kilimą Lietuvoje nuo 1918 kultūros židinių, siūlo išplėsti dai. metų, o penktakursis Maniustovyklas. Vadovaujant dėstytojams šls rašo apie popieriaus pra — Gerai, kad ant pamatų Daukšai, Gregorauskui, Rage- monės išsivystymą tarybiniais palieka įrašai: „Statė VVU”, vičiui, mokslinius darbus rašo valdžios metais respublikoje. „Statė KPI”! ir trečio kurso studentai. O Dažniausiai naudojama darbų Daugelis sąskrydžio daly Pora žodžių radi o klausyto juk anksčiau mokslinius dar medžiaga — archyviniai do vių kalbėjo apie tai, kad ge jams. bus pateikdavo tik baigę uni kumentai, iš kurių studentai ra būtų, jei vasaros darbų A. Šarkio ir B. Butelio nuotr. versitetą studentai, diplomanapibendrins pasiektus respub-
T
DRAUGŲ SUSITIKIMAS
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO V. UNI VERSITETO REKTORATAS IR VISUOMENINĖS ORGANIZACIJOS KARSTAI SVEIKINA „TARYBINIO STUDENTO” DARBUOTOJUS SU 300 NUMERIO IŠLEIDIMU.
Pastaruoju laiku „Tarybinis studentas” tapo mėgiamu mūsų studentijos bičiuliu. Laikraštis gyvai atspindi daugiapusišką, Įdomų studentų gyvenimą, kurį atvėrė tarybi nė santvarka. Laikraštis sėkmingai prisideda prie studen tijos komunistinio auklėjimo. „Tarybinis studentas” vykdo rimtą darbą, ugdydamas žurnalistų Įgūdžius ir meistrišku mą. Jaunųjų specialistų paruošimo gerinimas iškelia laik raščio kolektyvui rimtus uždavinius, giliau nušviečiant mokymosi proceso klausimus, kovojant už išspausdintos medžiagos veiksmingumą. Laikraštis turi sustiprinti vado vavimą Universiteto sieninei spaudai. Rektoratas ir visuomeninės organizacijos reiškią tvir tą Įsitikinimą, kad darnus „Tarybinio studento” darbuoto jų kolektyvas susidoros su jam iškeltais uždaviniais, pada rys laikraštį dar įdomesnį ir kovingesnį. VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORIAUS ĮSAKYMAS
Vilnius, 1958 m. rugsėjo mėn. 30 d. Ryšium su .Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo uni versiteto rektorato, partinio biuro, komjaunimo ir profsąjun gos komitetų organo „Tarybinio studento” 300-jo numerio išleidimu ir žymint laikraščio kolektyvo nuopelnus nušvie čiant įvairiapusišką universiteto gyvenimą bei ugdant stu dentų idėjinį sąmoningumą, reiškiu padėką ir linkiu to lesnės sėkmės šiems aktyviems redakcijos darbuotojams: Barysui Arnoldui — III k. žurnalistui, Grigaliūnaitei Eleonorai — III k. žurnalistei, Krapui Robertui — III k. žurnalistui, Krivickui Sigitui — III k. žurnalistui, Lozuraičiul Albinui — dėstytojui, Makauskui Stasiui — dėstytojui, Pečenlkovaitel Vladai — 11 k. lituanistei, Petrauskaitei Vidai — V k. žurnalistei, V k. žurnalistei, Povilaitytei Vidai Sapagovaitei Elenai — IV k. matematikei, šaduikytei Nijolei — III k. žurnalistei, Šarkiui Algiui — IV kurso žurnalistui, Stepšiui Juozui — V k. lituanistui, Vaicekauskui Juliui — II k. žurnalistui, Virpšaitel Tecei — III k. žurnalistei. Šluos asmenis apdovanoti Universiteto Garbės raštais. REKTORIUS
Universiteto partinėse organizacijose Rugsėjo 24 d. Įvyko Eko nomikos mokslų fakulteto partinės organizacijos ataskai tinis susirinkimas, kuris ap svarstė esmingiausius fakulte to gyvenimo klausimus. Apie mokymo-auklėjlmo darbo pagerinimą, mokslinį-tiriamąjį darbą, politinio vado vavimo visuomeninėm organi zacijom: sustiprinimą. Susirin-
Ką dirba Ekonomikos fakulteto SMD likos laimėjimus ir svyravi mus Įvairiais laikotarpiais. Savo darbus jie pateiks gruo džio mėnesį sukakties pro ga įvyksiančioje mokslinėje konferencijoje. Jau šiomis dienomis specia lybės būrelyje bus išnagrinėta penktakursio Merčaičlo moks linis darbas „Gyventojų natū ralaus judėjimo rodikliai”. Tai studento diplominis dar bas, kurį vertins ne tik dėsty tojai, bet ir draugai studen tai. * * * Taigi, ekonomistai dirba. Ar reiklūs jie sau, ar viską padaro, ką galėtų padaryti? — Blogai mes organizuo jamės, savo narių nesuskaičiuojam, — sako buvęs SMD tarybos pirmininkas Martyšius. — Neblogai būtų, jei draugijos nariai turėtų pažy mėjimus. Gal tada tvirtesnis būtų mūsų būrys. Skundžiamasi dėl narių ne pastovumo, prisipažįstamą, kad ir studentų mokslinių darbų leidimo paruošimas perduodamas vis naujai kar tai. papildžiusiai fakulteto SMD gretas. Kodėl gi taip? — Kalti ir mes patys, bet nė kiek nepadeda ir centrinė universiteto SMD taryba. Žinoma, kaip galima reika lauti padėti dirbti tą, kuris pats nieko neveikia. Ar nerei kėtų ekonomistams pirmie siems pajudinti centrinę SMD tarybą savo iniciatyva? M. Jakaitė
kime kalbėjo komunistai dės tytojai: Boreikaitė, Butkevi čius, Goldblatas, Kaminskas, dekanas Pauliukonis, studen tas Urlakis ir kiti. Susirinkime buvo išrinktas naujas partinis biuras.
* * * Medicinos mokslų fakulteto partinės organizacijos ataskai tinis-rinkiminis susirinkimas, įvykęs rugsėjo 24 d., išrinko biuro sekretoriumi drg. Nek rašą, pavaduotoju — drg. Juršą.
TSRS LIAUDIES ARTISTO lUBILIEMdS
Šeštadienį Valstybinėje Fil harmonijoje įvyko TSRS liau dies artisto J. švedo 50-ties metų iškilmingas minėjimas. Jubiliatą sveikino ir mūsų ansambliečiai. Nuotraukoje: Vida Zizaitė įteikia jubiliatui tradicinį py ragą. B. Bučelio nuotr.